Taip ilgai, atrodė, truksiantis Pesachas viens du ir pasibaigė, tačiau paliko šūsnį užfiksuotų malonių akimirkų iš Kauno žydų bendruomenės šventinio susibuvimo, kuriame netrūko šilto bendravimo, lyriškų ir šokti uždegančių melodijų, skanių vaišių ir net galimybės pasitikrinti ar pagilinti savo žinias apie Pesachą jau tradicine tapusioje viktorinoje.
Nuotraukose – šventės akimirkos.
Žydų išeivių iš Lietuvos Izraelyje Asociacijos pirmininko pavaduotojas Grisha Deitch susitiko su naująja Zarasų mere Nijole Guobiene ir aptarė balandžio 18-ąją šiame mieste vyksiantį Holokausto aukų pagerbimo renginį. Primename, kad Yom HaShoah arba Holokausto aukų atminimo diena, pagal žydų kalendorių minima Nissan mėnesio 27 dieną. Šiais metais ji sutampa su balandžio 18 d.
Šiemet ši Izraelyje minima atminimo diena skirta pagerbti Varšuvos geto sukilimą ir prisiminti šešis milijonus visoje Europoje ir 200 tūkstančių Lietuvoje per Holokaustą nužudytų žydų.
Balandžio 7-ąją, kaip ir viso pasaulio žydai, Panevėžio žydų bendruomenė šventė Pesachą – vieną svarbiausių pavasario žydų švenčių.
Pesachas Panevėžio žydų bendruomenėje / Organizatorių nuotr.
Praėjusią savaitę Kauno žydų bendruomenėje vyko renginiai, skirti istorinei analizei, praeities įvykiams ar iškiliems žmonėms atminti.
Tuo pačiu juose buvo kalba apie aktualumo neprarandančius dalykus: ištikimybę savo vertybėms, ryžtą ir pasirinkimą būti laisvu ir išlikti žmogumi, drąsą priimti ir suprasti praeities traumas, atvirumą tiesai, kad ir kokia skaudi ar nepatogi ji bebūtų.
Kauno žydų bendruomenės nuotr.
Tadas Daujotas ir organizacija „Gyvybės žygis“ suorganizavo susitikimą su tarptautinio judėjimo prieš antisemitizmą „March of Life“ įkūrėju, knygos „Tylos uždanga“ autoriumi Jobstu Bittneriu.
Kauno žydų bendruomenės nuotr.
Taip pat buvo iškilmingai atidengtas atnaujintas Klaudijaus Dušausko – Duž, žydų gelbėtojo, gudų tautinės vėliavos kūrėjo, architekto antkapis. Ši jaudinanti ceremonija vyko Gudų laisvės dienos minėjimo metu.
Kauno žydų bendruomenės nuotr.
Dr. Lino Venclausko knyga „Tekstų byla. Lietuvių antisemitinis diskursas nuo XIX a. antros pusės iki 1940 metų“ toliau keliauja po Lietuvą – kauniečiai turėjo progą dar kartą pabendrauti su pačiu autoriumi, iš pirmų lūpų išgirsti jo ir Kauno žydų bendruomenės pirmininko Gerco Žako mintis.
Praėjusią savaitę iš JAV į Lietuvą atvyko Nancy Sasson – amerikietė, mūsų šalyje ieškanti savo šaknų. Moters turimais duomenimis, jos senelis ar net prosenelis gyveno Panevėžyje, todėl Nancy su aštuoniolika metų nematyta drauge iš Lietuvos Vaida Zlatkute bei iš Izraelio atvykusiu gidu Edvardu išsiruošė į šį Aukštaitijos miestą.
Panevėžio miesto žydų bendruomenės centre juos svetingai pasitiko bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas.
„Nuoširdus, šiltas žmogus, tiek daug nuveikęs Lietuvos žydų bendruomenės labui”, – gražių žodžių negailėjo V. Zlatkutė.
Kovo 24 d. po šešis metus trukusios rekonstrukcijos darbų iškilmingai atidaryta Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka buvusioje Kupiškio Didžiojoje sinagogoje. Apie šį įvykį pasakoja Panevėžio žydų bendruomenės parengtas straipsnis.
Kviečiame paskaityti: https://jewishpanevezys.lt/2023/03/28/kupiskio-viesosios-bibliotekos-buvusios-didziosios-sinagogos-pastato-atidarymo-svente/
Seminaro dalyviai susidomėję klausė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko G. Kofmano pasakojimų / G. Kofmano nuotr.
Panevėžio krašto žmonių su negalia sajungoje vykusios patyrimo kelionės su Lietuvos žydų ir romų bendruomenėmis metu, seminaro dalyviai šiltai sutiko Panevėžio žydų bendruomenės pirmininką Genadijų Kofmaną.
M. Lopaičio nuotr.
Šiais metais kovo 15-toji Lietuvoje paskelbta Pasaulio tautų teisuolių diena. Būtent šią dieną šis garbingas vardas suteiktas pirmajai Pasaulio tautų teisuolei iš Lietuvos – Onai Šimaitei. Akmenės, kurioje O. Šimaitė gimė, žmonės, kartu su Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariais, ypatingai pažymėjo šią dieną – ant Pasaulio tautų teisuolių obels Litvakų atminimo sode Plateliuose buvo atidengtas jai skirtas obuolys.
Emilija Lopaitytė
Šaltinis: Etaplius.lt
Pavasario šventės Panevėžio žydų bendruomenėje / G. Kofmano nuotr.
Taip jau sutapo, kad šiemet Panevėžio žydų bendruomenė Purim ir Tarptautinę moters dieną atšventė kartu. Iš pradžių bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas perskaitė Magilat Ester istoriją, be kurios neįsivaizduojamas linksmiausios metų šventės Purim šventimas, dalijo vaikams dovanėles ir perdavė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimą.
Vėliau prie šventiškai nukrauto stalo bendruomenės vyrai ir garbūs svečiai sveikino dailiąsias damas, dovanojo joms gėlių, kėlė tostus, skyrė dainas.
Pirmadienį Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje vyko skyriaus vedėjos Editos Šilakauskienės ir Kauno žydų bendruomenės organizuotas pedagogo, visuomenininko, eseisto, dėmesį prikaustančio pasakotojo, jaunuomenės švietėjo, motyvatoriaus, vaikščiotojo, tyrinėtojo Vytauto Toleikio knygos „Žydai lietuvių literatūroje. Nuo priešo iki sąjungininko“ pristatymas.
XIX amžiaus pabaigoje Panevėžyje buvo penkios sinagogos ir stipri, plačiai žinoma žydų bendruomenė. 1871-1891 metais šiame Lietuvos mieste gyveno ir dirbo garsus Rabinas Elijachu Dovidas Rabinavičius. Jis gimė religingoje žydų šeimoje, baigė Hedori ir Ješiva, palaidotas Jeruzalėje Alyvuogių kalne.
Šią savaitę Panevėžyje lankėsi jo proproanūkis, Rabinas Reuven Yeshua Koehn. Panevėžio žydų bendruomenei jis padovanojo savo proprosenelio portretą. Vėliau susitiko su miesto meru Ryčiu – Mykolu Račkausku ir savivaldybės administracijos direktoriumi Tomu Jukna.
Virginija Barauskienė jau daugybę metų dirba Socialinių programų departamento lankomosios priežiūros slaugytoja. Nuo 2005-ųjų ponia Virginija – aktyvi Panevėžio žydų bendruomenės narė, prieš daugiau nei trylika metų įsiliejo ir į Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės veiklas.
Ji – puiki šeimininkė, padedanti paruošti stalus tradicinėms žydų šventėms – gamina žydų klasika vadinamą gefilte fish, kepa chalą ir kitus žydiškus patiekalus. Tačiau dar svarbiau, kad Virginija yra labai jautrios širdies, tolerantiška ir dėmesinga kiekvienam, kuriam reikia pagalbos.
Atsidėkodama už gerumą, Panevėžio žydų bendruomenė su nukrautu stalu, gėlėmis, dovanomis ir Onetos Juospaitienės eilėmis pasveikino Virginiją gimtadieninio jubiliejaus proga.
Panevėžio ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenių vardu Gennady Kofman pasveikino jubiliatę ir linkėjo gyventi iki 120 metų!
Sausio 27 d. Šiaulių Gegužių progimnazija prisijungė prie Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos paminėjimo. Šią dieną progimnazijoje vyko integruota pamoka 7-tų klasių mokiniams, kurią vedė Šiaulių krašto žydų bendruomenės narė, matematikos mokytoja Ieva Rafael, tikybos mokytoja Elvyra Ramoškienė ir istorijos mokytoja Kristina Puzarienė. Pamoką stebėjo progimnazijos pedagogai, kolegos iš Akmenės ir Papilės bei Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai.
Organizatorių nuotr.
Mokant vaikus apie Holokaustą, matematikos mokytoja Ieva pateikė daugiau žinių apie masinį žmonių naikinimą, tikybos mokytoja Elvyra moralinius ir dvasinius klausimus kėlė per žydų tautos simbolius, o istorijos mokytoja Kristina ugdė vaikų suvokimą apie išankstinių nuostatų, stereotipų išplitimą, žmogaus teisių pažeidimus pagal metodiką, parsivežtą iš stažuotės Izraelyje.
Pamokos metu vaikai išklausė pasakojimą apie žydų mergaitės Chanelės, išgelbėtos iš geto, gyvenimo istoriją, kėlė probleminius klausimus ir diskutavo apie kylančius pavojus, kai priespaudos akivaizdoje yra tylima ir išliekama abejingais.
Į minėjimą prie Šiaulių geto vartų paminklinio akmens atvyko progimnazijos šeštokai, kurie, kartu su Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariais, pagerbė Holokausto aukas.
Organizatorių nuotr.
Pirmąją vasario dieną Panevėžio žydų bendruomenė surengė tolerancijos pamoką, kurioje dalyvavo Panevėžio 5 gimnazijos mokiniai. Jos metu buvo diskutuojama, kaip skatinti toleranciją tarp skirtingų tautybių žmonių.
Renginio akimirka.
Kasmet sausio 27-ąją pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Palangiškiams ši diena primena širdį iki skausmo veriantį faktą: vien 1941 m. birželio 27 d. ir spalio 12 d. vykdyto Holokausto aukomis tapo daugiau nei 400 mūsų miesto gyventojų – darbščių, sumanių, verslių ir gyvenimą bei jūrą mylėjusių Palangos žydų. Nukankintas ir sušaudytas per tas dvi siaubo dienas buvo kas aštuntas tuometės Palangos gyventojas. Ir tai nėra baigtinis skaičius.
www.DELFI.lt
Penktadienį Palangos vadovai – meras Šarūnas Vaitkus, vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas, taip pat Savivaldybės Kultūros skyriaus vadovas Robertas Trautmanas, kartu su Palangos žydų bendruomene bei jos pirmininku Viliumi Gutmanu, apsilankė Palangos kapinėse, kur prie memorialo tylos ir susikaupimo minute pagerbė nacių 1941 metų birželio 27 dieną pietinėje Birutės parko dalyje nužudytus 106 žydus ir lietuvius, kurių didžioji dauguma buvo palangiškiai.
Uždegtos atminimo žvakės, tradiciškai prie kapavietės, kur perlaidotos Holokausto aukos, palikti pagarbos ir atminimo akmenukai, liudijantys, kad mes nepamiršome ir visada atminsime mūsų miestiečius, kurie tapo pirmosiomis holokausto aukomis mūsų kraštuose.
Penktadienį atvertas dar vienas istorijos puslapis, įamžinant labai skaitlingos buvusios Palangos žydų bendruomenės, įnešusios labai svarų indėlį mūsų mieste plėtojant prekybos, amatų, ypač gintaro apdirbimo, ir, žinoma, poilsio bei kurortavimo verslus, atminimą – atidengta paminklinė lenta, žyminti Didžiosios ir Mažosios sinagogų buvimo vietą. Atminimo ženklas pritvirtintas prie prekybos centro Vytauto gatvėje pastato sienos.
Paminklinėje lentoje keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, hebrajų ir jidiš – pažymėta, kad šioje vietoje buvo žydų maldos namai: Didžioji sinagoga, pastatyta 1880 m., ir Mažoji sinagoga, pastatyta 1900 m.
„Dėkoju mūsų miesto Žydų bendruomenei ir mūsų kultūros specialistams už aktyvumą ir parodytą iniciatyvą įamžinti mums ir mūsų miestui svarbius istorijos puslapius bei nepamiršti to, kas buvo. Šiandien mes žemai lenkiame galvas prieš palangiškius Holokausto aukas ir sakome: „Mes prisimename“, – atidengiant atminimo lentą kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Sinagogos buvo sunaikintos
Kiek iš viso sinagogų yra buvę Palangoje, nėra nustatyta, nes ne visi šaltiniai vienodai nurodo sinagogų pastatymo datas. Esama duomenų, kad 1540 m. žydams buvo suteikta privilegija pastatyti pirmąją sinagogą Palangoje. 1738 m. pagrindinės gatvės vienoje pusėje stovėjo bažnyčia, o kitoje pusėje, į šiaurę nuo bažnyčios, – „iškala“ (sinagoga).
Architektai dr. Marija Rupeikienė ir Antanas Rupeika nurodo, kad 1863 m. Palangoje buvo pastatyta medinė sinagoga. Jai sudegus, 1880 m. pastatyta Didžioji sinagoga, o 1900 m. pastatytos dar dvi sinagogos (manoma – mūrinės). 1939 m. sudarytame Palangos miesto plane nurodomi du skirtingo dydžio mūriniai pastatai – Didžioji ir Mažoji sinagogos.
Mažoji sinagoga stovėjo į šiaurę nuo Didžiosios ir buvo gerokai už ją mažesnė. Sinagogų plotai buvo – 20×17 m ir 14×13 m. Abi sinagogos buvo raudonų plytų, papuoštos tinkuotomis detalėmis, o jų eksterjere dominavo neoromaninės architektūros elementai.
Dauguma sinagogų Lietuvoje buvo sunaikintos Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais. Palangoje nė viena sinagoga neišliko, o paskutinioji sunaikinta sovietmečiu. Buvusių sinagogų vietoje sovietmečiu pastatyta maisto prekių parduotuvė. Šioje vietoje iki dabar veikia prekybos centras.
Memorialinė lenta, žyminti Palangos žydų bendruomenės istorijos puslapius, pirmoji, bet ne paskutinė – plėtojama iniciatyva atitinkamai įamžinti ir kitus išlikusius Palangos pastatus, kurie sietini su šių Palangos ateitį kūrusių miestiečių gyvenimu, veikla, kultūra ir nenusakomai tragiškais likimais.
Kaip žinia, pasaulio šalys sausio 27-ąją mini Tarptautinę Holokausto atminimo dieną, susijusią su Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 78-osiomis metinėmis.
Renginio akimirka.
Arūnas Mikalauskas
Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos
Istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas
Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein sako, kad Holokaustas – pati ekstremaliausia genocido forma. Šią dieną, siekiant prisiminti ir kalbėti apie Lietuvoje gyvenusius žydus, Raseinių rajono savivaldybės Ariogalos gimnazija kartu su Tarptautine komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti bei jos iniciatyva įsteigtu Tolerancijos ugdymo centru (vadovė Rasa Zakaitė), surengė nacionalinę – meninę konferenciją „Istorijos pamokos iš gyvenimo istorijų“.
Susitikimo vieta – Ariogala
„Ariogala Jus pasitinka atsinaujinusi – šalia sinagogų memorialo kuriasi ir plečiasi Atminties parkas, skirtas žymiems kraštiečiams, prie bažnyčios įrengtos penkios stelos, apdovanotiems Vyčio kryžiumi, gimnazijoje sukurti kabinetai – pavadinti garsių kraštiečių vardais“, – kalba gimnazijos direktorius Arvydas Stankus. Be to, pasidžiaugiama suteiktu pasitikėjimu jau septintą kartą organizuoti atminties renginį, plačia atvykusiųjų geografija: nuo Palangos iki Biržų, nuo Marijampolės iki Kupiškio.
Aš gyva !
Kartą pagyvenusi moteris viename Jungtinių Amerikos Valstijų oro uoste stebėjo ant sienos pakabintame ekrane rodomas per Holokaustą nužudytų vaikų nuotraukas. Staiga ji sušuko ,,Aš esu ta mergaitė nuotraukoje! Aš gyva!“ Netrukus moteris paskambino projekto kuratoriams ir pasakė, kad maža mergaitė pievoje, tai – ji, išgelbėta Lietuvos žydaitė Rosian Bagranskytė. ,,Aš esu gyvas įrodymas, kad stebuklai įvyksta…“ Ją pakvietė į televizijos laidą ir taip pasaulis sužinojo Rosian ir jos tėvų išsigelbėjimo istoriją. Rosian su mama Gerta įamžintos ir Kaune ant namo sienos, Mickevičiaus g. 30. Tai tik viena iš gyvenimo istorijų, kurias meninėje konferencijoje pristatė 14 įvairių Lietuvos mokyklų, pasitelkdamos muzikinius, literatūrinius, meninius, kūrybinius, emocinius, dvasinius instrumentus.
Mus jungia
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas tarė ačiū susirinkusiems, tiems, kurie kartu ir kurie mano, kad tai labai svarbu. Minima Holokausto diena pažymėta tamsiomis spalvomis, neapykantos ideologija pastatyta ant moliūgo pamatų, sunaikinusia milijonus žmonių. Deja, ši ideologija, radikalios idėjos konvertuojamos okupacinės kariuomenės, kuri trypia Ukrainos žemę. Turime žinoti kad tai niekur neveda, elgtis taip, kad to nebūtų. Mums svarbu prisiminti bendruomenes, kurių nėra, o jūs, mokytojai ir mokinai, tuos prisiminimų ženklus išryškinate. Tad manau, jog tai yra kelias, kuriuo Lietuva turėtų eiti, kad būtų tolerantiška, demokratiška, stipri. Jeigu taip, kaip dirba Ariogalos gimnazija, vietos bendruomenėse būtų dirbama ir kitur, mūsų visuomenės fonas taptų patrauklesnis, būtų gilesnė pažintis su Lietuvos istorija“, – mintimis kalbėjo R. Račinskas.
Ne pirmą kartą vykstančioje konferencijoje dalyvavo vietos savivaldos, švietimo, kultūros sektorių vadovai, Raseinių savivaldybės meras Andrius Bautronis, švietimo skyriaus vedėja Modesta Lukoševičienė.
„Man garbė stovėti prieš Jus, ačiū, kad esate, dirbate, nešate šviesą Lietuvai ir pasauliui“, – sakė Raseinių r. meras. Modestos Lukoševičienės žodžiuose buvo priminti vienos žinomiausių pasaulyje Holokausto liudininkės Anos Frank dienoraščio fragmentai.
„Niekas iš mūsų nepamirš šio košmaro“, – rašė Ana Frank, būdama slėptuvėje. Ji išsakė dienoraščiui mintis apie gyvenimą, paauglystės problemas, tikėjo gėrio pergale prieš blogį ir žuvo įskųsta išdaviko, nesulaukusi savo 16-o gimtadienio…
Renginio kulminacija – kolektyvinis prisijungimas prie pasaulinės iniciatyvos ,,Mes prisimename – We Remember“, kad nusikaltimai žmoniškumui niekada nesikartotų.
Tarptautinės komisijos vykdančiojo direktoriaus pavaduotoja, švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė priminė – posakis, kad žmonija mokosi iš istorijos po pernai metų vasario 24-osios, deja, nebėra toks teisingas. I. Vilkienė padėkojo mokiniams ir mokytojams už pristatytus unikalius projektus, istorijas iš praeities. Pasidžiaugė, jog jau šiandien bendraminčius jungia arti 160 Tolerancijos ugdymo centrų, įkurtų įvairiuose Lietuvos švietimo, kultūros įstaigose.
„Šiandien, skaudžių istorijos pamokų centre Ariogaloje, per meninius pasirodymus išreikšta širdgėla ir skausmas, – tarė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas. – Mes jums dėkingi, mokytojai, kad mokiniai, jūsų pastangų dėka, bus tolerantiški. Mano mamą Šakiuose išgelbėjo lietuvis, dieną prieš ateinant naciams“.
Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas / Organizatorių nuotr.
Minimas Holokaustas – žydų istorijos tragizmo pikas, įvairiomis formomis atspindėjęs mokinių pristatytuose projektuose Ariogaloje, mokytojų, kultūros, švietimo, savivaldos ir kitų institucijų veiklose, moraliniuose motyvuose – tai tarsi atminties tiltas tarp praeities ir dabarties…
Sausio 27 d. Panevėžyje, kaip ir visame pasaulyje, buvo paminėta Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Prie memorialo „Liūdinti žydų motina“ padėti vainikai, buvo sakomos kalbos, skaitomi pranešimai.
G. Kartano nuotr.
Sausio 27 d., kartu su tūkstančiais žmonių visame pasaulyje, prisimename vieną baisiausių bei žiauriausių nusikaltimų žmonijos istorijoje.
Minėdami Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimą, kuris įvyko 1945 m. sausio 27-ąją dieną, prisimename daugiau nei 6 milijonus žydų vyrų, moterų ir vaikų, kuriuos žiauriai nužudė nacių režimas vien dėl to, kad jie buvo žydai… Šį šokiruojantį skaičių sunku įsivaizduoti, tačiau už jo slypi milijonai sugriautų gyvenimų bei sudaužytų svajonių, neapsakomas skausmas, neviltis bei siaubas…
Labai dėkojame, kad kartu su Šiaulių krašto žydų bendruomene sausio 27 d. prisiminti Holokausto aukas prisijungė Šiaulių Gegužių progimnazijos bei Šiaulių Romuvos gimnazijos mokiniai bei jų mokytojos. Taip pat Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Elijošius.
Minėdami Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimą, kuris įvyko 1945 m. sausio 27-ąją dieną, prisimename daugiau nei 6 milijonus žydų vyrų, moterų ir vaikų, kuriuos žiauriai nužudė nacių režimas vien dėl to, kad jie buvo žydai… Šį šokiruojantį skaičių sunku įsivaizduoti, tačiau už jo slypi milijonai sugriautų gyvenimų bei sudaužytų svajonių, neapsakomas skausmas, neviltis bei siaubas…
Labai dėkojame, kad kartu su Šiaulių krašto žydų bendruomene sausio 27 d. prisiminti Holokausto aukas prisijungė Šiaulių Gegužių progimnazijos bei Šiaulių Romuvos gimnazijos mokiniai bei jų mokytojos. Taip pat Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Elijošius.
Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimas prasidėjo prie Šiaulių geto vartus žyminčio akmens Trakų ir Ežero gatvių sankirtoje. Mokiniai iš žvakučių išdėliojo vieną svarbiausių žydų simbolį – Dovydo žvaigždę. Atminimo ceremonijos metu buvo prisiminti skaudūs Holokausto žiaurumai, uždegtos žvakutės, padėti atminimo akmenukai, gėlių krepšeliai bei tylos minute pagerbtos Holokausto aukos. Tuomet visi susirinkusieji patraukė Pasaulio Tautų Teisuolių skverelio link, kur tylos minute buvo pagerbti lietuvių tautos didvyriai Antrojo pasaulinio karo metu gelbėję persekiojamus žydų tautybės asmenis.
Privalome prisiminti Holokaustą, kad jo žiaurumai niekada nepasikartotų, kad mūsų vaikai niekada netaptų aukomis, budeliais ar abejingais stebėtojais.
#MesPrisimename.
Mes niekada pamiršime.
