Holokaustas prasidėjo Kištolinę naktį

Holokaustas prasidėjo Kištolinę naktį

Neapykanta žydams, kurią kurstė ir koordinavo Adolfo Hitlerio propagandistai, prieš 80 metų, 1938 m. lapkričio 9-os naktį inspiravo pogromą, kurį vadino “spontaniškomis antižydiškomis demonstracijomis”. Krištolinės nakties metu naciai siautėjo po Vokietijos Reichą, įskaitant Austriją ir neseniai prijungtą Sudetų kraštą Čekoslovakijoje. Jie plėšė namus, firmas ir sinagogas, nacių gaujos užpuolė žydų ligonines, vaikų namus ir pagyvenusių žmonių namus. Jie niokojo, degino, mušė, žudė. Naciai pavadino tą naktį Krištoline dėl žėrinčio stiklo šukių, pabirusių iš tūkstančių sudaužytų langų.

Miuncheno sinagoga po gaisro.

Toji teroro naktis tapo žudynių pradžia, teroras tęsėsi 7-erius Holokausto metus, nužudyti 6 milijonai žydų ir šimtai tūkstančių kitų tautybių žmonių, kurie buvo vadinami nepageidaujamais.

Per pogromą ir tuoj po jo nužudytas 91 žmogus, apie 20 tūkst. uždaryta į koncentracijos stovyklas, sugriauta 281 sinagoga ir apie 200 kitų pastatų, apiplėšta ir sunaikinta apie 7500 žydų parduotuvių. Po pogromo prasidėjo žiaurios žydų represijos: jiems uždėta 1 mlrd. markių kontribucija, nusavintos jų įmonės, uždrausta lankyti kultūros renginius, mokytis ne jiems skirtose mokyklose, apribotas susisiekimas.

Neužilgo, praėjus kiek daugiau nei 2 metams  didelio masto masinės žydų žudynės prasidėjo ir Lietuvoje. Iki 1941 metų ši šalis tokių žudynių nebuvo regėjusi, Lietuvoje įvykdytas Holokaustas. Pasak istoriko JAV Milersvilio universiteto istorijos profesoriaus emerito Sauliaus Sužiedėlio, tai pačios baisiausios masinės žudynės Lietuvos istorijoje. Per tris mėnesius išžudyta maždaug 140–150 tūkst. žmonių, po poros metų sunaikinta beveik visa žydų bendruomenė. Pasąmonėje egzistavęs antisemitizmas, ksenofobija  pasireiškė žiauriu negailestingu žudymu.

Krištolinės nakties 80-čio minėjimas sutapo su Vokietijoje lapkričio 6d. prasidėjusiu buvusio SS sargybinio (94 metų) teismu dėl bendrininkavimo masiškai žudant žmones Štuthofo nacių koncentracijos stovykloje Antrojo pasaulinio karo metais. LRT televizijos laidoje „Panorama“ skelbta, kad byloje yra ir iš Lietuvos kilusių aukų, jų artimieji sako, kad jiems svarbu ne įkalinti senolį paskutiniams gyvenimo metams, bet pasiekti bent simbolinio teisingumo. Į Štuthofo lagerį vežė ir Kauno gete kalėjusias žydų šeimas. Ten jie prarado savo artimuosius, buvo nužudyti jų tėvai, broliai, visos šeimos, jie neteko savo namų, turto. Jiems svarbu ne pasmerkti 94 metų žmogų kentėti kalėjime, jiems svarbu, kad bet kokiu būdu būtų atkurtas teisingumas“, – sako nukentėjusiųjų advokatas Onur U. Gazata. Teisiamasis iš Vokietijos vakaruose esančio Borkeno rajono nuo 1942 metų birželio iki 1944 metų rugsėjo buvo sargybiniu Štuthofo koncentracijos stovykloje netoli dabartinio Gdansko Lenkijoje. Prokurorai kaltinamojo vardo neskelbia, bet dienraštis „Die Welt“ rašė, kad jis architektas Johannas R., anksčiau dirbo Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės administracijoje.

Tarp šių aukų yra daugiau kaip 100 lenkų kalinių, nužudytų dujų kameroje 1944 metų birželio 21–22 dienomis, ir „tikriausiai keli šimtai“ žydų kalinių, nužudytų nuo 1944 metų rugpjūčio iki tų pačių metų gruodžio. Kaip sargybinis, kuriam tuo laikotarpiu buvo 18–20 metų, „kaltinamas dalyvavęs žudymo operacijose“, naujienų agentūrai AFP sakė Dortmundo prokuroras Andreas Brendelis . „Daug žmonių buvo nunuodyti dujomis, nušauti ar palikti mirti nuo bado“, – pridūrė jis.

Štuthofo stovykla buvo įkurta 1939 metais, joje buvo laikoma 110 tūkst. kalinių,  65 tūkst. nužudyti, nurodo Štuthofo muziejus. Dėl atsakovo amžiaus teismo posėdžiai tikriausiai bus trumpinam, bet A. Brendelis sakė, kad „protiškai jis yra dar sveikas“. Jei bus pripažinta jo kaltė, jam grės įkalinimas iki 15 metų, nors dėl jo amžiaus ir apeliavimo galimybių nesitikima, kad jam teks sėdėti už grotų. A. Brendelis pažymėjo, kad Vokietijoje nėra senaties termino žmogžudystėms, bet taip pat atkreipė dėmesį į moralinę būtinybę nagrinėti šią bylą. „Vokietija šeimoms ir aukoms tebėra skolinga persekiojimą už šiuos nacių nusikaltimus net ir šiandien. Tai teisinis ir moralinis klausimas“, – sakė jis.

Štuthofas, tai organizuota SS masinė žmogžudystė, – liudijo ten kalėjusi Judy Meisel. Sargybiniai turėjo užtikrinti, kad niekas negalėtų pabėgti iš konclagerio pragaro. Liudininkė pasakoja, kaip jos mama buvo  nužudyta. “Nukentėjusiems ši baudžiamoji byla reiškia teisingumą”, o nužudyta motina teisingumo nesulaukė “,- sako nukentėjusiųjų advokatas Onur U. Gazata.

Judy Meisel išgyveno Štuthofo koncentracijos stovykloje, ji regėjo Holokaustą. Jos motina mirė 1944 m. lapkričio mėn. Štuthofo dujų kameroje. Judy Meisel tuo metu buvo 15 metų. Dabar ji yra viena iš ieškovų  nacių eros nusikaltimų byloje. Kelionė iš Judy Maisel gyvenamosios vietos Mineapolyje JAV į Miunsterį, kai jai 89 m. būtų pernelyg sunki ir neįmanoma. Prokuroras ir buvęs sargybinis Johanas R. girdi J. Meisel žodžius, kuriuos pristato jos atstovas per ausines.

Lapkričio 9-oji yra Tarptautinė kovos su antisemitizmu, fašizmu ir rasine diskriminacija diena. Ar saugūs jaučiasi šiandien žydai diasporoje po to, kai JAV Pitsburge įvyko žudynės sinagogoje,  kai Prancūzijoje puldinėjamos žydų mokyklos, kai Vokietijoje siūloma dėl saugumo vyrams nedėvėti gatvėse kipų, o Jungtinėje Karalystėje žydų bendruomenės lyderis Jonatanas Goldšteinas, kuris visada kovojo prieš antisemitizmą, protestuodavo prieš Leiboristų partijos vadovo Jeremy Corbyno kalbas. Goldšteinas sako norintis suvokti, kaip pasikeis britų žydų padėtis,  jei populiarus tarp britų Corbynas taptų premjeru, ar žydai supranta, kad jiems kyla realus pavojus, nes apklausos rodo, kad keturi iš dešimties svarsto išvykimą iš šalies, jei antisemitas Corbynas pakeistų Teresą May.

Antisemitiniai veiksmai Prancūzijoje per pirmuosius devynis 2018 m. mėnesius išaugo 69 proc.,  sakė ministras pirmininkas Edouard Philippe, 80-ųjų Krištolinės nakties metinių proga, minint nacių pgromą ir žydų žudynes. “Kiekviena agresija, įvykdyta prieš mūsų piliečius žydus yra atgarsiai to paties, jie  tarsi naujų krištolo šukių dūžis”, – rašė premjeras Philippe savo Facebooke, nurodydamas, kad 1938 m. lapkričio 9 d. ginkluoti naciai pradėjo naikinti žydus, primindamas apie Krištolinę naktį.

Lietuvoje net įrodžius lietuvių antisemitų kolaboravimą su naciais ir prisidėjus prie žydų žudynių norima juos vadinti tautos didvyriais. Ką reiškia vien tebekabanti Jono Noreikos – generolo Vėtros atminimo lenta Vilniaus centre, žinant, kad jis kolaboravo su nacių okupantais, tuo prisidėdamas prie žydų Holokausto. Vilniuje tebeturime Kazio Škirpos alėją, aršaus antisemito, kuris aktyviai siūlė pagalbą naciams žudant žydus. K.Škirpa propagavo nacistines idėjas  Lietuvoje.

Juozas Krikštaponis, dalyvavęs žydų žudynėse, prisidėjęs likviduojant žydų getą Baltarusijoje, dar tebėra didvyris, kuriam už nuopelnus ginant Lietuvos laisvę Ukmergėje buvo pastatytas paminklinis akmuo.

O ką reiškia Lietuvoje valstybės švenčių proga eisenos su šūkiais „Lietuva lietuviams“ ir pasikartojantys įžeidžiantys komentarai po kiekvienu straipsniu apie žydus informaciniuose portaluose ir socialiniuose tinkluose o jų autoriai nebaudžiami?