Penktadienį Biržų pilies arsenalo salėje įvyko didžiulio leidinio – „Žydai Lietuvos žemėlapyje. Biržai“ – pristatymas.
370 puslapių knygą biržiečiams atvežė ne vienus metus senosiose Biržų žydų kapinėse dirbę, jas iš krūmynų vadavę, skaitę antkapių užrašus, sudarę kapinių žemėlapį, kalbinę biržiečius ir visą tai į knygą sudėję mokslininkai. Į knygos pristatymą atvyko svečių ne tik iš Lietuvos bet ir iš tolimojo Izraelio, Rusijos, renginį pagerbė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.
Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas dalyvavo konferencijoje visuomenės veikėjo, gydytojo Š. A. Mero 150-mečiui paminėti ir memorialinės lentos atidengimo iškilmėse. Projektą finansuoja Geros valios fondas, remia Panevėžio miesto žydų bendruomenė bei miesto Savivaldybė.
„Panevėžiui ir panevėžiečiams ypatingai nusipelniusio gydytojo Šachnelio Abraomo Mero indėlis į miesto gyvenimą – neginčijamas. Gydytojas įkūrė ligoninę, suaugusiųjų ir vaikų ambulatorijas, įsteigė tuberkuliozės dispanserį – sunku išvardinti visus jo nuopelnus. Tačiau būtina paminėti vieną – rūpestį žmonėmis. Meras didelį dėmesį skyrė nepasiturinčių šeimų vaikams, niekada neskirstė pacientų pagal jų turtą ar tautybę – visi jam buvo vienodi, visi jam buvo svarbūs. O 150 –osios gimimo metinės įpareigoja mus prisiminti ir įamžinti šį svarbų žmogų. Todėl nuoširdžiai dėkoju renginio organizatoriams už šią iniciatyvą“ – sveikindamas susirinkusiuosius sakė meras R. Račkauskas.
Vakar ant rytinės, į Jeruzalę atgręžtos, Salantų kultūros centro – buvusios žydų sinagogos – sienos buvo atidengta atminimo lenta. Joje iškaltas užrašas skelbia: „XVII–XX a. Salantų žydams atminti. Šiame pastate buvo sinagoga, kurioje 1941 m. VI–VII mėn. veikė getas“.
Iškilmėse, kurias pradėjo Salantų miesto seniūnas Kazimieras Galdikas, dalyvavo Plungės žydų bendruomenės vadovas Eugenijus Bunka, Kretingos rajono politikai, gausus Salantų miesto bendruomenės būrys, Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas bei atminimo lentą sukūręs akmenkalys Juozas Žilinskis.
Foto: Atidengti lentą buvo patikėta ją iškalusiam Juozui Žilinskiui (iš kairės), vicemerei Danutei Skruibienei ir Plungės žydų bendruomenės vadovui Eugenijui Bunkai.
Kiekvienais metais paskutinį spalio sekmadienį Kauno žydų bendruomenės nariai ir kiti, žiauriems praeities įvykiams neabejingi, miesto gyventojai bei svečiai susirenka IX forte pagerbti Didžiosios akcijos, įvykdytos 1941 m. Kauno gete, aukų. Didžiausia Kauno geto gyventojų naikinimo akcija buvo įvykdyta 1941 m. spalio 28- 29 d. „Didžiosios“ akcijos metu IX forte buvo nužudyta 10 tūkstančių žmonių, tarp jų – 4273 vaikai.
Pagerbimo ceremoniją šiltu sveikinimo susirinkusiems ir užuojautos, artimųjų čia netekusiems, žodžiu pradėjo IX forto muziejaus direktorė Jūratė Zakaitė. Apie būtinybę prisiminti nacių vykdytus, sveiku protu nesuvokiamus, žiaurumus, kuo daugiau kalbėti apie tai su jaunimu, apie žmonijos negebėjimą pasimokyti iš savo skaudžios patirties, apie paraleles su šių dienų rasistiniais nusikaltimais, kalbėjo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Kauno miesto mero pavaduotojas Vasilijus Popovas, Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotojas Yehuda Gidron, Rusijos ambasados Lietuvoje atašė Svetlana Lepajeva. Prisiminimais ir įžvalgomis dalinosi Holokaustą ir tremtį išgyvenusi KŽB narė Julijana Zarchi.
Algis JAKŠTAS
Kiekvienais metais spalio mėnesio pradžioje į Švenčionių miesto parką prie paminklinės Menoros susirenka būrelis žmonių, kurie prisimena 1941-1943 m. įvykius, susijusius su šia vieta.
Šiųmetį susitikimą pradėjo Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro. Susirinkusiems pristatęs svečius, pirmininkas suteikė žodį Nalšios muziejaus istorikei Nadeždai Spiridonovienei. Paliesdama istorinių įvykių apžvalgą Švenčionyse kalbėtoja pabrėžė, kad žydų atsiradimas Lietuvoje susijęs su tragiškais įvykiais Vakarų ir Centrinėje Europoje XIX a.
„Lietuva buvo žemės ūkio kraštas, priklausęs didžiulei nepramoninei Rusijos daliai. Dauguma valstiečių buvo lietuvių, baltarusių ir lenkų tautybės, išpažinę katalikų tikėjimą. Tai daugiausia ir lėmė vietos gyventojų santykius su žydais. Lietuvio, baltarusio, lenko akimis žydas buvo gudrus ir išmintingas dėl savo įvairiapusių sugebėjimų. Žydai – tai smulkūs prekiautojai, amatininkai, keliavę iš vienos vietos į kitą, buvo labai vertinami kaip informacijos platintojai, naujienų šaltiniai. Švenčionyse tuo metu gyveno apie 4,5 tūkstančių žydų, jie įkūrė vaistažolių fabriką, turėjo miesto centre odos perdirbimo dirbtuves. Visose gamybos srityse reiškėsi žydų verslo žmonių pastangos, iniciatyva ir patyrimas.
Gimtajame Bliumės Katz Švenčionių mieste, ant Vilniaus g. Pažymėto penktuoju numeriu, namo pakabinta atminimo lenta, išlikusius gyvus žydus subūrusiai pirmąjai šio krašto bendruomenės pirmininkei B.Katz. Jos šviesaus atminimo pagerbti susirinko miesto ir rajono vadovai, LŽB pirmininkė F. Kukliansky, Izraelio ambasados atstovas Y.Gidron, švenčioniškiai.
Spalis 11, 2015. Švenčionių žydų bendruomenė paminėjo Holokausto aukas prie Menoros paminklo. Liūdnoje ceremonijoje dalyvavo Švenčionių miesto vadovai, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Religinės žydų bendruomenės vadovas Simas Levinas, Izraelio ambasadoriaus pavaduotojas Lietuvoje Yehuda Gidron, profesorius Dovid Katz, švenčioniškiai. Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro padėkojo visiems susirinkusiems, kurie nepaisė šaltų orų, neliko abejingi nužudytųjų atminimui. Gėles prie paminklo padėjo buvę Kauno ir Vilniaus geto kaliniai – Moisiejus Preisas ir Fania Brancovskaja. Vietinio Kraštotyros muziejaus “Nalšia” atstovė papasakojo apie Švenčionių miesto istoriją, apie žydų indėlį į miesto plėtrą, apie jų tragišką likimą per Antrąjį pasaulinį karą.
2015 m. spalio 11 d. Kauno žydų bendruomenės nariai gausiai susirinko į bendruomenės ataskaitinį rinkiminį susirinkimą. Susirinkimo pradžioje KŽB pirmininkas Gercas Žakas pakvietė tylos minute pagerbti per ketverius nuo paskutinio rinkiminio susirinkimo greitai prabėgusius metus anapilin išėjusius bendruomenės narius, kurių dauguma buvo aktyviai bendruomenės gyvenime dalyvavę žmonės. Vėliau susirinkimo vairą į savo rankas perėmė Michailas Duškesas, pirmininkavęs sueigai. G. Žakas apžvelgė savo bei bendruomenės tarybos ketverių metų kadencijos veiklą, pasiekimus ir trūkumus, iškylančias problemas bei jų sprendimo būdus, aptarė ateities planus. Po pasisakymų ir diskusijų prasidėjo balsavimas KŽB pirmininko ir tarybos rinkimuose. Atidarius balsadėžę rasti 176 biuleteniai. 98 % susirinkusiųjų balsų KŽB pirmininku naujai keturių metų kadencijai buvo išrinktas Gercas Žakas. Taip pat buvo išrinkta 13 žmonių bendruomenės taryba.
Algis JAKŠTAS
Praeitos savaitės pabaigoje, o tiksliau ketvirtadienį, spalio 1 d., tarybos nario Dariaus Veličkos iniciatyva Švenčionių rajone lankėsi Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon. Svečias, kurį be mano jau minėto tarybos nario Dariaus Veličkos lydėjo rajono meras Rimantas Klipčius ir Švenčionių r. žydų bendruomenės pirmininkas Moisej Šapiro, aplankė žydų kapines Švenčionyse ir Švenčionėliuose, bendravo su mokiniais Švenčionių Zigmo žemaičio gimnazijoje, lankėsi Švenčionių vaistažolių fabrike ir UAB „Intersurgical“. Žinoma, aplankė ambasadorius su jį lydėjusiais asmenimis ir masinių žydų žudynių vietą netoli Švenčionėlių, Čia ir paprašiau gerb. Izraelio ambasadorių Amir Maimon atsakyti į keletą klausimų.
– Gerb. ambasadoriau, kokios mintys kyla apsilankius šioje masinių žudynių vietoje, kur sušaudyta apie 8 tūkstančiai žydų tautybės žmonių?
Šventės, deja, būna ne tik linksmos… Susirenkame paminėti ir tragiškų, skausmingų sukakčių. Ir vėlgi – ne tam, kad užleistume ant savęs amžino liūdesio debesį. Jausmai apima mus ir paleidžia, lieka įsisąmoninta tiesa. Lieka suvokimas, kaip dera gyventi, kad nepasikartotų mus sukrėtę įvykiai. Rugsėjo 16 dieną „Saulėtekio“ progimnazijoje buvo pagerbtas Holokausto aukų atminimas.
Minėjimą pradėjo mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui istorijos mokytoja I. Gasiūnienė, pasveikinusi susirinkusius bendruomenės narius bei gausų būrį svečių. Pranešėja paaiškino, kodėl ji prieš 10 metų baigiamojo edukologijos magistro studijų darbo temą pasirinko tokią: „Pilietinis ugdymas mokykloje: sąlygos ir perspektyvos“.
Rugsėjo 29 d. Panevėžio m. žydų bendruomenė organizavo seminarą, skirtą Lietuvos žydų genocido dienos minėjimui. Seminarą, kuris vyko Biržų muziejaus „Sėla“ konferencijų salėje, padėjo organizuoti rajono savivaldybės ir tolerancijos klubo vadovas istorijos mokytojas Vidmantas Jakunis. Dalyvavo Biržų miesto vicemerė Irutė Varzienė, Biržų „Saulės“ gimnazijos moksleiviai. Muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė, pradėdama seminarą, pacitavo ištraukas iš knygos „Ana Frank dienoraštis“. Sveikinimo žodį tarė Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, jis pristatė atvežtą iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus parodą „Ana Frank – istorija šiandienai“, su kuria galės susipažinti biržiečiai.
Vicemerė Irutė Varzienė apgailestavo, kad šiemet Biržai neteko paskutinio gyventojo-žydo, kuris atgulė amžino poilsio, tačiau baisiausia, kad visa Lietuva, Holokausto metais neteko tūkstančių muzikantų, poetų, tapytojų, aktorių žydų, nukankintų dėl jų tautybės. Pamąstymus apie svarbius žmonijos išgyvenimus II pasaulinio karo metais tęsė Vidmantas Jakunis. Istorikas svarstė, kaip žydai sugebėjo išgyventi tą baisų laikmetį.
Europlos Tarybos, įsikūrusios Strasbūre, iniciatyva rugsėjo 26 dieną nuo 2011 metų visoje Europoje minima, kaip Europos kalbų diena. Šios šventės metu Europos valstybėse organizuojami įvairūs renginiai, siekiant išsaugoti kalbų įvairovę, paskatinti mokytis kalbas, išugdyti pagarbą visoms Europos kalboms, tame tarpe ir retoms regionų ir tautinių mažumų kalboms.
Kalbų pažinimas ir jų mokėjimas padeda žmonėms tapti atviresniais kitoms kultūros ir tolerantiškesniais. Dėl šių priežasčių Europos kalbų diena minima daugelyje Lietuvos mokyklų. Siekdami paįvairinti mokyklose vykstančius Europos kalbų dienos renginius ir moksleivius supažindinti ne vien su oficialiomis Europos kalbomis, bet ir su mūsų šalyje gyvenančių kitataučių nuo seno naudojamomis kalbomis, Kauno K. Griniaus progimnazijos anglų kalbos mokytoja Edita Rabizaitė kartu su Kauno įvairių tautų kultūrų centru parengė net septynias virtualias vaizdo pamokas moksleiviams, kurias jie galės peržiūrėti ir panaudoti Europos kalbų dienos renginių metu.
Rugsėjo 23 dieną Batakiuose paminėta žydų genocido diena, atidengtas paminklas žydų genocido aukoms atminti.
Renginys Batakių kultūros namuose pradėtas literatūrine muzikine kompozicija, skirta II-ojo pasaulinio karo žydų genocido aukoms atminti ir pagerbti. Batakių vidurinės mokyklos mokiniai ir mokytojos pristatė literatūrinę- muzikinę kompoziciją, jautriai gvildenančią holokausto temą.
Žydų genocido aukų dienos paminėjime Batakiuose dalyvavo ir kalbėjo Tauragės rajono savivaldybės meras Sigitas Mičiulis, mero pavaduotoja Aušrinė Norkienė, Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.
Klaipėdos žydų bendruomenė rūgsėjo 25d. aplanke Švėkšną “išsaugokime Švėkšnos sinagogą “ renginio metu. Gerb. Monika labai gražiai pravedė ekskursiją ir papasakojo apie Švėkšną , jos istoriją ir lankytinus objektus. Savanoriai palydėjo į senąsiąs žydų kapines ir masinių žudymo vietas. Pabendravome su Kauno delegacija. Su malonumu klausėmė Vitalijo Neugasimovo balados ir gėsmės.
Kartu su susirinkusia minia žmonių aikštėje, mes ilgais plojimais padėkojome organizatoriams už interaktyvinę delionę- Švekšnos sinagogos istoriją.
Važiuojant atgal aš galvojau, ką man atsakyti, jeigu paklaustų “ar negeriau būtų už šiuos pinigus sutvarkyti sinagogos stogą?”
Gražią rugsėjo 27 d., sekmadienio, popietę Kauno žydų bendruomenės nariai rinkosi pasveikinti vienas kito su jau prasidėjusiais 5776-aisiais metais bei paminėti “Makabi” sporto klubo atkūrimo Kaune 25-metį. Šventišką pakilią nuotaiką kūrė daugybė dalykų: skanios vaišės, šilta muzikos klubo “Punto Jazz” atmosfera, malonūs pašnekesiai su brangiais bičiuliais bei neeilinis muzikinis įvykis KŽB gyvenime- ilgai lauktas nuostabios vyrų vokalinės grupės “Quorum” (kuriai, beje, vadovauja buvusių KŽB narių anūkas V. Neugasimovas) koncertas. Sporto klubo “Makabi” senbuviai ir aktyviausi nariai buvo pagerbti bei apdovanoti atminimo dovanėlėmis.
Rugsėjo 24 d. Panevėžio kraštotyros muziejaus Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio filiale buvo organizuotas Lietuvos žydų genocido dienos renginys „Išgelbėtos gyvybės“. Renginį pradėjo Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos moksleivės, sugrodamos fleitomis liūdną melodiją. Vyriausioji muziejininkė Giedrė Baltuškienė susirinkusiems papasakojo apie tragiškus įvykius, kurie II Pasaulinio karo metu palietė visus Europos žydus. Ji pabrėžė, kad būtina šviesti šiuolaikinį jaunimą ir pasakoti jiems apie žydų Holokaustą.
Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman akcentavo, jog šiandien daug kas nori pamiršti tragišką istoriją, įvykusią su Lietuvos žydais karo metu. Tačiau mūsų pareiga yra šviesti šiuos tragiškos istorijos puslapius ir priminti apie visų žydų likimą: nukankinta, nužudyta ir mirė nuo bado daugiau kaip 6 mln. Europos žydų.
Baigėsi renginiai skirti Lietuvos žydų genocidui atminti. Visą savaitę Kauno rajone vyko pilietiškumo pamokos, socialinės akcijos, kiti renginiai, skirti prisiminti ir pagerbti holokausto aukas.
Šešiose Kauno rajono seniūnijose – Čekiškėje, Babtuose, Vandžiogaloje, Zapyškyje, Garliavoje ir Vilkijoje yra holokausto aukų vietos ir žydų senosios kapinės. Visi šie objektai įtraukti į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių registrą.
Pakaunėje yra septyni holokausto aukų kapai. Didžiausia kapavietė – Vilkijos apylinkių seniūnijoje esančiame Jaučakių miške. Čia palaidota daugiau nei 3000 žydų tautybės vyrų, moterų ir vaikų. Holokausto aukos taip pat ilsisi Kluoniškių ir Dievogalos kaimuose, Jugintų miške, Rinkūnų kaime. Holokausto aukas mena ir Vandžiogalos miške stovintis paminklas.
