Paveldas

Besibaigiantys Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai nustebino netikėtai atrastais unikaliais radiniais (papildyta)

Besibaigiantys Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai nustebino netikėtai atrastais unikaliais radiniais (papildyta)

2019-07-18

Pranešimas spaudai (papildytas)

Be galo džiugu, kad visai Lietuvos istorijai svarbią akimirką sveikinimo žodžius tars ir Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekse unikalių naujai atrastų istorinių vietų atidengime 2019 m. liepos 18 d. 11 val. dalyvaus LR Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius ir LR Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.

2019 m. liepos 18 d. 11 val. Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekse bus atidengtos unikalios vietos, kurių nėra pažymėta jokioje istorinėje medžiagoje ir brėžiniuose. Šis objektas, tai po bima esantys rūsys, kuris tikėtina užgriuvo II pasaulinio karo metu kai Sinagoga dar buvo naudojama. Vėlyvas minimo objekto užgriuvimas leido išsaugoti rastas paauksuotas memorialines plokštes hebrajiškais rašmenimis. Tarp griuvenų taip pat rastos 18 a. pabaigos Jekaterinos II sidabrinės monetos. Archeologo Justino Račo žodžiais tariant „tai – pasaulinės reikšmės, unikalus atradimas, nes Lietuvoje esančiose sinagogose nėra rasta rūsių po bima“.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Geros valios fondo pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio senienų tarnybos archeologas Dr. Jon Seligman ir Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgų archeologas Justinas Račas 2019 m. liepos 18 d. 11 val., Vokiečių g. 13A, norintiems dalyvauti oficialiems asmenims ir žiniasklaidos atstovams atidengs istorinius atradimus.

Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologiniai kasinėjimai finansuojami Geros valios fondo lėšomis. Projekto partneriai – Lietuvos žydų bendruomenė, Izraelio senienų tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė.

Kontaktinis asmuo
Indrė Rutkauskaitė
Tel.: +37068413902
El. Paštas: info@gvf.lt
„Holokausto archeologija. Vilna, Rodo sala ir pabėgėlių tuneliai”. Dr. Richardo Freundo knygos pristatymas

„Holokausto archeologija. Vilna, Rodo sala ir pabėgėlių tuneliai”. Dr. Richardo Freundo knygos pristatymas

Holokausto archeologija: lenktynės su laiku.

,,Ką tu padarei? Tavo brolio kraujas šaukia man iš požemių“(citata iš Biblijos).

Lietuvos žydų bendruomenė pristatė dr. Richard Freundo knygą „Holokausto archeologija. Vilna, Rodo sala ir pabėgėlių tuneliai” 2019 07 17. Su skaidrėmis pristatymą papildė Harry Jol , Philip Reeder , Paul Bauman ir Alastair Clymont. Ši archeologų grupė jau kelerius metus dirba Didžiojoje sinagogoje Vilniuje ir Paneriuose.

Lietuvos žydų bendruomenė pristatė dr. Richard Freundo knygą „Holokausto archeologija. Vilna, Rodo sala ir pabėgėlių tuneliai” antradienio vakare. Pristatymą su skaidrėmis papildė Harry Jol , Philip Reeder , Paul Bauman ir Alastair Clymont. Ši archeologų grupė jau kelerius metus dirba Didžiojoje sinagogoje Vilniuje ir Paneriuose.Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pasveikino auditoriją ir pristatė temą bei pranešėjus, padėkodama archeologams už jų svarbų darbą Lietuvos žydų paveldo srityje.

Toliau kalbėjo JAV ambasados Vilniuje misijos viršininko pavaduotojas Marcus Micheli. JAV diplomatas kalbėjo, kad archeologų darbas yra labai svarbus, sukėlęs naujų konservacijų bangą apie skausmingą praeitį. „Jis ir jo komanda [Freundas ir kompanija]  prisidėjo prie žydų kultūros paveldo atradimo ir išsaugojimo Lietuvoje nuo Panerių pabėgimo tunelio atradimo iki Matildos Olkinaitės dienoraščio slėptuvės vietos nustatymo.

Apie žuvusią Holokauste jauną žydų, lietuvių poetę, atskleista informacija inicijavo naują  Lietuvos istorijos svarbią konservaciją, kuri gydo senas žaizdas ir sujungia bendruomenes, – kalbėjo Micheli. ,,JAV ambasada remia dr. Freundo darbą nuo 2017 m. Pateiksiu keletą pavyzdžių. Tai – devintojo forto Kaune tyrimas, Didžiosios Vilniaus sinagogos kasinėjimai, Rokiškio laidojimo vietų tyrimas su į žemę įsiskverbiančiu radaru, o pastaruoju metu jis ir jo komanda atlieka tyrimus Rumšiškėse, kur renka vaizdo įrašus,  apžiūrėdama užtvindytą kaimą, kuris iš tikrųjų yra gana įdomus. Freundo darbas yra labai svarbus, išsaugant turtingą Lietuvos žydų kultūros paveldą. Be to, jo atradimai padėjo Lietuvos žydams ir lietuviams visame pasaulyje vėl prisijungti prie savo praeities, susigrąžinti prarastą istoriją, prisiminti tūkstančius gyvybių, kurios buvo prarastos Holokausto metu. Dr. Freund, labai dėkoju už tai, kad palaikėte žydų bendruomenę Lietuvoje ir jūs bei jūsų komandos indėlį į Lietuvos kultūrinį palikimą. Visi mes ambasadoje laukiame tolesnio bendradarbiavimo. Tikimės  skaityti ir klausyti daugiau apie jūsų nepaprastus atradimus “, – sakė Marcus Micheli.

Richardas A. Freundas yra Maurice Greenberg centro profesorius, Hartfordo universiteto ,,Judaikos studijų“ direktorius. Profesorius Freundas vadovavo daugiau nei dešimčiai archeologinių projektų Hartfordo universiteto vardu Izraelyje, taip pat vietose,  susijusiose su krikščionybės ir judaizmo pradžia Nazarete, Betsaide, Kvumrane ir prie Negyvosios jūros. Be to, jis vadovavo Hartfordo universiteto projektams Ispanijoje , Lenkijoje,  Rodo mieste, Graikijoje  ir Lietuvoje net 15-oje vietų.

Jo darbai buvo pristatyti „New York Times“, „Time“ žurnale, „Reader’s Digest“, „Newsweek“, archeologijoje, dviejuose svarbiuose „Smithsonian“ žurnalo straipsniuose, pateiktuose „BBC“, „MSNBC“, „CNN“, „NPR“ ir „Fox News“ bei šimtuose žiniasklaidos priemonių visame pasaulyje. Kasinėjimų rezultatai rodyti 20 televizijos dokumentinių filmų „National Geographic“, „CNN“, „Discovery“, istorijos kanaluose ir PBS. Vienas reikšmingų naujausių jo atradimų Lietuvoje – „Holokausto evakuacijos tunelis“ Panerių žudynių duobėje ir Didžiosios Vilniaus sinagogos kasinėjimų vietoje.

Dr. Freundas yra daugiau nei 100 mokslo straipsnių ir dešimties knygų (parašytų ar bendrai redaguotų) autorius. 2019 m. Pavasarį paskelbta išleista nauja knyga „Holokausto archeologija: Vilna, Rodas ir pabėgimo tuneliai“ (Rowman & Littlefield, 2019). Ši knyga išleista anglų kalba, belieka tikėtis, kad ji bus išversta į lietuvių kalbą. Knyga pristatyta Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje Jašos Heifetzo salėje.

2016 m. vasarą pripažintas archeologas profesorius Richardas Freundas ir jo komanda paskelbė visame pasaulyje, kad atrado svarbų Holokausto įrodymą – pabėgimo tunelį Panerių žudynių duobėje. Ši Holokausto vieta, kurioje žuvo daugiau apie 100 000 žmonių, dažniausiai prisimenama dėl žiaurių masinių ten įvykusių žydų žudynių.

 Holokausto archeologija kviečia ieškoti įrodymų drauge  su Freundu ir jo daugiadisciplinine mokslinių tyrimų grupe, nes jie atskleidžia Holokausto įrodymus, per pastarąjį dešimtmetį daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos, Lenkijos ir Graikijos vietoms. Freundas ir jo komanda vykdo kasinėjimus ir geo-fizinius tyrimus su radaru ir kitomis šiuolaikinėmis priemonėmis.

Knygoje yra Holokaustą išgyvenusių liudytojų prisiminimai, vietovių nuotraukos, informacija apie įvairius papildomus geo-mokslinius metodus ir informacija, gauta iš kasinėjimų. Atradimai byloja ir paaiškina, kokie kultūros aspektai prarasti Holokausto metu, kas matoma per archeologijos ir geologijos objektyvą.

R.Freundo knygos pristatymo moderatorius – Vilniaus žydų viešosios bibliotekos direktorius Žilvinas Bielauskas pakvietė kalbėti  Paulą Baumaną, pagrindinį projekto geofiziką, kuris gyvena Kalgary, Alberte. Baumanas paaiškino kai kuriuos neinvazinius metodus, naudojamus pabėgimo tunelio suradimui Paneriuose, ir apibūdino rezultatus. Jis taip pat kalbėjo apie Sobiboro naikinimo stovyklą Rytų Lenkijoje, kur buvo naudojamas galingas metalo detektorius ir elektrinės varžos tomografija, siekiant apibrėžti faktinę stovyklą,

Baumanas paaiškino kai kuriuos neinvazinius metodus, naudojamus pabėgimo tunelio suradimui Paneriuose, ir apibūdino rezultatus. Jis taip pat kalbėjo apie Sobiboro naikinimo stovyklą Rytų Lenkijoje, kur buvo naudojamas galingas metalo detektorius ir elektrinės varžos tomografija,(Electrical resistivity tomography) siekiant apibrėžti faktinę stovyklą, o vėliau nustatyti stiebus, ant kurių buvo dujų kameros, bet  vėliau paaiškėjo, kad tai dalis tvoros, atskiriančios skirtingas stovyklos dalis. Baumanas baigė savo pristatymą su citata, moters, kuri išgyveno masines žudynes Islamo kovotojų rankose Šiaurės Irake.„Štai kodėl mes atliekame tokį darbą, kurdami naujus metodus, nuoseklią metodiką šių portalų žemėlapiams suprasti, siųsti įspėjimą, kad nesvarbu, kokių pastangų imamasi planuojant ir vykdant žiaurius tikslus, net ir po dešimtmečių jie gali būti atidengti ir matomi vaizde “, – sakė Baumanas.

„Nieko negali būti paslėpta žemėje ir anksčiau ar vėliau ji bus atrasta“, komentavo moderatorius Bielauskas.

Haris Jolis, fizikas geografas, kilęs iš Kanados, dirbantis Viskonsino universitete, pateikė glaustą, detalų ir šiek tiek techninį neinvazinių archeologinių metodų paaiškinimą, įskaitant garso po vandeniu skenavimo naudojimą, ieškant nugramzdinto po vandeniu Rumšiškių (Rumshishok štetle) palyginimus su Luftwaffe orlaivio žvalgybine fotografija ir naudojant žemės skverbimosi radarą Šeduvos turgaus aikštėje, kad sužinotumėte vienos iš čia esančių sinagogų vietą. Duquesne universiteto profesorius Philipas Reederis toliau kalbėjo apie kartografavimą. Jis pristatė daugiapakopį Didžiosios Sinagogos  žemėlapį Vilniuje ir aptarė Holokausto aukų kapų suradimą.

Pateikė Geoff Vasil, Ilona Rūkienė.

Kauno m. savivaldybės V. Kudirkos viešoji biblioteka dalyvavo Kauno geto sunaikinimo 75-osioms metinių renginiuose

Kauno m. savivaldybės V. Kudirkos viešoji biblioteka dalyvavo Kauno geto sunaikinimo 75-osioms metinių renginiuose

Kauno m. savivaldybės V. Kudirkos viešoji biblioteka aktyviai dalyvavo Kauno geto sunaikinimo 75-osioms metinėms skirtoje renginių programoje.


“Neries” padalinys kartu su gidu Deimantu Ramanausku organizavo ekskursiją “Neįsisavinta praeitis: Kauno getas”, į kurią, nepaisant pabiurusio oro, susirinko gausus būrys žmonių, norinčių geriau pažinti savo miesto istoriją. Įžanginį žodį tarė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, kuris ne tik prisiminė skausmingą praeitį, bet ir nuotaikingai papasakojo apie visuomenėje egzistuojančius mitus apie žydus.


Jaunimo, meno ir muzikos skyrius pakvietė kino mylėtojus į filmo “Gitel” (rež. R. Mullan, 2016 m.) peržiūrą. Talentingos smuikininkės Gitel Bergman (akt. Marija Korenkaitė) skausmo pilna gyvenimo istorija, jos vidinė drama, lydima praeities šmėklų bei kaltės jausmo dėl to, kad liko gyva, o tėvai ir sesutės buvo nužudyti 1941 m. spalio mėn. Kaune, bei puiki aktorių vaidyba nepaliko abejingų.

Besibaigiantys Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai nustebino netikėtai atrastais unikaliais radiniais

Besibaigiantys Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai nustebino netikėtai atrastais unikaliais radiniais

2019-07-16

Pranešimas spaudai

Besibaigiantys Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai nustebino netikėtai atrastais unikaliais radiniais

 2019 m. liepos 18 d. 11 val. Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekse bus atidengtos unikalios vietos, kurių nėra pažymėta jokioje istorinėje medžiagoje ir brėžiniuose. Šis objektas, tai po bima esantys rūsys, kuris tikėtina užgriuvo II pasaulinio karo metu kai Sinagoga dar buvo naudojama. Vėlyvas minimo objekto užgriuvimas leido išsaugoti rastas paauksuotas memorialines plokštes hebrajiškais rašmenimis. Tarp griuvenų taip pat rastos 18 a. pabaigos Jekaterinos II sidabrinės monetos. Archeologo Justino Račo žodžiais tariant „tai – pasaulinės reikšmės, unikalus atradimas, nes Lietuvoje esančiose sinagogose nėra rasta rūsių po bima“.

 Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Geros valios fondo pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio senienų tarnybos archeologas Dr. Jon Seligman ir Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgų archeologas Justinas Račas 2019 m. liepos 18 d. 11 val., Vokiečių g. 13A, norintiems dalyvauti oficialiems asmenims ir žiniasklaidos atstovams atidengs istorinius atradimus.

Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologiniai kasinėjimai finansuojami Geros valios fondo lėšomis. Projekto partneriai – Lietuvos žydų bendruomenė, Izraelio senienų tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė.

Kauno geto sunaikinimo 75-ųjų metinių renginiai sulaukė didelio kauniečių ir žydų bendruomenių dėmesio

Kauno geto sunaikinimo 75-ųjų metinių renginiai sulaukė didelio kauniečių ir žydų bendruomenių dėmesio

2019 m. liepos 14 diena Kaune nuo ankstyvo ryto iki vakaro buvo skirta Kauno gete kentėjusiems ir žuvusiems prisimininti ir pagerbti, pažymint Kauno geto sunaikinimo 75-ąsias metines. Turbūt daugelis, turiningoje renginių programoje dalyvavusiųjų, atėjo į juos vedini vidinio priesako nepamiršti ir perduoti žinią apie Holokausto tragediją ir sveiku protu nesuvokiamus žiaurumus ateities kartoms ir tiems, kuriems to žinojimo dar trūksta.

Deja, kaip savo kalboje pastebėjo profesorius Vytautas Landsbergis, nežmoniškumo apraiškos pasaulyje linkę kartotis, todėl kiekvieno mąstančio ir žinančio apie jas pareiga – dėti visas pastangas, kad toks košmaras, kaip Holokaustas, daugiau neįvyktų. Visų kalbėtojų, pasisakiusių IX forte, prie buvusių Kauno geto vartų, A. Sutkaus fotografijų parodos “Pro Memoria” atidaryme, Kauno valstybinėje filharmonijoje, mintis sieja bendra gija, kurią galima būtų apibūdinti Nobelio literatūros premijos laureato Elie Wieselio žodžiais:
“Meilės priešybė nėra neapykanta, tai – abejingumas. Tikėjimo priešybė nėra erezija, tai – abejingumas. Gyvenimo priešybė nėra mirtis, tai – abejingumas.”
“Užmiršti nužudytuosius – tai tas pats, kas nužudyti juos antrą kartą.”
Tarptautinės organizatorių komandos triūsas nenuėjo veltui – Kauno geto sunaikinimo 75-osioms metinėms skirti renginiai sulaukė didelio ne tik žydų bendruomenių, bet ir kauniečių bei miesto svečių, valstybės institucijų, užsienio šalių ambasadų susidomėjimo ir aktyvaus dalyvavimo.

Išvardinsime tuos, be kurių nuoširdžių pastangų, liepos 14 diena nebūtų buvusi tokia prasminga:
Kauno žydų bendruomenė
Kauno m. savivaldybė
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
Asociacija “Lietuvos žydai Izraelyje”
Asociacija “Žydai iš Vilniaus ir Vilniaus rajono Izraelyje”
Kiryat Ono jaunimo orkestras
Dusia Krechmer, Kiryat Ono savivaldybės projekto “Shalom, Lietuva” vadovė
Dr. Linas Venclauskas
Aktoriai Lukas Alsys ir Gustė Žigutytė Pupkevičienė
Gidai Deimantas Ramanauskas ir Olga Voronova
Kauno IX forto muziejus
Kauno m. savivaldybės V. Kudirkos viešoji biblioteka
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Vilniaus m. savivaldybės Šv. Kristoforo orkestras
Dainininkas Rafailas Karpis
Kantorius Shmuel Yatom
Ypatingai svarbu, kad renginiuose kartu su visais buvo ir žodį juose tarė buvusios Kauno geto ir koncentracijos stovyklų kalinės: Dita Kacaitė Zupavičienė Šperling, Roza Bloch, Fruma Kučinskienė, bei Holokaustą išgyvenusiųjų vaikai: Yaarit Glezer, Mickey Cantor, Faina Kukliansky, Grisha Deitch, Arie Ben-Ari Grodzensky, Israel Gal, Markas Zingeris, Gercas Žakas.
Renginiai finansuoti Kauno m. savivaldybės ir Geros Valios fondo lėšomos
Poetė A. Halberstadt: „Tekstuose privalo glūdėti atskiras pasaulis“

Poetė A. Halberstadt: „Tekstuose privalo glūdėti atskiras pasaulis“

Bernardinai.lt  Poetė Anna Halberstadt. Dainiaus Dirgėlos nuotrauka.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos DPTD Lituanistikos skyrius

„Kai vėl čia grįžtu / šis miestas regis pusiau tikras, pusiau haliucinacija“, – eilėraštyje „Vilniaus dienoraštis“ rašo čia gimusi ir užaugusi, Maskvoje studijavusi, jau beveik 40 metų Niujorke gyvenanti poetė ANNA HALBERSTADT. 2017 m. pasirodė Mariaus Buroko iš anglų į lietuvių kalbą išversta jos poezijos knyga „Vilniaus dienoraštis“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), A. Halberstadt kūryba įtraukta į šiemet išėjusią pasaulio lietuvių rašytojų antologiją „Egzodika“ (Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas).

Dažnai minite, kad turėjote nuostabią literatūros mokytoją Rozą Glinterščik. Gal galėtumėte papasakoti apie ją ir jos literatų būrelį?

Roza atėjo mus mokyti rusų literatūros, kai buvau septintokė „salomeikoje“ (Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje). Dabar suprantu, kad ji buvo jauna, 36 metų moteris, tačiau tada atrodė labai rimta – tamsiais kostiumėliais ir baltomis palaidinėmis, su akiniais ant malonaus, protingų akių veido. Ji tuojau pat pakėlė mūsų mokslų lygį. Kalbėjosi su mumis taip, lyg mes būtume suaugę, visiškai netoleravo vidutiniškumo

Liepos 1 – 19 d. tęsiami Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso  archeologiniai tyrimai

Liepos 1 – 19 d. tęsiami Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai

Liepos 1 – 19 d. tęsiami Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso Vokiečių g. 13A archeologiniai tyrimai, kuriuos vykdo profesionalų komanda iš Lietuvos, Izraelio, JAV.

Projektas finansuojamas Geros valios fondo lėšomis, projekto partneriai – Lietuvos žydų bendruomenė, Izraelio senienų tarnyba.

Archeologinių tyrimų metu 2011 m. nustatyta buvusios Didžiosios sinagogos vieta, atrasta pastato fragmentų, detalių. 2016–2018 m. surasti žydų bendruomenei priklausiusių viešųjų pirčių pastato mūrų fragmentai, dviejų mikvų (ritualinių vonių) vietos, atidengta Bima (centrinė religinių apeigų vieta).

2019 m. tyrimų tikslas – tęsti Didžiosios sinagogos liekanų tyrimą, atidengiant Aron kodešą (Toros rinkinių saugojimo vietą). Tyrimai vykdomi moksliniais tikslais.

 

Kaune prisimintos ir pagerbtos žiaurių Lietūkio garažo žudynių aukos

Kaune prisimintos ir pagerbtos žiaurių Lietūkio garažo žudynių aukos

2019 m. birželio 28 d. Kaune paminėtos Lietūkio garažo žudynių metinės. Tik prasidėjus karui, 1941 m. birželio 27 d., Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos “Lietūkis” garažų teritorijoje (dabar – Miško g. 3) buvo žiauriai išniekinti, nukankinti ir nužudyti žydų tautybės vyrai.

Renginį vedė ir istorinius įvykius priminė KŽB pirmininkas Gercas Žakas, o apie baisias Holokausto patirtis muzikos garsais pasakojo ir daugelį iki ašarų sujaudino klarnetininkas Rokas Makštutis ir dainininkas Vitalij Neugasimov.

Po minėjimo tradiciškai buvo aplankytos ir kitos žudynių vietos Vilijampolės žydų kapinėse, VII forte bei Žaliakalnio žydų kapinėse, kuriose, manoma, yra Lietūkio garažo žudynių aukų kapavietė. Aukų atminimą malda pagerbė Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės pirmininkas Iseris Šreibergas. 

Minėjimo išlaidos apmokėtos GVF lėšomis 

Tikroji Vilniaus žydų kapinių padėtis.  Didžios praeities dalis, kurią privalu išsaugoti (ATNAUJINTA)

Tikroji Vilniaus žydų kapinių padėtis. Didžios praeities dalis, kurią privalu išsaugoti (ATNAUJINTA)

Tarptautiniu mastu viešojoje erdvėje netyla Senųjų žydų kapinių (Piromonto, Šnipiškėse) išsaugojimo klausimas – rengiamos peticijos, klausimas keliamas iki JAV senatorių lygmens, bandoma stabdyti Vilniaus Sporto rūmų renovacijos planus. Tačiau, ar šie ginčai dėl sunaikintų kapinių yra pakankamai pagrįsti?

Sovietmetis sunaikino senąsias Šnipiškių žydų kapines ir palaidojo jų atminimą

Svarbu prisiminti Šnipiškių kapinių istoriją. Senosios Vilniaus žydų kapinės (Piromonto) įkurtos 1592 – 1593 (kituose šaltiniuose minimos nuo 1487 m.) faktiškai kapinės buvo užarytos 1830 m., po to dalis kapinių buvo sunaikinta, dalis išliko iki II-ojo pasaulinio karo pabaigos.

1948 m. spalio 15 d.  TSRS Vykdomasis komitetas priėmė sprendimą uždaryti Senasias žydų kapines. Jau tada jų plotas buvo kiek daugiau nei trys hektarai – keturis kartus mažesnis nei Užupio žydų kapinių Olandų g.

Galutinai šios kapinės uždarytos ir dauguma jose esančių palaidojimų sunaikinti 1955–1956 m., kuomet  viduryje kapinių teritorijos nutarta pastatyti baseiną. 1971 m., statant Sporto rūmus, sunaikinti beveik visi iki tol dar likę palaidojimai.

Brutalus rusų imperijos ir sovietinis kapinių naikinimas ištrynė iš dalies vilniečių atminties šventą Šnipiškių kapinių atminimą ir daugelis prisimena kaip šalia Sporto rūmų, sunaikintų kapinių teritorijoje, apie jas net nežinodami, tais laikais spardė futbolo kamuolį. Šiuo metu Vilniaus m. savivaldybės, JAV paveldo komisijos ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės rūpesčiu teritorijoje stovi Senųjų žydų kapinių informaciniai stendai.

2003 m. iš buvusių Piromonto kapinių, statant Mindaugo tiltą ir rekonstruojant Rinktinės ir Olimpiečių gatves, perkelti 700 žmonių palaikai, anksčiau supilti iš kitų duobių, perkasant teritoriją gatvėmis, į šiandienines, vieninteles veikiančias Sudervės kelio Vilniaus žydų kapines.

Vilniuje iškilmingai atidengta žydų mokslo instituto YIVO atminimo lenta

Vilniuje iškilmingai atidengta žydų mokslo instituto YIVO atminimo lenta

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sukvietė vilniečius, garbingus svečius, diplomatus ir ministrus dalyvauti žydų mokslo instituto YIVO atminimo lentos atidengimo ceremonijoje.. Ši lenta pastatyta Vivulskio gatvėje, kur nuo 1933 iki 1944 metų toje vietoje stovėjo pastatas, kuriame YIVO institutas veikė. Ceremonijoje dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės pavaduotojas profesorius Leonidas Melnikas, YIVO vadovybė, Fania Brancovska.

YIVO Žydų mokslinių tyrimų institutas buvo įsteigtas Vilniuje, 1925 m. Jo įkūrėjai – iškilūs to meto Lietuvos ir Europos intelektualai, kurie instituto tikslu numatė Rytų Europos žydų kalbos, literatūros ir kultūros istorijos tyrinėjimus ir fiksavimą.Vilniuje atidarytas YIVO tapo didžiausiu jidiš mokslinių tyrimų centru pasaulyje, kuris tyrė ir rinko medžiagą apie Rytų Europos žydų gyvenimą, kultūrą, literatūrą, kalbą ir istoriją.  Nenujausdami netrukus regioną užgriūsiančio neįsivaizduojamo masto naikinimo, instituto mokslininkai vietinėse žydų bendruomenėse rinko įvairius dokumentus ir archyvinę medžiagą.

YIVO atminimo lentą sukūrė Viktorija Sideraitė Alonarchitektėdizainerė (pirma dešinėje).

YIVO lentos dizaino idėją pristatė jos autorė: V.Sideraitė Alon:

,,JIVO (lietuviška transkripcija) yra kiaurymė, nes instituto Vilniuje po Holokausto neliko
YIVO – auksinėmis raidėmis simbolizuoja šiandien klestintį NY YIVO, įkurtą Makso Weinreicho..
Šių dviejų pavadinimų plastinis sujungimas – tarsi jungtis tarp kartų, tarp valstybių, kuriose
žydų mokslo institutas gyvavo anksčiau ir gyvuoja dabar, savo būtimi įrodydamas, kad kultūra gali atlaikyti net Holokaustą, (dažnai sakoma – kai mūsų neliks, liks kultūra – YIVO yra gyvas įrodymas). Papildomą prasmę ši YIVO/JIVO jungtis įgyja mūsų laikais, kai vykdomas tarptautinis YIVO dokumentų skaitmeninimo projektas, paversiantis praeities palikimą viešai prieinamu ir pasiekiamu visiems kultūra besidomintiems žmonėms, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje tie dokumentai yra saugomi, “- sakė Viktorija Sideraitė Alon, architektė-dizainerė, kūrusi YIVO atminimo lentą.

Iki Antrojo Pasaulinio karo Vilniuje veikęs YIVO, tapo žydų kultūros centru ir litvakų pasididžiavimu. Nors dalis Vilniuje saugotų knygų ir dokumentų Antrojo Pasaulinio karo metais buvo sunaikinta, kitą dalį archyvų pavyko išsaugoti  ir perkelti į  per karą centrine YIVO būstine tapusį Niujorką. Šiandien YIVO išlieka vienu svarbiausiu žydų tyrimų institutu, kurio kolekciją šiuo metu sudaro beveik 400 tūkstančių knygų ir periodinių leidinių bei 24 milijonai dokumentų, fotografijų, garso ir vaizdo įrašų.

Prof. Leonidas Melnikas priminė, kad jidiš kalba skambėjo Vilniuje ne vieną šimtmetį, ši kalba kaip simbolis saugo litvakų atminimą. Prieš dešimtmečius dar skambėjusi visoje Lietuvoje, dabar ją girdime retai, bet džiugu, kad YIVO institutas sėkmingai tęsia veiklą Niujorke, o atidengiama lenta toje vietoje, kur stovėjo YIVO instituto nebeišlikęs pastatas, primena visiems kokią istoriją turėjome, žuvo žmonės, kūrę institutą ir dirbę jame, bet atmintis gyva, žodis nenugalimas.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas kreipėsi į susirinkusius jidiš, jis yra išvertęs iš jidiš kalbos poetų kūrybą ir ne tik ją. Kultūros ministras priminė laikus, kai ši kalba buvo brangi Lietuvoje gyvenusiems žydams, kuri šiuo metu yra reikšmingas mūsų paveldas.

Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo ir YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto Niujorke vykdomasis direktorius Jonathanas Brentas.

YIVO direktorių tarybos atstovė Irene Pletka, gimusi Šanchajuje, Japonijos konsulo Čiunės Sugiharos išduotų vizų dėka jos tėvai, Lenkijos žydai, galėjo išvykti iš Lietuvos 1941m. Pletka dabar dirbdama YIVO prisideda prie jidiš kalbos išsaugojimo ir puoselėjimo. Irene Pletka – ,,Kronhill Pletka” fondo įkūrėja ir pirmininkė. Fondas remia pasaulietinę žydų kultūrą, jidiš kalbą ir atsikuriančias žydų bendruomenes Europoje bei kitur.

I.Pletka (pirma iš kairės) dėkojo YIVO direktorių tarybos vardu Lietuvos Kultūros ministerijai, Vilniaus savivaldybei. Ji pasakojo, kad jjidiš kalbos ją mokė vieno YIVO įkūrėjo sūnus, karo metu partizanavęs – E. Železnikovas, po karo sugrįžęs į Vilnių, jis tikėjo, kad pavyks atkurti žydų gyvenimą, tačiau šiai jo idėjai nebuvo lemta išsipildyti, bet jis vylėsi, kad vieną dieną YIVO institutas tęs savo veiklą. „Mes esame įvykių liudininkai,- sakė I.Pletka. Didžiuojuosi, kad turime Niujorke stiprų YIVO institutą, archyvus, kad YIVO darbai ir instituto atminimas gyvas Vilniuje ir pasaulyje. Atidengta YIVO lenta įprasmina garsųjį YIVO, kuris nuo 1940 metų buvo išnykęs iš Lietuvos. Tikime ir džiaugiamės partneryste ir bendradarbiavimu, YIVO Vilniuje vėl gyvuos.”

1940 metais YIVO savo veiklą iš Vilniaus perkėlė į Niujorką, o po karo dalis Europoje išsaugotos medžiagos taip pat buvo atgabenta į naująją būstinę, kurios kolekciją šiuo metu sudaro daugiau nei 385 000 knygų ir periodinių leidinių bei 24 milijonai dokumentų, fotografijų, garso ir vaizdo įrašų ir kt. Prieš daugiau nei du dešimtmečius paaiškėjo, kad Vilniuje nuo nacių buvo išgelbėta, o vėliau nuo sovietų režimo iki pat 1989 metų buvo slapstyta dar viena dalis YIVO kolekcijos – per 10 000 retų ir unikalių leidinių bei 1,5 milijono įvairių dokumentų.

 

Atidaroma paroda apie garsiąją Kauno Soloveičikų giminę

Atidaroma paroda apie garsiąją Kauno Soloveičikų giminę

Birželio 25 d. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje duris atvers paroda, skirta Kauno Soloveičikų giminės istorijai. Iš šios garsios giminės kildinamas ir Jeilio universiteto prezidentas, JAV psichologas, profesorius Peter Salovey, kuriam birželio 20-ąją bus įteiktos VDU Garbės daktaro regalijos.

Soloveičikai – sena, garbinga ir įtakinga rabinų, Toros studijuotojų ir Talmudo aiškintojų dinastija, kurios šaknys Lietuvoje siekia XVIII amžiaus pradžią. Soloveičikai yra Jeruzalės Šventykloje giedojusių šventikų levitų palikuonys, o jų pavardė kildinama iš slavų kalbos žodžio соловей – lakštingala. Kauno Soloveičikų giminė yra garsių Valažino ir Brastos rabinų dinastijų protėviai.

Šios giminės nariai Kaune, Raseiniuose bei kituose Lietuvos miestuose keletą šimtmečių prisidėjo prie sinagogų ir ješivų kūrimo, organizavo kahalo gyvenimą, kūrė verslus, mokyklas, aktyviai dalyvavo visuomeninėje ir labdaros veikoje. Soloveičikų giminė garsėja rabinais ir yra aktyvūs Vilniaus Gaono (1720–1797) mokymo sekėjai, tradicinio ortodoksinio judaizmo šalininkai ir chasidizmo priešininkai.

Rabinų Soloveičikų įsteigtos ješivos žinomos visame pasaulyje. XIX a. įsteigta Vilijampolės ješiva buvo viena didžiausių ir žymiausių ješivų Europoje. Žinoma, kad 1899 m. joje mokėsi 300, o 1920 m. – daugiau kaip 500 studentų. 1945 m. ji atkurta Izraelyje.

Peter Salovey senelis Yitchak Lev, emigravęs į Niujorką, pasikeitė pavardę į Salovey ir buvo žinomas bendruomenėje dėl darbo su ligotais, senais žmonėmis. P. Salovey tėvas Ronald Salovey buvo chemijos inžinerijos profesorius Pietų Kalifornijos universitete Los Andžele bei Technologijos institute Haifoje.

Šiandien Soloveičikų rabinų dinastija pasklidusi po visą pasaulį, daugiausia jų gyvena Izraelyje ir JAV. Vieni tęsia protėvių pradėtą rabinų karjerą – studijuoja Torą, komentuoja Talmudą ir steigia ješivas, kiti garsėja kaip mokslininkai, gydytojai, teisininkai ar verslininkai, treti – dalyvauja politinėje ir visuomeninėje veikloje.

Soloveičikų giminės istorijai skirta paroda Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas) veiks nuo birželio 25-osios iki rugsėjo pradžios.

Parodos projekto vadovė – VDU Tarptautinių ryšių prorektorė prof. Ineta Dabašinskienė. Sudarytoja – dr. Vilma Gradinskaitė.

Biržų memorialas Holokausto aukoms atminti

Biržų memorialas Holokausto aukoms atminti

Birželio 16 diena Biržuose, Pakamponyse   įvyko memorialo atidarymo ceremonija, skirta Holokausto aukoms atminti. Daugiau kaip 50 svečių (litvaku)  iš skirtingų pasaulio šalių suvažiavo į šį iškilmingą renginį.

Atidaryme dalyvavo Seimo nariai, ambasadoriai, garbingi svečiai iš kitų miestų, Biržų jaunimas ir visuomenė.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę   pagerbimo  ceremonijoje atstovavo LŽB Tarybos narys, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman. Jis įteikė  Biržų rajono merui Vytui Jareckiui  padėkos  raštą.Penktadienį, birželio 14 d. Panevėžio žydų bendruomenėje lankęsi Sofija Tabakina su vyrų Michailu iš Izraelio. Ji atvažiuoja į Lietuvą dažnai, kadangi jos  gimines  kilę iš Panevėžio , Šiaulių ir Biržų. Sofija šį kartą  dalyvavo memorialo atidaryme Biržų mieste , kur Holokausto metu žuvo jos protėviai. S.Tabakina  kaip ir kiti litvakai gyvenantys Izraelyje, kasmet aplanko Lietuvos atminimo vietas, kur Antrojo pasaulinio metu buvo sušaudyti jų artimieji. Ceremonijos metu  Sofija  įteikė  užsienio svečių palikuonims Panevėžio žydų bendruomenės atminties  ženklus.

Tarptautinis projektas sujungs Niujorko ir Vilniaus YIVO archyvus

Tarptautinis projektas sujungs Niujorko ir Vilniaus YIVO archyvus

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas susitiko su YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto Niujorke vykdomuoju direktoriumi Jonathanu Brentu ir šio instituto archyvų vadove dr. Stefanie Halpern.

Susitikime aptartas YIVO Vilniaus projekto įgyvendinimas. Tai septynerių metų tarptautinis projektas, skirtas išsaugoti, suskaitmeninti ir virtualiai sujungti Niujorke ir Vilniuje esančius prieškarinius YIVO archyvus. Šiame projekte numatoma skaitmeniniu būdu atkurti Strašūno biblioteką – vieną didžiausių prieškarinių žydų bibliotekų Europoje.

Tikimasi, kad kitais metais, kai Lietuva minės Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus, YIVO mūsų šaliai paskolins vertingą Vilniaus Gaono sinagogos pinką – vietos bendruomenės metraštį. Tai vienas svarbiausių dokumentų, pasakojančių Vilniaus žydų bendruomenės istoriją ir gyvenimą.

Apie parodą ,,Kauno priemiesčių istorija. Vilijampolė – nuo dvaro iki miesto“

Apie parodą ,,Kauno priemiesčių istorija. Vilijampolė – nuo dvaro iki miesto“

2019 m. birželio mėn. 11 d.  Kauno regioninis valstybės archyvas pakvietė minėti Tarptautinę archyvų dieną. Pastebėtina, kad Tarptautinė archyvų diena kasmet minima birželio 9 d.  Sprendimą dėl šios dienos minėjimo 2007 m. priėmė Tarptautinė archyvų taryba – tarptautinė, nevyriausybinė organizacija, jungianti pasaulio archyvarų bendruomenę ir skatinanti dokumentinio paveldo išsaugojimą bei sklaidą.

Ta proga  Kauno regioninis valstybės archyvo patalpose   buvo pristatyta paroda ,,Kauno priemiesčių istorija. Vilijampolė – nuo dvaro iki miesto“. Parodos organizatorius ir dalyvius  pasveikino direktorius Gintaras Dručkus, pasidžiaugė, kad šia paroda pradedamas naujas parodų ciklas, skirtas Kauno priemiesčiams ir pakvietė pokalbiui – diskusijai, skirtai Kauno Vilijampolės istorijai.  Su Vilijampolės istorija supažindino Kauno regioninio valstybės archyvo  vyr. specialistė – parodos kuratorė Nijolė Ambraškienė bei skyriaus vedėja Vitalija Girčytė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Kaunistikos grupės vyresn. bibliografas, dr. Mindaugas Balkus,  visuomenininkas dr. Raimundas Kaminskas, Kauno Žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Žydų bendruomenės atstovas Michailas Duškesas ir kiti.

Pasibaigus diskusijoms, renginys tęsėsi parodų salėje. Nijolė Ambraškienė tęsė pasakojimą apie Vilijampolę prie ekspozicijų stendų bei atsakė į dalyvių klausimus.

Džiugu tai, kad po parodos atidarymo archyvo darbuotojai organizuos edukacinių renginių dienas, skirtas moksleiviams, vilijampoliečiams,  kauniečiams ir jų svečiams. Ačiū šios parodos organizatoriams už puikią parodą ir Vilijampolės istorijos pamoką.

Raimundas Kaminskas

Kviečiame į  žydų mokslo instituto JIVO atminimo lentos atidengimo ceremoniją

Kviečiame į žydų mokslo instituto JIVO atminimo lentos atidengimo ceremoniją

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė

kviečia Jus  birželio 20 d., 15 val.

dalyvauti žydų mokslo instituto JIVO atminimo lentos atidengimo ceremonijoje

prie namo A. Vivulskio g. 18.

Nuo 1933 m. iki 1944 m. toje vietoje stovėjo  pastatas, kuriame veikė

1925 m. Vilniuje įkurtas svarbiausias Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras,

nuo 1940 m. tęsiantis savo veiklą Niujorke kaip žydų studijų institutas YIVO.

 

Renginyje dalyvaus:

YIVO direktorių tarybos vicepirmininkė Irene Pletka

YIVO direktorius Jonathanas Brentas.

JIVO institutas Vilniuje pieš Antrąjį pasulinį karą.

Apie JIVO Vilniuje

Svarbiausioji kultūros ir mokslo institucija buvo 1925 m. Vilniuje sukurtas žydų mokslo institutas JIVO (santr. Jidiš – Jidiše visnšaftleche organizacie; vėliau – Jidišer visnšaftlecher institut), tapęs jidiš kultūros ir mokslo tyrimo centru. Instituto garbės prezidiumo nariais tapo patys žymiausi to meto pasaulio mokslininkai, visuomenės veikėjai – žydai: Albertas Einšteinas, Zigmundas Freudas, Edvardas Bernšteinas, Šimonas Dubnovas.

Vienas iš instituto idėjos autorių, organizatorių ir jo ilgametis vadovas buvo žymiausias to meto jidiš filologas, pirmasis jidiš profesorius Amerikoje (gyveno JAV nuo 1939 m.) Maksas Vainraichas. Jis formavo instituto veiklos strategiją, principus. JIVO biblioteka turėjo daugiau kaip 40.000 knygų; bibliografijos centre buvo daugiau kaip 220.000 pasaulyje išleistų leidinių kartoteka; spaudos archyve buvo sukaupta apie 10.000 įvairiose valstybėse leistų žurnalų metinių rinkinių. Institute buvo keli archyvai: rankraščių ir autografų, istorinių dokumentų, plakatų; teatro bei pedagogikos muziejai, tautosakos kolekcija (apie 10.000 surinktų priežodžių, patarlių, sąmojų, keiksmų). Šie kultūros lobiai buvo JIVO darbuotojų ir įvairių šalių instituto bičiulių pastangų rezultatas.

Institute buvo sudarytos 4 mokslo sekcijos – filologijos, istorijos, ekonomikos ir statistikos, psichologijos ir pedagogikos. Jose dirbo žymiausi mokslininkai, gyvenę ne tik Vilniuje, bet ir Varšuvoje, Berlyne, Rygoje, Paryžiuje, Niujorke. Institute ne tik vyko tiriamasis darbas, bet  buvo rengiami jauni mokslininkai – nuo 1935 m. čia veikė aspirantūra, joje kasmet mokėsi 15-16 aspirantų. Kiekviena sekcija skelbė savo tyrimų rezultatus leidinyje „Šriftn fun jidišn visnšaftlechn institut“ (JIVO darbai). Nuo 1931 m. buvo leidžiamas mėnesinis mokslinis žurnalas „JIVO bleter“ (JIVO puslapiai); iki 1937 m. žurnalo visuminė apimtis sudarė 235 spaudos lankus. Instituto bendradarbiai paskelbė 12 monografijų ir kitų leidinių. Iš viso iki 1937 m. buvo išspausdinta daugiau kaip 1000 spaudos lankų, t.y., 16.000 puslapių mokslinės produkcijos. JIVO iniciatyva, pagerbiant Š. Dubnovą jo 70-mečio proga, pradėta rengti visuotinė žydų enciklopedija.

Tarpukario Lenkijos Respublikos valdžia instituto nepalaikė finansiškai, todėl lėšas rinko „JIVO bičiulių draugijos“, veikusios daugelyje valstybių. Kai kurios iš šių draugijų (Varšuvoje, Niujorke, Paryžiuje) iš esmės tapo Vilniaus JIVO filialais, vykdė savarankiškus mokslinius tyrimus. Antrojo pasaulinio karo metais, kai darbas Lietuvoje buvo nebeįmanomas, JAV filialas tapo JIVO centru. Čia persikėlė M. Vainraichas ir iki mirties 1969 m. jam vadovavo. YIVO Institute for Jewish Research Niujorke (https://yivo.org/) ir dabar veikia kaip vienas svarbiausių jidiš  kultūros tyrimų centras. Kitas JIVO filialas dirba Buenos Airėse (Argentina).

Parengta remiantis žydai.lt 

Mažos svarbios žydų istorijos detalės Vilniuje

Mažos svarbios žydų istorijos detalės Vilniuje

bernardinai.lt

Iki Antrojo pasaulinio karo Vilniuje gyveno gausi žydų bendruomenė, kurios kultūrinius, religinius ir socialinius pėdsakus šiandiena primena tik atminimo lentos ir paminklai. Retas miesto gyventojas žino, kodėl Vilnius buvo vadinamas Lietuvos Jeruzale, koks aktyvus visuomeninis gyvenimas virė siaurose Senamiesčio gatvėse, ir tai, kaip tragiški Antrojo pasaulinio karo įvykiai neatpažįstamai pakeitė Lietuvos sostinės veidą.

Vilnius daugelį metų buvo žydų dvasingumo ir mokslo vieta. Be išblukusių hebrajiškų užrašų ant buvusio Vilniaus geto pastatų, mieste yra ir daugiau išlikusių šios tautų istorijos pėdsakų. Pieš Antrąjį pasaulinį karą žydai sudarė daugiau nei trečdalį miesto gyventojų.

Šiandien kviečiame kartu atrasti mažų, tačiau mūsų miestui svarbių istorijos detalių.

Vilnius vadinamas ne Šiaurės Jeruzale. Jis yra Lietuvos Jeruzalė

Vilnius vadinamas ne Šiaurės Jeruzale. Jis yra Lietuvos Jeruzalė

15 min. ,,Naujas nemokamas turistinis maršrutas: kodėl Vilnius buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale?”

Į Lietuvos sostinę sugrįžus beigeliams, o tradicinėms žydų šventėms vėl tapus miesto gyvenimo dalimi, žydų kultūra Vilniuje išgyvena atgimimą. Nuo šiol atsiras dar viena galimybė sužinoti, kodėl Vilnius buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale. Vilniuje gyvenusių ir kūrusių žydų istorijas padės sužinoti nemokamas turistinis maršrutas „Atraskite žydų paveldą Vilniuje“, rašoma pranešime spaudai.

Įsidėmėkime – Lietuvos Jeruzalė buvo ir dabar yra !!!

Gaono gatvėje atidengtas žydų kvartalo istoriją pasakojantis piešinys

Gaono gatvėje atidengtas žydų kvartalo istoriją pasakojantis piešinys

Evaldas Činga info@madeinvilnius.lt

Senamiestyje, Gaono g. 4 gimė naujausias programos „Kuriu Vilnių“ vaikas – Linos Šlipavičiūtės – Černiauskienės projektas Sienos prisimena / Walls that remember. Ką tik užbaigtas piešinys ant istorinio pastato sienos atkūrė vieną Vilniaus žydų gyvenimo epizodą iš tarpukario laikotarpio ir nuo šiol primins ne vien Holokausto siaubus, bet ir taikų, laimingą žydų bendruomenės gyvenimą Vilniuje.

Kviečiame į muzikinį vakarą „Muzikos garsai ir Janušas Korčakas“

Kviečiame į muzikinį vakarą „Muzikos garsai ir Janušas Korčakas“

Gegužės 15

Muzikinis vakaras „Muzikos garsai ir Janušas Korčakas“

Rytoj 17:30 · Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka

Daktaro Janušo Korčako centras kartu su Vilniaus miesto savivaldybės centrine biblioteka maloniai Jus kviečia į muzikinį vakarą „Muzikos garsai ir Janušas Korčakas“.
Vakaro metu skambės žydų (idiš) dainos, kurias atliks Markas Volynskij ir Marija Duškina. Vakaro vedėja – Daktaro Janušo Korčako centro vadovė I. Belienė.
Januš Korčak, iš tikrųjų Henrikas Goldšmitas, taip pat žinomas kaip Stary Doktor arba Pan Doktor (g. 1878 m. liepos 22 d. Varšuvoje, mirė 1942 m. rugpjūčio mėn. Treblinkoje). Gydytojas, pedagogas, rašytojas, publicistas, žydų kilmės visuomeninis veikėjas. Veiklos vaiko teisių bei visiško vaiko lygiateisiškumo labui pradininkas.
Renginys vyks gegužės 15 d., trečiadienį, 17.30 val. Vilniaus centrinėje bibliotekoje (Žirmūnų g. 6)