Užuojauta
Lapkričio 19d. mirė Riva Feigina (1928 – 2018). Skausmo dieną
Lietuvos žydų bendruomenė nuoširdžiai reiškia užuojautą vaikams ir artimiesiems.
Seimo Kultūros komitetas svarstė žydų paveldo klausimus
Lapkričio 14d. vyko Seimo Kultūros komiteto išvažiuojamasis posėdis, skirtas Lietuvos žydų paveldui. Posėdis vyko Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre, dalyvaujant komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.
Svarstyti 3 svarbūs klausimai.
- Dėl papildomų lėšų skyrimo ir teritorijos išplėtimo Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui (VVGŽM).
- Žydų paveldo klausimai.
- Dėl Vilniaus Didžiosios sinagogos atstatymo.
Posėdyje Seimo narys Emanuelis Zingeris pasiūlė rezoliuciją dėl Didžiosios sinagogos atstatymo. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) pareiškė kitokią nuomonę, ją motyvuodama LŽB pirmininkė Faina Kukliansky pasakė, kad Lietuvos žydai neprašo ir niekada neprašė Lietuvos valstybės lėšų Didžiąjai sinagogai atstatyti. Be to šiuo metu LŽB studijuojamos kitokios priemonės ir problematika, kadangi Lietuvos valstybė (ar Vyriausybė?) pavedė LŽB parengti studiją apie žydų paveldą.
Šiuo metu niekas kitas Lietuvoje neužsiima žydų paveldu, – tik LŽB su valstybinių institucijų pagalba. Tai yra tiesioginė Lietuvos žydų bendruomenės pareiga: kontroliuoti esamo paveldo būklę, tariantis su Lietuvos ir pasaulio paveldosaugos specialistais. Visi archeologiniai kasinėjimai žydų paveldo vietose buvo atliekami su Geros valios fondo ir LŽB lėšomis.
Lietuvoje išlikusios visos sinagogos priklauso LŽB, kuri kartu su vietos savivaldybėmis rūpinasi jų atstatymu. LŽB nuomone, Didžiosios sinagogos sakralinę vietą panaudoti pagal paskirtį nėra jokios galimybės ir poreikio, nes tiek žydų, kurie ten melstųsi, Lietuvoje nėra. (Be to valstybė nėra tiek turtinga, kad skirtų pinigus sinagogų atstatymui.)
LŽB pasiūlė Seimo Kultūros komiteto posėdyje atidėti svarstymą, kol bus atlikta studija apie Didžiosios sinagogos atstatymą ir esamų liekanų įamžinimą.
Legendinę Nadeždą Dukstulskaitę prisimena jos mokiniai
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje lapkričio 15d. surengtą prisiminimų vakarą, skirtą pianistei, koncertmeisterei, legendinei pedagogei Nadeždai Dukstulskaitei (1912-1978) pradėjo Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos, muzikologas prof. habil. dr. Leonidas Melnikas, pats mokęsis pas N. Dukstulskaitę „Ąžuoliuko“ mokykloje.
Renginyje dalyvavo ir prisiminimais dalinosi, pianistas doc. Robertas Bekionis, “Ąžuolų” klubo Vyrų choras (meno vadovas prof. Povilas Gylys) prof. Silvija Sondeckienė, violončelininkas Valentinas Kaplunas, operos solistas tenoras Rafailas Karpis.
Praėjo 40 metų nuo legendinės pianistės mirties. Į Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Jašos Heifetzo salę paminėti šviesaus atminimo pedagogės, susirinko žydų bendruomenės nariai, profesionalūs muzikai ir buvę „Ąžuoliuko“ choro dainininkai, dabar jau „Ąžuolų“ chore dainuojantys, solidūs, garsūs įvairių profesijų vyrai, kurie uždainavo taip jautriai, tarsi jų būtų klausiusi pati mokytoja Nadežda Dukstulskaitė.
„Ąžuolų“ choro vadovas Povilas Gylys, dainavęs berniukų chore „Ąžuoliukas” ir gyvenime pasirinkęs choro dirigavimo specialybę, išaugęs iki žinomiausių Lietuvos choro meno vadovų, kelerius metus dirbo berniukų choro „Ąžuoliukas“ chormeisteriu ir dirigentu. Jis prisiminė tuos laikus, kai H.Perelšteinas ir N. Dukstulskaitė kūrė „Ąžuoliuką“. Pianistė akomponavo mažylių chorui. „Savo elegancija ir muzikavimu ji pakylėdavo vaikų dainavimą į aukštą lygį, – prisiminė P. Gylys. Ir dabar „Ąžuoliukas“ gyvuoja, o „ Ąžuolų“ choras jį remia kaip galėdamas“.
Geto patirtys Avromo Suckeverio memuaruose
Danielė Ūselytė, Bernardinai.lt
Avromas Suckeveris (1913-2010) – vienas įžymiausių XX a. jidiš kalbos poetų, tiesiogiai išgyvenęs Holokaustą, kaip vienas iš kultūrinės rezistencijos lyderių, atsiminimuose[1] Iš Vilniaus geto[2] liudija autentiškas savo patirtis.
Šie tekstai parašyti iškart po tragiškų Antrojo pasaulinio karo įvykių ir 1946 m. buvo išleisti Maskvoje. Dėl šios priežasties toks memuarinis pasakojimas tampa istoriją liudijančiu šaltiniu, kuris išryškina autoriaus sąmonėje esančius vis dar gyvus įspūdžius. Netiesiogiai, per tam tikras situacijas, netgi ironizuojant, perteikiamos nuotaikos ir būsenos – neviltis, baimė, pažeminimas, tačiau ir begalinis noras išlikti, kovoti iki paskutinės gyvenimo akimirkos. Pasipriešinimas remiasi intensyvia kūryba ribinėje situacijoje, tikint jos galia įtvirtinti žmogiškąją egzistenciją ir tuo būdu yra grindžiamas istorinis naratyvas, kuriame skleidžiasi poezijos rašymo galimybės tragišku momentu.
Parodos „Simonas Karczmaras: nuo Dieveniškių iki Cfato“ atidarymas
Maloniai kviečiame į parodos „Simonas Karczmaras: nuo Dieveniškių iki Cfato“ atidarymą, kuris vyks lapkričio 22 d. 17.30 val. muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius).
Tolerancijos dienos minėjime – išskirtinis dėmesys tautinių bendrijų atstovams
Ministro Pirmininko globojamame Tolerancijos dienos minėjime pademonstruotas nuoširdus išskirtinis dėmesys tautinių bendrijų atstovams.
Penktadienį, lapkričio 16 d. Lietuvoje penktą kartą minima Tarptautinę tolerancijos dieną, Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje vyko Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio globojamas, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizuojamas iškilmingas renginys. Šventės metu Ministras Pirmininkas ir Departamento direktorė Vida Montvydaitė apdovanojo ir pagerbė asmenis, labiausiai prisidėjusius prie pilietinės visuomenės kūrimo, tautinių kultūrų puoselėjimo bei tarpkultūrinio dialogo skatinimo Lietuvoje.
Premjeras Saulius Skvernelis pagarbiai kalbėdamas apie Lietuvos tautines mažumas prisiminė joms padarytas skriaudas Antrojo pasaulinio karo metais, kurias žmonės patyrė vien už tai, kad naciams ir jų bendrininkams neįtiko tautybė.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pasiūlė pervadinti Tautinių mažumų departamentą į Tautinių bendrijų departamentą, nes šis pavadinimas aiškiau įvardina departamento tikslus.
Didžiuoju garbės ženklu „Už nuopelnus“ apdovanoti: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, graikų draugijos ,,Patrida“ narys Nikolaj Medvedev ir Panevėžio vaikų dienos užimtumo centro direktorė sesuo Daiva Tumasonytė.
Aukso Garbės ženklu „Už nuopelnus“ apdovanoti: Lietuvos estų draugijos pirmininkė Liia Urman, Tautinių bendrijų tarybos narys, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos narys Romuald Špakovski, Stanislavo Moniuškos Lietuvos lenkų kultūros centro pirmininkė-direktorė Apolonia Skakovska, Tautinių bendrijų tarybos narė, Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė, Ukrainiečių kultūros ir švietimo centro „Rodyna“ pirmininkė Lidia Trigub, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.
Sidabro Garbės ženklu „Už nuopelnus“ apdovanoti: Gudų visuomeninių organizacijų susivienijimo prezidentė Larisa Sliesareva, Druskininkų baltarusių kultūros draugijos „Spačyna“ pirmininkė Valentina Ivanovskaja, Lietuvos lenkų mokslininkų draugijos pirmininkas profesorius Hendryk Malevski, Lietuvos rusų susirinkimo Kauno klubo „Nadiežda“ pirmininkė Elena Suodienė, Lietuvos rusų visuomeninių organizacijų koordinacinės tarybos atsakingoji sekretorė Tatjana Michniova, Kauno totorių bendruomenės pirmininkas Jonas Ridzvanavičius, Visagino ukrainiečių draugijos pirmininkė Svetlana Čertkova
Renginyje dalyvavo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė, Prezidentūros, Seimo, užsienio reikalų ir kultūros ministerijų atstovai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė, Ukrainos ambasados Lietuvoje nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius J.E. ponas Volodymyr Yatsenkivskyi ir kiti ambasados atstovai, Lenkijos ambasados Lietuvoje Ministras patarėjas, misijos vadovo pavaduotojas ponas Grzegorz Marek Poznanski.
Sveikiname Ievą Rafael su jubiliejumi!
Šiaulių krašto žydų bendruomenė nuoširdžiai sveikina Ievą Rafael 65-jo gimtadienio proga. Linkime stiprios sveikatos, neišblėstančios energijos ir viso kas geriausia.
Mazel Tov!
Vaikų klubas “Ilan” kviečia
Jau greitai vėl švęsime Chanuką!
Kviečiame į Neemijos Arbit Blato 110 metinių minėjimą
B.Netanyahu teisina izraeliečių kritikuojamą ugnies nutraukimą Gazos Ruože
Įmonė ieško klientų aptarnavimo specialistų Hebrajų kalba (žodžiu ir raštu)
Kviečiame į parodą „Atspindžiai suskilusiame veidrodyje“
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atriume pristatyta paroda „Atspindžiai suskilusiame veidrodyje“ . Visi parodos eksponatai ir sienų dizaino elementai – iš Martyno Mažvydo bibliotekos judaikos kolekcijos.
Vilniaus krašto žydų bendruomenės nariai vieni pirmųjų apžiūrėjo parodą, kurią jiems maloniai pristatė Lara Lempertienė, humanitarinių mokslų daktarė, Judaikos centro vadovė. Ji papasakojo apie tarpukario Lietuvos žydų socialinį gyvenimą, modernųjį meną, literatūrą, žydų knygas ir skaitymo kultūrą, leidybą, mediciną.
Parodos ekspozicijoje išties pristatytas turtingas ir įvairiaspalvis visos Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenių gyvenimas tarpukariu su socialine rūpyba ir medicinos sistema, švietimo ir ugdymo institucijomis, menu, mokslu ir literatūra. Paroda įdomi, suteikianti naujų žinių apie Lietuvos žydų gyvenimą.
Dėkojame Larai už įdomų pasakojimą, patirtus įspūdžius, sužinotas naujienas ir kviečiame visus, kuriems rūpi žydų istorija, aplankyti šią parodą. Vilniaus krašto žydų bendruomenė padovanojo Judaikos institutui G. Talo fotografiją, joje – Vilniaus senamiestyje žaidžiantys vaikai, fotografuota, 9-ojo deš. pradžioje. Nuotraukose apsilankymo akimirkos.
Kauno žydų bendruomenės atkūrimo 30-mečio minėjimas ir kiti svarbūs įvykiai (papildyta)
Spalio mėnuo Kauno žydų bendruomenės gyvenime buvo paženklintas ir iškilmingų šventiškų akimirkų, ir skaudžių netekčių, ir pagarbos istorinei atminčiai.
Įspūdingiausias spalio mėnesio renginys – tai Kauno žydų bendruomenės atkūrimo 30-mečio minėjimas – koncertas. Pilnutėlė Kauno valstybinės filharmonijos salė sulaikiusi kvėpavimą ir negailėdama plojimų klausėsi entuziastingo Klaipėdos kamerinio orkestro, tą vakarą pastiprinto arfistės Gabrielės Ašmontaitės, ir solistų – Steino Skjervoldo (baritonas), Vilhelmo Čepinskio (smuikas) – muzikavimo. Orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus parengė įspūdingą žydų, litvakų šaknų turinčių kompozitorių įvairių epochų, žanrų bei nuotaikų, populiarių bei mažai kam žinomų kūrinių programą, o koncerto metu jis pasirodė ne tik kaip virtuoziškas violančelininkas, bet ir kaip puikus renginio vedėjas bei eruditas, įdomiai pristatęs atliekamus kūrinius ir jų autorius.
Istorikas dr. Linas Venclauskas supažindino klausytojus su žydų bendruomenės praeitimi ir aktualijomis, indėliu kuriant Lietuvos valstybę įvairiose srityse bei kartu su Kauno žydų bendruomenės pirmininku Gercu Žaku įteikė Kauno miesto mero ir savivaldybės kultūros skyriaus vedėjo padėkas ilgamečiams, veikliems, nusipelniusiems bendruomenės nariams: Frumai Kučinskienei, Juditai Mackevičienei, Moteliui Rozenbergui, Basiai Šragienei, Julijanai Zarchi, Simonui Dovidavičiui bei pačiam Gercui Žakui.
Smagu, kad bendruomenę šiltai, nuotaikingai, su jumoru ir pasidalindami asmeninėmis patirtimis pasveikino LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriaus pavaduotoja Kamilė Rupeikaitė, o salėje galima buvo matyti bendruomenės bičiulius iš JAV ambasados, savivaldos struktūrų, visuomeninių organizacijų.
Kauno žydų bendruomenės atkūrimo 30-mečiui skirtas koncertas tapo ne tik puikiu teigiamų emocijų užtaisu, bet ir įdomia pažintimi su žydiška kultūra.
Kiek kitokia nuotaika kiekvienais metais būna pažymėtas spalio mėnesio paskutinis sekmadienis, kai prisimenama baisioji Didžioji akcija Kauno gete bei pagerbiamos jos aukos, nužudytos IX forte.
Tamsus dangus, niūrūs debesys, negailestingai talžantis vėjas, toks dažnas šiame žudynių lauke, padeda bent šiek tiek pajausti tą stingdantį siaubą, kurį teko patirti nekaltoms žmogiškosios beprotybės aukoms. Apie žmonių išgyvenimus, liudininkų pasakojimus, įvykius Demokratų aikštėje susirinkusiesiems priminė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, mažai kam žinomais Kauno geto istorijos faktais pasidalino gidas, istorikas Chaimas Bargmanas.Malda Holokausto aukas pagerbė Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės pirmininkas Iseris Šreibergas.
Prieš pat Didžiosios akcijos minėjimą Kauno žydų bendruomenė patyrė skaudžią netektį – atsisveikino su šių įvykių liudininke, viena aktyviausių bendruomenės senbuvių, savo laiku kuravusia ne vieną bendruomenės gyvenimo sritį, jidiš kalbos puoselėtoja ir mokytoja, iki pat gyvenimo pabaigos išsaugojusią žingeidumą ir norą bendrauti Feiga Koganskiene – kaip atsisveikinimo ceremonijos metu sakė KŽB pirmininkas G. Žakas: “jos išėjimas – tai tarsi epochos pabaiga”.
Kauno žydų bendruomenė stengiasi ne tik “virti savo sultyse”, bet ir būti aktyvia visuomenės bei savojo miesto bendruomenės dalimi, dalyvaudama įvairiuose projektuose, renginiuose, susitikimuose, paminėsime tik keletą jų, organizuotų KŽB bičiulių.
Sugiharos fondas “Diplomatai už gyvybę” pakvietė į Šiaurės Kasablankos Akademijos paskaitą “Kauno balsai: Holokaustas, tremtis ir Antrasis pasaulinis karas: sakytinės istorijos liudijimai”, kurią skaitė žinoma žurnalistė Ina Navazelskis, nuo 2001 m. dirbanti Jungtinių Amerikos Valstijų Holokausto Memorialinio muziejaus Vašingtone Sakytinės istorijos skyriuje (United States Holocaust Memorial Museum, Washington DC, Oral History Branch). Ji yra atlikusi apie 300 interviu su Holokaustą išgyvenusiais asmenimis, liudininkais ir išvaduotojais lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis. Paskaitos metu matėme ir keletą kauniečių veidų bei interviu. Šiuo metu Ina Navazelskis turi planų pradėti susitikimus ir interviu su antrąja Holokaustą išgyvenusiųjų karta.
Per daugiau nei 30 metų žurnalistės darbo I. Navazelskis koncentruojasi į rytų Europos regioną ir jo naujausiąją istoriją, yra daug rašiusi apie Baltijos šalis Antrojo pasaulinio karo metais ir vėliau tokiuose leidiniuose kaip: Newsday, the Washington Post, the Christian Science Monitor, St. Petersburg Times, Chicago Tribune, Philadelphia Inquirer, Transitions Magazine, Index on Censorship, Die Zeit, Sueddeutsche Zeitung, jos publikacijos skelbtos ir Kauno dienoje bei Ievoje. Be žurnalistinių publikacijų I. Navazelskis yra parašiusi tris knygas: Leonid Brezhnev (Chelsea House Publishers; New York, 1987), Alexander Dubcek (Chelsea House Publishers; New York, 1990) ir lietuvių kalba Fragmentai ir lūžiai: reportažai iš Vilniaus 1990 – 1991 metais (Versus Aureus, 2012).
Norintys Jungtinių Amerikos Valstijų Holokausto Memorialinio muziejaus internetiniame puslapyje gali rasti juos dominančius liudytojų pasakojimus bei kitą informaciją:
Dalyvauta ir Veršvų gimnazijos, VDU, Sugiharos namų bei Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti organizuotoje konferencijoje „Iššūkiai žmogiškosioms vertybėms besikeičiančioje visuomenėje”, kurioje kartu su kitais įdomiais pranešėjais (dr. Linu Venclausku, filosofas Algirdu Davidavičiumi, žurnalistu Donatu Pusliu ir kt.) pranešimą skaitė ir KŽB pirmininkas G. Žakas.
Apsilankyta ir koncerte „Apie ką kalba žilas Borisfenas“, skirtame Lietuvių-ukrainiečių draugijos įkūrimo 90-mečiui bei Kauno Ukrainiečių bendrijos atkūrimo 20-mečiui paminėti, kurį organizavo Kauno ukrainiečių bendrija ir Ukrainos stačiatikių bendruomenė Lietuvoje. Turiningoje renginio programoje buvo atliekamos ukrainiečių klasikinės, liaudies ir estrados dainos, deklamuojami žinomų Ukrainos poetų eilėraščiai, grojami instrumentiniai kūriniai.
Kaune lankėsi JAV ambasados delegacija su garbiu svečiu iš Jungtinių Valstijų valstybės departamento Europos ir Eurazijos reikalų biuro – specialiu atstovu Holokausto klausimams Thomu K. Yazdgerdi.
Svečias jau ne kartą lankėsi Lietuvoje, kurioje yra ir jo šaknys, tačiau tai buvo jo pirmasis vizitas Kaune. T.K.Yazdgerdi domėjosi Kauno žydų bendruomenės bei Holokaustą patyrusių jos narių gyvenimu, aplankė Sugiharos namus, žydų kapines bei kitas žydiškas Kauno vietas, šiltas emocijas jam sukėlė gegužės mėnesį miestą papuošusi skulptūra hebrajų romano pradininkui Abraomui Mapu.
Lietuvoje lankėsi JAV paveldo užsienyje išsaugojimo komisijos pirmininkas Paul Packer
Lapkričio 6-8 d. Lietuvoje lankėsi JAV paveldo užsienyje išsaugojimo komisijos pirmininkas Paul Packer.
Lietuvos žydų bendruomenėje Paul Packer aptarė žydų paveldo situaciją Lietuvoje, dalyvavo Vilniaus choralinėje sinagogoje vykstančiose maldose, su bendruomenės atstovais apžvelgė sinagogos mikvos (judėjų ritualinės vonios) atkūrimo poreikį ir perspektyvas.
Taip pat svečias aplankė restauruojamą Zavelio sinagogą Gėlių gatvėje.
Paulo Packerio iniciatyva ir rūpesčiu Šnipiškėse įrengtos informacinės lentelės, žyminčios Senųjų žydų kapinių teritoriją. Susitikme su Vilniaus m. savivaldybės atstovais, buvo konstruktyviai aptariamos tolesnės Senųjų žydų kapinių įamžinimo gairės. Taip pat svečias lankėsi Olandų kapinėse, kuriose, jo vertinimu, taip pat trūksta informacinių nuorodų, bei vienintelėse veikiančiose Vilniaus žydų kapinėse Sudervės plente.
Kaune Paul Packeris aplankė Chasidų sinagogos pastatą, kuris, tinkamai jį restauravus, galėtų tarnauti pagal savo paskirtį antrai pagal dydį Lietuvoje Kauno žydų bendruomenei bei čia studijuojantiems izraeliečiams. Svečią nemaloniai nustebino situacija Kauno Žaliakalnio senosiose žydų kapinėse, kuriose palaidota daugybė garsių religinių ir visuomeninių žydų veikėjų . Centrinėje miesto vietoje esančiose kapinėse nemažai antkapių sudaužyta, nuversta, o tai svečio nuomone, netarnauja kuriant gerą, savo turtinga žydų istorija besididžiuojančio, miesto įvaizdį. Taip pat LŽB atstovai susisiekė su kompetentingomis institucijomis dėl vaizdo stebėjimo techninių trūkumų šalinimo kapinių teritorijoje.
Lapkričio 8-ąją JAV paveldo išsaugojimo užsienyje komisijos pirmininkas Paulas Packeris susitiko su Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos atstovais, aptarė Vilniaus Didžiosios sinagogos įamžinimo problematiką, pabrėžiant, kad ši ypatinga judėjų sakralinė vieta ir jos įamžinimo gairės privalėtų būti Lietuvos žydų bendruomenės ir Valstybės žinioje. Taip pat buvo iškeltas klausimas dėl papildomo susitarimo, numatančio Vyriausybės, LŽB, Kultūros paveldo departamento ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto (Jungtinė Karalystė) įsipareigojimus žydiškų objektų paveldosaugos srityje.
Svečias aplankė restauruojamą Žiežmarių medinę sinagogą ir kapines, dalyvavo įspūdingame renginyje Vandžiogaloje, kuomet buvo atidengtas paminklas žuvusiesiems Holokausto metu ir pristatytos sutvarkytos Senosios žydų kapinės.
Svečias vizitą Lietuvoje užbaigė apsilankymu restauruotame Joniškio sinagogų komplekse, kuris ne tik puošia miestą bet it yra pritaikomas miesto gyventojų poreikiams.
Užuojauta
Su giliu liūdesiu pranešame, kad eidamas 90-uosius metus mirė Dmitrijus Kopelmanas (1928 – 2018). Nuoširdžią užuojautą artimiesiems reiškia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Buvusių Geto kalinių sąjunga.
Atsisveikinimas rytoj, lapkričio 13d. Vilniaus laidojimo namuose “Nutrūkusi styga.”
Foto Antano Sutkaus
Antano Sutkaus retrospektyvinė paroda
Nacionalinėje dailės galerijoje penktadienį atidaryta retrospektyvinė fotomenininko Antano Sutkaus paroda. Toks išsamus 79 metų menininko kūrybos pristatymas surengtas daugiau nei po dešimtmečio pertraukos. Didžiojoje galerijos salėje eksponuojama per 300 A. Sutkaus fotografijų.
Vienas „KOSMOS“ kuratorių, fotografas Gintaras Česonis teigė, jog A.Sutkus yra išskirtinė Lietuvos fotografijos figūra. „A.Sutkus yra nepaprastai svarbus visam kultūros laukui. Su jo kūryba užaugo ne viena karta. Nėra paprasta į ją pažvelgti naujai. Prisilietus prie Sutkaus archyvo daugelis pripažįsta, kad jo kūryba yra neaprėpiama, tai yra visa visata. Iš čia, turbūt, ir kilo parodos pavadinimas „KOSMOS“ – tai yra neaprėpiama daiktų ir laiko visuma“, – kalbėjo G.Česonis. Kitas parodos kuratorius Thomas Schirmböckas sakė, jog A.Sutkus, jo nuomone, yra vienas didžiųjų XX a. fotografų.
Prieš dvejus metus išleistas A.Sutkaus fotografijų albumas, skirtas Vilniaus ir Kauno geto kaliniams “IN MEMORIA” su tekstu anglų kalba.
Paroda nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki sausio 13 d.
Vandžiogaloje atidarytas memorialas Holokausto aukoms
Kauno rajono savivaldybės ir JAV gyvenančių litvakų pastangomis šalia senųjų Vandžiogalos kapinių pastatytas memorialas, skirtas čia 1941 metais nužudytiems žydams atminti. Lapkričio 8 d., 14 val., planuojamos memorialo atidarymo iškilmės, į kurias ketina atvykti Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadoriai, projektą finansiškai parėmusios kompanijos „Alex Lyon&Son” prezidentas Jackas Lyonas, Kultūros paveldo departamento, vietos bendruomenės atstovai. Kauno rajono savivaldybės, Vandžiogalos seniūno Vytauto Šniaukos ir vietos bendruomenės pastangomis litvakų kapinės buvo išvalytos nuo krūmokšnių, nugriauti paminklai atstatyti, į kapines nutiestas keliukas, miške įrengta nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė.