Naujienos

LŽB Jaunimo programų veikla

Jaunimo programų veikla užsiėmimuose 2016 m. kovą, apie kurią rašo šių programų koordinatorius Pavelas Guliakovas. 

Klubas “Ilan” kartu su jaunaisiais būrių vadovais puikiai tęsia savo veiklą.

2016.03.13 Užsiėmimai vyko Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vaikų klube. Kaip visuomet vaikai ateina ne tik linksmai praleisti laiką, bet ir informatyviai. Šį kartą užsiėmimas buvo skirtas žydiško gyvenimo ciklo pažinimui, pradedant nuo gimimo, baigiant didelės šeimos tradicijomis.

2016.03.20 Užsiėmimai vyko Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vaikų klube. Šis užsiėmimas buvo skirtas artėjančiai Purim šventei, jos istorijai, pagrindiniams įvykiams ir šventės tradicijoms. Buvo žaidžiami žaidimai, vedamas informatyvus užsiėmimas.

Klubas “Knafaim”.

“Knafaim” veikla, kuri surenka nemažą paauglių skaičių, rūpinasi patyrę koordinatoriai. 2016.03.11 Užsiėmimai vyko Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje. Su paaugliais buvo vedamos diskusijos apie žydiškas tradicijas, apie jų šeimose išlikusias vertybes. Keliamos diskusijos ir atviravimai, ką atsimena paaugliai iš savo senelių pasakojimų. Buvo kalbama apie Yad Vasheme patirtas emocijas, pasakojama apie memorialo veiklą ir istoriją.

Skaityti plačiau

Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus padėka ansambliui FAJERLECH

Vilniaus kultūros centro žydų dainų ir šokių ansambliui

FAJERLECH

 Mieli tautinių tradicijų puoselėtojai,

nėra jokios abejonės, kad folkloro gelmėse slypi kiekvienos tautos savitumas,
keri unikalus muzikinis pasaulis, veriasi užkoduotos prasmės. Jau daugel metų koncertuojantis ansamblis „Fajerlech“ vienija folkloro mylėtojus ir puikiai populiarina jidiš kultūrą.

Išradingi muzikantai, balsingi dainininkai, išraiškingi šokėjai gražiai susibūrė po „Fajerlech“ vėliava. Todėl Jūsų koncertuose visada vyrauja dermė ir vientisumas. Jūsų žaismingų pasirodymų nekantriai laukia daugybė gerbėjų visose šalyse.
Esate bene vienintelis ansamblis Europoje, kuris taip išradingai, kūrybiškai ir sutelktai pristato savąsias muzikines ištakas.     

Nuoširdžiai sveikinu visą „Fajerlech“ kolektyvą su gražiu įkūrimo 45 –ečiu.
Tegul skamba Jūsų  muzika po šalis plačiausias ilgus amžius. Skleiskite ir saugokite pamatines vertybes. Didelės sėkmės, kūrybinio polėkio ir daug smagių susitikimų su tikraisiais folkloro mylėtojais visuose kontinentuose.  

Algirdas Butkevičius

Vilnius, 2016 m. kovo 22 d

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės padėka ansambliui FAJERLECH

45-erių metų veiklos sukaktį pažymintis žydų dainų ir šokių ansamblis FAJERLECH surengė vilniečiams tikrą šventę su žydiškomis dainomis ir šokiais, o pilna salė žiūrovų plojo, lingavo į taktą ir trepsėjo kojom, nes muzikantai „užvedė“ ir sušildė visų širdis. Lietuvos žydų bendruomenė  dėkoja ir didžiuojasi Vilniaus kultūros centro žydų dainų ir šokių ansambliu FAJERLECH, kurio pavadinimas, išvertus iš jidiš kalbos, reiškia „liepsneles“.

Tedega šio ansamblio,  kuriam vadovauja Larisa Vyšniauskienė, kūrybinė  ugnelė, primindama visiems apie turtingą litvakų kultūrą. Mūsų bendruomenei labai svarbu, kad  ansamblis su jidiš dainomis ir šokiais, kuris per daugelį metų išaugo iki profesionalaus lygio, išsaugojo brangų žydų kultūros paveldą.  Ačiū ansambliui ir jo vadovei, puikiems atlikėjams už paruoštą programą „Miestelis kadais“, kurią dabar siūloma pamatyti Lietuvoje ir užsienyje. Programoje supažindinama su mažu miesteliu – jidiš kalba štetl, kur iki Holokausto gražiai sugyveno žydų ir kitų tautybių žmonės. Koncertų nuotaika – linksmos dainos, šokiai, muzika, kuri kelia visiems geras nostalgiškas ir jaudinančias emocijas. Vertiname, kad ansamblis puoselėja jidiš, koncertuose skamba tradiciniai žydų kūriniai šia kalba. Džiaugiamės scenoje matydami visas ansamblio grupes, nuo vaikų, iki senjorų. Nuoširdžiai ačiū visiems.

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky

Purimas “Gesher” klube

Kovo 25d. sostinės restorane “Natali” klubas “Gesher” šventė vieną  linksmiausių žydų švenčių – Purimą. Kadangi Purimo metu įprasta linksmintis persirengus karnavaliniais drabužiais, visiems vakaro dalyviams reikėjo pasipuošti pasirinktais kostiumais arba bent jų elementais. Tokia buvo dalyvavimo sąlyga. Lietuvos žydų  (litvakų) bendruomenės programos koordinatorė Žana Skudovičienė pasirūpino tais, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių, neturėjo laiko pasirengti šventei – kiekvienas galėjo rinktis kaukę ar įvairius puošnius ir smagius priedus, kuriuos parūpino ansamblio “Fajerlech” vadovė Larisa Vyšniauskienė.

Skaityti plačiau

Kauno žydų bendruomenė paminėjo Vaikų akcijos Kauno gete 72-ąsias metines

2016 m. kovo 25 d. Kauno žydų bendruomenės nariai paminėjo Vaikų akcijos Kauno gete 72-ąsias metines. Šios žiaurios akcijos tikslas – nužudyti Kauno gete gyvenusius vaikus ir nedarbingus senolius, jų rasta apie 1700. Vaikai iki 12 metų buvo plėšiami iš motinų rankų, metami į sunkvežimius ir išvežami, kitų vaikų tėvai, grįžę po darbų, tiesiog neberado. Vaikų ir senelių likimas nėra tiksliai žinomas, manoma, kad jie buvo išvežti į Osvencimo ir Maidaneko koncentracijos stovyklas.

Skaityti plačiau

Senas tarpukario receptas primena buvusią Veisiejuose Kuklianskių vaistinę

 

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja atsiuntė naują muziejinės vertės eksponatą – tarpukariu veikusios, Kuklianskių vaistinės skenuotus receptus, ši  vienintelė Veisiejuose vaistinė gyvavo iki Holokausto. Vaistininkams pavyko išsigelbėti, juos gelbėjo žmonės iš  Sventijansko. Šiuo metu Veisiejuose yra Veisiejų krasto muziejus. To muziejaus vadovė Regina Kaveckienė nuskenavo du naujus eksponatus- receptus, kuriuos į muziejų atnešė vienos senos vaistininkės, veisiejiškės, kurios jau nebera gyvuju tarpe, giminaitė.

D.Selčinskaja nuvežė į tą muziejų savo kilnojamaja parodą“ Isigelbėjęs vaikas pasakoja…“ Filmas apie Kuklianskių šeimos išgelbėjimą. Kiekvienais metais muziejus filmą rodo mokiniams. Jauna moteris iš Kapčiamiesčio mokyklos muziejaus, ji ir jos tėvai gyvena Sventijanske, sakė, kad ten jau visi pažiūrėjo, filmo DVD einantis per rankas,  žmones jaudina, jie supranta ir atpažįsta žmones bei nufilmuotas vietoves.

LŽB vaikų Purimas – pats linksmiausias

LŽB jaunimo programų koordinatorius Pavelas Guliakovas šventę rengia ne pirmą kartą. Šiemet koordinatoriai nusprendė, kad bus vaidinama  pagal  ištraukas iš Esteros knygos, „Magelat Ester“ su visais herojais: Persijos karaliumi, Hamanu, Estera ir kitais veikėjais. Buvo ir samurajų, kaubojų, gydytojų ir karalaičių. Madrichai, įpratę dirbti su vaikais, rengė scenarijų, paskirstė vaidmenis. Visas vaidinimas buvo deklamuojamas eilėmis. Vaidinimo pertraukos metu  vaikai nuskubėjo  daryti kaukių, spalvoti ir lipdyti blizgučių, o jau su jomis grįžo į salę. Šventėje šoko ,,Fajerlech“  ansamblio šokėjos. Visi vaikai ir ne viena mama ar tėvas yra išaugę bendruomenėje nuo mažųjų klubo Dubi. Šiemet Purime dalyvavo Dubi, Dubi Mishpacha ir Ilano klubų vaikai – nuo 2 iki 12 metų. Profesionalus žydų šokių šokėjas, važinėjantis po įvairias šalis, Samuelis Garas – vyriausias brolis didelėje šeimoje. Jis mokė vaikus šokti, o pats ką tik grįžo iš pasirodymo šokių festivalyje.Visiems buvo įdomu, vaikai gražiai šoko, šventė truko apie dvi  valandas.

Skaityti plačiau

Kada mūsų merai pašalins paminklus žydšaudžiams?

lr

Marius Lukošiūnas

Prieš 25 metus Vašingtone, JAV televizijos stoties C-SPAN laidoje, pasakojau apie porgomą, kurį po 1991 metų pučo surengė sovietiniai desantininkai, prieš išsidangindami iš Lietuvos Televizijos ir radijo pastato.

Tiesioginiame eteryje dėsčiau amerikiečiams apie mūsų kelią į nepriklausomybę, o pramaišiui ekrane rodžiau į JAV atvežtų nusiaubtų televizijos studijų ir montažinių vaizdus. Studijos svečiai bei į laidą skambinę žiūrovai piktinosi šiuo pogromu.

Besibaigiant laidai paskambino senyva ponia ir paklausė, kodėl Lietuvos valdžia reabilituoja žydšaudžius. Atsakiau, kad tikiu, jog klaidos, kai reabilituojant nepriklausomybės kovų dalyvius buvo reabilituoti ir keli žydšaudžiai, bus ištaisytos. Patikinau, kad nepriklausomoje Lietuvoje jie negaus nei atleidimo, nei pagarbos.

 

 

 

 

Skaityti plačiau

Briuselio rabinas sako, kad Belgija nesugeba tvarkytis su teroro grėsmėmis

Rabinas Menachem Hadadas, kalbėdamas Izraelio radijui, pabrėžė, kad Belgijai trūksta pajėgumų kovai su terorizmu, kai tuo tarpu kitos Vakarų Europos šalys grumiasi su jų šalyse augančiu džihadizmu, kokį matėme antradienio rytą ekranuose.

Netikėtas teroristų atsiradimas oro uoste rodo, kad Belgija nesugeba tvarkytis su teroro grėsmėmis, – kalbėjo žinomas Briuselio rabinas.  Jo nuomone, Belgijos valdžios institucijos “neturi supratimo apie saugumo klausimus.” Rabinas Menachem Hadadas,  Briuselio Shomrei Hadas stačiatikių bendruomenės vadovas išsakė nemažai pastabų interviu Izraelio armijos radijui apie susidariusią padėtį. Rabinas susirūpinęs, kad Belgijai trūksta kovos su terorizmu pajėgumų. Antradienį, nuo kelių sprogimų Briuselyje žuvo 32 žmonės ir daugiau kaip 300 sužeistų. Hadadas sakė, kad kariai, kurie buvo pasiųsti saugoti sinagogą ir miesto Chabado bendruomenės namus po keturių žydų nužudymo Briuselio žydų muziejuje 2014 m, jam pasakė, kad daug mėnesių, jie saugojo teritoriją be šautuvų ir kulkų. “Tai buvo tik šou. Tai nėra normalu”- sakė jis.

Hadadas metė priekaištus, įvertinęs ataskaitas apie neveiklumą, kurį demonstruoja Belgijos valdžios institucijos saugumo klausimais. Tuo labiau, kad Belgija gavo perspėjimą iš Turkijos apie vieną iš antradienio išpuolių kaltininkų. Belgijos vidaus reikalų ir teisingumo ministrams ketvirtadienį pasiūlyta atsistatydinti. Belgijos kovos su terorizmu gebėjimus riboja konstitucinis draudimas dėl etninių aplinkybių ir kitų įstatymų, įskaitant draudimą kratų namuose nuo 11 val. vakaro iki 5 val. ryto.

Po išpuolių, Izraelio žvalgybos ministras, Izraelis Katzas Knesete kalbėjo: “Jei belgai toliau valgys šokoladą ir mėgausis gyvenimu, įsivaizduodami esą dideliais demokratais ir liberalais, nepastebinčiais, kad kai kurie musulmonai šalia planuoja teroro išpuolius, jie nesugebės kovoti ir jų nugalėti”. Ši ministro pastaba buvo plačiai kritikuojama Belgijos žiniasklaidoje kaip nediplomatiška ir nejautri.

Iš Lietuvos kilęs verslininkas gali pasigirti vienu sėkmingiausių restoranų tinklu pasaulyje

Kai Pietų Afrikos Respulikos litvakas Robertas Brozinas pirmą kartą atvyko į Lietuvą, jį labiausiai nustebino tai, kad Lietuva spalvota. Atrodytų – juokinga. Tai pripažįsta ir pats didžiulio restoranų tinklo „Nando’s“ vienas iš įkūrėjų. Tačiau toks pirmas įspūdis apie šalį, kurioje gimė visi jo seneliai, visiškai suprantamas: iki tol jis Lietuvą matė tik senelių juodai baltose nuotraukose. Kai kovo antroje pusėje R. Bozinas į Lietuvą atvyko jau penktą kartą, jis čia jau turėjo daug interesų: tiek verslo, tiek atstovauti Pietų Afrikos Respublikoje gyvenančių litvakų bendruomenę.

Dauguma žydų Pietų Afrikos Respublikoje turi šaknų Lietuvoje. Iš viso žydų čia yra apie 80 tūkst. ir, man rodos, apie 95 proc. jų turi šaknų Lietuvoje. Įdomus faktas tas, kad Pietų Afrikos Respublikoje žydų bendruomenė yra labai glaudi: daugumą žydų, kurie lieka gyventi Pietų Afrikos Respublikoje, veda žydes iš bendruomenės. Mano sūnus taip pat yra vedęs litvakę. Šeimoje vis dar turime daug lietuviškų tradicijų ir netgi indų iš Lietuvos.

Skaityti plačiau

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Raimundas Pankevičius stojo prieš teismą dėl skandalingų antisemitinių pasisakymų

sekunde.lt

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys, Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių frakcijos lyderis Raimundas Pankevičius stojo prieš teismą dėl skandalingų antisemitinių pasisakymų Panevėžio savivaldybės tarybos posėdyje. Dešiniųjų pažiūrų politikas teisiamas už viešą pareiškimą, esą Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje žydai šaudė žydus.

Į posėdį Panevėžio apylinkės teisme suvažiavo abiejų pusių palaikymo komandos. R. Pankevičių atlydėjo politiniai kaliniai ir tremtiniai, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininką Genadijų Kofmaną – Lietuvos bei Izraelio žydai. Pasak G. Kofmano, organizacijos „Beigelių krautuvėlė“, kovojančios su antisemitizmo ir neapykantos kurstymu, teisininkai buvusio Panevėžio tarybos nario R. Pankevičiaus viešus pasisakymus įvertino kaip antisemitinį išpuolį, iškraipantį istorinius faktus. Žydai prašo viešo atsiprašymo.

Memorialų pasirodė per daug

Pankevičius kaltinamas, kad dar 2014-ųjų rugsėjį, būdamas Panevėžio tarybos nariu, posėdyje svarstant klausimą dėl žydų labdaros organizacijos „Džoint“ veiklos atminimo įamžinimo Aukštaitijos sostinėje, viešai neigė nacistinės Vokietijos nusikaltimus žydų tautai ir asmenims, sakydamas, kad Lietuvos holokausto aukos pačios vienos kitus išžudė, kad Lietuvos getuose veikusi žydų policija prisidėjo prie žudynių per dieną myriop pasiųsdama tūkstančius tautiečių.

Tąkart Panevėžio taryba kone vieningai pritarė vietos žydų prašymui J. Zikaro g. pastatyti stelą, įamžinančią jų labdaros fondo „Džoint“ 100-ąsias metines. Tačiau R. Pankevičiaus sviesti emocingi kaltinimai iki šiol pasaulio žydus remiančiam labdaros fondui šokiravo jų bendruomenę.

Skaityti plačiau

Padėka

Dėkoju už puikų Purimo šventės organizavimą ir paruošimą Vilniaus Choralinėje sinagogoje Žanai Skudovičienei, Julijai Lipšic, Ninelei Skudovičiūtei, Monikai Antanaitytei, Olgai Masarskajai.
 Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas   S.Levin

Izraelio gynybos ministras: sprogimai Briuselyje yra naujo pasaulinio karo apraiška

BNS

Izraelio gynybos ministras Moshe Yaalonas ketvirtadienį pareiškė, kad mirtini sprogimai Briuselyje yra naujo pasaulinio karo apraiška; ir žydų valstybė su kitomis šalimis tą karą turi kariauti kartu. „Esame toje pačioje valtyje, – sakė jis interviu Izraelio armijos radijui. – Pasaulis atsidūrė šiuo metu trečiajame pasauliniame kare arba, kaip jau sakoma, „civilizacijų susidūrime“.

Skaityti plačiau
Purimo šventė Vilniaus choralinėje sinagogoje

Purimo šventė Vilniaus choralinėje sinagogoje

Purimo šventė Vilniaus choralinėje sinagogoje vyko kovo 24 dieną, kuri paskelbta Gedulo diena, Briuselyje žuvusioms teroro aukoms atminti. Susirinkusieji sinagogoje pagerbė aukas tylos minute.

Lietuvos žydų religinės bendruomenės vadovas Simas Levinas pasveikino visus su Purimu, priminęs šventės prasmę – Hamano siekį sunaikinti žydus. „Istorijoje būta ne vieno Hamano, kuris bandė sunaikinti žydus: Stalinas, Hitleris, o šiuo metu ISIS, bet niekam nepavyko to padaryti“.

Rabinas Samsonas Danielis Izaksonas, sveikindamas visus su Purimu, unikalia švente, per kurią kviečiama prisigerti, juk regis, keista ir nepriimtina žydų tarpe, nes tai yra blogis. „Tik Purimo metu prisimenama, kad iš bėdos ateina išsigelbėjimas. Juk nusigerti buvo siūloma, kad negalėtų niekas atskirti Hamano nuo Mordechajaus. Kaip ir gyvenime dažnai nutinka, kai manoma vienaip, o nutinka kitaip. Purim Sameach!“

Purimo dainas suaugusiems ir vaikams atliko Fajerlech ansamblio muzikantai: Miša Filipov Jablonskis ir Leonardas Zinkevič.

LŽB pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnik džiaugėsi, kad sinagogoje pagaliau viskas atgyja, kai švenčiama su rabinu, kurio ilgą laiką bendruomenė neturėjo. „Šiandien tragiški įvykiai Briuselyje mums primena, kad Izraelis rodo pavyzdį Europai, kaip reikia saugoti savo visuomenę,“- kalbėjo M.Grodnik.

Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas prisimena, kaip jis Purimo laukdavo vaikystėje, o kai ateidavo Purimas, prasidėdavo lauktas lietus. „Šiandien, Purimo dieną Vilniuje švietė saulė, o mes švenčiame žydų išsigelbėjimą. Lietuvos žydų pergalė, kad jie gali švęsti savo sinagogoje“,- kalbėjo Izraelio ambasadorius. Šventės akimirkos:

 

Skaityti plačiau
Purimo šventė Lietuvos žydų litvakų bendruomenėje 2016

Purimo šventė Lietuvos žydų litvakų bendruomenėje 2016

Šiandien 18.00 val. Sinagogoje šventinis Purimo vakaras su tradicinėm vaišėm! O kolkas košerinėje „Beigelių krautuvėlėje“ sujudimas. Vaikai linksmai kartoja HAG PURIM SAMEAH ir išsineša Hamano ausis, vyriausioji kepėja Riva kepa litvakiškus hamantašenus, lankytojai klausia ar hebrajų ir idiš abėcėlė yra ta pati?

Kavinė „Beigelių krautuvėlė“ dirba Purimo režimu

Kavinė „Beigelių krautuvėlė“ dirba Purimo režimu

Lietuvos žydų litvakų bendruomenės košerinio maisto kavinė ”Beigelių krautuvėlė” ruošiasi PURIMO šventei. Vilniuje, kaip ir visame pasaulyje šią savaitę žydų bendruomenės kepa hamantašen sausainius, siunčia vieni kitiems maisto ir gėrimų krepšelius dovanų – „Mishloach manot“  bei rengia linksmiausius metų vakarėlius. Purim – bene vienintelė diena metuose, kuomet žydams leidžiama prisigerti iki žemės graibymo.

Kavinės ”Beigelių krautuvėlė” kepėjos šiemet vilniečiams siūlo keletą sausainių rūšių. „Raudonasis aksomas“ šiemet užkariavo žydiško maisto tinklaraščius ir įkvėpė mūsų kepėjas kurti. O hamantašenai su mielėmis kepami, atkuriant Lietuvos žydų bendruomenės narių šeimos receptus.

Skaityti plačiau
Hag Purim Sameach!

Hag Purim Sameach!

Purimas yra džiaugsmingas laikas, kai liūdesys, nerimas ir baimė traukiasi, ateina lauktoji skanaus maisto ir juoko šventė. Purimas yra viena labiausiai laukiamų ir įdomių švenčių žydų kalendoriuje. Ši šventė įamžina laikotarpį, kai Persijoje gyvenę žydai buvo išgelbėti nuo sunaikinimo.

Esteros knyga

Purimo istorija yra papasakota Biblijos (Senojo Testamento) Esteros knygoje. Istorijos herojai – Estera, graži jauna žydų moteris, gyvenusi Persijoje, ir jos pusbrolis Mordechajus. Estera buvo paimta į Ahasvero, persų karaliaus haremą. Karalius Ahasveras pamilo Esterą, ji tapo karaliene, bet karalius nežinojo, kad Estera – žydė, nes ji slėpė savo tapatybę. Istorijos piktadarys – Hamanas, arogantiškas, egoistas, karaliaus patarėjas. Hamanas nekentė Mordechajaus, nes jis nepataikavo ir nesilankstė Hamanui, o šis nusprendė sunaikinti žydų tautą. Savo kalboje, kuri yra labai girdėta ir žinoma žydams, Hamanas karaliui aiškino: “Yra tokių žmonių, išsisklaidžiusių užsienyje ir visose tavo karalystės provincijose.

Skaityti plačiau

Psichologas paaiškino, kodėl negalime gedėti dėl Holokausto

ELTA ir Lrytas info

Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje vyko apskritojo stalo diskusiją „Psichologinė holokausto integravimo į kolektyvinę Lietuvos gyventojų atmintį problema“.

,,Vaikystėje mes ten bėgiodavome, niekas net žodeliu nepasakė, kur buvo kokia sinagoga. Jos išgaravo, ir staiga supranti, kad kaip Hario Poterio pasaulyje egzistuoja kažkas paraleliai, bet tu nežinai, kas tai yra. To pasaulio kaip nebuvę, ir neturi ko pasiklausti“, – kalbėjo psichoanalitikas dr. T.Kajokas, jis mano kad stinga suvokimo, jog žydai yra mūsų visuomenės dalis. Pasak specialisto, tapatybės klausimas yra labai svarbus, bet ji, pagal klasikinį psichoanalitinį požiūrį, kuriama tada, kai prarandi ir supranti, ką prarandi. Jeigu neturi ko prarasti, tai iš esmės negali tapatintis.

„Šiandien mes negalime tapatintis su žydais kaip tik dėl tos priežasties, kad mes nelabai suvokiame praradimo masto“, – sakė T.Kajokas. Psichoanalitiko manymu, lietuviai sugebės prieiti prie holokausto temos tik tada, kai sugebės sąžiningai priimti savo sovietinę praeitį.

 

 

Skaityti plačiau