Švenčionių Geto likvidavimo ir Holokausto aukų paminėjimas

Švenčionių Geto likvidavimo ir Holokausto aukų paminėjimas

Kiekvienais metais spalio mėnesio pirmąjį sekmadienį  prie paminklinės Menoros susirenkama prisiminti  Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, nukankintus Švenčionių krašto gyventojus, kurie kalėjo miesto parke įkurtame Gete ir masiškai nužudytus Švenčionėlių sen. Platumų k. 

Nadežda Spiridonovienė
Nalšios muziejaus muziejininkė-istorikė

Minėjimą Švenčionių miesto parke prie paminklinės Menoros simbolizuojančios Švenčionių Geto ribą, pradėjo Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moisėj Šapiro. Žvarbų sekmadienio rytą priminė susirinkusiems, kad jau praėjo 81 metai nuo Getų Lietuvoje likvidavimo.

Švenčionyse paminėtos Holokausto aukos / Nalšios muziejaus nuotr.

Nalšios muziejaus muziejininkė- istorikė Nadežda Spiridonovienė palietė istorinius šio krašto žydų gyvenimo ir  Holokausto faktus. Švenčionys – daugiakultūrinis kraštas, kuriame be lietuvių gyvena žydų, lenkų, rusų, baltarusių, totorių ir kitų tautybių žmonės. Švenčionys (greta Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio) – vienas iš pagrindinių Lietuvoje žydų centrų, kur klestėjo gausi žydų tautybės bendruomenė, buvo jų švietimo ir kultūros centras, plėtojami įvairūs verslai. Apie tai liudija ir iki šių dienų Švenčionių apylinkėse gausiai išlikę žydų kultūros paveldo elementai.

Švenčionyse paminėtos Holokausto aukos / Nalšios muziejaus nuotr.

Prieš II Pasaulinį karą čia buvo 5 sinagogos, veikė aukštesnioji rabinų seminarijos mokykla Ješibotas, žydų gimnazija ir pradinė mokykla, teatras, pučiamųjų ir styginių orkestras, klestėjo įvairūs žydų amatai ir prekyba. Ir šiais laikais gyvenimas tęsiasi.  Atvyksta į muziejų litvakai prisiliesti prie  savo senelių, prosenelių gyvenamų vietų, kurias turėjo palikti dėl karo grėsmės. Šią vasarą lankėsi   svečiai  iš Kanados Eudenta ir Samull  Virine, ( mama ir sūnus).  Švenčionyse gimė Eudentos mama ir Samull močiutė. Muziejuje svečiai, lydimi Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininko Moisėj Šapiro, domėjosi: žydų buityje naudotais rakandais, šio krašto istorija, apžiūrėjo naujai eksponuojamą  ekspoziciją ir  fotonuotraukas  “Švenčionių krašto žydų tautos likimo kelias”.

Švenčionyse paminėtos Holokausto aukos / Nalšios muziejaus nuotr.

Spalio 1 dieną muziejų aplankė svečiai iš JAV. Ponai  Philip ir Aldona Shapiro aktyvūs Litvakų organizacijos nariai. Kiekvienais metais, atvykę į Lietuvą, vykdo labdaringą veiklą . Jie Nalšios muziejui  padovanojo Švenčionių žydų bendruomenės atsiminimų knygas, kurios jau daugelį metų parašytos hebrajų kalba  ir yra patalpintos internetinėje erdvėje, bet visai neseniai  buvo išverstos į anglų kalbą, kad būtų prieinamos plačiajai visuomenei. Miesto parke, prie  paminklinės Menoros, Kantorius perskaitė maldą, susirinkusieji uždegė žvakutes, padėjo vainikus, akmenukus ir išvyko į Švenčionėlius, Platumų kaimą prie aukų Memorialo. Minėjimą  vedė  Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos gimnazistai: Agneta Gaidytė, Deividas Papirtis, Gabija Stuglytė.

Švenčionyse paminėtos Holokausto aukos / Nalšios muziejaus nuotr.

Šią dieną prisimename skausmingą Žydų tautos likimą Antrojo pasaulinio karo metais, kada hitlerinė Vokietija vykdė masišką –žydų naikinimą. Hitleriui išsiviešpatavus Vakietijoje, buvo iškeltas uždavinys- išnaikinti žydų tautą – visuotinai. Siekdamas pagristi savo kėslus įsiviešpataujant Europoje ir pasaulyje, Hitleris naudojosi rasizmo teorija. Žydai buvo kaltinami dėl visų kapitalizmo ir komunizmo negerovių. Nuo šios politikos nukentėjo visi okupuoti kraštai, tame tarpe ir Lietuva. Iš pradžių žydų tautybės žmonės buvo suvaromi į Getus, kur teko gyventi nežmoniškomis sąlygomis, vėliau buvo masiškai naikinami.

Švenčionyse paminėtos Holokausto aukos / Nalšios muziejaus nuotr.

Minėjimą tęsė Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moisėj Šapo. Šis pilkapis supiltas  iš septyniolikos artimiausių kaimų ir miestelių atvežtų, suvarytų – ant krašto duobės sustatytų ir sušaudytų aštuonių tūkstančių žydų tautybės žmonių. Mojsėj Šapiro pristatė į minėjimą atvykusius svečius:

Jackas Twissas Quarlesas van Uffordas  Nyderlandų Karalystės ambasadorių Vilniuje;

Lietuvoje Lenkijos ambasados Politikos ir ekonomikos skyriaus ministro patarėją poną Artur Soroko;

Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorių Lietuvos Respublikoje. Dr. Cornelius Zimmermann;

Švenčionyse paminėtos Holokausto aukos / Nalšios muziejaus nuotr.

Lietuvos Tautinių mažumų departamento Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa Paliukiene ir Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Šokaitiene;

Arkadij Kurliandčik  įmonės Howner International, MB vadova; Visiems išvardintiems  ir pasisakiusiems svečiams vertėjavo Palina Šapiro.

Švenčionyse paminėtos Holokausto aukos / Nalšios muziejaus nuotr.

Taip pat minėjime dalyvavo: Visagino žydų bendruomenės atstovai; Švenčionių rajono tarybos nariai; Švenčionių rajono gyventojai; Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos mokiniai, istorijos mokytojos Loreta Chaleckienė ir Vilija Jaksebogienė.

Švenčionyse paminėtos Holokausto aukos / Nalšios muziejaus nuotr.

Pabradės miesto kultūros centro Pavoverės pučiamųjų orkestras  ir jo vadovas  Bronislovas Vilimas minėjimo metu, tarpuose  tarp pasisakančiųjų atliko klasikos kompozitorių kūrinius. Vilniaus Choralinės sinagogos kantorijus ir Toros skaitovas Šmuelį Jatomą (Shmuel Yatom)  skaitė maldą. Po to prie paminklo sušaudytiesiems buvo padėti akmenukai, vainikai, uždegtos žvakutės. Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moisėj Šapiro  visus susirinkusius pasveikino su Roš ha Šana – žydų  5785 Naujųjų Metų švente. Padėkojo visiems atvykusiems svečiams paminint  Holokausto aukų atminimą, susirinkusiems minėjimo dalyviams taip pat  Švenčionėlių kultūros centro direktorei Andželikai Terleckienei  ir centro darbuotojams už minėjimo įgarsinimą, fotografavimą.

Švenčionyse paminėtos Holokausto aukos / Nalšios muziejaus nuotr.

Holokaustą svarbu pažinti ir suvokti, siekiant įveikti nacionalistines ir antidemokratines ideologijas, plėtoti demokratinę visuomenę, ugdyti toleranciją ir kitoniškos kultūros supratimą.

Daugiau renginio akimirkų – nuotraukų galerijoje.