Sausio 25 dieną Dukstynos pagrindinėje mokykloje buvo atidaryta paroda „Ana Frank – istorija šiandienai“, kurią Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas atvežė iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus. Parodos atidaryme dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon bei Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas, vyresnių klasių moksleiviai, mokyklos mokytojai, svečiai. Taip pat buvo pristatyta 2015 metais išleista knyga “Ukmergės žydų bendruomenės istorija” (autorius Julius Zareckas).

Pagrindinis parodos momentas akcentuojamas ties tragišku žydų vaiko likimu, vardu Ana Frank, kuri gimė 1929 m. birželio 12 dieną. Kartu su seserimi ir tėvais ji gyveno Vokietijoje, Frankfurte prie Maino. Kai į valdžią atėjo A.Hitleris, Anai buvo 3 metai. Šalyje prasidėjus žydų persekiojimui, Frankų šeima nusprendė ieškoti prieglobsčio užsienyje. Jie emigravo į Amsterdamą (Olandija). Ana ir sesuo Margo pradėjo lankyti mokyklą, greitai išmoko olandų kalbą, susirado draugų. Tačiau 1940 m. Olandiją okupavo Vokietijos kariuomenė ir prasidėjo žydų persekiojimai. „Pasibaigus 1940 m. gegužei, baigėsi ir geri laikai: iš pradžių atėjo karas, po to – kapituliacija, galiausiai įžengė vokiečiai, – tuomet prasidėjo mūsų, žydų, vargai“ (Ana Frank)

Apniūkusi ir lietinga  2016 metų  sausio 26 diena  Panevėžyje . Paminėti Holokausto dienos, buvusiose žydų kapinėse prie memorialo “Liūdinti žydų motina”, susirinko Panevėžio visuomenė, moksleivija ir  žydų bendruomenės nariai.

Mitingą pradėjo Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, Jis kalbėjo, apie tai,  kad abejingumas yra  baisiausias nusikaltimas pasaulyje, dėl to žūsta nekalti žmonės. Lietuvos, kaip ir Europos žydų genocidas yra pasaulinė tragedija, kuri neturi  pasikartoti. Saulėtekio progimnazijos TOC moksleiviai , kuriems vadovauja direktoriaus pavaduotoja Irena Gasiūnienė padėjo vainiką prie paminklo, o Rožyno progimnazijos moksleiviai uždegė atminimo žvakes.

2016 m. sausio 17 d. Kauno žydų bendruomenė ir Sugiharos fondas “Diplomatai už gyvybę” pakvietė visus Vladą Varčiką pažinojusius ir norinčius pagerbti šį žymų žydų gelbėtoją, humanistą, pedagogą, smuikininką į jo 100-sioms gimimo metinėms skirtą koncertą, vykusį VDU Didžiojoje auloje. Į salę netilpo visi norintys, nors oras tą dieną viliojo mėgautis žiemos malonumais. Po įvadinio renginį vedusio dr. Lino Venckausko žodžio, koncertą žydiška melodija, atliekama “žydiško” instrumento klarneto, pradėjo Stasys Makštutis, Kauno žydų bendruomenės narys, Juozo Naujalio muzikos gimnazijos abiturientas, o jį šiltais prisiminimais apie V. Varčiką tęsė Stasio močiutė Elena Andriuškevičienė, šio drąsaus žmogaus dėka išgelbėta iš Kauno geto, o vėliau  tapusi jo kolege.

2016 m. sausio 14 d. panevėžiečiai pagaliau sulaukė ir susipažino su foto paroda, skirta Popiežiaus Pranciškaus viešnagei Izraelyje. Ekspoziciją atidaryta Izraelio ambasados Lietuvoje iniciatyva.Izraelio ambasadorius J. E. Amir Maimon, pristatydamas parodą, padėkojo susirinkusiems ir padėjusiems organizuoti renginį: Panevėžio m. žydų bendruomenei, Panevėžio vyskupijai, Panevėžio m.savivaldybei. Ambasadorius išreiškė viltį, kad prasidėjęs bendradarbiavimas ekonomikos, kultūros, medicinos, sporto ir edukacijos srityse bus tęsiamas ir ateityje.

Sausio 14 d., Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės J. Heifetzo salėje įvyko fotomenininkės Irenos Giedraitienės fotoalbumo ir fotografijų parodos “Prisiminimų aidai” pristatymas. Albume ir parodoje užfiksuoti Lietuvos ir užsienio getuose ir koncentracijos stovyklose išgyvenusių asmenų bei žydų gelbėtojų portretai. Fotoalbume galima rasti ir geriausius I. Giedraitienės retrospektyvinių fotografijų darbus.
Renginio metu kalbėję F. Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė,  Y. Gidron, Izraelio valstybės ambasados Lietuvoje misijos vadovo pavaduotojas pabrėžė, kad parodoje užfiksuotos akimirkos ne tik puikiai atspindi žmonių charakterius, o užfiksuotos šypsenos suteikia optimizmo, bet dar ir viltingai nuteikiančios. Paroda primena ne tik skaudžius įvykius, įamžina Holokausto aukų ir išgyvenusiųjų atminimą, bet ir suteikia vilties, jog ateityje bus dar daugiau įgyvendintų projektų, pabrėžiančių žydų istoriją ir paveldą Lietuvoje.

Jafetas, Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos atstovas, dėkojo autorei už jos atliktą svarbų darbą, įamžinus Holokaustą išgyvenusius žmones nuotraukose – darbuose, kurie išliks ir ateičiai.

 Izraelio ambasados Lietuvoje iniciatyva 2016 m. sausio 13 d. Margaritos Rimkevičaitės technologinėje mokykloje vyko susitikimas su Panevėžio m. mokyklų ir gimnazijų jaunimu. Susitikime ambasadą atstovavo Liana Jagniatinskytė, kuri papasakojo susirinkusiems apie Izraelį. Pilnoje salėje buvo kalbama apie Izraelio istoriją, paskutinius pasiekimus mokslinėje srityje ir inovacinėje veikloje. Renginio dalyviai sužinojo, kad Izraelio medicina pripažinta geriausia pasaulyje. Šalyje, pasak pranešėjos, kasmet gydosi tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio.

Pačiame pasiruošimo didžiosioms žiemos šventėms įkarštyje, 2015 m. gruodžio 22 dieną, Kauno įvairių tautų kultūrų centre vyko seminaras – susitikimas tautinių bendrijų atstovams su Tautinių mažumų departamento prie LRV Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa Paliukiene. Šis seminaras – susitikimas skirtas Kaune veikiančių tautinių bendrijų atstovams, kurie ruošiasi teikti paraiškas 2016 m. vyksiantiems projektams, skatinantiems tautinių mažumų kultūrą.  Seminare aptartas visas pasirengimo projektui, jo įgyvendinimo ir atsiskaitymo procesas, detaliai išanalizuota projekto paraiškos forma, patikslinta, kaip ji turi būti pildoma, pateikta pavyzdžių ir atsakytą į susirinkusiųjų klausimus. Susitikime dalyvavo aštuonių Kaune veikiančių tautinių bendrijų atstovai, tarp jų ir Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas bei Kauno žydų bendruomenės administratorė Ieva Černevičiūtė. Tautinių mažumų departamento atstovai aktyviai skatino tautines bendrijas teikti projektų paraiškas iki 2016 m. sausio 05 d. ir įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus, skirtus tautinių mažumų kultūros ir tradicijų sklaidai, tautinių mažumų vaikų ir jaunimo pilietiškumo skatinimui, tautinių mažumų kultūros paveldo ir jo kultūrinės vertės išsaugojimui bei tautinių mažumų šeštadieninių-sekmadieninių mokyklų veiklai.

Panevėžio m. žydų bendruomenė parengė knygelę „Nežudysi“. Joje surinkta informacija iš laikraščių „Išlaisvintas Panevėžietis“, išleistų pirmaisiais II Pasaulinio karo metais. Išsaugoti laikraščių straipsniai padėjo atkurti vaizdus apie visus tragiškus to meto Panevėžio žydų gyvenimo momentus. Pirmosiomis berželio dienomis buvo sudaryta nauja miesto administracija, kuriai vadovavo komendantas kartu su naciais, okupavusiais Lietuvą. Per labai trumpą laiką buvo sukurtas taip vadinamas žydų kvartalas, per kurį praėjo daugiau kaip 13000 žydų. Getas gyvavo tik 40 dienų. Visus jo gyventojus sušaudė taip greitai ir gudriai, kad iki šiol neįmanoma sudaryti pilnų nužudytųjų sąrašų.

Jau tapo gera tradicija Panevėžio ir Ukmergės žydų bendruomenės nariams kartu švesti žydų tradicines šventes. Šiemet Panevėžio restorane „Vakarinė Žara“ – Chanuka buvo organizuota pagal bendrai paruoštą scenarijų. Šventėje dalyvavo apie 100 bendruomenių narių – suaugusių ir vaikų. Be Aukštaitijos žydų bendruomenių dalyvavo ir Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon su žmona Tal Maimon, Panevėžio m. meras Rytis Račkauskas, Panevėžio m. tarybos nariai, Ukmergės rajono savivaldybės kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Julius Zareckas, Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė, Ukmergės tolerancijos centro vadovė Vida Pulkauninkienė ir kiti garbingi svečiai. Šventė prasidėjo iškilmingu chanukijos žvakių uždegimu: JE Izraelio ambasadorius Amir Maimon uždegė Šamaš žvakę ir, skambant Chanukos maldai, uždegė 8 žvakes, kurias savo rankose laikė vaikai.

Pirmojo 2015 m. gruodžio sekmadienio popietę Kauno žydų bendruomenės nariai rinkosi į jaukią kavinės-muzikos klubo “Punto Jazz” palėpę uždegti pirmosios Chanukos žvakės bei linksmai atšvęsti šios, aštuonias dienas truksiančios, šviesos ir stebuklų šventės pradžią. Buvo numatyta, kad pirmąją žvakelę uždegs vienas seniausių ir aktyviausių KŽB narių Šmuelis Šragė, tačiau jis netikėtai paliko mus, likus savaitei iki Chanukos. Pagerbdami Šmuelio atminimą, bendruomenės nariai paprašė jo žmonos,   ilgametės KŽB tarybos narės Basios Šragienės, uždegti pirmąją žvakelę. Basią šventėje dalyvauti ir išsklaidyti liūdesį šiltame draugų būryje paskatino sūnūs. Geros nuotaikos tądien netrūko nei mažam, nei dideliam, o ją kurti padėjo, visada Kaune laukiami svečiai iš Vilniaus, – ansamblio “Fajerlech” muzikantai: Michail Jablonskij ir Leonard Zenkevič. Nuotaikingą atmosferą kūrė ir tradiciniai greitojo bulvinių blynų (vyrams) ir spurgų (moterims) valgymo konkursai bei įnirtingos kovos viktorinoje dėl žinių apie Chanuką. Šventėje apsilankė ir į susirinkusiuosius kreipėsi, šiuo metu Kaune reziduojantis rabinas Efraimas Prijampolskis su šeima. Šis vizitas daugelį maloniai nustebino ir dvasiškai pakylėjo bendruomenės šventinį susibūrimą.

Akimirkos:

http://www.lzb.lt/kauno-zydu-bendruomene-uzdega-pirmaja-chanukos-zvake/

Klaipėdos žydų bendruomenės nariai drauge uždegė pirmąją Chanukos žvakę. Daugiau nei 100 žmonių džiaugėsi klezmerių muzikantais, atvykusiais iš Minsko,  “ANAVIM band” ir choreografine grupe “AishhAim”. Vaikai gavo Chanuka gelt (Chanukos ,,auksas“).

Akimirkos http://www.lzb.lt/klaipedos-zydu-bendruomene-svencia-chanuka/

Lapkričio 25 d. Rožyno progimnazijoje vykusią konferenciją „Holokausto istorija – tiltas iš praeities į ateitį“, kurią finansavo Geros valios fondas (GVF), pradėjo direktorė Aida Adiklienė, pabrėždama kad jos vadovaujama įstaiga remiasi, pirmiausia, žmogaus teisių pripažinimu. Atsižvelgiant į tai, gimnazijoje nuolat nagrinėjama ir studijuojama gimtoji istorija, o taip pat kaimynų ir žydų istorija. „Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje parašyta, kad visi gimsta laisvi ir lygūs, turintys protą ir sąžinę. Kalbėdami apie Holokaustą, mes iš tikrųjų kalbame apie mūsų pačių istoriją. Reikia džiaugtis, kad mūsų gimnazijoje ši tema analizuojama jau daugiau kaip 10 metų“. Aida Adiklienė pripažino, kad Holokausto tema – viena sudėtingiausių ir ne visos mokyklos nori dirbti su ja. Direktorė apgailestavo, jog iki dabar ne visi priima kitataučius arba kitos religijos atstovus kaip brolius. Iki šiol, anot jos, mūsų visuomenėje galima stebėti netolerancijos apraiškų.