Muzikantai “Amerikos virtuozai” surengė koncertą Klaipėdoje. Nuotraukose matotote Klaipėdos žydų bendruomenę kartu su “Amerikos virtuozais”, Izraelio ambasadoriumi Amir Maimon ir Vilniaus sinagogos kantoriumi Šmuel Jatom.

>>Akimirkos

Klaipėdoje atidengta atminimo lenta žymiam sionizmo veikėjui, Izraelio vėliavos ir valiutos pavadinimo autoriui, Davidui Wolffsohnui. Taip uostamiestyje pagerbtas jau antras žymus Klaipėdos žydų bendruomenės veikėjas.

        Balandžio 7 dieną Panevėžio žydų bendruomenę aplankė dvi jaunųjų rabinų grupės, kuriose buvo atstovų iš viso pasaulio šalių: JAV, Kanados, Anglijos, Prancūzijos, Izraelio, Tokijo ješivų. Jaunuoliai domėjosi prieškariniu bei šiuolaikiniu žydų gyvenimu. Pirmąją grupę lydėjo rabinas Meir Wunder, kiekvienais metais apsilankantis Panevėžyje su didele grupe abiturientų. Jaunuoliai labai domėjosi rabino Josifo Šlome Kahanemo gyvenimu.

         J.Šlome Kahanemas  gimė 1886 m. Kulių miestelyje, mokėsi Plungės bei Telšių ješivose, vėliau tęsė studijas Naugarduko ješivoje. Dirbo ješivos direktoriumi.  Nuo 1919 iki 1940 metų su šeima gyveno Panevėžyje ir 1923 m. tapo Lietuvos Seimo nariu. J. Š. Kahanemas Panevėžyje įkūrė prieglaudą, vaikų namus, žydų religinę mergaičių gimnaziją ,,Javnė“, vadovavo ješivai. Vėliau kartu su sūnumi persikėlė į Izraelį, kur rūpinosi Lietuvos žydų religinių tradicijų išsaugojimu. Jo iniciatyva buvo pastatyta prieglauda žydų vaikams, vieno pastato sienoje įamžinti Lietuvos ješivų pavadinimai. 1919 m. taip pat jo dėka buvo atkurta Panevėžio ješiva.

          Antrąją rabinų grupę atlydėjo rabinai Tuvia Konn bei Nesivos Tours. Jie pasakojo, kad yra girdėję, apie jeshivą Bochrim, domėjosi Panevėžio miestu, o atsiradus galimybei, panoro atvykti ieškoti savo šaknų. Panevėžyje jie aplankė žydams svarbias vietas, suvokdami, koks didelis istorinis paveldas slypi mieste, kuris darkarta privertė  didžiuotis tuo, kad jie yra žydai.         Rabinai žiūrėjo filmą apie Panevėžio žydų istoriją, kuris pasak jų, tarsi atvėrė langą į praeitį.

Balandžio 8 dieną Panevėžio žydų bendruomenėje vyko dokumentinio filmo filmavimas apie Panevėžio miesto žydų tarpukario architektūrą. Pirmininkas G. Kofmanas pasakojo atvykusiam režisieriui ir svečiams iš Margaritos Rimkevičaitės technologijos mokyklos apie Panevėžio žydų istoriją, kuria labai domisi miesto mokyklų bei gimnazijų abiturientai. Buvo kalbama, apie toleranciją ir kaip svarbu žmonėms  rūpintis vieni kitais, neriklausomai, kokios tautybės jie bebūtų,- santarvė ir taika yra svarbiausia.

Po kovo mėn. pradžioje vykusio Izraelio ambasodoriaus susitikimo su Kauno meru ir savivaldos atstovais, pirmąjį balandžio penktadienį Kauno vicemerai, savivaldybės darbuotojai, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas lankėsi Vilijampolės žydų kapinėse ir VII forte. Šio išvažiuojamojo pasitarimo metu buvo nutarta, kad: Vilijampolės žydų kapinių teritorijoje SĮ “Kapinių priežiūra” balandžio mėnesį šalia įėjimo įrengs stendą, kuriame bus informacija apie kapines ir ženklai, draudžiantys eismą, rūkymą, šunų vedžiojimą, laužų deginimą.

VII forto žydų žudynių vietoje:

2016 m. kovo 25 d. Kauno žydų bendruomenės nariai paminėjo Vaikų akcijos Kauno gete 72-ąsias metines. Šios žiaurios akcijos tikslas – nužudyti Kauno gete gyvenusius vaikus ir nedarbingus senolius, jų rasta apie 1700. Vaikai iki 12 metų buvo plėšiami iš motinų rankų, metami į sunkvežimius ir išvežami, kitų vaikų tėvai, grįžę po darbų, tiesiog neberado. Vaikų ir senelių likimas nėra tiksliai žinomas, manoma, kad jie buvo išvežti į Osvencimo ir Maidaneko koncentracijos stovyklas.

sekunde.lt

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys, Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių frakcijos lyderis Raimundas Pankevičius stojo prieš teismą dėl skandalingų antisemitinių pasisakymų Panevėžio savivaldybės tarybos posėdyje. Dešiniųjų pažiūrų politikas teisiamas už viešą pareiškimą, esą Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje žydai šaudė žydus.

Į posėdį Panevėžio apylinkės teisme suvažiavo abiejų pusių palaikymo komandos. R. Pankevičių atlydėjo politiniai kaliniai ir tremtiniai, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininką Genadijų Kofmaną – Lietuvos bei Izraelio žydai. Pasak G. Kofmano, organizacijos „Beigelių krautuvėlė“, kovojančios su antisemitizmo ir neapykantos kurstymu, teisininkai buvusio Panevėžio tarybos nario R. Pankevičiaus viešus pasisakymus įvertino kaip antisemitinį išpuolį, iškraipantį istorinius faktus. Žydai prašo viešo atsiprašymo.

Memorialų pasirodė per daug

Pankevičius kaltinamas, kad dar 2014-ųjų rugsėjį, būdamas Panevėžio tarybos nariu, posėdyje svarstant klausimą dėl žydų labdaros organizacijos „Džoint“ veiklos atminimo įamžinimo Aukštaitijos sostinėje, viešai neigė nacistinės Vokietijos nusikaltimus žydų tautai ir asmenims, sakydamas, kad Lietuvos holokausto aukos pačios vienos kitus išžudė, kad Lietuvos getuose veikusi žydų policija prisidėjo prie žudynių per dieną myriop pasiųsdama tūkstančius tautiečių.

Tąkart Panevėžio taryba kone vieningai pritarė vietos žydų prašymui J. Zikaro g. pastatyti stelą, įamžinančią jų labdaros fondo „Džoint“ 100-ąsias metines. Tačiau R. Pankevičiaus sviesti emocingi kaltinimai iki šiol pasaulio žydus remiančiam labdaros fondui šokiravo jų bendruomenę.

Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų renginių salėje kovo 20 d. prasidėjo linksma žydų šventė Purim. Gausiai susirinkusius svečius iš Vilniaus, Ukmergės, Šiaulių  ir Panevežio pasveikino žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman ir papasakojo ištrauką iš ,,Magilat Ester‘‘ knygos apie Purim šventės atsiradimą, kai gražuolės Esteros ir jos dėdės Mordechajaus pasiaukojimo dėka buvo išgelbėta žydų tauta nuo šmeižikiško melo ir tautos išnaikinimo senovės Babilone prieš 3000 metų. Tai žydų pergalė prieš savo priešus.

Sveikinimo žodį tarė Lietuvos žydų (Litvaku) bendruomenė pirmininko pavaduotojas, Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas. Jis perdavė Lietuvos žydų bendruomenės (litvakų) pirmininkės Fainos Kukliansky nuoširdžiausius linkėjimus. Gražiausiais žodžiais į visuomenę kreipėsi Panevėžio miesto vicemeras Petras Luomanas ir  Panevėžio miesto Tarybos narys Alfonsas Petrauskas.

Kauno žydų bendruomenėje lankėsi svečias iš Vokietijos Jürgen Dettling, įvairių socialinių projektų ir visuomenės švietimo programų autorius. Šiuo metu jis įgyvendina projektą, kuriuo siekiama įtraukti į diskusijas  skirtingas kartas (jaunuolius ir senjorus) kalbėti apie toleranciją, rasinę neapykantą, Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, jų pasikartojimo ir nacionalsocializmo idėjų atgimimo sąlygas. Pagrindine diskusijų vieta pasirinktas Valdkircho miestelis, kuriame prieš karą gyveno Karlas Jėgeris, Holokausto žudynių organizatorius Lietuvoje.

Vienas iš projekto pagrindinių tikslų yra filmo apie K. Jėgerį sukūrimas. Savo pirmojo vizito į Lietuvą metu J. Dettling apžiūrėjo ir fotografavo žydų žudynių vietas, susitiko su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis. Balandžio mėnesį jis vėl atvyks į Lietuvą kartu su projekto dalyvių grupe, realiose žudynių vietose prasidės filmavimo darbai, bus įrašomi interviu su išgyvenusiaisiais Holokaustą.

Kauno žydų bendruomenė, tęsdama jau daugelį metų gyvuojančią gražią tradiciją, sukvietė aktyviausius savo narius į padėkos jiems vakaronę. Susirinko tie, kurie dalyvauja įvairioje klubinėje veikloje, mokosi jidiš kalbos, siekia geriau susipažinti su žydų istorija bei tradicijomis, atvyksta į bendruomenės organizuojamas talkas, minėjimus bei kultūrinius renginius, entuziastingai įsijungia į talką.

Praėjusią savaitę Kaune lankėsi Izraelio ambasadorius Amir Maimon. Jis susitiko su Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu bei kitais miesto savivaldos atstovais. Susitikime ambasadoriaus pakviestas, dalyvavo ir Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.
Ambasadorius pabrėžė, jog su Kaunu aktyviai bendradarbiaujama kultūros ir verslo srityse. Maisto sektoriuje dirbantys kauniečių verslininkai balandžio mėnesio pradžioje Vilniuje kviečiami susitikti su investuotojais iš Izraelio, o Kauno miesto meras kviečiamas į Europos miesto merų susitikimą Jeruzalėje.

2016 m. kovo 3 d. Kauno m. savivaldybėje vyko Darbo grupės 2016 m. kovo 3 d. Kauno m. savivaldybėje vyko Darbo grupės Kauno Žaliakalnio žydų senosioms kapinėms tvarkyti posėdis.Kauno miesto savivaldybės administracijos užsakymu VĮ „Registrų centro“ specialistai atliko Žaliakalnio senųjų žydų kapinių kadastrinius matavimus ir inventorizavimą. Buvo suskaičiuoti visi šiose kapinėse esantys antkapiai (5808), kiekvienam kapui priskirtas numeris ir nustatytos tikslios koordinatės. Darbai, kurie užtruko apie 2 mėnesius, kainavo 8000 Eur ir buvo finansuoti iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšų. Šis atliktas darbas leis žengti tolesnius žingsnius: atlikti kiekvieno kapo fotofiksaciją, perskaityti ir išversti antkapinius įrašus, identifikuoti kapus (nustatyti jame palaidotus asmenis) ir sukurti virtualią duomenų bazę. Viską atlikus, būtų galimas kapinių sutvarkymo techninio projekto parengimas ir jo įgyvendinimas. Kol kas šiems darbams finansavimo šaltiniai nėra numatyti, todėl ketinama kreiptis į įvairius fondus bei svarstoma galimybė kapų identifikavimui pasitelkti savanorius.
Kauno miesto savivaldybėje kapinėms yra rengiamas teritorijų planavimo dokumentas (formuojamas žemės sklypas) bei dar šį pavasarį turėtų būti sumontuotos visos teritorijos vaizdo stebėjimo kameros. Be to, kapinių teritorija yra nuolat prižiūrima, šienaujama, tvarkoma.

Paklaidžioję po senamiesčio kiemelius, išvysime ir ant sienos nutapytą tarpukario žydų krautuvininką. Kaip pasakojo savivaldybės administracijos Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Julius Zareckas, šis piešinys atsirado Rytų Europos žydų kultūros centrui pasiūlius dalyvauti viename projektų. Jo tikslas – iš naujo atrasti žydų kultūrinį paveldą Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

„Piešinio autorius – vilnietis menininkas Jurgis Tarabilda, – sakė J. Zareckas. – Jis
iš autentiškos nuotraukos nutapė tuometinės parduotuvės savininko Taico portretą. Užrašas ivrito kalba skelbia, jog tai „Geležių parduotuvė“.

Rabinas Kalev Krelin, paskirtas Lietuvos žydų bendruomenės Gaono pasekėjų, litvakiškos srovės rabinu pradėjo savo pažintį su regioninėmis žydų bendruomenėmis nuo kelionės į Klaipėdą. Uostamiesčio žydų bendruomenės pirmininkas Feliks Puzemskij pristatė rabiną susirinkusiems ir palinkėjo tęsti darbus Lietuvoje. Rabinas papasakojo apie save ir susipažino su bendruomenės siekiais ir problemomis. Rabinas Krelin dalinosi savo išmintimi ir vėliau meldėsi kartu su susirinkusiais. Savo geranoriškumu ir aiškiu minčių dėstymu rabinas paliko visai Klaipėdos žydų bendruomenei gerą įspūdį.