Paveldas

Ne ožkoje laimė

Ne ožkoje laimė

Europos žydų kultūros dienų, prasidėjusių rugsėjo 2d. 2018, tema – „Pasakojimai“. Kviečiame skaityti, klausyti, pasakoti ir perpasakoti žydiškas istorijas, domėtis senais ir naujais žydų raštais, pažinti litvakišką kultūrą kaip neatsiejamą Lietuvos kultūros dalį.
Pristatome keliatą užmirštų žydiškų pasakojimų, lyg žinomą, bet dar neskaitytą istoriją apie ožką ir litvakiškos dvasios kupinas Iljos Bereznicko iliustracijas. Šavua tov!
Apsilankykite ir Europos žydų kultūros dienose, užsukite į “Beigelių krautuvėlę”. 

Ilja Bereznickas

Nedidelėje gyvenvietėje, kartu su siuvėjais, batsiuviais, vargšais muzikantais ir keistais išminčiais rabinais, gyveno siuvėjas Mendelis Kacas su savo daugiavaike šeima… Jie gyveno vargingai ir šeimos galva Mendelis dirbo nuo ankstyvo ryto ligi vėlyvo vakaro – siuvo švarkus, liemenes, kelnes.  Darbas labai kruopštus, kad susikaupti reikia  tylos ir ramybės, nes kitaip gaudavosi nesusipratimas: rankovė prisisiūdavo prie kelnių, klešnė prie švarko. Toks brokas Mendeliui gaudavosi gan dažnai. Kodėl? Dėl kelių priežasčių. Jo žmona Sonia buvo didžiausia miestelio bambeklė.  Vaikai – penkios mergaitės, o tai blogiau nei dešimt pramuštgalvių berniukų. Ir dar žmona Sonia turėjo seserį – senmergę, viskuo nepatenkintą senutę motiną ir apykurtį tėvą. Šių priežasčių užtektinai, kad kraustytųmeisi iš proto.

Pranešimas dėl žydų kapinių ir masinių žudynių vietų saugojimo ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo viešojoje erdvėje

Lietuvos žydų bendruomenė (toliau – LŽB) su nusivylimu praneša, kad 2018-08-29 oficialiems LR valstybės atstovams bei socialinėse medijose  buvo išplatintas tikrovės neatitinkančio turinio raštas “Dėl senųjų žydų kapinių adresu Žalgirio g. 3 Šiauliuose”. Raštą pasirašė Šiaulių apskr. žydų bendruomenės, Panevėžio žydų paramos bendrijos, Kauno žydų religinės bendruomenės, Klaipėdos žydų bendruomenės, Ukmergės raj. žydų bendruomenės, Klaipėdos žydų-judėjų religinės bendruomenės ir Vilniaus žydų bendruomenės atstovai.

Rašte, be kita ko, teigiama, kad LŽB vadovybę Teismas pripažino neteisėta. LŽB pažymi, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuris pripažintų LŽB vadovybę neteisėtai išrinkta, nėra. Sąmoningas tikrovės neatitinkančio turinio rašto skleidimas kenkia LŽB reputacijai, žemina žydų tautos vardą ir galimai įeina į LR BK 154 str. numatytos veikos sudėtį, todėl LŽB neatmeta galimybės ginti pažeistus interesus  įstatymų numatyta tvarka.

Rašte taip pat išdėstyta pozicija dėl žydų paveldo apsaugos.  Atsakydama į ją, LŽB pažymi, jog jau daugelį metų nuosekliai bendradarbiaujant su Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu (toliau – Komitetas) teikiamos oficialios pozicijos ir vertinimai žydų kapinių ir masinių žudynių vietų apsaugos ir tvarkymo klausimais. Susiformavęs bendradarbiavimas yra pagrįstas aukšta Komiteto kompetencija ir patirtimi, yra naudingas siekiant užtikrinti žydų paveldo apsaugą ir visų vykdomų žydų objektų paveldosaugos darbų atitiktį žydų religiniams įstatymams. Valstybės bei savivaldos institucijoms, vykdančioms žydiškų paveldo objektų priežiūrą, taip pat yra reikalingas ekspertinis vertinimas, kurį atlieka minėtas Komitetas.

Pažymėtina, kad, konsultuojantis su Komitetu, visuose iki šiol vertintuose objektuose vykę darbai įtraukė ne tik  valstybės ir savivaldybės institucijų atstovus, bet ir regionines žydų bendruomenes, vietos seniūnijas. Siekiant užtikrinti kokybę ir nuoseklumą žydų objektų paveldosaugos srityje, LŽB ketina ir toliau tęsti nusistovėjusią ir pasitvirtinusią praktiką ir pasikliauti Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto ekspertiniu vertinimu.

Kapinių ir masinių žudynių vietų ir kitų žydų paveldo objektų  apsauga ir tvarkymas yra atsakingas darbas, kuriame reikėtų tarpinstitucinio susitelkimo.  Pavienių iniciatyvų padaryta žala gali nustelbti ilgus metus atliekamo sistemingo darbo rezultatus, o institucijų supriešinimas, bereikalingai klaidins ir sudarys sąlygas žydų paveldo apsaugos ir tvarkymo klausimus paversti manipuliavimo įrankiu.

Pažymime, jog LŽB nėra žinoma apie Lietuvoje oficialiai veikiančius (įgaliotus) nurodytame rašte minimo Europos rabinų konferencijos atstovus ir, atitinkamai, LŽB neatsako už jų veiklos padarinius. Šiuo metu Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas yra vienintelis pripažintas LŽB ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės partneris žydiškų objektų paveldosaugos srityje.

B. Netanyahu Paneriuose: mes niekada nebebūsime pažeidžiami (papildytas)

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Panerių memoriale nacių aukas pagerbęs B.Netanyahu: „Nebegalime būti tokie bejėgiai“

Vilnius, rugpjūčio 24 d. (BNS). Lietuvoje viešintis Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) penktadienį apsilankė Vilniaus pakraštyje esančiuose Paneriuose, kur Antrojo pasaulinio karo metais nužudyta daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, dauguma jų – žydai.

Padėjęs vainiką šalia Panerių memorialo, jis pareiškė esantis „mirties miške“, netoli kurio buvo smarkiai sumuštas Krėvoje gimęs jo senelis.

B. Netanjahu sakė supratęs dvi Holokausto pamokas ir tvirtino, kad žydai niekada nebebus pažeidžiami.

„Pirma, turime kovoti su barbarizmu arba jis mus visus sudegins. Antra, žydai niekada nebeturi vėl būti pažeidžiami“, – teigė Izraelio premjeras.

„Aš noriu kreiptis į savo senelį: Saba, aš grįžau į šį mirties mišką kaip Izraelio ministras pirmininkas. Mes niekada nebebūsime pažeidžiami“, – kalbėjo B. Netanyahu, senelį pavadinęs hebrajų kalba.

„Mes turime valstybę, mes turime kariuomenę ir mes sugebame apginti save patys“, – pridūrė jis.

Anot Lietuvos žydų bendruomenės, Izraelio premjero Benjamino Netanyahu senelė Sara Lurie gimė 1885 m Šeduvoje. Ji ištekėjo už Natano Mielikowsky, gyvenusio Krėvoje, išsilavinusio žmogaus, rašytojo ir rabino, sionisto. Jiems gimė sūnus Ben Cion Mielikovsky, kuris 1920 išvyko į Palestiną. Ben Cion, pats būdamas sionistu, tapo asmeniniu garsaus sionizmo lyderio Žabotinskio ( Ze’ev Jabotinsky) sekretoriumi, kuris specializavosi safardų istorijoje, Sionizmas skatino žydų valstybės, Izraelio, sukūrimą Benjamino Netanyahu brolis žuvo karinės operacijos metu, jį garbina visas Izraelis ir vadina Joni micva.
Benjaminas  Netanyahu kildina save iš Gaono. Tą patvirtino tyrimai.  JAV Harvardo universitete gavęs ekonomisto diplpmą, prieš tapdamas Izraelio premjeru, dirbo finansų ministru, įvykdžiusiu Izraelyje ekonomikos stebuklą. Premjeru tapo 1993 kaip Likudo partijos lyderis, juo sėkmingai dirbo iki 1996m. 2009 jis antrą kartą prisiekė kaip premjeras.

Lietuvą okupavę vokiečiai 1941 metais masinio žmonių naikinimo akcijoms pasirinko netoli Panerių geležinkelio stoties nebaigtą statyti skysto kuro bazę. Masiniai žydų šaudymai prasidėjo tų metų liepos viduryje.

Aukas šaudė vokiečių saugumo policija ir jai pavaldus Ypatingasis būrys, daugumą jo narių sudarė lietuviai. Skaičiuojama, kad 1941–1944 metais Paneriuose nužudyta daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, žydų aukų skaičius galėjo siekti apie 70 tūkstančių. Kitos aukos – Lietuvos vietinės rinktinės kariai, romų tautybės žmonės, lenkų pasipriešinimo judėjimo dalyviai, komunistai, sovietiniai karo belaisviai.

Vokietijos okupacijos metais naciai ir jų kolaborantai lietuviai iš viso nužudė apie 195 tūkst. Lietuvos žydų. Karo pabaigos sulaukė 5–10 proc. Lietuvos žydų.

„Stovėdami čia prisimename visus tuos, kurie žuvo, ir visus tuos, kurie buvo sunaikinti“, – sakė B. Netanjahu.

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtino, kad Holokaustas yra „bene skaudžiausias ir baisiausias epizodas Lietuvos istorijoje“.

Commemoration of Holocaust victims in Ponar.

Posted by Izraelis Lietuvoje on 2018 m. Rugpjūtis 24 d., Penktadienis

Premjeras: tvirtai tikiu, kad mes išmokome istorijos pamokas

Premjeras: tvirtai tikiu, kad mes išmokome istorijos pamokas

ministraspirmininkas.lrv.lt

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis kartu su Izraelio premjeru Benjaminu  Netanyahu dalyvavo Holokausto aukų atminimo pagerbimo ir Pasaulio Teisuolių apdovanojimo ceremonijoje Panerių memoriale.

„Šioje vietoje mūsų jausmus ir protą persmelkia skausmas, begalinė širdgėla ir bejėgiškumas. Tai amžinos tylos ir atimtos ateities vieta. Žvelgdami vieni kitiems į akis, liudijame tragediją ir lenkiamės prieš Lietuvos žmones, kurie tapo okupacinių totalitarinių režimų ir nematyto masto agresijos prieš žmoniją – Holokausto aukomis“,- sakė Vyriausybės vadovas.

Pasak premjero, Holokaustas  – bene skaudžiausias ir baisiausias epizodas Lietuvos istorijoje. Čia sunaikinta didelė dalis mūsų Lietuvos, mūsų piliečių – iš jų buvo atimta net paskutinė galimybė tarti sudie savo artimiausiems žmonėms. Todėl būdami mintimis su Panerių aukomis, įsipareigojame čia žuvusiems ir nukankintiems. Tai mūsų pasižadėjimas padaryti viską, kad ateityje tai nepasikartotų niekur ir niekada, kad nekiltų pavojus žmogiškumui ir teisei gyventi

Vilniaus geto sunaikinimo 75 m. sukakčiai skirtų renginių programa


VILNIAUS GETO SUNAIKINIMO 75-ųjų METINIŲ MINĖJIMO RENGINIAI

RUGSĖJO 18 

14 val. Šiaulių geto kalinių vardų skaitymai
Lietuvos mokslų akademijos Vrublebskių biblioteka, Žygimantų g. 1

RUGSĖJO 21
10 val. Žydų gelbėtojų apdovanojimo žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi ceremonija LR Prezidentūroje (pagal pakvietimus)

15 val. Atminimo akmens, žyminčio būsimąjį
lietuviams Pasaulio Tautų Teisuoliams skirtą paminklą atidengimo ceremonija
Misionierių sodai, Maironio g.

RUGSĖJO 22
18 val. Spektaklio „Getas“ premjera
Nacionalinis Kauno dramos teatras, Laisvės pr. 71

RUGSĖJO 23
10 val. Vilniaus geto kalinių vardų skaitymai.
Vilniaus choralinė sinagoga, Pylimo g. 39
12 val.  Atminimo iniciatyva Icchoko Rudaševskio dienoraščio skaitymai
Rūdininkų g. skveras.
14.30 val.  Atminimo ceremonija Panerių masinių žydų žudynių vietoje
Panerių memorialinis kompleksas, Agrastų g.
LŽB autobusas išvyksta 13 val.
*Popiežius Pranciškus buvusioje geto teritorijoje Vilniaus senamiestyje pagerbs Holokausto aukas
18 val. Giedriaus Kuprevičiaus kamerinės simfonijos “Po Dodyvo žvaigžde” pasaulinė premjera”Vaidilos” teatras Jakšto g. 9

RUGSĖJO 26
RENGINYS ARŠAUKTAS. ATSIPRAŠOME

18 val.  Tenoras Rafailas Karpis, pianistas Darius Mažintas ir
poetas Sergejus Kanovičius pristato projektą Apkabinti būtajį kartinį“

Ar gali po vienu skliautu susitikti jidiš ir lietuvių kalba? Ar galima
pajusti, kad skamba lopšinė, jei nesupranti žodžių? Ar galimas dialogas tarp
dainuojančio jidiš ir skaitančio savo lietuvišką kūrybą? Ar gali meilė,
ilgesys ir užuojauta, susitikti atmintyje?

Senasis arsenalas, Arsenalo g. 3

RUGSĖJO 27
18 val.  Vilniaus geto dainų vakaras
Marija Krupoves-Berg, vokalas
Artūras Anusauskas, fortepijonas
Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salė (III a.), Pylimo g. 4

RUGSĖJO 28
Atminties Šabatas (pagal pakvietimus)
Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salė (III a.), Pylimo g. 4

SPALIO 4
18.30 val.  „Heroizmas prieš sunaikinimą“
Nechamos Lifšicaitės vardo  ansamblio iš Izraelio kūrybinis vakaras, skirtas Holokausto aukų atminimui.
Vilniaus universiteto Teatro salė, Universiteto g. 3

INFORMACIJA:
info@lzb.lt
 +370 672 40942

Romų genocido aukų atminimui

Rugpjūčio 2-ąją Pasaulis prisimena romų genocido, vykusio II-ojo pasaulinio karo metais, aukas.

Šios dienos įvykiai:

13:00 – Gėlių padėjimas Panerių memoriale
17:00 – SAMUDARIPEN. Mergaitė iš vagono
Ansamblis Sare Roma kartu su žymiais Lietuvos meno pasaulio atstovais – R.Karpiu, A.Gotesmanu,
J.Leitaite, Giunter Light Quartet, Rakija Klezmer Orkestar ir kitais atlikėjais pristatys specialiai šiam renginiui sukurtą pjesę
Vilniaus Rotušėje (Didžioji g. 31):
 

Šabatas su Vilniaus vasaros studijų programos „Jidiš ir jidiš literatūra“  kursų dalyviais

Šabatas su Vilniaus vasaros studijų programos „Jidiš ir jidiš literatūra“ kursų dalyviais

Praėjusį penktadienį į Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ( LŽB) Jašos Heifetzo salę pasitikti Šabato rinkosi Vilniaus vasaros studijų programos „Jidiš ir jidiš literatūra“  kursų dalyviai.

 

Kalbėdama apie tokių kursų egzistavimo svarbą LŽB pirmininkė Faina Kuliansky pažymėjo, kad “jidiš – neatskiriama žydų kultūros, žydų identiteto dalis, jidiš – tai ne tik žydų dainos ir turtingas folkloras. Jidiš kalba yra sukurta labai daug įdomios literatūros! Tai yra “Mama-lošn” (vertimas – gimtoji kalba). Tikiuosi, kad mūsų bendruomenėje jidiš kursai taps tokie pat populiarūs kaip ir hebrajų kursai. Jidiš yra gyva kalba, ji toliau vystosi. Ja kalbama ne tik Brukline ar Bnei Brake, jidiš galima išgirsti šnekant ir Lietuvoje “, – sakė F. Kukliansky.

Šiais metais vasaros programoje dalyvauja 30 studentų iš JAV, Izraelio, Vokietijos, Lenkijos, Švedijos ir kitų šalių. Daugelis iš jų yra žmonės su žydiškomis šaknimis, kurie nori kalbėti savo protėvių kalba, susipažinti su litvakų kultūra.

Taip pat yra ir studentų, kurių darbas reikalauja mokėti jidiš, be to jie sako, kad ši kalba jiems suteikia malonumą: “Mano vardas yra Filypas, aš esu iš Vokietijos, neturiu žydų kraujo. Jidiš kalba yra būtina darbui, studijuoju Holokaustą Baltarusijoje. Turiu pripažinti, kad dievinu jidiš kalbą! Įtaką jidiš kalbai įtaką darė ne tik vokiečių, hebrajų, bet ir rusų kalbos. Tai puiku! Jidiš kalba yra išsaugota Talmudo filosofija “, – sakė vokiečių istorikas, mokantis daug kalbų, poliglotas

 

Pasak Thomaso iš Stokholmo, jam taip pat darbe prireikia jidiš: “Esu žurnalistas, dirbu Tarptautiniame radijo departamente Švedijoje. Prieš keletą metų radijuje nusprendėme, kad mums reikia transliuoti jidiš, ir nuo to laiko, kadangi esu žydas, man buvo pasiūlyta būti laidos autoriumi. Be to, esu vykdęs kitus su jidiš susijusius projektus. Aš nekalbu jidiš, bet gerai suprantu. Klausinėju programos svečių švedų ar anglų kalbomis. Tikiuosi, kad po šių kursų galėsiu užduoti klausimus ir  jidiš. Noriu pasakyti, kad man labai patinka vasaros programa, Vilnius yra puikus miestas, aš tikrai vėl grįšiu čia “.

 

Tarp “vasaros programos” mokytojų – vienas garsiausių pasaulio jidiš kalbos ekspertų: profesorius iš Buenos Airės, Argentinos YIVO filialo vadovas Abraomas Likhtenbaum, profesorė Ana Vershik (Estija), Vera, Szabó (Vengrija – Izraelis) .

Vilniaus vasaros studijų programa „Jidiš ir jidiš literatūra“ egzistuoja nuo 1998 metų. Jos unikalumas – yra ne tik aukštas akademinis lygis, bet ir galimybė išgirsti bei bendrauti su litvakų jidiš žinovais.

Fotografuota prieš Šabato pradžią.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pareiškimas dėl diskusijų apie Jono Noreikos (Generolo Vėtros) atminimo įamžinimą

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę (LŽB), šiemet švenčiančią su Sąjūdžiu sutampančias bendruomenės atsikūrimo 30-mečio metines, mininčią Vilniaus geto sunaikinimo 75 m. metų sukaktį, glumina visuomenėje vis dar kylančios diskusijos dėl Jono Noreikos (Generolo Vėtros) atminimo įamžinimo.

Mums prieinami duomenys liudija, jog Jonas Noreika ženkliai ir tiesiogiai prisidėjo prie Holokausto vykdymo politikos Lietuvoje:

  • yra išlikę J. Noreikos su žydų izoliavimu pasirašyti dokumentai.
  • “1941 metais, rugpjūčio 22 pasirodė J. Noreikos pasirašytas raštas „Visiems Šiaulių apskrities valsčių viršaičiams ir antraeilių miestų burmistrams“. Jis skelbė, kad Šiaulių apygardos komisaras įsakė žydus, pusiau žydus iškelti iš valsčių bei miestelių ir apgyvendinti juos viename rajone – gete. Buvo nurodyta, kad visų valsčių, antraeilių miestų ir miestelių žydai nuo rugpjūčio 25 iki 29 turi būti perkelti į Žagarės miestą. <…> Palikto žydų turto sąrašai turėjo būti pristatyti apskrities viršininkui. Apie įsakymo vykdymą valsčių viršaičiai ir burmistrai turėjo informuoti viršininką iki rugpjūčio 29. (LCVA, f R-1099, ap.1, b1,l 156)”
  • “J. Noreika tvarkė ir su žydu turtu susijusius reikalus. 1941 m. rugsėjo 10 pasirodė jo raštas “Nurodymai likviduoti žydų ir pabėgusių komunistų kilnojamąjį turtą”, kuris buvo skirtas viršaičiams ir antraeilių miestų burmistrams. Nurodymai skelbė, kad viena dalis turto (labai geri baldai, medžiagų ritiniai, nevartoti baltiniai) turi būti saugoma iki atskiro parėdymo“.
    Dalį turto buvo numatyta skirti mokykloms, valsčiams, paštams, prieglaudoms, ligoninėms, kitoms įstaigoms. Buvo numatyta, kad dalį turto reikia išdalinti nuo karo nukentėjusiems asmenims ir parduoti jį iš varžytinių. Žemės ūkio gyvas ir negyvas inventorius turėjo būti išnuomotas laikiniems nuomininkams. Pinigai, gauti už parduotą turtą, turėjo būti pristatyti į apskrities valdybos kasą.
    (LCVA, f. R-1099, ap. 1, b. 1, l 239). Žagarės miesto burmistras 1941 gruodžio 3 informavo Šiaulių apskrities viršininką, kaip buvo tvarkomi reikalai, susiję su vietos žydų turtu (LCVA, f. R-1099, ap. 1, b.  136-137)”.

Įvertinus turimą informaciją, darytinos išvados dėl Jono Noreikos  kolaboravimo su nacių valdžia bei  prisidėjimo prie Lietuvos žydų persekiojimo, todėl šis asmuo vienareikšmiškai negali būti pristatomas kaip Lietuvai nusipelnęs asmuo.

Vertiname valstybingumo šimtmetį švenčiančią  Lietuvos visuomenę kaip pakankamai brandžią ir gebančią priimti istorinius faktus visa apimtimi, o Valstybę – pajėgią prisiimti atsakomybę už viešai rodomą nepagarbą istoriniam teisingumui.

Nebestebina, jog Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio (Lietuvos laikinosios vyriausybės ministro, antisemitinio Lietuvių aktyvistų fronto štabo nario) demokratijos centro vadovas –  V. Valiušaitis imasi J. Noreikos gynybos viešojoje erdvėje.

Aktyviai vykdoma sistemine antisemitine veikla pasižymėjusių Lietuvos laikinosios vyriausybės ir Lietuvos aktyvistų fronto apologetika dezinformuoja ir nujautrina Lietuvos visuomenę, kenkia geram Lietuvos vardui ir tampa  akstinu nepalankiai Lietuvos atžvilgiu nusiteikusių valstybių propagandinių kampanijų vystymuisi.

Taip pat LŽB pastebi, jog iki  šiol nepašalintas  J. Noreikos atminimui skirtas ženklas  – lenta ant Lietuvos Mokslų akademijos Vrublebskių bibliotekos pastato adresu Žygimantų g. 1.  Vertinant prieinamą informaciją, susijusią su lentos įrengimo aplinkybėmis, galima daryti prielaidą, jog ji galimai buvo įrengta neteisėtai, t.y. nesilaikant tokiais atvejais numatytų standartinių procedūrų.

LŽB prašo atsakingų institucijų susitelkti operatyviam šios politinės, etinės ir teisinės problemos sprendimui ir pasirūpinti derama pagarba Holokausto aukoms  – išspręsti  J. Noreikos atminimo lentos pašalinimo klausimą iki Valstybinės Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos 2018 m. rugsėjo 23-ąją minėjimo.

Svarbią savaitę Didžiosios sinagogos kasinėjimuose vainikavo Bimos radinys

Svarbią savaitę Didžiosios sinagogos kasinėjimuose vainikavo Bimos radinys

Liepos 26d. žurnalistai buvo pakviesti iš arčiau susipažinti su unikalaus Didžiosios sinagogos paveldo išlikimą liudijančiais radiniais.

Tarptautinės izraeliečių, amerikiečių ir lietuvių archeologų grupės atliktų tyrimų metu buvo ne tik atrasta didžiulė išorinė galinė Didžiosios sinagogos siena, dalis Sinagogos grindų, bet taip pat dalis bimos. Bima – centrinė sinagogos dalis, pakyla, nuo kurios paprastai rabinas skaito Torą ir veda pamaldas – buvo atrasta tiesiai po buvusio darželio pastatu, pastatytu 1952 m. Radinių pristatyme dalyvavo Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso tyrimus vykdžiusi archeologų grupė, Vilniaus m. savivaldybės meras Remigijus Šimašius, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir VšĮ „Geros valios fondas“ pirmininkė Faina Kukliansky, Seimo narys Emanuelis Zingeris. Šiame pristatyme kalbėta apie labai reikšmingus ateities darbus, pasisakymus galima per Lietuvos žydų (litvakų) tinklapyje lzb.lt

Taip atrodė išniekinta Didžioji sinagoga, pasibaigus II Pasauliniam karui. Nuotraukoje Bima iš kairės, Aron Kodeš iš dešinės.

Seimo narys Emanuelis Zingeris mano, kad Bimos suradimas yra reikšminga Didžiosios sinagogos gyvavimo akimirka: „Po Valdovų rūmų atkūrimo, ši vieta tampa pagrindine Vilniaus miesto atkūrimo vieta. Šiuo metu Valdovų rūmuose eksponuojama Didžiųjų Lietuvos kunigaikščių dvaro kultūros paroda, reikia žinoti,  kad Didžioji sinagoga yra taip pat Lietuvos kunigaikštystės praeitis. Čia yra 700 metų mūsų žydų gyvenimo liudijimas. Didžiosios sinagogos reikšmę galima lyginti su Raudų siena, vien pagal religinį intensyvumą , kuris čia vyko. Aplinkui buvo daugybė sinagogų, čia tvaskėjo Vilniaus širdis.  Čia yra renesansinė logika, kurią sutinkame Italijoje, tas pats egzistavęs visų gatvelių ritmas, kuris buvo buvo sulaužytas. Esu įrašinėjęs atsiminimus, kokiu būdu ši sinagoga buvo daužoma. Vienas pasakojimas apie sovietinį tanką, kuris buvo prikabintas lynu, traukusiu sinagogos sieną 1947 metais. Čia stovėjo žmonės ir stebėjo kaip buvo pribaigiama ši vieta ir kaip Stalino didvyriai naikino mūsų senamiestį. Mes pasistengsim kartu atkurti viską ir pritraukti pasaulio dėmesį, žinoma, pirmiausia archeologus. Įsivaizduokit, čia švenčiausia vieta, kur stovėjo Aron Kodeš (vertimas – altorius), kurio skydas su 10 Dievo įsakymų  ir durys yra Žydų muziejuje, spindėjusių sinagogoje  500 metų ir buvo kelrode žvaigžde pasaulio žydams, – ne Paryžiuje, ne Londone, o čia Vilniuje. Po truputėlį mes judėsime, kad ši vieta primintų pilną Vilniaus – Lietuvos Šiaurės Jeruzalės vaizdą. Visi kartu per popiežiaus vizitą prisiminsime tuos žmones,‘- kalbėjo Seimo narys E. Zingeris.

Archeologas Justinas Račas  patvirtina, kad Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorija tikrai būtų tarp žinomiausių pasaulio turistų traukos vietų, Vilnius pelnytai vadintas Lietuvos Jeruzale, nes buvo žydų turtingo dvasinio gyvenimo centras. J.Račo nuomone, iki kasinėjimo nebuvo aišku, ar tikrai verta griauti tą sovietmečio pastatą, stovintį ant sinagogos griuvėsių, bet bimos atradimas patvirtino, kad po juo yra išlikę nemažai autentiškų sinagogos mūrų.

Izraelio Archeologinių tyrimų grupės vadovas Dr. Džonas Seligmanas kalbėjo: „Jeigu Katedra – tai katalikiško Vilniaus simbolis, tai Didžioji sinagoga – ne mažiau svarbus žydiškojo Vilniaus simbolis“. Jis  juokavo, kad darželio, o po to mokyklos vadovai sėkmingai pasirinko savo kabineto vietą – tiesiai virš švenčiausios sinagogos dalies. Sudėtingą dvipakopę barokinę XVII a. bimą puošė keturios toskanos stiliaus ir aštuonios korintinės kolonos. Šių kolonų dalys taip pat buvo atrastos tyrimų metu. Bima buvo atrasta pradėjus kasinėti buvusio darželio ir mokyklos pastate. „Jeigu Katedra – tai katalikiško Vilniaus simbolis, tai Didžioji sinagoga – ne mažiau svarbus žydiškojo Vilniaus simbolis“, – sakė J.Seligmanas, pats būdamas litvaku, kurio seneliai kilę iš Kretingos, Šeduvos, Breslaujos ir Vilniaus.

Po svarbaus atradimo Vilniaus meras žada iki 2023-iųjų įamžinti Didžiąją sinagogą

Po svarbaus atradimo Vilniaus meras žada iki 2023-iųjų įamžinti Didžiąją sinagogą

Vilnius, liepos 26 d. (BNS). Archeologai ketvirtadienį paskelbė radę Didžiosios Vilniaus sinagogos vieną iš svarbiausių dalių – bima vadinamą sakyklą.

Aštuonioliktame amžiuje įrengta žaliai ruda baroko stiliaus bima aptikta po buvusia mokykla, ją sovietų valdžia šeštajame dešimtmetyje pastatė ant nugriautos sinagogos.

Po šio atradimo Vilniaus valdžia žada, kad mokyklos pastatas per porą metų bus nugriautas, o iki 2023 metų sinagogos atminimas bus tinkamai įamžintas.

Dirba tarptautinė komanda

Sakyklą, nuo kurios paprastai rabinas skaito Torą ir veda pamaldas, atrado tarptautinė komanda iš Lietuvos, Izraelio ir JAV.

„Radome bimą – centrinę maldos pakylą, kuri buvo Toskanos baroko stiliaus. Ji buvo vienas iš pagrindinių sinagogos akcentų“, – BNS sakė tyrimui vadovaujantis Izraelio archeologas Jonas Seligmanas.

„Tai išties labai jaudinamas įvykis. Kalbant apie šios vietos viešą demonstravimą ateityje, tai bus vienas iš pagrindinių eksponuojamų objektų, kurie bus rodomi lankytojams“, – pridūrė jis.

Sudėtingą dvipakopę barokinę bimą puošė keturios toskaniško ir aštuonios korintietiškos stiliaus kolonos. Šių kolonų dalys taip pat rastos tyrimų metu.

Archeologai taip pat atvėrė didelės sinagogos pirties ir spalvingomis plytelėmis dekoruotos vyrų mikvos (ritualinės vonios) dalis.

Atskleidžia žydų gyvenimą

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo vienas svarbiausių žydų centrų nuo XVI amžiaus pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo. Tuo metu Vilnius dėl savo reikšmės žydų kultūrai vadintas Šiaurės Jeruzale.

Naciai sinagogą sudegino, o apgriautą šventovę šeštajame dešimtmetyje su žeme sulygino sovietų režimas, ant jos pastatytas dviejų aukštų mūrinis darželis, vėliau ten įsikūrė mokykla.

„Tai ne tik archeologinis radinys. Jis padės geriau suprasti tiek Lietuvos žydų istoriją, tiek nacių ir sovietų režimų ideologiją, kaip greitai viską galima sunaikinti“, – BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Atrastos bimos kolonos detalė F.Kukliansky rankose.

Sinagogos tyrinėjimai vyksta nuo 2011 metų, darbai iš dalies finansuojami Geros valios fondo, į jį Lietuva lėšas perveda kaip kompensaciją už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą.

Sutvarkys iki jubiliejaus

Lietuvoje ne vienus metus vyksta diskusijos, kaip įamžinti sinagogą – svarstoma atkastus fragmentus ateityje uždengti stiklu ar įrengti muziejų.

Mokykla iš pastato išsikėlė praėjusiais metais. Jos pastatas bus nugriautas per porą metų, o iki tol pastatą žadama nuomoti kūrybinėms dirbtuvėms.

Meras Remigijus Šimašius žada, kad sinagoga bus įprasminta per artimiausius penkerius metus – iki 2023 metų, kai bus švenčiamas Vilniaus miesto 700 metų jubiliejus.

Vilniaus Didžiosios sinagogos atradimus prilygino Akropoliui ir Valdovų rūmams

Vilniaus Didžiosios sinagogos atradimus prilygino Akropoliui ir Valdovų rūmams

Lietuvos žydų bendruomenė ketvirtadienį patvirtino, kad archeologai rado vieną svarbiausių Vilniaus Didžiosios sinagogos dalių – bimą (sakyklą). Ekspertų teigimu, tai rimtas postūmis tris metus vykusiuose kasinėjimuose, kurie atskleidžia Vilniaus kultūros istorijos paslaptis. Vilniaus Didžioji sinagoga buvo vienas iš svarbiausių žydų centrų nuo XVI amžiaus pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo. Naciai sinagogą sudegino, o apgriautą šventovę šeštajame dešimtmetyje su žeme sulygino sovietų režimas, ant jos pastatyta mokykla. Aštuonioliktame amžiuje įrengta žaliai ruda baroko stiliaus bima aptikta po buvusia mokykla, kurią sovietų valdžia šeštajame dešimtmetyje pastatė ant nugriautos sinagogos.

Paragino atsikratyti J.Noreikos pagerbimo ženklų

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė ir Geros valios fondo vadovė Faina Kukliansky pasidžiaugė, kad susitinkama malonios temos kontekste ir padėkojo mokslininkams, kurie gilinosi į istorinius liudijimus, brėžinius ir pateikė savo tyrimų rezultatą. „Esame buvusioje geto teritorijoje, o radinys prilygsta Vilniaus miesto mastu Akropoliui. Tik ne tam, į kurį einama apsipirkti, o istoriniam Akropoliui“, – sakė F.Kukliansky, dėkodama Vilniaus miesto savivaldybei už paramą ir iniciatyvą įamžinti sinagogą. F.Kukliansky pasinaudojo proga ir priminė Vilniaus miesto vadovams, kad Vilniaus Didžiosios sinagogos atminimas nelabai dera su Jono Noreikos-Generolo Vėtros pagerbimu atminimo lenta. „Noriu pasakyti tokią pastabėlę, kad nelabai dera viename mieste Didžioji singagoga ir paminklas Noreikai“, – sukritikavo LŽB pirmininkė, ragindama spręsti šį klausimą ir suteikti garbę miestui ir Lietuvai. Ji pasidžiaugė, kad Vilniaus Didžiosios sinagogos fragmentų atradimas parodo ir jos vadovaujamo Geros valios fondo veiklos rezultatyvumą. „Tas ne visų mėgiamas fondas, kuris atgavo Lietuvos respublikos pinigus už religinio turto nusavinimą, tuos pinigus panaudojo šiems atliekamiems darbams“, – pažymėjo F.Kukliansky.

15min.lt

Atrasta centrinė Vilniaus didžiosios sinagogos dalis – bima

Atrasta centrinė Vilniaus didžiosios sinagogos dalis – bima

Izraelio senienų tarnyba, Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos, VšĮ Geros valios fondas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė praneša apie puikius trečiojo sezono Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijos archeologinių tyrimų rezultatus.

Šių metų archeologiniai tyrimai, kuriuos veda Dr. Jon Seligman (Izraelio kultūros vertybių tarnybos) ir Justinas Račas (Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos), susitelkė ties išorinių sinagogos mikvos (pirties) sienų nustatymu ir Didžiosios sinagogos galinės sienos atvėrimu.

2018 m. liepos 26 d. (ketvirtadienį) 14 val. kviečiame žiniasklaidos atstovus į Vilniaus didžiosios sinagogos komplekso archeologinių tyrimų vietą (Vokiečių g. 13 A) iš arčiau susipažinti su unikalaus didžiojo judėjų religinio centro paveldo išlikimą liudijančiais radiniais.

Atrastas antrasis 1904 m. Didžiosios Sinagogos pirties projektas

Atrastas antrasis 1904 m. Didžiosios Sinagogos pirties projektas

Nuotraukoje Geršonas Taicas įteikia Dr. Jonui Seligmanui archyve surastą pirčių brėžinį.

 Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narys Geršonas Taicas,  dažnai Lietuvos archyvuose randantis vertingų žydų istorijos dokumentų, susidomėjęs Didžiosios Vilniaus sinagogos archeologiniais kasinėjimais, savanoriškai ieškojo ir atrado unikalų Vilniaus Žydų gatvės pirčių projektą, parengtą 1904 metais ir patvirtintą 1908m. Brėžinius Geršonas nunešė parodyti  Dr. Jonui Seligmanui, Izraelio Archeologinių tyrimų grupės vadovui, kuriam šis radinys buvo tikras siurprizas, apie jo egzistavimą mokslininkas nežinojo ir šiuo metu jį atidžiai nagrinėja. Paklaustas apie netikėtą radinį, LŽB tinklapiui lzb.lt, J.Seligmanas pasakė:

– Manau, kad šis planas galėjo būti parengtas, kai žydų bendruomenei buvo skirtas Niujorke buvusios JOINT organizacijos grantas – 50 tūkst. dolerių pirčiai nepasiturintiems žydams statyti.  Tuomet 1904 metais sukurtas brėžinys numatė, kokia pirtis turėtų būti, ką reikėtų keisti  ir iš tikrųjų pagal patvirtintą 1908 planą sužinom, kad pirtis buvo elektrifikuota su geromis akmeninėmis grindimis, pakeistais geležiniais balkiais ir skardos stogu, baltų koklių pečiais. 1930 metais viskas buvo aprašyta jidiš kalba, kaip iš vidaus atrodė pirtis, – pasakojo J.Seligmanas.

70m ilgio ir apie 12 m pločio pirtis buvo 2 aukštų,  jos fasadas  yra nuotraukoje.

„Degantys akmenys“ prie buvusių 1941-1944 metais Kauno geto vartų

„Degantys akmenys“ prie buvusių 1941-1944 metais Kauno geto vartų

kaunas.kasvyksta.lt

Važiuojant Kauno Vilijampolės rajonu neįmanoma nepastebėti spalvingo, žaižaruojančio namo, kuriame atsispindi saulė ir automobilių šviesos. Vilijampolėje pristatytas kauniečio menininko Vytenio Jako projektas „Degantys akmenys“ prie buvusių 1941-1944 metais Kauno geto vartų rinkosi svečiai, prisiminta šios vietos istorija. Renginyje dalyvavo Kauno žydų bendruomenė ir jos pirmininkas Gercas Žakas, “Kaunas Europos sostinė 2022“ ambasadorė Bella Shirin. Į pristatymą atvyko Izraelio ambasadorius Amir Maimon.

„Šiame rajone gyveno apie 40 tūkstančių žydų – vaikų, moterų ir vyrų. Kiekvienam iš jų buvo skirta gyvenamoji erdvė, užimanti ne daugiau kaip 3 kv. metrus. Teritorija aptverta spygliais. Žmonės dieną ir naktį čia gyveno didžiulėje baimėje, kad juos išveš į mirtį, todėl būstai atrodė esantys nesaugūs. Tačiau, nepaisant nieko, čia vyko gyvenimas – nors buvo negalima, gimdavo vaikai, žmonės švęsdavo žydų tautai svarbų Šabatą. Reikia prisiminti ir tai, kas buvo gera, bet neužmiršti ir sunkumų, su kuriais teko susidurti. Tačiau žydų tauta šiandien gyvuos šiose šviesiose pastato spalvose“, – įkvepiančius žodžius stovėdamas prie meno projekto Vilijampolėje kalbėjo Izraelio ambasadorius.

Apleistas statinys A. Kriščiukaičio ir Ariogalos gatvių sankirtoje, kuriame anksčiau veikė vokiečių komendantūra, stūksantis už minėto obelisko, ir neretai jį užgošdavęs, atgimė naujai.  Niūrus jo fasadas dabar ryškus ir šviečia iš tolo ne tik dieną, bet ir naktį. Šitaip įprasmindamas Kauno ryšio su žydų tauta tęstinumą.

Kvietimas į paskaitą „JUST IS Samuelio Bako kūryboje“

Maloniai kviečiame į dr. Gary A. Phillipso paskaitą „Just Is Samuelio Bako kūryboje“, kuri vyks liepos 26 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius).

Gary A. Phillipsas – religijos profesorius Wabash koledže Indianoje, JAV. Jau daugiau nei dešimtmetį jis tyrinėja Samuelio Bako kūrybą ir gilius žmogiškuosius klausimus, kuriuos ji kelia. 2018 m. išleista dr. Phillipso knyga „Just Is Samuelio Bako kūryboje“.

Paskaita vyks anglų kalba. Renginio partneris – Vilniaus jidiš institutas.

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia bendruomenės pirmininkės sekretoriato vadovę Moniką Antanaitytę dėl brangaus tėvelio Vito mirties. Dalijamės skausmu ir nuoširdžius užuojautos žodžius skiriame jos mamytei Violetai  ir broliui Martynui, artimiesiems. Šią sunkią netekties valandą linkime šeimai paguodos ir dvasios stiprybės.

Pradėti Didžiosios sinagogos moksliniai kasinėjimai 2018

Buvusioje  Didžiosios Vilniaus sinagogos vietoje mokslinių kasinėjimų ekspedicija tęsia memorialinio projekto išsaugojimo tyrimus. Nuotraukoje – Archeologinių tyrimų grupės narys Dr. Richardas Freundas  ir jo bendradarbė, profesorė iš Hartfordo universiteto, taip pat Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky su anūkais.

Mūrinė Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII a. Iki Holokausto ji buvo Vilniaus miesto žydų gyvenimo centras, kuris garsėjo pasaulyje. Didžiąją sinagogą sudarė12 kloizų (mažų studijoms skirtų sinagogų), kur melstąsi ir studijuota Tora, bendruomenės centro ir pirčių pastato su mikvėmis. Pastatai sudarė dviejų kiemų kompleksą, vadinamą Šulhoyf. Tai buvo tarsi siaurų praėjimų labirintas. Į kairę nuo Šulhoyfo vartų stovėjo Gaono maldų namas, pastatytas dar jam gyvam esant 1758m.

1903 m. tarp Didžiosios sinagogos ir Žydų gatvės pastatyta Strašuno rabinų biblioteka.

Po Antrojo pasaulinio karo sinagoga liko be stogo, pats pastatas išliko,  bet 1956m. nuspręsta toje vietoje statyti naujus namus. 1955–1957 m. pastatų liekanos visiškai susprogdintos, o toje vietoje 1964 m. pastatytas mūrinis vaikų lopšelis-darželis, tebestovintis iki šiol.

Izraelio Archeologinių tyrimų grupės vadovas Dr. Jonas Seligmanas. Tyrimai pradėti dar 2011m. 2018 m. kasinėjimų tikslas – toliau tyrinėti pirčių pastato liekanas ir patikslinti Didžiosios sinagogos perimetrą bei aptikti šiaurės vakarinę sieną. Kasinėjimus moksliniais tikslais vykdo  Jungtinė kultūros paveldo profesionalų komanda iš Lietuvos VšI „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ iš Izraelio ir JAV. Tyrimai finansuojami Geros valios fondo ir archeologinių tyrimų grupės narių lėšomis. Projekto partneriai – Lietuvos žydų bendruomenė, Izraelio senienų tarnyba, projektą remia Vilniaus miesto savivaldybė.

Žydų atminimo ekspozicija sulopytoje Alantos sinagogoje

Žydų atminimo ekspozicija sulopytoje Alantos sinagogoje

Vaidotas Žukas, Bernardinai.lt

Iki II pasaulinio karo žydai sudarė daugumą Molėtų krašto miestelių gyventojų. Bet 1941 m. nacių režimas judėjams paskelbė nuosprendį – Dovydo palikuonis reikėjo pažeminti, nukankinti, sušaudyti… Ir vienas Dievas težino, kiek šio gražaus ežerų krašto žmonių prisidėjo prie savo kaimynų gelbėjimo ar atvirkščiai – įskundimo, išdavimo, sušaudymo. Naciai į Molėtus atsiuntė vos kelis vokiečius. Visus žydų areštus ir šaudymus atliko niekšai lietuviai.

Bet yra ir šviesioji šios tragedijos pusė – ir žydų gelbėtojų Molėtų krašte buvo keli šimtai, nes vieną žydą paslėpti ir išsaugoti reikėjo kelių dešimčių žmonių pasiryžimo, kasdienių pastangų, mirtinos rizikos. Ir garbė jiems!

Alantos sinagoga yra viena iš kelių išlikusių Lietuvoje medinių sinagogų – nesugriauta, nesudeginta, bet iki šiol nesutvarkyta, nerestauruota. Sovietmečiu čia buvo grūdų, trašų sandėlis. Apipuvusios sinagogos sienos ir dar karo metu sušaudytas skardinis stogas iki šiol liudija ne tik apie Holokaustą, bet ir tebesitęsiantį atsainų požiūrį į žydų religinį ir istorinį paveldą Lietuvoje.

Nors šiuo metu Alantos sinagoga yra paramstyta ir sulopyta, Alantos miestelio bendruomenė vidų išvalė, papuošė patalpą kilimais ir iš Vilniaus galerijos „Menų tiltas“ pasiskolintais dviem dideliais Paryžiaus menininko Prano Gailiaus (1928-2015) koliažais bibline tema (pagal Dovydo psalmes), taip pat iškabino žydų atminimo parodą ant sinagogos nutrupėjusių sienų, medinių sąsparų. Ši ekspozicija įtraukta į birželio antroje pusėje Alantoje vyksiančio pasaulio lietuvių Santaros Šviesos suvažiavimo lankymo programą.

Žydų ir jų gelbėtojų išdidintų fotoportretų pagaminimą parėmė prof. Irena Veisaitė, Leonidas Donskis (1962-2016), Stasys Žvinys, Vladas Pusvaškis, Aidonas Užubalis, Valentinas Stundys, Eleonora Žukienė (1926-2017), Dalia Leinartė, Marius Ivaškevičius, Donatas Puslys, Audronė Žukaitytė, Oskaras Koršunovas, Donatas Ivanauskas, Evaldas Drąsutis, Vilnė Kneižienė. Šie archyviniai fotoportretai prieš porą metų dalyvavo Molėtų krašto žydų atminimo eisenoje (2016 08 29), kadrai paimti iš knygos „Molėtai 625 – žmonės, istorija, gamta/people, history, nature“ (Vaidotas Žukas, 2012, Savas takas).

Vaidoto Žuko nuotraukos

Alantos sinagoga su Molėtų krašto žydų atminimo ekspozicija bus atverta nuo 2018 birželio 10 d. Veiks iki spalio mėnesio.

lzb.lt  PAPILDYMAS

Alantos sinagoga priklauso LŽB, šiemet numatoma GVF ir KPD lėšomis atlikti pastato tyrimus ir parengti tvarkybos darbų projektą.  Norintys apžiūrėti parodą turėtų kreiptis į Alantos seniūną Aidoną Užubalį, tel. +370 652 16106.

Jakovo Bunkos medžio skulptūrų paroda „Platelių Mozė“

Jakovo Bunkos medžio skulptūrų paroda „Platelių Mozė“

Tautodailininko, Žemaitijos žydų istorijos puoselėtojo Jakovo Bunkos (1923-2014) medžio skulptūrų paroda „Platelių Mozė“, skirta autoriaus 95-mečiui, eksponuojama Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono 11, Vilnius).

Jakovas Bunka buvo unikali asmenybė. Vienintelis Lietuvoje žydas tautodailininkas, pagal lietuviškas tradicijas medyje įamžinęs žydiškus personažus, paskutinis likęs žydas Plungėje, buvęs karo kavaleristas, su Dono kazokų korpuso raiteliais 1945 metais pasiekęs Berlyną visą savo gyvenimą ir kūrybą paskyrė 1941-1945 metais sunaikintų jo tautiečių bendruomenių Lietuvoje atminimui įamžinti. Jakovas Bunka buvo unikalaus ir visame pasaulyje žinomo Kaušėnų memorialo nužudytiems Plungės žydams kūrėjas, knygos „Plungės žydų istorija“ autorius, Plungės Garbės pilietis, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius. Dovanodamas Jakovui savo knygą, rašytojas Grigorijus Kanovičius užrašė: „Žemaitiškiausiam žydui, žydiškiausiam žemaičiui“.

J.Bunkos skulptūra “Violončelininkas” 1994m.

„Jakovo Bunkos estetinės pažiūros, mentalitetas, optimistinis būdas, darbštuolio charakteris susiformavo žemaitiškoje aplinkoje. (…) Jo kartos tautodailininkams pasisekė – tai tradicijų puoselėjimo ir pagarbos laikas, išugdęs gerai žinomus meistrus: Stanislovą Riaubą, Anicetą Puškorių, Adomą Kvasą, Adolfą Valuckį ir kitus. (…) Kurdamas didelę ar kamerinio formato skulptūrą, meistras atsisakė smulkmenų, nereikšmingų detalių. Pasirinktai temai atskleisti, dažniausiai apsiribojo eksponuodamas vieną figūrą. Atsakingas, nuoširdus požiūris į kūrybinį darbą, savitas braižas išskiria Jakovo Bunkos asmenybę iš kitų, rikiuoja ją greta mūsų žymiausių tautodailininkų, formuojančių tautodailės raidą.“ (Jonas Rudzinskas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas)

Plungėje, kurioje Jakovas Bunka praleido visą gyvenimą, dabar veikia jo darbą tęsiantis Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas.