Litvakai

Apie poetą litvaką Osipą Mandelštamą  jo mirties metinių minėjimo proga, Kaune gruodžio 27d.

Apie poetą litvaką Osipą Mandelštamą jo mirties metinių minėjimo proga, Kaune gruodžio 27d.

Kauno žydų bendruomenė ir Lietuvos rusų susirinkimo Kauno klubas “Nadežda” kviečia gruodžio 27 d. 12 val. į garsaus poeto litvako  Osipo Mandelštamo (1891 – 1938) žūties 80-mečio minėjimą Kaune, prie namo Palangos g. 1, kur vienas žinomiausių XX amžiaus pasaulinio mąsto poetų praleido vaikystės metus. Tuo pačiu metu minėjimai vyks Rygoje, Varšuvoje, Kijeve, Paryžiuje.
Osipas Mandelštamas gimė 1891 m. sausio 15 d.  Jis tapo stalininio režimo auka, patyrė persekiojimą, kalinimus, tremtį ir kankinimus. Poetas tragiškai žuvo gulage 1938 m. gruodžio 27d.

Osipas Mandelštamas (1891–1938) gimė Varšuvoje, Osipo Mandelštamo mama – vilnietė, tėvas gimė Žagarėje. Plačios Mandelštamų giminės šaknys yra Lietuvos pasienyje su Latvija esančioje Žagarėje.

Poeto mama Flora Mandelštam (Verblovskaja) buvo muzikė, tėvas Emilis Mandelštamas priklausė pirmajai pirklių gildijai, o tai reiškė, kad šeima galėjo gyventi su laikinu  leidimu ne tik žydų sėslumo ribose – teritorijose, kur žydams buvo leista gyventi ir iš kurių net laikinas išvykimas buvo labai keblus. 1896 metais šeima registruota Kaune.

Litvakų skulptorių  darbų pristatymas Panevėžyje

Litvakų skulptorių darbų pristatymas Panevėžyje

Pažymint žymaus XIX a. (žydų) skulptoriaus Marko (Mordechajaus) Antokolskio 175-ąsias mirties metines, Panevėžio žydų bendruomenė parengė jo darbų parodą bendruomenės patalpose.  Galimybę susipažinti su ekspozicija suteikė Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus.

 

Markas Antokolskis gimė 1843 m. Vilniuje, Antakalnyje religingų žydų šeimoje. Nuo pat vaikystės mėgo piešti, mokėsi drožybos amato. 1862 m. įstojo į Peterburgo dailės akademiją, o 1871 m. baigęs ją, pradėjo kurti darbus žydų tema. Už bareljefą „Žydų siuvėjas“ buvo apdovanotas sidabro medaliu. Peterburgo meno ir kultūros visuomenė visus jo darbus aukštai vertino.

Juose atsispindėjo skirtingos temos: antikiniai, krikščioniški, istoriniai ir etniniai siužetai. Skulptorius mirė 1902 m., palaidotas Peterburge. Po jo mirties Vilniuje esanti Mėsinių gatvė buvo pervadinta į M. Antokolskio gatvę.

Panevėžyje buvo pristatyta dar viena garsi skulptorė (litvakė) Marija Dilon, pristatymas surengtas pažymint 160-ąsias jos gimimo metines. M. Dilon gimė Panevėžyje 1858 m.

 

 

Nors Lietuvoje apie ją labai mažai žinome, ji laikoma pirmąja profesionalia Rusijos imperijos skulptore.1888 m. M. Dilon mokėsi Peterburgo Dailės akademijoje, vėliau studijas tęsė Paryžiuje. Studijų metu už savo darbus buvo apdovanota sidabro medaliu, mažuoju aukso medaliu. Baigusi mokslus, kasmet su savo darbais ji dalyvaudavo įvairiose parodose: Čikagoje, Paryžiuje, Sent Luise, tarptautinėje meno parodoje  Berlyne, Miunchene, Romoje, Gente ir kt. Autorė sukūrė daug molbertinių kompozicijų, paminklų, skulptūrų ir visur pelnė pripažinimą. Mirė 1932 m., palaidota Sankt Peterburge.

Panevėžio žydų bendruomenė rengia autobiografinę M. Dilon foto ekspoziciją, kurią planuoja pristatyti ateinančiais metais. Jos tikslas – supažindinti kuo daugiau panevėžiečių, o taip pat ir visos Lietuvos gyventojų su M. Dilon menine veikla. Lyginant garsios skulptorės darbus su M. Antokolskio darbais matyti, kad jų abiejų meninis lygis yra labai aukštas. Tik nežinia kodėl Panevėžyje nei vienas istorikas nemini pasaulyje žinomos ir vertinamos skulptorės M. Dilon. Nei viena gatvė, švietimo ar meno įstaiga nėra pavadinta jos vardu, – parodos pristatyme pasakė Gennady Kofman.

Izraelio menininkų kolonijos narį Simoną Karczmarą įkvėpė vasaros XX a. pradžios Dieveniškėse

Izraelio menininkų kolonijos narį Simoną Karczmarą įkvėpė vasaros XX a. pradžios Dieveniškėse

Simono Karczmaro   paveikslas „Parkas“.

Lapkričio 22 d. 17.30 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) atidaroma paroda “Simon Karczmar: nuo Dieveniškių iki Cfato”. Šio litvakų menininko tapyba ir grafika, gerai žinoma meno gerbėjams Izraelyje ir Šiaurės Amerikoje, Lietuvoje pristatoma pirmą kartą.

Produktyviausi Simono Karczmaro (1903–1982) kūrybos metai prasidėjo jau brandžiame amžiuje. Jaunystėje studijavęs dailę Paryžiuje, S. Karczmaras pragyvenimui pasirinko ne menininko karjerą, o užtikrintas pajamas garantavusį darbą kailių pramonėje. Tik sulaukus 57-erių atsiradusi alergija kailiams ir mylinčios žmonos padrąsinimas paskatino S. Karczmarą sugrįžti prie savo tikrojo pašaukimo – kūrybos.

Simono Karczmaro medžio raižinys „Pienininkas Toivė“ 

Legendinę Nadeždą Dukstulskaitę prisimena jos mokiniai

Legendinę Nadeždą Dukstulskaitę prisimena jos mokiniai

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje lapkričio 15d. surengtą prisiminimų vakarą, skirtą pianistei, koncertmeisterei, legendinei pedagogei Nadeždai Dukstulskaitei (1912-1978) pradėjo Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos, muzikologas prof. habil. dr. Leonidas Melnikas, pats mokęsis pas N. Dukstulskaitę „Ąžuoliuko“ mokykloje.

Renginyje dalyvavo ir prisiminimais dalinosi, pianistas doc. Robertas Bekionis, “Ąžuolų” klubo Vyrų choras (meno vadovas prof. Povilas Gylys) prof. Silvija Sondeckienė, violončelininkas Valentinas Kaplunas, operos solistas tenoras Rafailas Karpis.


Praėjo 40 metų nuo legendinės pianistės mirties. Į Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Jašos Heifetzo salę paminėti šviesaus atminimo pedagogės, susirinko žydų bendruomenės nariai, profesionalūs muzikai ir buvę „Ąžuoliuko“ choro dainininkai, dabar jau „Ąžuolų“ chore dainuojantys, solidūs, garsūs įvairių profesijų vyrai, kurie uždainavo taip jautriai, tarsi jų būtų klausiusi pati mokytoja Nadežda Dukstulskaitė.

„Ąžuolų“ choro vadovas Povilas Gylys, dainavęs berniukų chore „Ąžuoliukas” ir gyvenime pasirinkęs choro dirigavimo specialybę, išaugęs iki žinomiausių Lietuvos choro meno vadovų, kelerius metus dirbo berniukų choro „Ąžuoliukas“ chormeisteriu ir dirigentu. Jis prisiminė tuos laikus, kai H.Perelšteinas ir N. Dukstulskaitė kūrė „Ąžuoliuką“. Pianistė akomponavo mažylių chorui. „Savo elegancija ir muzikavimu ji pakylėdavo vaikų dainavimą į aukštą lygį, – prisiminė P. Gylys. Ir dabar „Ąžuoliukas“ gyvuoja, o „ Ąžuolų“ choras jį remia kaip galėdamas“.

Izraelio litvakų asociacija „Beit Vilna“ Paneriuose kasmet pagerbia Holokausto aukas

„Beit Vilna“ (Vilniaus namai) – litvakų asociacija, jungianti Vilniaus krašto žydus Izraelyje  nuo 1965m. Asociacijos tikslas,- sako asociacijos vadovė Mickey Kantor,- saugoti tėvų palikimą, palaikyti Izraelio litvakų ryšius su Lietuva. Jie vilniečiai. Asociacijos nariai lankosi Izraelio mokyklose, pasakoja, ką išgyveno  tėvų karta per Holokaustą. Jie saugo savo šaknis. Kai atvyksta į Vilnių, „Beit Vilna“ nariai eina į Panerius, dalyvauja Gyvųjų marše. Tai asociacijos narių tradicija pagerbti savo tėvų ir protėvių atminimą, nepamiršti, kas padaryta žydams Lietuvoje per Holokaustą, prisidėti  įamžinant Holokausto kartos atminimą. Šiemet jie atvyko su žydų dainų ansambliu ir drauge su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene surengė dainų vakarą, skirtą Vilniaus geto sunaikinimo 75-osios metinėms.  Mickey Kantor mama išgyveno Holokaustą, dabar dukra dažnai atvyksta į Vilnių ir jaučiasi kaip namuose. Senamiestyje, Didžiojoje gatvėje tebestovi namas, kuriame gyveno jos mama.

Mirė Kauno gete kalintas legendinis Lietuvos žydas, JAV karininkas Sidney Shachnow

Mirė Kauno gete kalintas legendinis Lietuvos žydas, JAV karininkas Sidney Shachnow

Mirė Holokaustą Lietuvoje išgyvenęs JAV karininkas, šios šalies kariuomenės specialiųjų pajėgų legenda vadintas generolas majoras Sidney Shachnow. Jis Antrojo pasaulinio karo metais trejus metus praleido Kauno gete, iš kurio spėjo pabėgti, ir vėliau išvyko į Ameriką, skelbia „The Fayetteville Observer“.

Šio Lietuvos žydo gyvenimas ir karjera JAV pajėgose – išties įspūdinga. Jis dusyk buvo nusiųstas į Vietnamo džiungles, o baigiantis Šaltajam karui Berlyne buvo aukščiausio rango JAV kariuomenės pareigūnas. S.Shachnow tiesiog garbina JAV Armijos specialiųjų pajėgų – „Žaliųjų berečių“ – bendruomenė. 83 metų veteranas mirė praėjusį penktadienį. 1934 metais gimęs Lietuvoje, S.Shachnow susidūrė su antisemitiniu persekiojimu, o prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir Lietuvą užėmus nacistinei Vokietijai, buvo uždarytas Kauno gete, kur dirbo įvairius sunkius darbus.

Generolo S.Shachnow autobiografinė knyga “Viltis ir Garbė”

Rugpjūčio  31-os  Šabatas LŽB su Teatro ir kino aktoriumi Mariumi Repšiu (Cohenu)

Rugpjūčio 31-os Šabatas LŽB su Teatro ir kino aktoriumi Mariumi Repšiu (Cohenu)

Ką reiškia Cohenas? Spėliojo daugelis susirinkusių į susitikimą su jaunu ir žinomu aktoriumi Mariumi Repšiu, kuriam rugsėjo 1d. suėjo 34-eri. Susitikimas vyko su Šabato žvakėmis Jašos Heifetzo salėje, pokalbį vedė LŽB vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas.


„Aš norėjau susigrąžinti tėvo pavardę Cohenas, kurios netekau vaikystėje, bet nuėjęs į Teisingumo ministeriją, sužinojau, kad to padaryti negaliu, nes bus sunku įrodyti, po to, kai tėvas mirė Izraelyje“,- pradėjo pasakojimą apie savo gyvenimą Marius Repšys, patraukęs publiką atvirumu. Mariaus Repšio tėvas – žydas, mama – turinti totorės ir rusės maišytą tautybę. Kai Mariui buvo 8-eri, mama nusprendė, kad jam geriau pasikeisti pavardę, būti lietuviu ne žydu, nes „rusus ir žydus visi puola”. Mama su tėvu Michailu Cohenu išsiskyrė, kai Mariui buvo 4-eri. Apie tėvo žydiškumą Marius sužinojo, sulaukęs 7-erių.

Po 20 metų jis aplankė tėvą Izraelyje gimtadienio proga ir nuvežė dovanų savo vaikystės nuotraukų albumą. “Tėvas susijaudino, apsiverkė, bet kitą dieną ant albumo stovėjo peleninė”, – liūdnai pasakojo Marius. Antrą kartą į Izraelį jis nuvyko į tėvo laidotuves.

Renaldas Vaisbrodas priminė Mariui, kad tautybės keitimas sovietmečiu buvo neretas atvejis, kai tėvai norėdavo apsaugoti savo vaikus nuo patyčių.

Pastaruoju metu M.Repšys skaito knygas apie žydus. Jis sakė, kad iš visų perskaitytų, jam labiausiai patiko „Berniukas su smuiku“, kurios leidimą parėmė GVF. Aktorius mėgsta repuoti, žaisti šachmatais, nes jam šis žaidimas yra azartiškas.


Susitikime dalyvavęs Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas paragino Marių dar kartą kreiptis dėl tėvo pavardės susigrąžinimo, pastebėjęs jo žydiškas akis, siūlė skaityti Grigorijaus Kanovičiaus knygas, kurios padės sužinoti ir suprasti lietuvių ir žydų santykius, kas įvyko per Holokaustą. M.Jakobas pakvietė aktorių susitikti su jo vadovaujamos gimnazijos vyresniųjų klasių moksleiviais, papasakoti apie savo vaidmenis ir repuoti drauge.

Vilniaus religinės bendruomenės vadovas Simas Levinas pakvietė ateiti į Viniaus Choralinę sinagogą.

Aktoriui Repšiui labiausiai patinka, kai jis vaidindamas, gali ir improvizuoti. Sunkiausias vaidmuo ilgam išliko atminty – J.Marcinkevičiaus spektaklyje „Katedra“ – Lauryno vaidmuo, kurį aktorius vadina patosišku, sunkiu ir įdomiu.

Į susitikimą susirinkusių daugumai patiko spektaklis „Išvarymas“, Marius kūrė Vandalo vaidmenį, spektaklis patiko jam ir publikai. Be to aktoriui šis vaidmuo daug reiškia, nes sėkmingas karjeros šuolis prasidėjo nuo Vandalo. Šį vaidmenį Marius išsikovojo pats, nes pradžioje jam buvo siūlytas kitas mažesnis, bet aktorinė sėkmė lėmė tolesnius gerus pasiūlymus vaidinti teatre ir filmuotis.

Šiuo metu Marius Repšys rašo knygą „Heraklis“, kurioje pasakoja apie psichikos ligą – dvipolį, nuotaikų sutrikimą. Nors psichikos ligomis serga daugybė žmonių, jie dažniausiai tai slepia ir neigia. Marius gydėsi, pasveiko ir apie tai dabar rašo su baime, nes abejoja, ar jį supras skaitytojai ir kolegos. Knyga turėtų pasirodyti būsimoje knygų mugėje.

Istorinis susitikimas su Izraelio Valstybės Premjeru J.E. p. Benyaminu Netanyahu Vilniaus choralinėje sinagogoje

Istorinis susitikimas su Izraelio Valstybės Premjeru J.E. p. Benyaminu Netanyahu Vilniaus choralinėje sinagogoje

Vilnius, 2018 m. rugpjūčio 26 d.

Istorinio vizito į Lietuvą atvykęs Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu sekmadienio popietę susitiko su šalies žydų bendruomene. Susitikimo Vilniaus choralinėje sinagogoje metu premjeras pasakė vienintelę Lietuvoje viešą kalbą, kurioje akcentavo savo ryšį su Lietuva, abišalio bendradarbiavimo svarbą,  negailėjo šiltų žodžių negausiai, tačiau žydų tradicijas ir paveldą puoselėjančiai Lietuvos žydų bendruomenei.

Susitikime su Lietuvoje vizituojančiu B. Netantyahu dalyvavo virš 200 Lietuvos žydų bendruomenės narių, žydų organizacijų atstovų, tarp jų – bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Taip pat susitikime dalyvavo Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Nepriklausomybės akto signataras Emanuelis Zingeris, Izraelio Valstybės ambasadorius Amir Maimon.

Lankydamasis 115 m. sukaktį švenčiančioje Vilniaus choralinėje sinagogoje Izraelio premjeras pirmą ir vienintelį kartą vizito Lietuvoje metu viešai kreipėsi į susirinkusiuosius – iki šiol savo įžvalgomis politikas dalijosi tik privačiuose susitikimuose ir Holokausto aukų ceremonijoje Panerių memoriale. Svečią ir jo žmoną susitikimo metu pasveikino  F. Kukliansky.

„Šiandien primename Europai ir pasauliui, jog žydų tauta yra neatsiejama europietiškos kultūros dalis, o Europa turi būti dėkinga Izraelio Valstybei už daugybę išgelbėtų europiečių gyvybių –  Izraelio specialiųjų tarnybų operacijų dėka užkardytų nusikaltimų. Galime didžiuotis būdami Sionistais ir drąsiai tariame AM YISRAEL CHAI (liet. „Tegyvuoja Izraelis“), – sakė LŽB pirmininkė. Ji taip pat vylėsi sulaukti Izraelio Ministro Pirmininko dėmesio gruodį rengiamame Lietuvos sionistų organizacijų susivienijimo šimtmečio minėjime.

Kaune atidaryta Jokūbo Katzo tapybos darbų paroda

Kaune atidaryta Jokūbo Katzo tapybos darbų paroda

Autorius pasakoja apie save ir savo kūrybą:
Kiek save atsimenu, visada paišiau. Vaikystėje išmargindavau mokyklinių sąsiuvinių lapus, lankiau tapybos būrelį Kauno profsąjungų rūmuose. Būdamas tuometinio Kauno politechnikos instituto studentu dažnai apsilankydavau M. K. Čiurlionio galerijoje, labai mėgau skaityti didžiųjų menininkų biografijas. Tokiu būdu, niekeno per daug neskatintas ir nemokytas, artėjau prie tapybos, o būdamas paskutiniojo kurso studentu jau pradėjau tapyti.
Emigravus į Izraelį teko padaryti kelerių metų pertrauką. Taip jau būna, kol nukirstos šaknys iš naujo atauga… Kūtybiškų siekių vedamas, lankiau skulptūros studijų klasę. Čia supratau, kad skulptūra – mano pašaukimas, kad jaunystėje galbūt pasirinkau ne tą specialybę… Tačiau nesiryžau mesti inžinieriaus karjeros ir atsiduoti skulptoriaus darbui, taigi tęsiau tapytojo megėjo kelią.

Vilniaus geto sunaikinimo 75 m. sukakčiai skirtų renginių programa


VILNIAUS GETO SUNAIKINIMO 75-ųjų METINIŲ MINĖJIMO RENGINIAI

RUGSĖJO 18 

14 val. Šiaulių geto kalinių vardų skaitymai
Lietuvos mokslų akademijos Vrublebskių biblioteka, Žygimantų g. 1

RUGSĖJO 21
10 val. Žydų gelbėtojų apdovanojimo žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi ceremonija LR Prezidentūroje (pagal pakvietimus)

15 val. Atminimo akmens, žyminčio būsimąjį
lietuviams Pasaulio Tautų Teisuoliams skirtą paminklą atidengimo ceremonija
Misionierių sodai, Maironio g.

RUGSĖJO 22
18 val. Spektaklio „Getas“ premjera
Nacionalinis Kauno dramos teatras, Laisvės pr. 71

RUGSĖJO 23
10 val. Vilniaus geto kalinių vardų skaitymai.
Vilniaus choralinė sinagoga, Pylimo g. 39
12 val.  Atminimo iniciatyva Icchoko Rudaševskio dienoraščio skaitymai
Rūdininkų g. skveras.
14.30 val.  Atminimo ceremonija Panerių masinių žydų žudynių vietoje
Panerių memorialinis kompleksas, Agrastų g.
LŽB autobusas išvyksta 13 val.
*Popiežius Pranciškus buvusioje geto teritorijoje Vilniaus senamiestyje pagerbs Holokausto aukas
18 val. Giedriaus Kuprevičiaus kamerinės simfonijos “Po Dodyvo žvaigžde” pasaulinė premjera”Vaidilos” teatras Jakšto g. 9

RUGSĖJO 26
RENGINYS ARŠAUKTAS. ATSIPRAŠOME

18 val.  Tenoras Rafailas Karpis, pianistas Darius Mažintas ir
poetas Sergejus Kanovičius pristato projektą Apkabinti būtajį kartinį“

Ar gali po vienu skliautu susitikti jidiš ir lietuvių kalba? Ar galima
pajusti, kad skamba lopšinė, jei nesupranti žodžių? Ar galimas dialogas tarp
dainuojančio jidiš ir skaitančio savo lietuvišką kūrybą? Ar gali meilė,
ilgesys ir užuojauta, susitikti atmintyje?

Senasis arsenalas, Arsenalo g. 3

RUGSĖJO 27
18 val.  Vilniaus geto dainų vakaras
Marija Krupoves-Berg, vokalas
Artūras Anusauskas, fortepijonas
Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salė (III a.), Pylimo g. 4

RUGSĖJO 28
Atminties Šabatas (pagal pakvietimus)
Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salė (III a.), Pylimo g. 4

SPALIO 4
18.30 val.  „Heroizmas prieš sunaikinimą“
Nechamos Lifšicaitės vardo  ansamblio iš Izraelio kūrybinis vakaras, skirtas Holokausto aukų atminimui.
Vilniaus universiteto Teatro salė, Universiteto g. 3

INFORMACIJA:
info@lzb.lt
 +370 672 40942

„Iš Lietuvos į Santiniketaną: Šlomita Flaum ir Rabindranatas Tagorė“

LŽB gegužės 31d   pristatyta izraeliečio litvako Dr. Šimono Lev knyga  “iš Lietuvos į Santiniketaną: “Šlomita Flaum ir Rabindranatas Tagorė”, parašyta anglų kalba.

Jašos Heifetzo salėje vykusį renginį pradėjo Šovana Narayan Indijos klasikinio šokio meistrė, apdovanota Indijos valstybiniu ordinu.

Knygą pristatė  Laimonas Talat – Kelpša, buvęs Lietuvos ambasadorius Indijoje, knygos autorius Šimonas Lev, Vytautas Toleikis, kultūrininkas, pedagogas, pulicistas visus sveikino Rajinder Kumar Chaudhary, Indijos garbės konsulas Lietuvoje, Indijos Oro pajėgų atsargos pulkininkas leitenantas. Renginį vedė žurnalistė Edita Mildažytė. Rabindranato Tagorės poezijos vertimą skaitė Judita Gliauberzonaitė.

Nelabai dažnai LŽB būna tokio aušto lygio intelektualiniai vakarai kaip šis, skirtas pristatyti knygą anglų kalba apie Šlomit Flaum,- sveikindama susirinkusius, kalbėjo LŽB pirmininkė Faina Kukliansky.

Buvęs ambasadorius Indijoje L.Talat-Kelpša ir F.Kukliansky.

Iki šiol Šlomit Flaum vardą buvo girdėję tik  keli pasaulio tyrinėtojai mokslininkai. Išsilavinusi litvakė keliautoja, užaugo Lietuvoje. Jos tėvas – Icchakas Šlomo Flaum, garsaus rabino sūnus, gyvenęs Krekenavoje, netoli Panevėžio. Šeima pakeitė pavardę iš Luria į Flaum dėl „suprantamų priežasčių“, kaip rašė pati Šlomit, kad ji nebūtų „tokia žydiška“. Šlomit Flaum gimė Kaune 1893m. Jos tėvas sionistas buvo turtingas verslininkas, prekiavęs mediena. Šlomit Flaum savo tėvą mylėjo ir gerbė, apie jį rašė kaip apie „mokytoją ir mentorių“. Tėvai investavo į dukros išsilavinimą, mokė kalbų privačiai namuose, po to ji mokėsi Kauno gimnazijoje, tęsė Frankfurte, Vokietijoje. 1911m. ji baigė vaikų darželio mokytojos mokslus ir pradėjo dirbti. Tais pačiais metais išvyko į Palestiną, išpildydama savo tėvo sionisto svajonę – grįžti į Pažadėtąją žemę. Per savo gyvenimą  daug keliavo po pasaulį. Būdama pedagogė ir darželio mokytoja, skyrė daug dėmesio profesiniam tobulėjimui,  naujiems mokymo metodams.

Knygos autorius Š.Lev.

“Sugrįžimai” su smuikininku Atis Banku ir Viktorija Korčinskaja – Kogan

“Sugrįžimai” su smuikininku Atis Banku ir Viktorija Korčinskaja – Kogan

Jašos Heifetso salėje šiemet balandį buvo surengti trys “Sugrįžimų” ciklo koncertai.„Sugrįžimai“ – unikalus Lietuvos festivalis, Lietuvos muzikų rėmimo fondo profesionaliai organizuojamas jau dvidešimt metų. Festivalio dalyviai, laukiami ir šlovinami pasaulio scenose, sugrįžta į gimtąją šalį!

Šį kartą klausėmės Toronte gyvenančio kauniečio, nuostabaus smuikininko Atis Banko, baigusio Lietuvos valstybinę konservatoriją, studijavusio Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje ir pianistės Viktorijos Korčinskajos – Kogan.

Jų programoje: O. Respighi, A.Navako, I. Achrono, Ganelino, M. Bronner, M. Weinbergo ir A. Šenderovo kūriniai.

Abos Kovnerio – žydų rašytojo ir kovotojo 100-mečio minėjimas

Praradimas ir atsinaujinimas, aukos dalia ir pasipriešinimas, sunaikinimas ir atgimimas: nedaug rašytojų sugebėjo papasakoti  apie sunkų žydų gyvenimą ir XX a. žudynių anomaliją,  kaip pats Aba Kovneris (1918-1987).

Pirmoji didžioji šio žmogaus biografija, kurią parašė Izraelio istorikė Dina Porat, laimėjo Nacionalinį Žydų knygos apdovanojimą. Jis skirtas už sugebėjimą perteikti istoriją ir atgaivinti atmintį.

Aba Kovneris gimė kovo 14, 1918 Ašmenoje, 50 km nuo Vilniaus. Išvykus gyventi į Izraelį, jis dažnai pristatomas kaip Izraelio poetas ir prozininkas. Lietuvos žydai Abą Kovnerį prisimena kaip Vilniaus geto pogrindžio kovotoją, partizaną, poetą, rašiusį hebrajų ir jidiš kalbomis.

1927m. A.Kovneris su tėvais persikėlė i Vilnių, kur iki 1935m. mokėsi privačioje hebrajų gimnazijoje “Tarbut”. Šiuo metu tame pastate yra įsikūrusi Lietuvos  žydų (litvakų) bendruomenė. Kovneris užaugo Vilniuje, “Lietuvos Jeruzalėje”.

Mokydamasis hebrajų kultūros mokyklose, jis gavo tradicinį išsilavinimą ir modernų literatūrinį, pradėjo rašyti poeziją.  1939 m. dar besimokydamas gimnazijoje, jis priimamas laisvu klausytoju į Stepono Batoro universiteto Menų  fakultetą.1940m. sovietmečiu jis dalyvavo nelegalioje sionistų veikloje.Jo kitas lavinimas vyko intensyvioje žydų jaunimo judėjimo aplinkoje, kur jis tapo Sionistų socialistinės grupės Hashomer Hatzair lyderiu. („Jaunoji gvardija”). Šios lyderystės netrukus laukė nepakeliamai skausmingas išbandymas.

Rafael Chwoles paroda Tolerancijos centre “Vilniečių portretai 1945-1959”

R. Chvolesas gimė Vilniuje 1913 m. Čia jis užaugo, pradėjo dailininko karjerą, o tarpukariu priklausė novatoriškų pažiūrų žydų menininkų sambūriui „Jung Vilne“. Po Antrojo pasaulinio karo, negrįžtamai pakeitusio Vilniaus ir jo gyventojų veidą, R. Chvolesas portretavo daug nepaprastų asmenybių – pokariu įkurto Žydų muziejaus darbuotojus, literatus, menininkus ir kitus šviesuolius, kaip kad jidiš dainininkę Nechamą Lifšicaitę ar rašytoją Hiršą Ošerovičių. R. Chvoleso nutapyti jo gimtojo miesto gyventojai į mus žvelgia iš XX a. vidurio Vilniaus. Portretuose atgijo ir tie, kuriems nepavyko išgyventi – per Holokaustą tragiškai žuvę Jungtinės partizanų organizacijos nariai. Atskirą paveikslų grupę sudaro jautriai nutapyti R. Chvoleso artimųjų – poetiškos prigimties žmonos Marijos, ryžtingos sesers Rivkos, vėliau tapusios Lietuvos ir Izraelio šachmatų čempione, sūnų Alexanderio ir Milijo, įsūnio Antono, draugų ir pažįstamų vaikų portretai.

Parodą lydi katalogas, kuriame pateikta detali informacija apie portretuojamus asmenis, menotyros mokslų daktarės Laimos Laučkaitės straipsnis „Rafaelis Chvolesas: vilniečių portretai 1945–1959 m.“ ir kiti tekstai. Paroda „Mes žiūrime į juos, jie žvelgia į mus. Rafaelis Chvolesas: vilniečių portretai 1945–1959 m.“ atidaroma kaip renginių ciklo „2018: Lietuvos šimtmetis ir Prancūzija“ dalis ir veiks iki gegužės 27 d.