Naujienos

“Drauge modernios valstybės link: litvakai Lietuvos ir Izraelio valstybingumo istorijoje”,

Lapkričio 13 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks konferencija “Drauge modernios valstybės link: litvakai Lietuvos ir Izraelio valstybingumo istorijoje”, skirta Lietuvos 100-mečiui ir Izraelio 70-mečiui pažymėti.

Programoje – Lietuvos ir Izraelio mokslininkų pranešimai apie Lietuvos žydų indėlį kuriant Lietuvos valstybę 1918 metais bei litvakus, aktyviai prisidėjusius prie Izraelio Valstybės kūrimo. Taip pat Lietuvos mokyklų moksleiviai pristatys tyrimus apie vietos žydų bendruomenių gyvenimą.

Dalyvių registracija iki lapkričio 12 dienos el. paštu: gustas.siauciulis@praktika.urm.lt. Konferencijos pradžia: 10 val.

Renginyje taip pat bus atidaryta Judaikos tyrimų centro parengta paroda “Atspindžiai suskilusiame veidrodyje”, siekianti pristatyti Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenių gyvenimą tarpukaryje.

http://www.urm.lt/…/vilniuje-vyks-konferencija-lietuvos-100…

Demagoginis tango su sąžine

Demagoginis tango su sąžine

Arkadijus Vinokuras

V. Valiušaičio straipsnis „Melo voratinklyje – antinacistinė ir antisovietinė rezistencija“ skirtas sovietinio dezinformacijos meno analizei. Tikrai reikalinga tema. Bet ir vėl „įtraukiamas“ kpt. J. Noreika, ir vėl argumentuojama taip, lyg jokių dokumentų, rodančių J. Noreikos kolaboravimą su naciais, jo karininko priesaikos sulaužymą, jo artimą bendravimą su žydų žudikais neegzistuotų.

Deja, tie įrodymai egzistuoja, nori šito ar nenori V. Valiušaitis. Taigi, paneigiant patvirtintus faktus, nusižengiant moraliniams ir etiniams principams, humanistinėms vertybėms, siekiama demokratinei visuomenei primesti susitepusio didvyrio garbinimą. Taip sąmoningai ar ne reikalaujama pateisinti fašizmo bei nacizmo ideologiją. Tačiau šių ideologijų šlovinimą ar pateisinimą draudžia Lietuvos įstatymai.

Holokaustas prasidėjo Krištolinę naktį

Holokaustas prasidėjo Krištolinę naktį

Neapykanta žydams, kurią kurstė ir koordinavo Adolfo Hitlerio propagandistai, prieš 80 metų, 1938 m. lapkričio 9-os naktį inspiravo pogromą, kurį vadino “spontaniškomis antižydiškomis demonstracijomis”. Krištolinės nakties metu naciai siautėjo po Vokietijos Reichą, įskaitant Austriją ir neseniai prijungtą Sudetų kraštą Čekoslovakijoje. Jie plėšė namus, firmas ir sinagogas, nacių gaujos užpuolė žydų ligonines, vaikų namus ir pagyvenusių žmonių namus. Jie niokojo, degino, mušė, žudė. Naciai pavadino tą naktį Krištoline dėl žėrinčio stiklo šukių, pabirusių iš tūkstančių sudaužytų langų.

Miuncheno sinagoga po gaisro.

Toji teroro naktis tapo žudynių pradžia, teroras tęsėsi 7-erius Holokausto metus, nužudyti 6 milijonai žydų ir šimtai tūkstančių kitų tautybių žmonių, kurie buvo vadinami nepageidaujamais.

Per pogromą ir tuoj po jo nužudytas 91 žmogus, apie 20 tūkst. uždaryta į koncentracijos stovyklas, sugriauta 281 sinagoga ir apie 200 kitų pastatų, apiplėšta ir sunaikinta apie 7500 žydų parduotuvių. Po pogromo prasidėjo žiaurios žydų represijos: jiems uždėta 1 mlrd. markių kontribucija, nusavintos jų įmonės, uždrausta lankyti kultūros renginius, mokytis ne jiems skirtose mokyklose, apribotas susisiekimas.

Neužilgo, praėjus kiek daugiau nei 2 metams  didelio masto masinės žydų žudynės prasidėjo ir Lietuvoje. Iki 1941 metų ši šalis tokių žudynių nebuvo regėjusi, Lietuvoje įvykdytas Holokaustas. Pasak istoriko JAV Milersvilio universiteto istorijos profesoriaus emerito Sauliaus Sužiedėlio, tai pačios baisiausios masinės žudynės Lietuvos istorijoje. Per tris mėnesius išžudyta maždaug 140–150 tūkst. žmonių, po poros metų sunaikinta beveik visa žydų bendruomenė. Pasąmonėje egzistavęs antisemitizmas, ksenofobija  pasireiškė žiauriu negailestingu žudymu.

LSK „Makabi“ 2018 m. kulkinio šaudymo pistoletais (revolveriais) varžybų nuostatai

LSK „Makabi“ 2018 m. kulkinio šaudymo pistoletais (revolveriais) varžybų nuostatai

VARŽYBŲ TIKSLAS  IR  UŽDAVINIAI:

Populiarinti šaudymo sportą ir aktyvų laisvalaikį, plėtoti sportinius ryšius Lietuvos žydų bendruomenėje (LŽB) , ugdyti dėmesingumą, atsakingumą, kruopštumą, bei išaiškinti  taikliausius šiaulius. VARŽYBŲ ORGANIZATORIAI 

LSK „Makabi“ 

VšĮ „Šaudymo sporto klubas  GSKA“ 

 VARŽYBŲ SĄLYGOS:

 Varžybų dalyviai  ir  jų  grupės:

Varžybų  dalyviai yra suskirstyti  pagal  amžiaus  grupes:

  1. Jaunių grupė nuo 13 iki 18 metų
  2. Suaugusiųjų vyrų  grupė nuo 19 m.
  3. Suaugusiųjų moterų  grupė nuo 19 m.

Varžybų vieta 

Varžybos vyks VšĮ „Šaudymo sporto  klubo GSKA“  šaudykloje (www.saudymoklubas.lt), esančioje Mindaugo  42 (įvažiavimas iš Punsko g.), Vilniuje.

Varžybų  data, laikas  ir  trukmė:

2018-11-25 (sekmadienį) nuo 11:00 iki 15:00Varžybų ginklų  kalibrai:

Šaudymo varžybose bus rungtiniaujama išvardintų kalibrų koviniais trumpavamzdžiais ginklais: 6,35 mm; 7,6 – 7,65 mm; 9×18 mm (9mm Para; 9 mm Luger); 10×22 mm (.40S&W) ir 11,43×23 mm (.45ACP)  pistoletais(revolveriais).

Varžybų dalyviai rungsis naudodamiesi  VšĮ „Šaudymo sporto klubo GSKA“  suteiktais koviniais ginklais: pistoletais (revolveriais). 

Bandymas susirasti kartu lageryje kalėjusią draugę

 Emilija Dadurkevičienė (Sudvajūtė), gimusi 1930 metais Alytaus apskrityje, Sudvajų kaime ieško Doros Gershanovič, su kuria kalėjo Stalino laikų lageryje nuo 1950m., o 1961m. abi perkeltos į Mordovijos lagerį. Ką nors žinančius apie Doros Gershanovič likimą prašome parašyti communications@lzb.lt

Daugiau apie Dorą Gershanovič Kustanovič drauge kalėjusios Iros Verblovskajos prisiminimuose:

„Toje pačioje statybininkų brigadoje Dora Gershanovič iš reemigrantų šeimos, grįžusi iš Amerikos į ,,pergalingą socializmą”, dirbo kurdama naują savo gyvenimą. Kaip šeima, išvykusi iš Ukrainos 1918 m. bėgdama nuo pogromų, galėjo gyventi kažkur užsienio šalyje, kai vyko didžiuliai įvykiai namuose ?!  Tokių kaip Doros tėvas  Gershanovič reikėjo kaip gero specialisto Maskvoje, kur šeima saugiai gyveno kelerius metus.  1937 m. tėvas ir jo žmona buvo areštuoti ir sušaudyti.

Dora liko viena. Ji turėjo giminaičių Baltijos šalyse, todėl pasitaikius galimybei 1940 m. ji išvyko į Estiją, norėdama iš ten pabėgti karo pradžioje toliau į rytus. Ji puikiai mokėjo estų, latvių ir, žinoma, anglų kalbą.

Paroda RENESANSAS Pakruojo sinagogoje

Paroda RENESANSAS Pakruojo sinagogoje

Autorius Vilijus Žagrakalys

PARODA Pakruojo sinagogoje 2018 lapkričio 10-30 d.d. Atidarymas 11.09 – 17:00val.

foto RENESANSAS

Viskas kas sena atgimsta . XIX amžius – fotografijos atsiradimo ir suklestėjimo metas. Tai įvairių technikų ir technologijų taikymas vaizdui perteikti plokštumoje.

Po etapo išpildant nuotraukas šlapiu kolodijumi, atsirado sidabro želatininis procesas, kuris išliko iki skaitmenos technologijų sukūrimo. Šio metodo atsiradimo dėka įsisteigė daug foto studijų, kurios įamžindavo žmones (portretai, grupinės kopozicijos). Kuriami įvairių vaizdų albumai. Sidabro želatininis išpildymas tapo labiausiai prieinamu metodu.

Bet maždaug tuo pačiu metu buvo atrastas ir platininis metodas. Pastarasis foto istorijoje fiksuojamas 1873 metais. 1881 metais William Willis jį užpatentavo. Fotografų bendrija Didžiojoje Britanijoje W.Willis įvertino “Progreso” medaliu  ir  medaliu “Už atradimą”. Tai įvyko 1885 metais. Šis metodas buvo populiarus iki I pasaulinio karo. Pabrangus platinai karo metu, išpildymo būdas palaipsniui buvo pamirštas.

Apie 1970 metus užmirštas foto metodas atgimė. Tai įvyko JAV. Dabar šis metodas vadinamas “spausdinimo proceso karaliumi”.

Pradėjus domėtis foto technologijomis, išbandžiau keliatą nuotraukų spausdinimo būdų. Po ilgų eksperimentavimo etapų pasirinkau platinos-paladijaus metodą. Šiuo metodu išpildytus antspaudus pristatau foto fragmentų ekspozicijoje.

Kvietimas į parodą

Kvietimas į parodą

Lapkričio 12 d., 15 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) 5 aukšto Atriume Judaikos tyrimų centro vadovė Lara Lempert pristatys parodą “Atspindžiai suskilusiame veidrodyje”, skirtą tarpukario Lietuvos žydų gyvenimui.
Apžiūrėjus parodą L. Lempert LNB Meno erdvėje (5 a.) trumpai supažindins su Nacionalinės bibliotekos Judaikos centro veikla bei naujausiais žydų paveldo atradimais.
Maloniai kviečiame dalyvauti!

Vilniaus Krašto  žydų bendruomenė

Panevėžio m. žydų bendruomenė sveikina švenčiančius gimtadienį

Panevėžio miesto žydų bendruomenės puiki tradicija – kiekvieną mėnesį minėti bendruomenės narių gimtadienius. Tai vyksta programos “Klubinis darbas HESED” rėmuose.

Šį kartą sveikinome visus, kurie gimė rugsėjo ir spalio mėnesiais. Bendruomenės  patalpose prie šventiškai padengto stalo minėjome Romos Marijampolskienės, Liudmilos Grafman, Arnoldo Urbono, Vidmanto Markevičiaus, Liudmilos Šteimanienės, Leonardo Šteimano, Rolando Paltino, Michailo Grafmano, Janinos Solovjovos, Mantės Rimkutės ir Aleksandro Košel gimtadienius. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman nuoširdžiai visus pasveikino, palinkėjo energijos, sveikatos, atkaklumo, geros nuotaikos, tikrų draugų, ilgų gyvenimo metų bei įteikė gėlių ir sveikinimo atvirukus.

       

Žagarės geto mįslės

Žagarės geto mįslės

Evaldas Balčiūnas, bernardinai lt

Žagarės geto istorija trumpa, baisi, skaudi. Getas neturėjo formalių savivaldos organų. Todėl jo istoriją žymi žiaurūs žydų likimus lėmusių žmonių darbai ir „potvarkiai“. Ir užbaigia sovietų atliktų ekshumacijų aktai. Holokaustas sunaikino Žagarės žydų bendruomenę. 1941 metais Žagarės gete buvo apgyvendinti ne tik miesto, bet ir aplinkinių vietovių — Linkuvos, Pašvitinio, Žeimelio ir kitų — žydai. Žagarės Naryškino parke Šoa nusinešė apie 3000 gyvybių, o Vilkiaušio miške buvo sušaudyta apie 500 Žagarės ir aplinkinių vietovių žydų.

Žydų žudynes Žagarės baltaraiščiai pradėjo dar iki geto sukūrimo. Geriausiai žinomas įvykis – kai liepos mėnesį, sekmadienį, baltaraiščiai prie latvių kapinių sušaudė aštuonis žmones. Sovietai, norėdami pabrėžti aukų sovietiškumą, po karo – 1958 metais – rašytoje pažymoje mini jų pareigas.

LSK  “Makabi”  plaukimo  varžybos  Kaune

LSK “Makabi” plaukimo varžybos Kaune

2018 m. spalio 28  d.  Kaune  geriausiame  Lietuvos  plaukimo  baseine (Kauno  m.  daugiafunkcinis  sporto  ir  pramogų  kompleksas  „GIRSTUTIS“)  vyko  LSK  „Makabi“ rudens plaukimo  varžybos, kuriose  dalyvavo  plaukikai  iš  Vilniaus, Kauno,  Panevėžio  bei  pirmą  kartą  Šiaulių  plaukikai. Sportininkai  rungtyniavo  atskirose  amžiaus  grupėse. Varžybos  buvo  vykdomos  25 m. laisvu  stiliumi  ir  50 m.  krūtine  distancijose  tarp  moterų  ir  vyrų.

Moterų  grupėje  po 2 distancijas laimėjo  Vilniaus  plaukimo  trenerė  Valentina  Timofejeva  ir  jos  auklėtinė  Erika  Kolokolenkova.  Vyrų  tarpe  2  kartus  nugalėjo  Albertas  Savinčius (Panevėžys)  ir  vilnietis  Vilius  Rackevičius. Kandidatai  į  Europos  „Makabi“  žaidynes:  daugkartinis  Europos  ir  Pasaulio  Makabiadų  nugalėtojas  Andrej  Fadeev  ir  Robert  Nikitin  pasidalijo  po  pergale. Reikia  pažymėti , kad  plaukdamas  50 m. krūtine, Robertas  aplenkė  Andrejų  tik  0,01 s. dalimi. Gaila  kad  varžybose  negalėjo  dalyvauti  jaunoji  kaunietė  Kamilė  Ilijonskytė, ji   kitose  varžybose  plaukė 1 km. distanciją.

Vilniaus Žydų gatvės knibždėlyne – skurdas ir malda

Vilniaus Žydų gatvės knibždėlyne – skurdas ir malda

Apie miesto centro apgyvendinimo tankinimą kalbanti dabartinė sostinės valdžia turėtų atsigręžti į istoriją, kai prieš Antrąjį pasaulinį karą Žydų gatvės namuose glausdavosi net po 200–500 gyventojų. Tankiausiai apgyvendinti namai Vilniuje. Nors šiandien sunku įsivaizduoti pastatą, kurio butuose būtų registruota po dešimt gyventojų, tokių buvo Žydų gatvės kvartale. Žydų gatvė XIX amžiuje ir tarpukariu buvo žydų kvartalo centras ir ašis, garsėjo ne tik gyventojų, bet ir maldos namų gausa. Pastatai buvo aklinai pripildyti parduotuvių, įvairių studijų ir pasilinksminimo vietų.

Kauno VII-ajame forte pagerbti žuvusieji

Kauno VII-ajame forte pagerbti žuvusieji

Vėlinių išvakarėse Kauno tvirtovės VII-ajame forte prisiminti ir pagerbti čia žuvusius žmones susirinko lietuvių ir žydų bendruomenės.  “Kasmet degdami Vėlinių žvakeles ant artimųjų kapų, vis dažniau susimąstome apie tuos, kurių atminimo nebesaugo buvę gyvenimo bendražygiai. Slenkant dešimtmečiams, tragiški 1941 m. įvykiai, pareikalavę tūkstančių nacistinės Vokietijos vykdytos antisemitinės politikos aukų, šiandien nėra pamiršti”, – teigė renginio organizatoriai.  Kauno tvirtovės VII forto direktorius Vladimiras Orlovas portalui kauno.diena.lt teigė, kad tai yra tikriausiai vienintelis renginys, kai žydų bendruomenės atstovai, šiuo atveju, Kauno žydų bendruomenė, dalyvauja Vėlinėse. Žydai tokio papročio šiomis dienomis pagerbti, prisiminti mirusiuosius neturi.

“Kauno diena”, nuotraukos Vidmanto Raupelio.


Aktyvi Šiaulių krašto žydų bendruomenė

Aktyvi Šiaulių krašto žydų bendruomenė

Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Tą dieną Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai susirinko į Luponių mišką netoli Kužių (Šiaulių r.), kuriame masinių žudynių metu Antrajame pasauliniame kare nužudyta per aštuonis tūkstančius žydų. Tylos minute pagerbė žuvusiųjų atminimą, padėjo gėlių, uždegė žvakutes. Buvo prisiminti istoriniai įvykiai. Iš ten vyko atiduoti pagarbą žuvusiems Šiaulių gete.

Bendruomenės nariai pagerbė Holokausto aukas ir  Bubių bei Žagarės masinių žudynių vietose.  Is­to­ri­niai šal­ti­niai liu­di­ja, kad Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tu, vo­kie­čiams įžen­gus į Šiau­lius, bu­vo pra­dė­ti steig­ti du ge­tai (žy­dų ra­jo­nai). Juo­se ka­lė­ję žmo­nės bu­vo iš­žu­dy­ti. Vie­ni – Lu­po­nių miš­ke, ki­ti pa­kliu­vo į Ža­ga­rės ge­tą ir ten bu­vo nu­žu­dy­ti. Ma­si­nes ka­pa­vie­tes, pa­de­dant vie­ti­niams žmo­nėms, Lu­po­nių miš­ke at­ra­do Alek­sand­ras Ra­bi­no­vi­čius. Šiau­lių vi­suo­me­nės lė­šo­mis bu­vo pa­sta­ty­tas at­mi­ni­mo obe­lis­kas, ka­pa­vie­tės pa­ženk­lin­tos, pa­da­ry­ti ta­kai.

Spalio 21 d. Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai susitiko su bičių karaliene Roma Mačienė – vieno pirmųjų ekologinio bityno šeimininkių šalyje savininke. Susitikimo metu sužinojome daug faktų, kurių nežinojome apie bites, jų rūšis, apie tai, kad bitės turi penkias puikiai išvystytas akis bei gerą uoslę.
Bičių pasaulyje yra labai svarbu turėti gerą ir stiprią šeimą, kuri geba daugintis ir tokiu būdu užtikrinti šeimos tęstinumą, kas yra viso kas gyva pagrindas. Bičių produktus bitininkė vadina stebuklų stebuklu. Sužinojome daug naujo apie medaus bei kitų jo produktų – žiedadulkių, bičių duonelės ir pienelio – poveikį žmogaus organizmui, naudą sveikatai. Užsiėmimo metu galėjome paskanauti, paragauti įvairių rūšių medaus, žiedadulkių, bičių duonelės.

Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai aktyviai įsijungia į LSK „Makabi“ organizuojamus renginius. Rugsėjo 16 d. dalyvavome Vilniuje Vingio parke vykusiame antrajame Lietuvoje „FUN RUN“ bėgime. Kaip sakoma, svarbu ne rezultatai, o žydų susibūrimas kartu, bendravimas.
Spalio 28 d. nusprendėme išbandyti savo jėgas plaukimo čempionate, kuris vyko Kaune daugiafunkciniame sporto ir pramogų komplekse „GIRSTUTIS“. Mūsų plaukikai Z.Barienė ir V.Bočkus namo grįžo su pergale, iškovotos net trys prizinės vietos.

 

 

“Likimų” vakaras skirtas S.Sondeckio ir S.Alperavičiaus 90 -čiui paminėti

Spalio 11d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės J. Heifetzo salėje bendruomenės nariai susirinko pagerbti buvusio ilgamečio LŽB pirmininko Smono Alperavičiaus ir dirigento, pedagogo Sauliaus Sondeckio atminimo, nes šią dieną jiems abiems būtų sukakę 90 metų. Atminimo vakarą inicijavusi Maša Grodnikienė pažymėjo, kad šiuos du garsius ir brangius žmones, žinomas asmenybės jungė ne tik gimimo diena (jie gimė tą pačią dieną), juos siejo draugystė ir ypatingi, šilti santykiai su žmonėmis, optimizmas ir nuostabus humoro jausmas bei dar daugiau gerų bruožų.

S.Sondeckis gimė 1928.10.10 Šiauliuose. 1952 m. Baigė Vilniaus konservatoriją smuiko klasę pas Aleksandrą Livontą. Nuo 1955 m. jis dėstė M. K. Čiurlionio meno mokykloje, nuo 1957 m. – Vilniaus konservatorijoje. Nuo 1989 m. vadovavo Valstybiniam Ermitažo orkestrui, nuo 2005 m. – Lietuvos kameriniam orkestrui.

S.Sondeckio vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras koncertavo daugelyje pasaulio šalių su įvairiais atlikėjais bei dažnai pirmasis atlikdavo lietuvių kompozitorių kūrinius. Orkestras grojo tarptautiniuose muzikos festivaliuose Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Liuksemburge ir kt. Už muzikinę interpretacinę veiklą pristatant Lietuvos atlikėjų meną pasaulyje, 1999 metais S.Sondeckiui buvo paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Maestro Saulius Sondeckis buvo Lietuvos žydų bendruomenės (lietuvių) garbės narys. Jo tėvui Jackui Sondeckiui buvo suteiktas “Pasaulio  tautų teisuolio”, ir šis vardas buvo įamžinta “Yad Vashemo muziejuje”. Maestro tėvas buvo žinomas visuomenės veikėjas, Šiaulių burmistras. Pats Saulius Sondeckai interviu yra kalbėjęs apie savo tėvą: “Karo metu jo pavaduotoją, viceburmistrą nužudė vokiečiai, o šeima pateko į getą. Iš ten viceburmistro žmona ir sūnus sugebėjo pabėgti, o Jackus Sondeckis padėjo jiems išgyventi – pusantrų metų jis slapstė juos artimųjų ūkyje. Išgelbėtas berniukas – mano draugas, teatrologas profesorius Markas Petuchauskas. Jis patarė man siųsti gelbėtojų dokumentus į Jeruzalę. Po trijų metų svarstymo, – visi faktai yra labai atidžiai patikrinti, – jau po mirties tėvas gavo medalį ir garbės pažymėjimą. Jis mirė 1989 m. Bostone. Ir Lietuvoje, taip pat ir po mirties, jis gavo ordinį dėl žūvančiųjų gelbėjimą “.


Simonas Alperavičius gimė 1928 m. Spalio 10 d. Vilniuje. Žydų bendruomenės pirmininko giminėje buvo žinomi rabinai, vienas jų Mattityahu Strašunas, Talmudistas, senųjų rankraščių tyrinėtojas, mokslininkas, knygų kolekcionierius, bendruomenės lyderis ir filantropas. Jis sukaupė didelę privačią knygų ir retų rankraščių kolekciją, kuri sudarė pagrindą Vilniaus Strašuno bibliotekai, kuri veikė nuo 1892 iki 1941 metų.

1933 m. S. Alperavičiaus šeima persikėlė į Kauną, kur Simonas baigė šešias žydų Šolomo Aleichemo gimnazijos klases. Antrojo pasaulinio karo metu Alperavičiaus šeima buvo evakuota. Po karo grįžo į Vilnių. 1952 m. jis su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą.

Diskusija dėl žydų paveldo perspektyvos

Diskusija dėl žydų paveldo perspektyvos

Lietuvos žydų bendruomenėje (LŽB) spalio 24 d. įvyko diskusija dėl žydiškojo paveldo perspektyvos 2020 metais, apie svarbiausius tikslus ir uždavinius Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų kontekste. Diskusijoje pagrindinis dėmesys skirtas Vilniaus Didžiosios sinagogos paveldo išsaugojimui.

Susitikime dalyvavo LŽB bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, bendruomenės nariai, JAV ambasados Lietuvoje patarėja politikos ir ekonomikos klausimais Shai Moore ir LŽB paveldosaugos grupės užsienio ekspertai: Lyudmila Sholokhova (YIVO, JAV), Assumpcio Hosta (AEPJ, Ispanija), Sergey Kravtsov (Hebrew University of Jerusalem, Izraelis).

Žydų paveldas yra svarbus ne tik žydams, jis svarbus Lietuvos valstybei,  aktualus visiems, kam rūpi paveldo klausimai, – priminė LŽB pirmininkė Faina Kukliansky. Daugelį metų diskutuojama apie Vilniaus Didžiosios sinagogos paveldo išsaugojimą, apie LŽB vaidmenį šiame procese, ką daryti su sinagogos vietoje stovinčiu vaikų darželio pastatu, po kuriuo archeologai rado sinagogos likučius. Šiemet vasarą atkastas įspūdingas radinys – sinagogos bima.  Ne viskas paprasta šioje buvusios sinagogos vietoje. Šiemet darželio pastatas, kurį ketinta griauti, išnuomotas dvejiems metams kelioms organizacijoms. Ne paslaptis, kad egzistuoja ir komerciniai interesai panaudoti šią ypatingą vietą.

Vilniaus Choralinėje sinagogoje pagerbtas Pitsburge nužudytų žydų atminimas

Vilniaus Choralinėje sinagogoje pagerbtas Pitsburge nužudytų žydų atminimas

Pirmadienį, spalio 29 vakare Vilniuje Choralinėje sinagogoje pagerbtas Pitsburgo miesto tragedijos aukų, nužudytų žydų atminimas. Lietuvos žydai solidarizavosi su JAV žydais uždegdami gedulo žvakes už nužudytųjų atminimą .

Žuvusiųjų atminimo pagerbimo  ceremonijoje dalyvavo Lietuvos vyriausybės kancleris D.Matulionis, Užsienio reikalų ministro pavaduotojas D.Skusevičius, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai, parlamentaras Е. Zingeris, Lietuvos visuomenė.

“Aš niekuomet negalvojau, kad JAV galėtų įvykti tokios žudynės. Reikia padaryti viską, kad būtų išvengta panašių tragedijų “, – kalbėjo JAV ambasadorė Lietuvoje Anna Hall.

Apie neleistiną antisemitizmą ir neapykantos ideologiją kalbėjo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon ir  Emanuelis Zingeris.

Vilniaus religinės bendruomenės vadovas Simas Levinas pažymėjo, kad “sunku įsivaizduoti žiauresnį ir ciniškesnį nusikaltimą, nei žudymą, įvykdytą Šabato maldos metu”.

“Nepaisydami šios teroro tragedijos, mes turime būti dar stipresni savo tikėjime, laikykitis D įsakymų, nes religija per amžius tvirtina žmonėse amžinąsias vertybes, visuotinę žmogaus moralę, kurią dabar trypė toks iššūkis”, – kalbėjo Vilniaus Choralinės sinagogos rabinas Šolom Ber Krinskis .

Žuvusiųjų atminimui skirtą maldą “Dieve gailestingas” ugiedojo Vilniaus Choralinės sinagogos kantorius Š. Jatomas.