Litvakai

Paskaita  “Lietuvių antisemitizmas 1939 – 1940 m.: priežastys, pasireiškimai, tendencijos”

Paskaita “Lietuvių antisemitizmas 1939 – 1940 m.: priežastys, pasireiškimai, tendencijos”

Kviečiame visus į viešą dr. Lino Venclausko paskaitą “Lietuvių antisemitizmas 1939 – 1940 m.: priežastys, pasireiškimai, tendencijos”. Tai antroji Sugiharos fondo – Diplomatai už gyvybę 2017 metais vyksiančių paskaitų ciklo, pavadinto „Šiaurės Kasablankos akademija“, skirto 1939-1940 m periodo analizei Lietuvos ir tarptautiniame kontekste paskaita. Šiaurės Kasablankos akademijoje paskaitas skaitys žinomi istorikai ir diplomatai: Alfonsas Eidintas, Saulius Sužiedėlis, Vytautas Žalys, Andžej Pukšto, Robert van Voren ir kiti.
Paskaita vyks šiandien, vasario men. 22 d, 17.00 v., Kaune, Sugiharos namuose.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija: www.lietuva100.lt
 
Pagarbiai,
Organizatoriai

Apie amerikiečių Sandbergų šeimą, Sheryl Sandberg tėvus

Sandberg Sh su mama

Nuotraukoje: Sheryl Sandberg su mama Adele Frances Einhorn Sandberg dalyvauja JAV prezidento Baracko Obamos ir jo – žmonos surengtame priėmime

Prieš kelias dienas sužinojome, kad garsios pasaulio moters Sheryl Sandberg prosenelė yra vilnietė. Pasidomėjus Šeryl šeimos istorija, paaiškėjo, kad jos tėvai aktyviai dalyvavo kovoje už sovietinių žydų teisę emigruoti.

Sandbergų šeima

Sh. Sandberg gimė 1969 metais Vašingtone, ji buvo vyriausia trijų vaikų šeimoje. Tėvai – anglų kalbos mokytoja Adelė Einhorn ir garsus oftalmologas Džoelis Sandbergas, Jie -1970 -ujų metų aktyvūs kovotojai už sovietinių žydų teisę išvykti į Izraelį. 1975m. Sandbergai vyras ir žmona, buvo sulaikyti Moldavijos sostinėje Kišiniove, kur buvo atvykę susitikti su norinčiais išvykti, bet abu buvo išvaryti iš Sovietų sąjungos.

Nedaug žmonių prisimena sovietijoj spausdintas antisionistines knygeles milijoniniais tiražais, kuriose buvo smerkiami iš Vakarų siunčiami į Sąjungą “užsienio emisarai”, o iš tikrųjų: palaikyti žydus jų kovoje už žmogaus teises, padėti jiems morališkai ir labdara. Izraelio spauda yra rašiusi apie Džoelį Sandbergą, padėjusį sovietiniams žydams 1970-80 m. Gerai žinomas oftalmologas Dž. Sandbergas iš Majamio – vienas Amerikos bendruomenės aktyvistų, kovojusių už žmogaus teises Sovietų sąjungoje ir už laisvę emigruoti.

Sandberg Joel

Reikšmingu įvykiu tapo tuometinio Leningrado 16 “otkaznikų” (lietuvių k. 16 žydų disidentų, kuriems neleido emigruoti) grupės bandymas protestuoti, pagrobiant lėktuvą 1970m. Organizatoriai buvo nuteisti mirties bausme, kurią  po tarptautinės bendruomenės įsikišimo, sovietinė Rusijos valdžia pakeitė ilgalaike laisvės atėmimo bausme. Šis procesas  subūrė JAV žydus dar stipriau remti sovietijoje gyvenančius žydus. Prisimindamas tą laikotarpį Dž.Sandbergas viename interviu kalbėjo, kad pagrindinis amerikiečių tikslas buvo padėti protestuojantiems prieš draudimą emigruoti ir tiems, kurie norėjo palikti Sovietų sąjungą. Pavyzdžiui,  Kijeve 1979m. buvo 2 tūkst. “otkaznikų”, po metų buvo išduoti leidimai išvykti tik 70-čiai žmonių, kai 3000 prašiusiųjų, leidimo negavo.

V-asis tarptautinis J. Heifetz smuikininkų konkursas

V-asis tarptautinis J. Heifetz smuikininkų konkursas

V-asis tarptautinis J. Heifetz smuikininkų konkursas vyks 2017 metais vasario 13–19 dienomis Vilniuje. Jascha Heifetz vardo konkursas yra vienas iš reikšmingiausių muzikinių konkursų Vilniuje, puoselėjantis neblėstantį smuiko virtuozo muzikinį palikimą.

Jascha Heifetz

XX amžius muzikinei kultūrai dovanojo daug puikių smuikininkų. Šiame žvaigždyne pirmojo ryškumo žvaigžde spindi Jascha Heifetzas.

Gimęs 1901 m. daugelio tautų numylėtame, o žydų net „Lietuvos Jeruzale“ pramintame Vilniuje, smuikininkas visą gyvenimą atmintyje išsaugojo ne tik savo namų gyvenimo ir muzikavimo tradicijas, bet ir vaikystėje patirtą gyvybingą multikultūrinės terpės poveikį. Pradėjęs muzikos karjerą Kaune (1907 m.) kaip šešiametis vunderindas, Europinį pripažinimą pelnė Berlyne (1912 m.), o pasaulinę šlovę – Amerikoje, nuo 1917 m. jau tapusioje antrąja tėvyne. J. Heifetzo meistriškumas tapo etalonu, į kurį lygiuojasi visi šių laikų smuikininkai. Tačiau jo išskirtinis bruožas, pasak žymaus mokslininko Jurijaus Grigorjevo, – pasąmoninės senojo Vilniaus architektūros inspiracijos: architektonikos didybė, klasikinė darna, ekspresijos įvairovė.

Kadaise Georgas Bernardas Shaw, sužavėtas J. Heifetzo griežimo, perspėjo menininką: „Pasaulyje neprivalo egzistuoti tobulybė, nes dievai ima pavydėti ir ją sunaikina.“ Tačiau likimas buvo maloningas garsiajam artistui. Jo menas tapo ne tik amžininkų, bet ir visų šiandien išpažįstančių Muziką savastimi, o Vilnius pelnė šio didžiausiojo iš didžiausiųjų gimtojo miesto šlovę.

Profesorius dr. Jurgis Dvarionas

Europos jaunimo muzikos konkursų laureatai LDK valdovų rūmuose pažymėjo Jaschos Heifetzo 116-ąjį gimtadienį

Europos jaunimo muzikos konkursų laureatai LDK valdovų rūmuose pažymėjo Jaschos Heifetzo 116-ąjį gimtadienį

Vasario 2-ąją, per smuikininko Jaschos Heifetzo – 116-ąjį gimtadienį, Europos jaunimo muzikos konkursų laureatų koncertu LDK Valdovų rūmuose prasidėjo projektas „Hommage à Heifetz“, kurį finansuoja ES programa „Kūrybiška Europa“. Pirmąjį koncertą pradėjo jaunieji talentai iš Kinijos, Lietuvos, Švedijos ir Japonijos, grieždami auksinį Jaschos Heifetzo repertuarą su – Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, diriguojamu Modesto Barkausko.

Susirinkusius sveikino ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, ji bendruomenės vardu nuoširdžiai dėkojo konkurso organizatoriams, partneriams, rėmėjams ir konkurso dalyviams. Vasario 19 d. konkurso nugalėtojui bus įteiktas specialus Lietuvos žydų bendruomenės prizas.

Faina is Heifetz

„Vilniaus žydų bendruomenė Jašai Heifetzui jo karjeros pradžioje skyrė pirmąją stipendiją, kai jis dar nebuvo pasaulinio garso žvaigždė, šią tradiciją skirti paramą jauniems talentingiems žydams, tęsiama iki šiol. Jašos Heifetzo talentas, nepaprastas muzikinis švelnumas sužavėjo pasaulį,  sugriovė sienas ir nutiesė tiltus tarp skirtingų tautų ir religijų žmonių, o ir dabar jo vardo smuikininkų konkursas suartina žmones ir tautas, padeda atrasti ir atkleisti nuostabius talentus“.

Jaša Heifetzas grojo 1959 metais  Jungtinių Tautų organizacijos jubiliejiniame koncerte, o šiemet jau  jubiliejinį penktą kartą smuikininkai iš viso pasaulio savo talentu pagerbs šios didžios smuiko legendos atminimą.

Faina su Dvarion

Jaredas Kushneris – prezidento Donaldo Trumpo žentas ir vyresnysis patarėjas yra litvakas.

Kušnerių šeima

Jaredas Kushneris – prezidento Donaldo Trumpo žentas ir vyresnysis patarėjas yra litvakas. Jo senelė iš Novogrudeko (lietuvių k. Naugarduko), Grodno apskrityje.  Baltarusijoje, gimusi 1923 vasario 27 – Reichel Rae Berkowitz Kushner – buvusi geto kalinė, kovotoja su nacizmu, bėgo iš Baltarusijos. JAV kilo protesto banga prieš prezidento D.Trumpo įsakymą, drausti kelių šalių pabėgėliams atvykti į JAV. Amerikiečių spauda prisimė garsius amerikiečius, kurių tėvai, seneliai patyrė pabėgėlio dalią. Jaredo Kushnerio močiutė taip pat patyrė pabėgėlės dalią. Litvakais vadinami žydai, gyvenę šalyse, kurios įėjo į istorinę LDK.

Kushnerių šeimos istorija traukia dėmesį, nes močiutei Rae Kušner taip pat buvo uždrausta kaip pabėgėlei atvykti po karo į JAV. Ji yra iš šeimos, kovojusios su naciais. Rae Kushner buvo antras vaikas iš keturių, ji gimė Baltarusijos mieste Novogrudek, kur gyveno klestinti žydų bendruomenė, gyventojų skaičius rodo, kad žydų buvo šiek tiek daugiau nei pusė miesto. Kai naciai įžengė į Novogrudeką, žydai dar netikėjo, kad vyks žudynės. Rae motina ir vyresnioji sesuo buvo nužudytos. Rae, jos tėvas ir sesuo buvo tarp laimingųjų geto kalinių, kurie sugebėjo iškasti 180 metrų ilgio tunelį ir naktį pabėgti. Bėgliai šliauždami tuneliu išėjo į laisvę, slapstėsi miške, gyveno pas kaimo moterį tvarte, kol pateko  pas garsius Baltarusijos partizanus – brolius Belskius. Keturi broliai Belskiai Tuvja, Azaelis, Zusis ir Aronas, kurie Antrojo pasaulinio karo metu ne tik kovojo su naciais, bet ir gelbėjo žydus, išvesdami juos iš geto į mišką, į savo stiprų kovingą būrį, kuris laikė užėmęs visą kaimą, pavadintą „Miško Jeruzale“ ir kėlė baimę naciams. Belskiai išgelbėjo daugiau kaip 1200 žydų: vyrų, moterų, senių ir vaikų. Tuvja Belskis sakydavo, kad „žydų gelbėjimas yra svarbiau už nacių kariuomenės naikinimą. Viena išgelbėta senutė žydė – svarbiau už 10 nacių“.

Kushner_Rae maza

   Rae Kushner užaugo  viduriniosios klasės žydų šeimoje. Tik trys šeimos nariai išgyveno Holokaustą: Rae Kushner, jos tėvas ir viena jos sesuo. Rae su savo seserimi ir tėvu gyveno miške devynis mėnesius, partizanų būryje dirbo virtuvėje, gamindavo maistą. Rae Kushner ir jos vyras Josephas, kurį dar iki karo ji sutiko Lenkijoje, jis gimė Vokietijoje, Kostrzyne prie Oderio, pažintį atnaujino, o karui pasibaigus, kai Baltarusiją išlaisvino Rusijos armija 1944m., ištekėjo. Po karo jie bandė bėgti į kelias šalis: buvusią Čekoslovakiją, Austriją, Vengriją, kol pasiekė perkeltųjų asmenų stovyklą Italijoje. Deja, jiems nepavyko rasti šalies, kuri juos priimtų, todėl pasiliko Italijoje, ten jie gyveno 3 1/2 metų, kol giminaičiai JAV padėjo jiems gauti vizas. Amerikoje  Josephas Kushneris ėmėsi nekilnojamojo turto verslo. Jam gerai sekėsi, o baigdamas savo karjerą, jis perdavė verslą – 4000-ių apartamentų turtą sūnui Charlesui. R. ir J. Kushneriai susilaukė keturių vaikų, vienas jų Charles Kušneris – Jaredo tėvas.

Šiemet minimos 125-osios garsaus poeto, litvako Osipo Mandelštamo gimimo metinės

Šiemet minimos 125-osios garsaus poeto, litvako Osipo Mandelštamo gimimo metinės

Lapkričio mėnesį vykusiame LŽB Mini Limude, viena paskaitų buvo skirta garsaus poeto kūrybai. Paskaitą skaitė kaunietė poetė  Elena Suodienė, išleidusi savo 16 poezijos knygų, apsigynusi mokslų daktaro laipsnį apie Marinos Cvetajevos poeziją, Europos menų ir literatūros instituto apdovanota  „Auksinės plunksnos“ diplomu, dėsčiusi Vilniaus Universiteto Kauno humanitariniame fakultete iki 2000 metų. Dėstydama, parašė 3 poezijos knygas, po to tapo laisva menininke. Šiuo metu ji vadovauja Kauno Rusų susirinkimo klubui „Nadežda“. Elena Suodienė daug dėmesio skiria poeto O.Mandelštamo kūrybai ir jo biografijai, taip pat ji rašo poemą apie O.Mandelštamą.

125-osios poeto Osipo Mandelštamo gimimo metinės mums dar kartą primena, kad jis yra vienas garsiausių pasaulio litvakų. Jis išlieka daugelio atmintyje genialiu poetu, kurį nukankino nežmoniškas Stalino režimo persekiojimas. E.Suodienė jį vadina poezijos kankiniu.

Po įstatymo korekcijos Lietuvos pilietybė suteikta keliems šimtams litvakų

pasas-lietuvos

Vilnius, gruodžio 25 d. (BNS). Įstatyme numačius platesnes galimybes atkurti Lietuvos pilietybę tarpukariu išvykusių žydų palikuonims, jau patvirtinti keli šimtai prašymų dėl pilietybės.

Migracijos departamento duomenimis, birželį įsigaliojus pataisoms per trečiąjį šių metų ketvirtį iš viso Lietuvos pilietybė atkurta 223 žydų tautybės asmenims: 209-iems Izraelio ir 14-ai  Pietų Afrikos Respublikos (PAR) piliečių, atmestų prašymų nebuvo. Nemaža dalis naujausių prašymų dar nagrinėjama, tačiau departamento atstovų teigimu, paskutinįjį metų ketvirtį tendencijos išlieka panašios: pilietybė turėtų būti atkurta dar per 200 asmenų.

Pilietybė atkurta 36 asmenims, kurie anksčiau buvo sulaukę neigiamo atsakymo. Iki įstatymo įsigaliojimo tiek patenkinamų, tiek ir atmetamų prašymų kasmet daugėjo: 2014-aisiais nepatenkinta dešimt, 2015-aisiais – 76, o šių metų pirmąjį pusmetį – 105 litvakų prašymai dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo. Atitinkamai 2014-aisiais pilietybė atkurta 528, 2015-aisiais – 602, bet šių metų pirmąjį pusmetį – jau tik 125 žydų tautybės asmenims.

„Jau metų pradžioje žinojome, kad bus kažkokie pakeitimai, tad buvome pristabdę potencialiai neigiamus sprendimus. Kai buvo priimtas naujas įstatymas, atnaujinome sustabdytus sprendimus, galbūt dėl to teigiamų sprendimų pagausėjo. Bet antplūdžio nėra“, – BNS sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Jos teigimu, yra trys pagrindinės priežastys, kodėl litvakų palikuonys siekia Lietuvos pilietybės. „Daliai tai yra simbolinis ryšys su Lietuva – nori atkurti, nori turėti, nori išlaikyti šaknis, daliai to reikia ir dėl praktinių priežasčių: jie nori čia grįžti, rūpi kapų tvarkymas, sinagogų atstatymas, jiems rūpi paveldas, kuris čia likęs, nori jį aplankyti (…). Lietuviškas pasas taip pat yra Europos Sąjungos pilietybė, tad yra galimybė ir atvykti į ES, lengviau keliauti“, – vardijo departamento vadovė.

Birželį įstatymas buvo tikslinamas dėl migracijos specialistų bei teismų pradėtos taikyti praktikos, kai litvakų prašoma pateikti įrodymų, jog tarpukario Lietuvoje jie ar jų protėviai buvo persekiojami. Todėl į įstatymą įrašytas ne tik pasitraukimas, bet ir išvykimas.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra beveik 900 lietuvių.

Netekome Dovo Levino, žydų istorijos tyrinėtojo

dov-levin

Gruodžio 3d. mirė Dovas Levinas, mokslininkas, žydų istorijos tyrinėtojas. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė liūdi dėl žinomo mokslininko netekties ir reiškia nuoširdžią užuojautą artimiesiems. Tebūnie šviesus Jo atminimas.

Profesorius Dovas Levinas buvo vienas žymiausių šiuolaikinių mokslininkų, tyrinėjusių Rytų Europos žydų bendruomenių istoriją. D. Levinas gimė Kaune (Kovno) 1925m. Vaikystėje gavo tradicinį žydų sionistų išsilavinimą, dalyvavo žydų jaunimo sionistiniame judėjime. Nacių okupacijos metu kalėjo Kauno gete kartu su savo šeima: tėvu Tzvi Hirshu Levinu ir mama Bluma Wigoder, bei su seserimis dvynėmis, – iš šeimos nė vienas neišgyveno, išskyrus Dovą. Kauno gete jis įstojo į pogrindinę organizaciją, siejusią viltis, atėjus laikui, pasipriešinti naciams, gelbėti žydus. 1943 m. jam pavyko pabėgti iš geto ir prisijungti prie partizanų, kovojusių prieš nacius. Atėjus sovietinei armijai, partizanai iš grupės Mirtis okupantams buvo perkelti į Vilnių. D. Levinas nutarė pasitraukti iš Lietuvos ir keliauti į Palestiną. 1945 m.m.  Iš Vilniaus išvyko pėsčiomis į Jeruzalę.1945m. pabaigoje D. Levinas atvyko į Izraelį, kur dalyvavo valstybės įkūrimo ir nepriklausomybės kovose. Mokėsi Hebrajų universitete Jeruzalėje, gavo istorijos mokslų daktaro laipsnį, tęsė mokslus Čikagos universitete su Fulbraito stipendija, tapo  Šiuolaikinio žydų hebrajų Universiteto Jeruzalėje, Harmano instituto,  Žodinės istorijos skyriaus direktoriumi. Per 50 metų jis įrašė daugiau nei 610 interviu apie Baltijos šalių žydų istoriją Antrojo pasaulinio karo metu.  D. Levinui vadovaujant, 1960-ųjų pradžioje buvo pradėtos Holokaustą išgyvenusių žmonių apklausos,  (ypač tų, kurie buvo suaugę karo metu), gyvų liudininkų tuomet buvo žymiai didesnis skaičius nei dabar. Šie pokalbiai transkribuoti ir archyvuoti, jie išliko kaip pirmieji gyvųjų liudijimai apie patirtą siaubą. Įrašai, sukurti per pastaruosius 60 metų, skatino mokslininkus tyrinėti nacizmo padarinius ir žydų istoriją. Taigi, ši žodine vadinama kolekcija – karo nusikaltimų liudytojų gyvenimo istorijos, kurios įamžino Holokausto aukų tragediją. Sukaupti archyvai yra neįkainojami mokslininkams, tyrinėjantiems Holokausto padarinius. D. Levinas – žinomas Rytų Europos žydų ypač Baltijos šalių žydų istorijos tyrinėtojas, paskelbė 520 straipsnių ir išleido 16 knygų hebrajų ir anglų kalbomis: Lithuanian Jewry’s Armed Resistance to the Nazis 1941-1945 (1985); Baltic Jews under the Soviets (1994); The Lesser of Two Evils: 1939-1941 (1995) and The Litvaks: A Short History of the Jews in Lithuania (2000).

Trijose Europos sostinėse bus pagerbtas menininko ir pedagogo Boriso Šaco atminimas

sacas-medal

Gruodžio 20 d. 17:30 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) bus atidaryta tarptautinė medalių paroda, skirta Boriso Šaco atminimui. Tokios pat parodos bus pristatytos Sofijoje ir Jeruzalėje, kur menininkas gyveno ir kūrė.

Boriso Šaco (1866-1932) kūrybinis kelias prasidėjo Lietuvoje: gimęs Varniuose, jis mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje. Vėliau B. Šacas dešimtmetį gyveno Bulgarijoje, kur kūrė ir dėstė Karališkojoje menų akademijoje, o sulaukęs keturiasdešimties išvyko į Jeruzalę. Čia 1906 m. jis įsteigė Becalel dailės mokyklą, šiandien veikiančią kaip Becalel dailės ir ir dizaino akademija.

2015 m. Izraelio Naujoji dailininkų kolegija „CAN“ kartu su Izraelio Meninio medalio asociacija inicijavo tarptautinį meninio medalio projektą, skirtą B. Šaco atminimui. Vykdant šį projektą Lietuvoje, Bulgarijoje ir Izraelyje buvo surengtos meno stovyklos, kuriose dalyvavo 38 dailininkai iš Lietuvos, Bulgarijos, Izraelio, Lenkijos ir Ukrainos, kūrę medalius B. Šaco asmenybei ir nuopelnams įamžinti.

Irenos Veisaitės asmeninė istorija suteikia galimybę pažvelgti į keturias XX amžiaus epochas

Irenos Veisaitės asmeninė istorija suteikia galimybę pažvelgti į keturias XX amžiaus epochas

bernardinai.lt

Siūlome ištrauką iš ką tik pasirodžiusios istoriko Aurimo Švedo pokalbių knygos „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ (leidykla „Aukso žuvys“), kurioje pateikiami pokalbiai su germaniste, teatrologe, ilgamete „Atviros Lietuvos fondo“ pirmininke Ireną Veisaite, jos gyvenimo istorija bei laiko apmąstymai.Gruodžio 15d. Vilniaus paveikslų galerijoje įvyko šios knygos pristatymas. Susitikime dalyvavo knygos autorius A. Švedas, pati I. Veisaitė, taip pat – gerai šią asmenybę pažįstantys ir apie jos gyvenimo nuopelnus bei įtaką Lietuvos kultūrai pasisakę žmonės.

Irenos Veisaitės asmeninė istorija suteikia galimybę pažvelgti į keturias XX amžiaus epochas: tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijų laiką, sovietmetį ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo bei įtvirtinimo metus. Šios knygos herojės gyvenimo pasakojimas padeda interpretuoti minėtas epochas ir tiesti tiltus per jas skiriančias nesusikalbėjimo ir nesupratimo prarajas. Tad mums kalbantis aš ne tik užduodavau klausimą, kaip buvo iš tikrųjų, bet ir nuolat ieškojau galimybių svarstyti, ką, kaip ir kodėl mes atsimename“, – knygos įžangoje rašo A. Švedas.

Jūsų gyvenimas tiesiog prisodrintas įvairiausių įvykių ir ribinių patirčių. Ar niekada nekilo mintis sėsti prie stalo ir kai ką užfiksuoti popieriuje?

Aišku, kad kilo. Be to, kitų buvau raginama tai daryti, tačiau tiesiog negalėjau ir nenorėjau leistis į atsiminimus dėl labai įvairių priežasčių. Grįždamas į praeitį turi į ją įsijausti, o tai yra nepakeliama. Gyvenu su šarvais. Kad suprastumėte, ką reiškia ši metafora, papasakosiu vieną atsitikimą. Kai su dviem savo buvusiom studentėm, dabar jau labai artimomis draugėmis Audra Žukaityte ir Reda Pabarčiene nuėjome žiūrėti Andrzejaus Wajdos filmo „Didžioji savaitė“ [1995], jos iš kino salės išėjo ašarodamos, o aš ekrane pasakojamą sukrečiančią istoriją apie žydės likimą Antrojo pasaulinio karo metais Varšuvoje priėmiau visai ramiai. Žinoma, man pačiai kilo klausimas dėl savo reakcijos: „Kas čia darosi?“ Tada ir supratau labai aiškiai – gyvenu su šarvais.

Kita priežastis, dėl ko niekada nerašiau atsiminimų ir niekuomet nenorėjau to daryti, susijusi su mano gyvenimo būdu, o gal ir charakteriu.Visuomet gyvenau dvasiškai aktyviai dabartyje ir dėl šios priežasties tiesiog nebeturėdavau laiko praeičiai. Visą laiką reikėjo apie kažką galvoti, rašyti, dirbti, dalyvauti. Labai daug širdies ir laiko pareikalavo dėstymas, kurį suvokiau kaip savotišką misiją.

Kaune paminėtos Lietuvos estrados pradininko Danieliaus Dolskio 85-osios mirties metinės

Kaune paminėtos Lietuvos estrados pradininko Danieliaus Dolskio 85-osios mirties metinės

Kauno žydų bendruomenė paminėjo Lietuvos estrados pradininku tituluojamo dainininko Danieliaus Dolskio 85-ąsias mirties metines. Prie D. Dolskio kapo Žaliakalnio žydų kapinėse maldą už mirusiuosius sakė Iseris Šreibergas, Kauno žydų bendruomenės narys, Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės pirmininkas. Susirinkusieji prisiminė, kaip Kauno žydų bendruomenės iniciatyva ir jėgomis buvo sutvarkytas atlikėjo kapas.

dolskis4

KŽB pirmininkas Gercas Žakas pasidžiaugė, kad šiuo metu, suvienijus KŽB, Kauno m. savivaldos, Lietuvos žydų bendruomenės, Izraelio ambasados ir kitų organizacijų pastangas, pradėti intensyvūs Žaliakalnio žydų kapinių tvarkymo darbai. Taip pat G. Žakas priminė pagrindinius D. Dolskio biografijos faktus bei paminklo jam Laisvės alėjoje pastatymo istoriją. Sumanymo įamžinti D.Dolskio atminimą iniciatyva priklauso šviesaus atminimo aktoriui ir dainininkui Vytautui Kernagiui, lėšas šiam projektui skyrė Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA. Tačiau tik Kauno žydų bendruomenės tarpininkavimo dėka pavyko susitarti su miesto valdžios atstovais, kad Danielių Dolskį vaizduojanti žmogaus dydžio skulptoriaus R. Kvinto statula būtų pastatyta būtent priešais “Metropolio” restoraną, kuriame lankytojus savo atliekamais šlageriais džiugino garsusis maestro.

Muzikos gurmanams ir melomanams:

Prezidento Šimono Pereso tarnybos direktorė apie Pereso fenomeną

yona-bartal

Netekome Šimono Pereso, žmogaus turėjusio aiškią ateities viziją, – Nobelio taikos premijos laureato, svajonių ir veiksmų Prezidento. Viso pasaulio žmonės, atstovaujantys  įvairias gyvenimo sritis, valstybių vadovai, politikai, visuomenės nuomonės formuotojai, filosofai ir menininkai susirinko į Jeruzalę atiduoti Š.Peresui paskutinę pagarbą laidotuvių ceremonijoje. Gauta tūkstančiai užuojautos laiškų iš viso pasaulio, daug jų iš vietų, su kuriomis Izraelis nepalaikė jokių santykių.

Yona Bartal – Pereso “dešinioji ranka“, kuri lydėjo jį 21 metus kaip artimiausia patikėtinė. Partnerė, dalyvavusi svarbiausiuose įvykiuose, jautriausiuose susitikimuose, likdavusi užkulisiuose, priimant rekšmingus sprendimus. Yona dabar analizuoja Pereso “paslaptį” ir paaiškina, kodėl jis amžiams daugeliui lyderių išliks mentorius ir mokytojas.

Tai jo Paslaptis

“Šimonas Peresas reikalavo, kad visi palaikytų dialogą su rytojum, matytų savo akyse ateitį. Jis kalbėdavo apie vertybes ir moralę. Dabar mes turime tęsti jo viziją. “

Yona Bartal

Buvusi devintojo Izraelio Prezidento Šimono Pereso tarnybos direktorė.

Šiandien, praėjus mėnesiui po jo mirties, aš prisimenu, kas vyko dvidešimt vienerius metus be sustojimo ištisas paras  Izraelyje ir pasaulyje, kur aš sekiau paskui jį, stengdamasi žengti tokiais pat dideliais žingsniais ir panirti į jo Globalias idėjas.

Netekome Saros Lapickajos

Netekome Saros Lapickajos

Spalio 11d. 2016m. po sunkios ir ilgos ligos Ašdodo mieste (Izraelis), eidama 79-uosius metus, mirė Sara Lapickaja, buvusi aktyvi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narė, gerai žinoma jidiš kalbos ir literatūros žinovė, filologijos daktarė. Bendruomenė su liūdesiu reiškia gilią užuojautą velionės Saros Lapickajos (Gurvič) artimiesiems.

Sara gimė Kaune prieš Antrąjį pasaulinį karą, 1938 birželio 14 d. Prasidėjus karui jos dešimtmetis brolis kartu su mažąja sesute Sara per stebuklą sugebėjo be tėvų pasiekti Rusiją, Kirovo apskritį, kur jie išgyveno karą vaikų namuose iki 1944m. pabaigos. 1945m. Sara įstojo į Vilniaus žydų mokyklos pirmąją klasę, tačiau po kelerių metų ši mokykla buvo uždaryta ir Sara tęsė mokslus rusiškoje mokykloje, po to sėkmingai baigė Vilniaus aukštesniąją muzikos mokyklą, kur įgijo chorinio dirigavimo specialybę. Iki 1988m. ji mokytojavo vidurinėse Kauno ir Vilniaus mokyklose. Tuo pat metu be atlygio daug darbo ir pastangų skyrė žydų bendruomenei: subūrė saviveiklinį mėgėjų chorą, pati jam dirigavo, padėjo organizuoti Vilniaus žydų vaikų darželį, darbavosi įvairioje bendruomenės veikloje.

Davidas Geringas pažymi savo jubiliejų su koncertais

Davidas Geringas pažymi savo jubiliejų su koncertais

Lietuvoje gimęs (g. 1946 m. liepos 20 d. Vilniuje) – Lietuvos ir Vokietijos violončelininkas, pedagogas ir dirigentas Davidas Geringas, vienas universaliausių dabarties menininkų, sukaupęs įspūdingą repertuarą nuo baroko iki šiuolaikinių kompozicijų, švenčia 70 metų jubiliejų. Legendinio Mstislavo Rostropovičiaus mokinys, 1970 m. prestižiniame Piotro Čaikovskio konkurse laimėjęs I premiją ir aukso medalį, koncertuoja visame pasaulyje su svarbiausiais orkestrais ir batutos meistrais. Atlikėjui savo opusus dedikavo tokie garsūs nūdienos kūrėjai kaip Sofia Gubaidulina, Nedas Roremas, Pēteris Vaskas, Erkki-Svenas Türas ir kiti. Violončelininkas yra daugelio lietuvių ir rusų kompozitorių kūrinių pirmasis atlikėjas. D. Geringo diskografijoje (beveik 100 kompaktinių plokštelių) gausu įrašų, įvertintų reikšmingais apdovanojimais.

Apdovanojimas

Apdovanojimas

Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Arturas Jasinskas šiandien, rugsėjo 9d. apdovanoja Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“ Nicholas Benjamin Israel, JAV Specialiųjų operacijų vadavietės Europoje Baltijos regiono karinių informacinių operacijų paramos komandos vadą už pasižymėjimą ir asmeninį indėlį, plėtojant ir stiprinant JAV kariuomenės pajėgų ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų bendradarbiavimą. Jis yra vienintelis NATO, JAV kariškis, apdovanotas šiuo medaliu.

Iškilmingoje apdovanojimo ceremonijoje dalyvavo ir Nicholas Benjamin Israel  pusseserė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Nuotraukoje žemiau:

Litvakų išmintis jidiš patarlėse

Dita Sperling2 2016

Svarbu visiems girdėti kaip skamba jidiš. Daug yra labai įdomių patarlių.Mano bobutė sakydavo, kad „vienu užpakaliu negalima būti dviejuose jomarkuose“. Tahrichim – lininis audeklas, į kurį vyniodavo velionį laidotuvėms. Prisimenu savo turtingą dėdę, bet jis buvo šykštus. Reikėjo kažką voniai nupirkti, bet jis neperka. Aš jam sakau: “Dėde, tahrichim neturi kišenių, O ką laikom kišenėse? Pinigus. Kai tave laidoja, tai pinigų su savimi nepaimsi. Išgirdęs mano žodžius, dėdė iškart viską nupirko. Beje, kišenės jidiš „kešenes“.

Daugiau patarlių

Aš galvojau sekmadienį, kad važiuosiu pirmadienį, tačiau atidėjau, antradienį irgi nevažiavau, kadangi trečiadienį turgus. Ko gi aš važiuosiu ketvirtadienį, jei penktadienį Šabato išvakarės?

Dita Šperling skaito patarles jidiš vaizdo įrašui.

Kai pelė soti – tai miltai yra kartūs.

Niekas pakaušio nesikaso be priežasties. Jis turi rūpesčių arba utėlių.

Vienu užpakaliu negalima būti dviejuose jomarkuose

Viename žmoguje nebūna viskas idealu.

Kokie laikai- tokie ir žmonės.

Kai Dievas dalino protą, jis miegojo.

Pažadėti ir mylėti – pinigų nekainuoja

Parodyk kiaulei pirštą, ji norės visos rankos.

Čia tiek teisybės, kiek kamine šviesos.

Jis toks specialistas, kiek katė išmano apie mieles.

Nuo akmens duosiu tau minkštą dalį. (Nieko negausi)

Maži vaikai neduoda miegoti, o nuo didelių, tu pats nemiegosi.

Pokalbis prasideda nuo Ditos Šperling vaikystės Kaune, prieš Antrąjį pasaulinį karą, kai laikinojoje sostinėje gyveno labai daug žydų.

Pasaulinės smuiko žvaigždės spinduliuose

Pasaulinės smuiko žvaigždės spinduliuose

lzinios.lt

2017 metais sukaks 30 metų nuo XX amžiaus Paganiniu vadinto Jaschos Heifetzo mirties. Jo vardas pasaulio muzikos kultūroje neišdildomas, iki šiol nekyla abejonių – jis yra vienas tų, į kuriuos žavėdamosi žvelgs daugelis kartų. Deja, šis skambus vardas ne visada siejamas su Lietuva ir Vilniumi. O galėtų – juk meistras gimė ir pirmuosius be galo svarbius savo didžios karjeros žingsnius žengė būtent čia, Lietuvos Jeruzale vadinamame Vilniuje. Šį sezoną viskas bus kitaip. Jau dabar startuoja Jaschos Heifetzo smuikininkų konkurso internetinė registracija. Patys talentingiausi, drąsiausi ir ištvermingiausi smuikininkai iš viso pasaulio jau suskubo registruotis į šio prestižinio konkurso varžytuves – žinia pasiekė jaunuosius virtuozus iš beveik 100 pasaulio šalių. Registracija vyks visą rudenį. Tada dalyvių anketos ir atrankos vaizdo įrašai bus perduoti autoritetingai iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) profesorių sudarytai komisijai. 30 dalyvių – tik tiek bus vertų gyvai pasirodyti šiame kas ketverius rengiamame konkurse. Atrankos rezultatus rasite 2017 m. sausio 2 d. konkurso svetainėje

© Lietuvos žinios

Žako Lipšico gyvenimas skulptūroje

Žako Lipšico gyvenimas skulptūroje

Ieva ŠadzevičienėŽakas Lipšicas – skulptorius, kurio vardas tapo kubizmo srovės sinonimu, vėliau atradęs savitą barokinio kubizmo stilių, neabejotinai yra vienas garsiausių Lietuvoje gyvenusių menininkų. 1891 m. pasaulį išvydęs Druskininkuose, litvakų šeimoje, iki šiol buvo labiau žinomas pasaulyje nei Lietuvoje, kur oficialioji sovietinė menotyra ignoravo modernistą kūrėją, neatitinkantį tuometinių meno kanoninių normų. Ž. Lipšicas nebuvo nutraukęs ryšių su Lietuva, yra išlikęs jo susirašinėjimas su prof. Vytautu Landsbergiu, skulptoriumi Vladu Vildžiūnu.

Šiuo metu Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) yra eksponuojama paroda „Gyvenimas skulptūroje. Žakui Lipšicui-125“, kurioje pristatomas Ž. Lipšico kūrybos kelias: nuo vaikystės ir jaunystės metų gimtuosiuose Druskininkuose – iki studijų metais Paryžiuje skulptorių supusios meninės aplinkos ir vėlesnio gyvenimo periodo Jungtinėse Amerikos Valstijose.

T.Kritzeris: man pasidarė baisu, kad niekas neprisimins Molėtų žudynių

T.Kritzeris: man pasidarė baisu, kad niekas neprisimins Molėtų žudynių

Autorius: Karolis Kaupinis, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“ – 15min.lt
Molėtuose yra gatvė, kuria prieš 75-erius metus į mirtį buvo nuvesdinti 2 tūkst. taikių žmonių – miestelio žydų. Nužudytųjų kapavietė dabar yra Molėtų pakraštyje, tik kažin ar tą vietą galima vadinti kapaviete. Pirmadienį iš viso pasaulio į Molėtus suvažiuos nužudytųjų artimieji, kad nueitų tą kelią iki egzekucijos vietos.

Prozininkas, režisierius Marius Ivaškevičius pakvietė tuo keliu žygiuoti ir lietuvius. „Nieko nereikės daryti, tik eiti, kelis kilometrus per Molėtų miestelį, kartu su mūsų žydais. Kartu patylėti, pažiūrėti vieni kitiems į akis. Beveik neabejoju, kad kažkas pravirks, nes tokios akimirkos jaudina. Kažkas iš jų ir kažkas iš mūsų. Ir to užteks. Tik tiek – parodyti jiems ir sau, kad mes nebesame priešai“, – sako M.Ivaškevičius. Apie rugpjūčio 29-ąją Molėtuose, dieną, sugrąžinančią į praeitį, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ kalbėtasi su eitynių organizatoriumi Tzvi Kritzeriu, gimusiu Vilniuje 1973 m., o 17-os su tėvais išvykusiu gyventi į Izraelį.

Kritzer

T. Kritzeris. LRT stop kadras

– Ar galėtumėte trumpai papasakoti Molėtuose gyvenusios savo šeimos istoriją? – Molėtuose su savo tėvais ir dviem broliais gyveno mano tėvas. Giminių ten buvo ir daugiau – dėdės, tetos. Jiems priklausė kepykla, kurioje kepdavo riestainius. Net ir šiandien filmuodami filmą Molėtuose ir kalbėdamiesi su daugeliu senųjų Molėtų gyventojų, daugelis jų prisimena, kad ten buvo itin žymi kepykla, kepdavusi ypatingo skonio riestainius, kurių dabar nebėra.