Pirmosios Chanukos žvakės įžiebimas

Pirmosios Chanukos žvakės įžiebimas

PRANEŠIMAS SPAUDAI

Vilnius, 2020 m. gruodžio 4 d.

 

Žydų bendruomenė skelbs Chanukos pradžią ir šviesos žinią

 

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rengiasi švęsti vieną iš svarbiausių metų švenčių – Chanuką, kuri šiemet prasidės ateinantį ketvirtadienį, gruodžio 10 d., ir pasibaigs gruodžio 18 dieną. Lietuvoje šventė bus paskelbta gruodžio 10 d., 16 val., uždegus pirmąsias Chanukos žvakes Vilniaus choralinėje sinagogoje, Pylimo g. 39, o 17 val. – ant Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pastato Vilniuje. Švenčiant Chanuką visų žydų namuose ir bendruomenėse kas vakarą bus uždegama po vieną žvakę ant tradicinės devyniašakės žvakidės – Chanukijos.

Dailininkas Raimundas Savickas šiandien švenčia 65-ių metų gimtadienį

Dailininkas Raimundas Savickas šiandien švenčia 65-ių metų gimtadienį

Sveikiname Jus, Raimondai su jubiliejumi ir linkime laimės, sveikatos,
šypsenos plačios. Džiuginkit visus savo kūryba ir mokymu!
Ilgiausių metų!

Raimundo Savicko dailės mokyklai yra 20 metų, ją Lietuvoje baigė daug įvairaus amžiaus mokinių. Žydų bendruomenės narių suformuotas kursas – pirmas toks, kai per 3 metus visa grupė išklausė R.Savicko pateiktą dailės įvado kursą, tapė praktiniuose užsiėmimuose ir savo kūrinių parodos metu gavo mokyklos baigimo diplomus. R.Savickas dėkojo LŽB už darbui ir mokslui sudarytas sąlygas: Jis prisimena, kad pradžia buvo spontaniška, įvyko pirmas pleneras, skirtas litvakams. L’école de Paris laikotarpis“, kurio meno vadovas SDM  įkūrėjas – Savickas ir dailės mokyklos pedagogė Ramunė Savickaitė – Meškėlienė.

Kursantai drobėse fiksavo Vilnių, gamtą, ežero vingius ir lygumų horizontus. Sukurta daugybė paveikslų akrilo ir aliejinės tapybos technikomis, iš kurių geriausi atrinkti, eksponavimui LŽB J. Heifetzo salėje. Mokymo programa išsiplėtė žydų tema, tapytos sinagogos, drauge švęstos žydų šventės, tapyti natiurmortai, mokinių akiratis tapo platesnis. Jų darbai tapo žinomi, juos kviečia į parodas.

 

Antisemitizmas: Europos Sąjungos Tarybos deklaracija dėl kovos su antisemitizmu

Antisemitizmas: Europos Sąjungos Tarybos deklaracija dėl kovos su antisemitizmu

Europos Vadovų Taryba

Europos Sąjungos Tarybos pranešimas spaudai 2020 m. gruodžio 2 d.

Taryba patvirtino deklaraciją dėl kovos su antisemitizmu integravimo į visas politikos sritis.

Šioje deklaracijoje Taryba pabrėžia, kad kova su antisemitizmu yra kompleksinis klausimas, apimantis įvairius valdžios lygmenis ir vietos politiką, nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Todėl reikia geriau informuoti apie antisemitizmą ir atsakomybę visose politikos srityse. ES valstybės narės sutiko integruoti visų formų antisemitizmo prevenciją ir kovą su juo.

,,Antisemitizmas yra visos ES reiškinys. Norint veiksmingai kovoti su juo, mums Europoje reikia tinkamų priemonių ir pakankamo pagrindo.

 Būtent tokio požiūrio laikosi deklaracija, kurią aš labai vertinu. Mano manymu, kova su antisemitizmu,- tai visapusiškai bendradarbiaujant vykdoma užduotis, apimanti visas politikos sritis ir valdžios lygmenis, šis sprendimas yra naujas reikšmingas etapas.”

Feliksas Kleinas, federalinės vyriausybės komisaras, atsakingas už žydų gyvenimą Vokietijoje ir kovą su antisemitizmu.

Taryba reiškia susirūpinimą dėl didėjančios grėsmės Europos žydams  ir sąmokslo mitų atgimimo, ypač  COVID-19 pandemijos kontekste, taip pat antisemitinių išpuolių ir neapykantos nusikaltimų padaugėjimo.

Pabrėžiama, kad antisemitizmas plinta įvairiomis formomis, su juo turi būti kovojama vykdant papildant  viešosios politikos taisykles ir priemones. Interneto paslaugų teikėjai turi greitai ir nuosekliai šalinti neteisėtą neapykantos kurstymą ir internetinį teroristinį turinį. Taip pat būtina griežtai ir sistemingai reaguoti į antisemitinius veiksmus.

Švietimas apie Holokaustą, antisemitizmą ir žydų gyvenimą tebėra viena iš svarbiausių priemonių, siekiant užkirsti kelią antisemitiniams prietarams.

Taip pat labai svarbu dalintis žiniasklaidos priemonėmis, kurios atskleidžia sąmokslo mitų  praktiką.

Valstybės narės palankiai vertina Europos Komisijos sprendimą: kovą su antisemitizmu laikyti prioritetu, stiprinti institucinę bazę, kovojant su antisemitizmu ir puoselėti žydų gyvenimą.

 

  • 2020 m. gruodžio 2 d. Tarybos deklaracija dėl kovos su antisemitizmu integravimo į visas politikos sritis

Užuojauta

Gruodžio 6d. mirė Aleksandr Naftalovič (1956 – 2020).
Dėl netekties nuoširdžiai reiškiame užuojautą žmonai Laimai.
ES antisemitizmą vadina „nesuderinamu“ su vertybėmis, reikalauja valstybių narių nacionalinių strategijų

ES antisemitizmą vadina „nesuderinamu“ su vertybėmis, reikalauja valstybių narių nacionalinių strategijų

Europos Komisijos prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI)  nuomonė dėl Tarptautinio Holokausto atminimo aljanso (IHRA) veikiančio antisemitizmo apibrėžimo:

„Antisemitizmas yra tam tikra samprata apie žydus, kuri gali pasireikšti neapykanta žydams. Žodinės ir fizinės antisemitizmo apraiškos yra nukreiptos į žydus arba ne žydų tautybės asmenis ir (arba) jų nuosavybę, žydų bendruomenės institucijas ir religinius objektus.“

Europos Sąjungos Taryba, Pasaulinis žydų kongresas palankiai vertina Europos Sąjungos Tarybos deklaraciją universalizuoti kovą su antisemitizmu, tai būtų „reikšminga pažanga, Europa taptų geresne vieta žydams.“

Šiam svarbiam žingsniui vadovavo Tarybai pirmininkaujanti Vokietija.

Po daugelio metų darbo su Europos Sąjungos vadovybe, derinant kovos su antisemitizmu priemones Europos valstybių narių lygmenyje, Pasaulinis žydų kongresas džiaugiasi, kad šiandien Europos Sąjungos Taryba priėmė deklaraciją dėl prevencijos integravimo. kovojant su visų formų antisemitizmu.

Tarptautinis Holokausto atminimo aljansas – IHRA  tris savaites nuo lapkričio iki gruodžio virtualiai per internetą rengė pasitarimus, kurie praėjusią savaitę oficialiai baigėsi. Pasitarimuose dalyvavo Lietuvos žydų ( litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, IHRA Antisemitizmo ir Holokausto neigimo  komiteto narė .

Europos Sąjungos Tarybą sudaro 27 ES valstybių narių vyriausybių ministrai, kurie susitinka priimti įstatymus ir koordinuoti politiką. Ministrai turi teisę įpareigoti savo vyriausybes vykdyti veiksmus, dėl kurių susitarė Taryba, pagrindinė ES sprendimus priimanti institucija.

Deklaracijoje kova su antisemitizmu tampa Europos vykdomosios valdžios prioritetu.

Žydų bendruomenės vardu Prezidentui įteiktas Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų atminimo medalis

Žydų bendruomenės vardu Prezidentui įteiktas Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų atminimo medalis

2020-12-04

Baigiantis Vilniaus Gaono bei Lietuvos žydų istorijos metams Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu susitiko su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky ir aptarė su ja aktualius bendruomenei klausimus.

„Lietuvos žydai yra neatskiriama mūsų visuomenės dalis nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Šimtmečiais kartu kūrėme savo valstybę, stiprindami jos mokslą, kultūrą, verslą, saugumą. Lietuvos žydai, gyvenantys Tėvynėje ar pasklidę po pasaulį, garsina Lietuvos vardą“, – sakė Prezidentas.

2020-aisiais, minint didžiojo Lietuvos rabino, iškilaus talmudisto Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-ąsias gimimo ir 700-ąsias žydų istorijos Lietuvoje metines, litvakiškos istorijos dėmuo buvo pabrėžiamas visoje šalyje ir skleidžiamas pasauliui. Deja, dėl pandemijos teko vėlesniam laikui nukelti Pasaulio litvakų kongresą Vilniuje ir Izraelio Prezidento Reuveno Rivlino vizitą Lietuvoje.

F. Kukliansky žydų bendruomenės vardu įteikė Prezidentui Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų atminimo medalį, kuriame atspindėta žydų tautai reikšminga simbolika, jungianti du svarbiausius Lietuvos žydus identifikuojančius simbolius – Menorą ir Gediminaičių stulpus. Medalyje yra ir garsiosios Moišės Kulbako poemos „Vilne“ eilutė: „Tu esi Lietuvon įstatytas tamsus talismanas“.

Prezidentas pokalbyje pabrėžė, kad valstybė sprendžia ir spręs istorinės atminties klausimus, laikysis netoleruojančios ksenofobijos apraiškų politikos kurso.

Šalies vadovas padėkojo žydų bendruomenei už aktyvumą visuomenėje ir palinkėjo šviesios ir taikios artėjančios Chanukos šventės.

Prezidento komunikacijos grupė
Pristatome naujieną!

Pristatome naujieną!

Norime pristatyti naujieną! Kad pasiruošimas nebūtų toks sunkus, pasirūpinsime pagrindiniu patiekalu – LATKĖMIS.

Šviežūs LATKĖS tarkiai, kuriuos jums tereikės įsidėti į keptuvę ir išsikepti!

Bei, žinoma, spurgos, chala ir babka.

Jums tereikia iki gruodžio mėn. 8 dienos 12 valandos užpildyti šią anketą ir užsakymą pristatysime gruodžio mėn. 10 dieną iki darbo dienos pabaigos.

Meniu ir registracijos forma:

https://forms.gle/3tYwnbQ2b7mnM1dB9

JŪSŲ

BEIGELIŲ KRAUTUVĖLĖ

Jei kils kokių klausimų ar patikslinimų tai būtų faina visiems draugiškai bendradarbiauti ir kreiptis į šio pasiūlymo autorę Aistę el.paštu: aiste@lzb.lt, tel. 861152760

Chanukos spurgos – tai meno kūriniai: keliaujame po Izraelį

Chanukos spurgos – tai meno kūriniai: keliaujame po Izraelį

Nerastumėte nė vieno nepasiilgusio kelionių šiuo sudėtingu laikotarpiu. Chanukos ir Kalėdų švenčių laikotarpiu paprastai lankomės Europos miestų Kalėdų mugėse.

Izraelyje žiemos šventės pasijaučia dar anksčiau – akis vilioja margaspalvės spurgos – sufganiot. Kasmet jų dizainas ir dekoracijos vis įmantresnės. Bene pirmieji spurgomis pradeda prekiauti ROLADIN skanėstų tinklas, vėliau pradeda kepti mažosios kepyklėlės.

Saldaus gyvenimo akimirkomis ir Chanukos spurgomis dalinasi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narė Izraelyje Dusia Lan Kretchmer. Ji gyvena mažame Kiryat Ono miestelyje.

Dusia Kiryat Ono miestelio kepyklėlėje 2020 m., Izraelis

 

Kirjat Ono mietelis yra Tel Avivo rytuose, nutolęs 7 km. Čia yra maža konditerija, kurioje kepama pagal senuosius receptus. Sufganjot yra pildomos uogiene, šokoladu  ar paprasčiausiai barstomos cukraus pudra.

Kiryat Ono kepyklėlės pirkėjos su sufganiot, Izraelis 2020 m.

Čia nedidukas prekybos centras Kirjat Ono mietelis Tel Avivo rytuose   – „superis“, konditerija, 3 kirpėjai, knygų krautuvėlė, bankas, poliklinika ir žuvies krautuvėlė. Kepyklėlės savininkas kepa ir parduoda tradicines spurgas su šokolado ir su uogų džemo įdaru.

Kepyklėlė vadinasi “Lechem Knaan” (Kanaano duona) yra senovinė šeimos kepykla, kurioje dirba tėvas Yossi, žmona Riva ir sūnus Zohar. Jų pyragai yra rankų darbo, kuklūs, bet primena močiutės kepinių skonį. Chanukai šeimyna ruošiasi iš anksto. Nuo ryto minkoma tešla spurgoms, jos verdamos karštame aliejuje.

Nėra didesnio džiaugsmo, kai atkandus šiltą spurgą ant nosies lieka uogienės ir cukraus pudros pėdsakai .

Dusia ir Kiryat Ono kepyklėlės savininkas, 2020 m. Izraelis

Kiryat Ono kepyklėlės savininkas siūlo sufganiot, 2020 m. Izraelis

 

O čia Saro – viena žymiausių, geriausių ir skaniausių konditerijos parduotuvėlių Haifoje . Čia galima rasti išskirtinių rankų darbo mielinių pyragų, eklerų, tartų – tik užsimanysite ir visko rasite.

Broliai Julian ir Kristian Abu Shkara savo kepyklėlėje Haifoje, 2020 m. Izraelis

Dusios drauge, maisto blogerė Naama Sobol iš Haifos dažnai lankosi pas Saro šeimininkus Julian ir Kristian Abu Shkara. Abu Shkara šeima yra arabų tautybės ir daug metu gyvena Haifoje. Julian Abu Shkara, šefas konditerius įkūrė šią kavinę. Savo laką dalino prancūziškiems kelpiniams, tešlai, kremui, šokoladui bei  muzikos ir psichologijos studijoms.

SARO kepyklėlės sufganiot, Haifa, 2020 m. Izraelis

Pries Chanuka broliai užimti! Jie kepa kalnus sufganiot, kasmet stebindami lankytojus savo fantazija ir išmone bei kulinariniu dizainu – naujais “meno kūriniais”.

Butinai apsilankykite, jei būsite Haifoje.

Derech Jaffa 19, Haifa  https://www.instagram.com/saro_cafe/

Panašu, kad ROLADIN kepyklėlių tinklas  lyderiauja Izraelyje stebindamas ne tik kepiniais bet ir jų reklama. Šiemet jų chanukos šūkis – Show mask – Go on;

Šou turi tęstis!

Čia 2020 ROLADIN Chanukos vizualai:

ROLADIN tinklo sufganiot kampanija – ŠOU TURI TĘSTIS, 2020 m. Izraelis

 

ROLADIN tinklo sufganiot kampanija – ŠOU TURI TĘSTIS, 2020 m. Izraelis

Skanios ir saldžios Chanukos!

 

Diskusijų ciklas LIETUVOS ŽYDŲ ISTORIJA: KRYPTYS ŠIANDIENAI

Diskusijų ciklas LIETUVOS ŽYDŲ ISTORIJA: KRYPTYS ŠIANDIENAI

Kviečiame prisijungti, stebėti ir klausytis diskusijų ciklo LIETUVOS ŽYDŲ ISTORIJA: KRYPTYS ŠIANDIENAI

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Lietuvos istorijos institutu bei partneriais organizuoja diskusijų ciklą, skirtą 2020 m. Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams paminėti. Šiais metais dėl COVID-19 neįvyko Pasaulio žydų kongresas Lietuvoje, kiti su šiuo minėjimu susiję renginiai, tad diskusijų ciklas simboliškai vainikuos Vilniaus Gaono metus, ir Pasaulio žydų bendruomenę bei visus besidominčius žydų istorija ir kultūra Lietuvoje kvies susiburti ir mintimis pasidalinti virtualiai.

Data: gruodžio 9 d., trečiadienis, laikas 9:45-16:00 (Lietuvos / Vilniaus laiku).

Tiesioginė transliacija su sinchroniniu vertimu į anglų kalbą vyks renginio internetiniame puslapyje: >>ČIA

Žiūrovai galės užduoti klausimus susirašinėjimo lange ir tokiu būdu prisijungti prie diskusijos.

Programa:

PROGRAMA_LT

 

>> Renginio anonsas socialiniuose tinkluose

Istorija, slypinti archyvuose

Istorija, slypinti archyvuose

Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininko Genadijaus Kofmano teigimu, jų uoliai kaupiamas archyvas per beveik du dešimtmečius ne vienam buvusių panevėžiečių palikuoniui padėjo čia surasti savo šaknis. PB ARCHYVŲ nuotr.

Daiva Savickienė

Kad pažintų savo šaknis, Panevėžio žydų palikuonys brangią informaciją nepailsta rinkti ir po kruopelytę. Kadaise gausios miesto žydų bendruomenės palikimas turtingas, tačiau fragmentiškas. Tarsi mozaika, kuriai sudėlioti reikia ypatingo kruopštumo, nes tų, kurie galėtų papasakoti net ir apie gana netolimą bendruomenės praeitį, beveik nebeliko: ko nepražudė Holokaustas, pasiėmė laikas.

Iškalbingos knygos

Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininko Genadijaus Kofmano teigimu, bendruomenės archyvas aktyviai renkamas nuo maždaug 2001 metų. Pradėta nuo kreipimosi į tuometinį Panevėžio apskrities archyvą – leisti išvysti dokumentus, susijusius su kadaise klestėjusia miesto žydų bendruomene, – ir uoliai tebedirbama iki šiol.

„Žmonės, ieškodami savo giminių, šaknų, atvažiuoja iš viso pasaulio. Jie žino, kad Panevėžyje gimė, augo, dirbo jų seneliai, proseneliai, žino, kur stovėjo jų namai“, – pabrėžia šios misijos atsakingumą pirmininkas.

Vienas svarbiausių bendruomenės siekių buvo pamatyti Panevėžyje išlikusias senąsias registracijos knygos iš žydų metrikacijos punkto.

Pasak G. Kofmano, jos ilgą laiką saugotos dabartiniame miesto Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (dabar šie dokumentai jau perduoti saugoti Lietuvos valstybiniam istorijos archyvui). Kol gavo leidimą ir pasidarė kopijas, užtruko kelis mėnesius, bet buvo verta. Nes dabar turima žinių apie mieste gimusius, mirusius, susituokusius žydus nuo 1925 metų iki pat 1940-ųjų birželio.

Rašyti rabinų, metrikai, pasak G. Kofmano, atskleidžia labai daug informacijos apie kadaise mieste gyvenusią gausią žydų bendruomenę. Pavyzdžiui, santuokų knygoje fiksuoti ne tik jaunųjų vardai ir gimimo datos, iš kur kilę ir kada bei kur jie tuokėsi, liudininkų duomenys, bet ir poros socialinė padėtis, užsiėmimas. Taip pat nurodomi tėvai, o motinų – net mergautinės pavardės. Ir visa tai būtinai užtvirtinama dviejų rabinų parašais.

Iškalbingos ir mirčių registravimo knygos. Jose nurodomi velionio vardas, pavardė, kas buvo tėvai, kur gyveno, mirties priežastis bei dvi datos – pagal hebrajų kalendorių ir pagal bendrąjį. Anot G. Kofmano, net stebina, kaip informacija apie mirtį tiek daug atskleidžia apie gyvenimą: kokia buvo tarpukariu gyvenimo trukmė, kokiomis ligomis sirgo žmonės (akivaizdu, kad daug to meto žydų gyvybių nusinešdavo tuberkuliozė, pneumonija).

Iš vaikų gimimo knygų matyti, kad nuo 1925-ųjų krašto žydų bendruomenė kasmet pasipildydavo bent dviem šimtais naujų narių – gimdavo apie 110 berniukų ir apie 100 mergaičių. Krašto, nes šiose knygose registruoti ne tik Panevėžyje, bet ir aplinkiniuose miesteliuose, neturėjusiuose žydų metrikacijos punkto, naujagimiai.

Daug žinių pasisemta ir apie bendruomenės religinius lyderius – rabinus. Vien iš jų parašų metrikose suskaičiuotos net 55 pavardės. Kodėl tiek daug, paaiškėjo ėmus domėtis to meto tradicijomis. Pasirodo, registruojant santuoką, jeigu vienas iš jaunųjų būdavo ne iš Panevėžio, kartu su juo į miestą vykdavo tenykštis rabinas. Ir abu patvirtindavo tuoktuvių faktą parašais.

 

Miesto žydų paveldas kaupiamas ne tik popieriuje – bendruomenė rūpinasi ir jam priklausančiais pastatais, palaiko savo narius. PB ARCHYVŲ nuotr.

Pasižymėkite naują Shabbos project datą 2021

Pasižymėkite naują Shabbos project datą 2021

 

Jau galite pasižymėti datą – pasaulinė chalų kepimo šventė kitais metais nusimato lapkričio 22-23 dienomis.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tapo projekto super partneriu po 5 metų aktyvaus šventės organizavimo nacionaliniu  mastu.  Esame pakylėti po  šilto susitikimo su projekto dalyviais iš viso pasaulio. Gruodžio 1 d. vakarą visus aktyviausius organizatorius pasitarimui pakvietė Rabinas dr. Warrenas Goldšteinas. Jis yra Pietų Afrikos vyriausiasis rabinas ir projekto įkūrėjas. Bendravome su žydų bendruomenių lyderiais iš Meksikos, Prancūzijos, Izraelio, Argentinos, JAV. Sužinojome, apie naujas idėjas kitiems metams ir siūlėme iniciatyvas pasaulio žydų bendruomenei.

Rabinas dr. Warrenas Goldšteinas

dr. Warrenas Goldšteinas pradėjo ir vadovavo daugybei revoliucinių iniciatyvų, kurios pakeitė jo paties, jo bendruomenės ir pasaulio žydų kraštovaizdį. Rabinas Goldšteinas išleido keletą knygų, įskaitant „Sefer Mishpat Tzedek“, „Žmogaus dvasios gynimas“ ir „Paveldas“. Vyriausiasis rabinas turi žmogaus teisių ir konstitucinės teisės daktaro laipsnį ir yra nuolatinis „The Jerusalem Post“ apžvalgininkas.

Lapkričio 6 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kvietė kepti chalas kartu su milijonais pasaulio žydų, pasitikti šabatą kartu ir prisijungti prie iniciatyvos #ŠabasNamuose

ių metų chalų kepimo šventė pasaulio žydų bendruomenėse buvo švenčiama kiek kitaip. Šimtus tūkstančių moterų ir merginų jungiantys renginiai stadionuose, aikštėse ir bendruomenėse nevyko – chalos bus kepamos namuose, akimirkomis kvietėme dalintis socialiniuose tinkluose.

Arkadijus Vinokuras. Tarptautinė teisė nedraudžia gintis, Kęstuti Girniau

Arkadijus Vinokuras. Tarptautinė teisė nedraudžia gintis, Kęstuti Girniau

Arkadijus Vinokuras

„M. Fakharizadeh nužudymas yra dar vienas žingsnis griaunant teisinės viršenybės principu grindžiamą tarptautinę santvarką, mėginimas pateisinti ir tarptautinėje teisėje įteisinti tikslinę žmogžudystę“, teigia politologas Kęstutis Girnius, komentuodamas Irano mokslininko Irane nukovimą. Problema tik, kad politologas viename šiame sakinyje pasakė sudie objektyvumui. Tolimesni jo argumentai tampa niekiniais. Ne pirmas kartas. Deja.

Nutylėti trys esminiai faktai: Iranas jau kelis dešimtmečius tiesiai šviesiai ir visa gerkle visam pasauliui šaukia turintis tikslą sunaikinti Izraelį; Irano mokslininkas buvo ne tik atsakingas už branduolinio ginklo kūrimą, bet jis taip pat buvo fanatiškai muštruojamos Irano revoliucijos gvardijos (IRGC) generolas; IV Ženevos konvencijos papildomas Protokolas nr. 1 suteikia teisę imtis karinių veiksmų prieš karinius objektus/karius, keliančius grėsmę valstybei. Taip pat tikslinį priešo nukovimą. Dabar pasikalbėkime apie kiekvieną iš šių faktų atskirai ir giliau. Nuolatinis Irano grasinimas ištrinti Izraelį nuo žemės paviršiaus nėra tušti žodžiai. Iranas remia Libano teroristinę organizaciją Hezbollah, apginklavusi ją daugiau nei 150 tūkstančių

Dabar pasikalbėkime apie kiekvieną iš šių faktų atskirai ir giliau. Nuolatinis Irano grasinimas ištrinti Izraelį nuo žemės paviršiaus nėra tušti žodžiai. Iranas remia Libano teroristinę organizaciją Hezbollah, apginklavusi ją daugiau nei 150 tūkstančių įvairiausių paskirčių raketomis, nukreiptomis prieš Izraelį.

Iranas remia Gazos ruože teroristinę organizaciją Hamas, kuri gauna Irano nurodymus, kada ir kiek laiko apšaudyti Izraelio civilius gyventojus raketomis. Iranas jau kelis metus bando dislokuoti Sirijoje šalia aneksuotų Izraelio Golano aukštumų ir kitose Sirijos teritorijos dalyse savo karius ir bazes, kurių veikla skirta Izraelio terorizavimui ir galimam kelių frontų puolimui.

Ne šiaip sau Izraelis jau kelis šimtus kartų bombarduoja Irano bazes Sirijoje ir raketų siuntas teritorijose nuo Irano iki Sirijos sienos su Libanu. Iranas taip pat kelia grėsmę arabų valstybėms, todėl Bahreinas, Jungtiniai Arabų Emyratai atvėrė duris diplomatiniams santykiams su Izraeliu. Visai galimas ir Saudo Arabijos Izraelio pripažinimas. Izraeliui jau leista naudoti Saudo Arabijos oro erdvę.

Tad ar Iranas yra potencialus Izraelio priešas? Be jokios abejonės. Ar turi Izraelis teisę ginti savo valstybę nuo priešų? Taip, be jokios abejonės. Nors, regis, K. Girnius ir gera dalis Europos kairiųjų ekstremistų kartu su Europos dešiniaisiais ekstremistais tik ir svajoja apie Izraelio sunaikinimą… spekuliuodami tarptautine teise. Tad ar Iranas yra potencialus Izraelio priešas? Be jokios abejonės.

Ar turi Izraelis teisę ginti savo valstybę nuo priešų? Taip, be jokios abejonės. Apie Irano siekį įsigyti branduolinį ginklą. Ponas K. Girnius ir Europos Sąjunga turėtų būti dėkingi Izraeliui, kai jo agentai 2018 metais Irane ištuštino sandėlius, kuriuose buvo saugoma 110 000 dokumentų, atskleidžiančių tikrą branduolinio ginklo kūrimo mastą. Dokumentai rodo, kad Iranas nusispjovė į sutartis su JAV prezidentu B. Obama dėl atsisakymo siekti branduolinio ginklo. Taip pat už bazių Irane susprogdinimą. Jose buvo didžiuliu tempu sodrinamas bombai reikalingas uranas. Irano mokslininkų, dirbančių branduolinio ginklo gaminimo programoje, naikinimas yra tos pačios Izraelio strategijos visokiais būdais neleisti Iranui įsigyti branduolinį ginklą dalis. Ar kritikuojantys Izraelio teisę gintis bent įsivaizduoja, kas nutiktų Vidurio Rytams Iranui įsigijus atominę bombą?Galima jau šiandien teigti, kad Saudo Arabija bei kitos arabų valstybės Vidurio Rytuose taip pat įsigis šį ginklą. Iranas taps nevaldomu, todėl agresyviai terorizuos pasaulinį verslą blokuodamas strateginį Hormūzo sąsiaurį prie Persijos įlankos. Iranas ne kartą yra provokuojančiai pasielgęs ir tik JAV grėsmė juos pristabdo.

Ukmergės žydų bendruomenės istorijos apybraiža

Ukmergės žydų bendruomenės istorijos apybraiža

Raimondas RAMANAUSKAS, Muziejininkas 

 

2020-ieji paskelbti Lietuvos žydų istorijos metais. Ši apybraiža skiriama tragiškai per Antrąjį pasaulinį karą sunaikintos Ukmergės žydų bendruomenės istorijai. Ukmergės kraštotyros muziejuje sukaupta nemažai miesto žydų bendruomenės istorinės medžiagos, surinktos Vilniaus ir Kauno archyvuose. Daugiau kaip šimtmetį miesto gyventojų daugumą sudariusių žydų istorija yra labai plati tema, ją liečiantys duomenys vis pildomi. Norėtųsi bent trumpai su ja supažindinti rajono gyventojus.

Pirmasis Ukmergėje – Samuelis?

Kada Ukmergėje apsigyveno pirmieji žydai, tikslių duomenų neturima, aišku tik tai, jog tai įvyko XVII a. antroje pusėje. 1650 m. miesto sklypų savininkų sąrašuose žydiškų pavardžių dar visai nėra, o 1674 m. bažnyčios jurzdikos (bažnyčiai priklausančios miesto dalies) aprašymuose jau minimas krautuvininkas žydas Samuelis – ko gero, pirmasis žydas Ukmergėje.

Prieš revoliuciją Sankt Peterburge išleistoje žydų enciklopedijoje minima, kad jau 1685 m. Ukmergėje galėjo veikti žydų kahalas ir sinagoga. 1721 m. miesto bažnyčios jurzdikoje yra minima sinagoga ir du žydų bravorai.

Nustatė atskiras prievoles

Matyt, tuo metu žydų jurzdikoje gyveno nemažai, nes jiems buvo nurodytos atskiros prievolės. Per Kalėdas jurzdikos žydai turėjo Ukmergės kunigui klebonui duoti 23 auksinus ir 10 grašių, po ketvirtį jaučio ir svarą (apie 400 g) pipirų. Per Velykas – taip pat ketvirtį jaučio ir svarą miltų. Jurzdikoje gyvenantiems žydams ir jų pasamdytiems darbininkams buvo griežtai uždrausta dirbti sekmadieniais. Tuo turėjo asmeniškai rūpintis pats klebonas.

Padidindavo skaičių

1738 m. miesto inventoriuje minimi jau 23 žydų bravorai. Istorikų nuomone, tuomet mieste jau gyveno 40-45 žydų šeimos, apie 250-300 žmonių, kurie buvo įsikūrę daugiausia miesto centre, netoli tuometinės turgavietės. 1765 m. miesto inventoriuje pažymėtos net 143 žydų sodybos. Daugiausia jų buvo prekybininkai, 5 žydai turėjo bravorus. XVIII a. antroje pusėje iš 160 mieste gyvenusių šeimų – 80 žydų. Vis dėlto šios tautybės žmonių skaičiaus mieste didėjimas nebuvo pastovus.

Dažnai XVIII a. kildavę miesto gaisrai, 1794 m. (Kosciuškos) sukilimas prieš rusus, 1812 m. karas su prancūzais labai sumažindavo žydų skaičių, kuris, miestui po gaisrų atsistačius ir karams aprimus, vėl imdavo augti. Pagal 1765 m. surašymo duomenis, Ukmergėje gyveno 716 žydų (didžiausias skaičius XVIII a.), po kelių gaisrų 1776 m. – jau tik 403, o 1812 m. vasarą prancūzams užėmus Ukmergę, bebuvo likę tik 245 žydai (trečdalis prieš 50 metų buvusio skaičiaus). Žydų bendruomenė nuolat skųsdavosi dėl dokumentuose pernelyg padidinto jų skaičiaus ir prašydavo perskaičiuoti bei sumažinti mokesčius. Perskaičiuojant žydų duomenys visada pasitvirtindavo ir mokesčiai būdavo sumažinami.

Užuojauta

Lapkričio 29d. mirė Jurij Freidgeim (1945 – 2020).

Jurijus buvo vienišas, išsilavinęs įdomus žmogus, jam buityje padėjo bendruomenės socialinio departamento lankomosios priežiūros darbuotojos.

Gyvas tiltas tarp praeities ir dabarties

Gyvas tiltas tarp praeities ir dabarties

Miesto žydų bendruomenę, jos pirmininko Genadijaus Kofmano teigimu, sieja šilti ryšiai su tautiečiais visame pasaulyje. Ypač juos puoselėja kadaise Panevėžyje gyvenusių, iš čia kilusių žydų palikuonys. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Daiva Savickienė

 

Nors šiuolaikinio Panevėžio etninis veidas nebėra toks margas, kaip kadaise, net ir negausiai miesto žydų bendruomenei veiklos netrūksta.

Kiekviena bendruomenė, jei tik aktyvi, suranda veiklos, patikina Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas. Netrukdo net kartais susiklostančios ypatingos gyvenimo sąlygos – kaip kad dabar, kai karantinas riboja galimybės bendrauti akis į akį ir keičia organizacinius planus.

Tautiškumo branduolys

G. Kofmano teigimu, jų bendruomenės veikla labai plati, papasakoti apie viską būtų tiesiog neįmanoma – tiek sričių ji apima.

Panevėžio žydai savo bendruomenės veiklą atkūrė 1991 metais ir buvo vieni pirmųjų Lietuvoje. Valstybei atgavus nepriklausomybę, pagaliau atsirado galimybė drąsiai pareikšti, kad esi žydas, atvirai rengti susirinkimus ir švęsti tradicines šventes. Tiesa, dabar ši euforija, patirta Lietuvai susigrąžinus laisvę, gerokai nuslūgusi, neslepia G. Kofmanas.

Kaip rodo surašymų duomenys, ne visi žydiškų šaknų turintys Panevėžio gyventojai įvardija save kaip žydus: jeigu vienas tėvų lietuvis, dažniau priima jų tautybę. Bendruomenės pirmininko žiniomis, Panevėžyje žydiška kilme galėtų didžiuotis daugiau nei šimtas asmenų. Panevėžiečių, kurių abu tėvai žydai, – gerokai mažiau: G. Kofmano skaičiavimu, tesusirinktų dvi trys dešimtys.

Ir, žinoma, ne visi miesto žydai dalyvauja savo bendruomenės veikloje. Tačiau pati bendruomenė nepamiršta nė vieno tautiečio ir bendrai, visų vardų stengiasi išsaugoti turtingą Panevėžio žydų paveldą.

Misija – dalytis praeitimi ir dabartimi

„Atrodo, ateini ir nieko nėra ką daryti, o žiūrėk, jau ir vakaras“, – juokauja apie savo, kaip bendruomenės pirmininko, kasdienybę G. Kofmanas.

Šiemet dėl karantino apribojimų daug lauktų renginių teko atsisakyti arba jie vyko kiek kitaip nei įprasta, tačiau bendruomenės tradicijų tai esą nė kiek nesutrikdė – tik sutvirtino ryžtą jų laikytis.

Panevėžiečių bendruomenė visada parengia kasmetį renginių ir veiklos planą, kurio dalį įgyvendina su partnere – Lietuvos žydų bendruomene. Ir šie metai, žada G. Kofmanas, nebus išimtis. Net jei dėl karantino tenka daugiau darbuotis nuotoliniu būdu.

Bendruomenės planuose tarp gausybės švenčių – jų žydų tauta itin turtinga, – išsiskiria datos, kurių nevalia pamiršti niekam, nepriklausomai nuo tautybės. „Holokausto ir jo aukų atminimas yra viena pagrindinių misijų. Mums reikia pranešti visuomenei apie šią tragediją“, – sako G. Kofmanas.

Daug dėmesio skiriama ir amžius skaičiuojančiai Lietuvos žydų istorijai. Bendruomenė glaudžiai bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, Panevėžio kraštotyros muziejumi, miesto bibliotekomis. Rengiamos įvairios konferencijos, žydų istoriją ir dabartinį bendruomenės gyvenimą atspindinčios parodos.

Tačiau ypatingas dėmesys skiriamas ryšiams su jaunimu. Ne tik organizuojami susitikimai gimnazijose, bet ir kviečiama pasisvečiuoti pačios bendruomenės būstinėje, kur irgi sukaupta daugybė dokumentinės, vaizdinės, filmuotos medžiagos apie mūsų krašto žydų istoriją.

Visos kartos svarbios  

Naujosios kartos įtraukimas į bendruomenės gyvenimą, pasak G. Kofmano, – viena svarbiausių veiklos krypčių. Šiam tikslui prieš keletą metų buvo atkurta ir žydų skautų organizacija. „Dabar vaikai noriai važiuoja į skautų stovyklas, užsiima savanoryste. Žydų vaikai įsiliejo į Panevėžio skautų bendrystę“, – džiaugiasi bendruomenės pirmininkas.

Pasak jo, su jaunimu daug bendraujama ir Atvirame jaunimo centre, kuris įsikūręs tame pačiame pastate, kaip ir organizacijos būstinė. Tačiau žydų bendruomenėje Panevėžyje yra ir nemažai pagyvenusių žmonių – su jais susijusi organizacijos vykdoma socialinė veikla.

Jaunosios kartos įtraukimas į bendruomenės gyvenimą – irgi vienas būdų išsaugoti turtingą Panevėžio miesto žydų istoriją bei paveldą. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

G. Kofmano pasakojimu, pasaulinė organizacija, pavadinta „Claims Conference“ ir turinti skyrius įvairiose šalyse, rūpinasi žydų materialiniais ieškiniais iš Vokietijos, atstovauja jiems derybose dėl kompensacijų ir restitucijos nacių persekiojimo aukoms ir šių įpėdiniams.

Panevėžyje irgi gyvena keletas per Antrąjį pasaulinį kartą nuo nacių nukentėjusių asmenų. Tad, bendruomenės pirmininko teigimu, jiems pagal tam tikras programas išrūpinama finansinė parama.

Be bendruomenės globos, G. Kofmano teigimu, nelieka ir pokario sunkmečiu gimę jos nariai. „Karas pakeitė daugybės žmonių likimus“, – jis kviečia nepamiršti visų, buvusių evakuotų, priverstų tapti karo pabėgėliais, patyrusių sovietų tremtį.

Tie, kuriems pavyko po visų išbandymų grįžti į gimtinę, savų namų neberado – viską turėjo pradėti iš naujo.

Ženklai šalia

Dar viena svarbi Panevėžio miesto žydų bendruomenės veiklos sritis – paveldas.

G. Kofmanas sako, kad senųjų žydų pastatų, kapinių, sinagogų išlikę ne tik Aukštaitijos miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose: pavyzdžiui, Raguvoje, Krekenavoje, Pumpėnuose, Pušalote, kituose. Kartais, jo pastebėjimu, jau ir nebepamena, kad kadaise šalia raguviškių ar pumpėniškių gyveno kaimynai žydai. Bet visa tai – paveldas, kurį būtina išsaugoti, priminti žmonėms.

Bendruomenės pirmininkui džiugu, jog yra entuziastų, kurie daug nuveikė tvarkydami žydų paveldą. Tačiau vis dar atrandama apleistų kapinių ar masinių žudynių vietų. Prieš gerus metus nustatyta, kad senosios žydų kapinės Naujamiestyje buvo gerokai didesnės, nei iki šiol manyta ir žinota.

Teko tikslinti jų ribas. Rūpinamasi ir atminimo ženklų, paminklų statymu. Panevėžyje bendruomenė jau įamžino aktorių Benjaminą Zuskiną, gydytoją Šachnelį Abraomą Merą, rabiną Josifą Kahanemaną ir daugelį kitų.

„Yra daug dalykų, susijusių su žydų istorija, – sako G. Kofmanas. – Tai irgi paveldas. Ir kartu galimybė žmonėms, atvažiuojantiems iš viso pasaulio, ieškantiems savo šaknų, kažką pamatyti.

Jie sustoja Panevėžyje, gali neskubėdami apžiūrėti miestą, likusius žydų pastatus, susipažinti su istorija. Visa tai – ne tik turizmas.“

Turtingas archyvas

Panevėžio miesto žydų bendruomenė nemažai dėmesio skiria ir istoriniams dokumentams – turi sukaupusi nemenką archyvą.

Šis, G. Kofmano teigimu, leidžia surasti žmones, Panevėžyje gyvenusius iki Antrojo pasaulinio karo. Daug fotografijų, informacijos dovanoja atvykę ar kreipęsi į bendruomenę tarpukariu mieste gyvenusių žydų giminaičiai. O ir patys viliasi iš Panevėžio mainais parsivežti bent kruopele daugiau žinių apie savo artimuosius. Pasak bendruomenės pirmininko, galima didžiuotis, kad surinkta statistika apie vietos žydus net nuo 1741 metų.

Kaip tyčia, XVIII amžiuje siautė ne viena didelė epidemija – maro, choleros, – nusinešusi daugybę gyvybių. G. Kofmano teigimu, analizuojant žydų mirčių sąrašus matyti, jog didžiąją dalį netekčių sudarė vaikai nuo 3 mėnesių iki 3–6 metų.

Tokie proveržiai, piką pasiekę 1743-iaisiais, G. Kofmano manymu, išmokė daugiau dėmesio skirti higienai: kruopščiai plauti indus, rankas. „Tai patvirtina žydų košerinį gyvenimo būdą. Pagal statistiką žydų mažiau mirdavo nei lietuvių ar rusų“, – aiškina jis.

 

Medžiaga edukatoriams

Medžiaga edukatoriams

Prieš jus – medžiaga mokytojui. Tai skaidrės ir papildoma informacija, kuri jums padės pravesti dvi pamokas prieš anti-semitizmą bei prieš romofobiją vyresnių klasių moksleiviams ir jaunimui.
Šios medžiagos turinį kūrė ekspertės Dr. Ruth Reches, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorė ir Svetlana Novopolskaja, Romų visuomenės centro direktorė.
Jos daugelį metų betarpiškai dirba su dviem bendruomenėmis Lietuvoje.

Ruošiantis pamokoms rekomenduojame susisiekti su vietos romų ir žydų bendruomenių nariais ir pakviesti juos dalyvauti pamokose.

Dėkojame Politologijos mokslų profesorei Dovilei Budrytei už konstruktyvias įžvalgas ir pagalbą siekiant, kad etninės bendruomenių balsas Lietuvoje būtų girdimas ir matomas.

Šis leidinys sukurtas įgyvendinant projektą “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje”.
Veiklas remia EVZ Foundation

Daugiau  informacijos: Dovilė Rūkaitė, Projektų vadovė projects@lzb.lt

Metodinė medžiaga edukatoriui:

 

LBZ layout_interactive (1)

 

Skaidrės pamokai:

 

ANTISEMITIZMAS LIETUVOJE PREZENTACIJA_rgbb_compressed

 

 

#SkirtingiNeatskirti #CoalitionBuilding #MusuBendruomenes #AtmintisAtsakomybeAteitis

Kai šviesa nugali tamsą – žydai švenčia Chanuką

Kai šviesa nugali tamsą – žydai švenčia Chanuką

Kas ta Chanuka?

Chanuka, dar žinoma kaip Šviesų festivalis, Šią šventę nustatė Jehuda Makabi ir jo broliai, pažymint Jeruzalės Šventyklos tarnystės atnaujinimą bei Šventyklos apvalymą ir pašventinimą, po to kai ji buvo suteršta graikų ir asimiliavusių judėjų.

Kada yra Chanuka 2020?

Chanuka 2020 m. prasideda saulei nusileidus gruodžio 10 d., Ketvirtadienį, baigiasi gruodžio 18 d., Penktadienį.

Apie ką visa tai?

Antros Šventyklos laikais graikų valdovai pradėjo judėjų ir jų religijos persekiojimą ir neleido jiems mokytis Toros ir vykdyti priedermių, savinosi jų turtą ir jų moteris, įsiveržė į Šventyklą, sugriovė ir išniekino šventenybes. Izraelis tada buvo didžiuliame varge ir žiaurioje priespaudoje, kol jų pasigailėjo Kūrėjas ir išgelbėjo juos, davęs pergalę chašmoniečiams, šventikų palikuonims, kurie nugalėjo graikus ir išlaisvino Izraelį iš jų valdžios.

Tai įvyko 25 kislevo mėnesio dieną: jie įėjo į Šventyklą ir nerado ten rituališkai tinkamo aliejaus, išskyrus tik vieną ąsotėlį, kuriame aliejaus buvo tiek, kad galėtų užtekti tik vienai dienai. Bet jis degė aštuonias dienas, kol buvo paruoštas naujas aliejus. Dėl tos priežasties, kartos išminčiai nustatė, kad aštuonios dienos, pradedant nuo 25 kislevo dienos, būtų džiaugsmo ir dėkingumo Kūrėjui dienos, kai uždegamos žvakės namuose.

Apie chanukos stebuklą

Makabiečių pergalė – vienas įspūdingiausių stebuklų judaizmo istorijoje. Ne veltui paminėjimas apie jį įėjo į maldą „Šmone-esre“, skaitomą Chanukos dienomis:

„…o Tu iš didelės Savo malonės užstojai juos, tapai teisėju jų ginče, atkeršijai jiems, atidavei stiprius į silpnųjų rankas, gausius – į rankas tų, kurių nedaug, netyrus – į tyrųjų, nuodėmingus – į teisuolių rankas, piktadarius – į rankas tų, kurie mokosi Tavo Toros…“.

 

Karas su graikais nebuvo vien tik fizinis karas. Tai nebuvo karas dėl valdžios, teritorijų, ribų praplėtimą, bet už dvasinę laisvę, už dvasinę nepriklausomybę nuo svetimų įtakų. Pirmoji pergalė buvo pasiekta 25 kislevo mėnesio dieną.

Ši data užšifruota pačiame šventės pavadinime: žodį חנו כ״ה chanu ka galima išversti taip: ilsėjosi „כ“-„ ה“, t.y. 25 dieną (כ = 20 ; ה = 5).

Chabado chanukija 2019 m. Jafo, Izraelis

Šventės ritualai

Virtuali paroda apie Vilniaus žydų gyvenimą

Lietuvos valstybės istorijos archyve parengta paroda „Iš Vilniaus žydų gyvenimo“, skirta Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams. Deja, dėl susiklosčiusių aplinkybių, nespėjome jūsų pakviesti parodoje apsilankyti gyvai, tad kviečiame parodą apžiūrėti virtualių parodų portale (http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/is-vilniaus-zydu-gyvenimo-lvia/exh-202).

Parodai atrinkti dokumentai susiję su žydų gyvenusių ir įstaigų veikusių Vilniuje veikla nuo XVIII amžiaus pabaigos iki XX amžiaus pradžios. Ją pristatome naudodamiesi archyve saugomais asmenų ir valstybinių įstaigų dokumentais. Galėsite patyrinėti Vilniaus Didžiosios sinagogos rekonstrukcijos planą (1893–1898), susipažinti su Romų spaustuvės (veikusios 1799–1940) įėjusios į žydų literatūros ir leidybos istoriją veikla, išvysti laikraščio „Vilner Tog“ redaktoriaus, vieno žymiausių jidiš kalbininkų Zalmano Reizeno (1887–1941) ir kitų asmenų pasų korteles išduotas 1916–1918 metais Vilniaus miesto bei priemiesčių gyventojams.