Neseniai Lietuvos žydų bendruomenė pasikvietė narius ir bičiulius iš Vilniaus ir aplinkinių vietovių į dar vieną įdomią žydiškos kelionės patirtį! Ar girdėjote apie lengvą pasninko pabaigą po Jom Kipūro – atgailos dienos? Jom Kipūro pabaigą skelbia ilgas šofaro garsas, o tie, kurie visas 25 valandas ir ilgiau pasninkavo, jaučiasi alkani ir ištroškę.

Daugelyje sinagogų po havdalos vaišinamasi nedideliais užkandžiais, kad žmonės neitų į vakarienes tuščiu skrandžiu. Tokius lengvus užkandžius pasauliečių žydų šeimose dažnai pateikia pusryčiams. Ant tokių pusryčių stalo karaliauja “BAGEL LOX” – mūsų mylimi beigeliai su lašiša. Kviesdami patirtį šį lengvą pasninko baigimą Beigelių krautuvėlėje, kartu kepėme litvakiškus beigelius ir tepėme juos lengvomis užtepėlėmis.

Ar žinote šios tradicijos istoriją?

Edukatorė Natalja Cheifec prisimena vaikystę tėvų namuose. Praleidęs daugiau nei parą meldžiantis sinagogoje po Jom Kipur, jos tėvelis grįždavo namo, kur jau buvo paruošti lengvi užkandžiai. Dar sinagogoje, saulei nusileidus, visi maldininkai atsigerdavo vandens. Grįžus namo buvo geriama šilta arbata su pienu ir cukrumi, o valgoma varškė. Tai lengvas skrandžiui maistas. Vėliau, po pertraukos, vėl atsigeriama šiltos arbatos ar kavos su orkaitėje užkeptu varškės apkepu, kartais dar patiekiamas orkaitėje keptas obuolys. Svarbu, kad jos maistas būtų lengvas, minkštas ir jo patiekiamų kiekių nedidelis.

Pusryčiai po Jom Kipūro yra svarbus įvykis Amerikos žydų kalendoriuje. Augo pusryčių dalyvių skaičius ir patiekalų gausa. Meniu vis plėtėsi ir darėsi prabangesnis, turtingesnis. Ant šio gausaus stalo dominuoja aškenazių žydų patiekalai, tokie kaip beigeliai, balta rukyta žuvis, blincės ir pyragai. Visa tai yra litvakų vaikystės namų maistas, kuris keliavo su per vakarų Europą į Ameriką. Tačiau Jom Kipuro pasninką pradėdavo ir baigdavo būtent žuvies patiekalais.

Litvakė Rašelė, gyvenanti JAV, dalinasi vienu siaubingiausiu vaikystės prisiminimu. Kartą per Jom Kipurą grįžusi iš sinagogos namo, ji rado milžinišką stiklainį pilną marinuotų silkės galvų – tai močiutės užsakė ruošiantis vakaro patiekalui. Ji sako, kad nauji įpročiai ir aplinka įtakojo naujų priedų atsiradimą šalia tradicinių patiekalų. Pavyzdžiui, arbata su pienu prie žydiško pyrago atsirado naujaisiais laikais dėl mados gerti arbatą. O ant šiltų beigelių ilgainiu tepamas marmite – britiška pikantiška maisto užtepėlė mielių ekstrakto pagrindu, išrasta vokiečių mokslininko Justo fon Liebigo. Rašelės draugė iš Kosta Rikos Jom Kipūro pusryčių stalo tiekia gallopinto – Lotynų Amerikoje populiarų ryžių ir pupelių troškinį. Taip pat ant jos stalo rasite platanos maduros – keptų saldžių bananų, kurie puikuojasi šalia rūkytos lašišos. O draugė iš Bagdado žydų bendruomenės siūlo zimstern – žvaigždutės formos kmynų sausainius ir babas – įdarytų datulių saldėsius. Nors Jom Kipuro pasninko baigimo stalas kupinas aškenazių patiekalų, kitos pasaulio žydų bendruomenės siūlo šimtamečių receptų patiekalus, dėl kurių beigelius galima stumtelti į šoną.

Irakas: Irakiečiai žydai žino, kad gėrimas ir saldus užkandis po pasninko yra ypatingi, todėl mėgsta trupiniuotus, datukėm įdarytus sausainius ir hariri – namuose pagamintą saldintą migdolų pieną su kardamonu. Kai šis gėrimas sušildo kūną ir nuramina skrandį, Irako žydai mėgaujasi t’beet – vištiena kimšta ryžiais ir prieskoniais. Irako žydai šį patiekalą gamina šabo pietums. Kaip ir čiolntas ar hamin, šis patiekalas verdamas labai žemoje temperatūroje daug valandų (paprastai per naktį), kol vištiena nukrenta nuo kaulų, o prieskoniais pagardinti pomidorų ryžiai įgauna pikantišką skonį. Tad vištiena ilgai kepasi pečiuje kol baigiasi Jom Kipur ir šeima sėda vėlyvai vakarienei.

Marokas: Vietoj kavos marokiečiai žydai rinksis mėtų arbatą kartu su migdolų sausainiais ar fijuelas – keptais saldžiais pyragais, panardintais saldžiu sirupu. Popyragų šeima paskęsta gausiame pusryčių meniu. Daugelis verda turtingą pomidorų sriubą, kurioje yra avinžirnių ir/ar lęšių, citrinos, kalendros ir dažnai vištienos ar jautienos. Kiti ruošia tradicinius šabato patiekalus, panašius į daafifinaa (ar ssykkiinaa), Maroko čiolnto analogą, pagardintą šafranu ir įvairiais priekoniai skoniais – kaulų čiulpai, vinžirniai, kiaušiniai, mėsos troškinys, ryžiai…

Iranas: Irano žydai pasirenka paprastą variantą su juoda arbata, girta kartu su minkštai virtu kiaušiniu ir falūdeh seeb – gaivus obuolių ir rožių vandens skanėstas, esantis kažkur tarp gėrimo ir desertų.

Graikija: Panašiai kaip irakiečiai, graikai žydai mėgaujasi tradiciniu, namuose pagamintu gėrimu, vadinamu pepitada. Gėrimas gaminamas iš keptų maltų su vandeniu meliono sėklų, saldinamas medumi ar vanile ir rožių vandeniu arba migdolų ekstraktu. Šis unikalus mišinys puikiai slopina troškulį. Na ir graikų žydų vištienos sultinys – sopa de huevos y limon – yra Jom Kipūro stalo simbolis, valgomas ir prieš ir po pasninko.

Sirija: Sirijos žydai sako “daugiau yra geriau”! Čia labai populiarūs kauliukiniai vaisiai: gaivus abrikosų vanduo padeda atgaivinti pavargusius; džiovinti abrikosai ir slyvos sumaišomi su ryžiais ir maltu jautienos mėsu, o tada įdaromi cukinijos; rūgštūs vyšniniai kartu su tamarindu sudaro saldžiai rūgštų padažą mėsos kamuoliukams. Kiti nusprendžia atsisakyti mėsos ir rinktis sambusek, trikampiai į ritę sukti pyragai, įdaromi sūriu, špinatais ar avinžirniais.

Straisnyje naudojama MyJewishLearning  medžiaga.

Už paramą ruošiant straipsnį dėkojame ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos už galimybę skleisti žydiško kulinarinio paveldo istoriją.