Paveldas

Pakruojyje atidaryta seniausia iki šių dienų išlikusi medinė sinagoga

Gegužės 19, 2017 atidaryta renovuota Pakruojo medinė sinagoga, svarbus ir vertingas žydų ir visos Lietuvos paveldas.

 Pakruojyje žydų bendruomenė įsikūrė XVIII a. antrame dešimtmetyje. Didžioji dalis čia apsigyvenusių žydų buvo prekybininkai, gerokai suaktyvinę miestelio ekonominį gyvenimą. Augantis žydų gyventojų skaičius paveikė ir miestelio plėtrą, jo visuomeninį gyvenimą.  1787 – 1788 metais miestelį nuniokojo gaisrai. Iš 42 žydų namų liko tik 5. Žydų skaičius Pakruojo mieste augo iki pat pirmojo pasaulinio karo. 1939 metais Pakruojyje gyveno 120 žydų šeimų.

Filmą paruošė lžb.lt tinklapiui Skirmantas Jankauskas.  

Pakruojo mokytoja Janina Mykolaitienė savo prisiminimuose apie Pakruojo žydus rašė:.

 „…Žydų rabinas gyveno  name Vytauto gatvėje. Prisimenu jo nedidukę liūdno veido žmoną ir dukrelę Šanelę, su kuria buvome draugės. Šanelė buvo labai rami, gera garbanota, rudaakė mergytė. Ją vaišindavau savo duona, o ji mane – žydišku „beigeliu“. Kartais jos mama pasikviesdavo į vidų, pakeldavo mane ant rankų ir prašydavo paspausti elektros mygtuką. Po tokio mano darbo visada kuo nors  pavaišindavo.“

      Kruojos upės pakrantėje restauruotos  medinės sinagogos amžius skaičiuojamas nuo 1801m. Ji yra seniausia iki šių dienų išlikusi medinė sinagoga Lietuvoje. Sinagoga veikė pagal paskirtį iki antrojo Pasaulinio karo, kai Holokaustas sunaikino Pakruojo žydų bendruomenę. Pokario metais sinagoga tapo laisvalaikio klubu, vėliau pritaikyta kino salei.   Pastatas kurį laiką naudotas kaip sporto salė. Sinagoga kelis kartus degė, gaisrai padarė daug žalos pastatui. Pakruojo rajono savivaldybė kartu su Kultūros paveldo departamentu dėjo nemažas pastangas, kad sinagoga būtų apsaugota ir sustabdyta grėsmė pastato nykimui.

2011m. metų sausio 21 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracija 99 metams  pasirašė panaudos sutartį su Lietuvos žydų bendruomene dėl sinagogos valdymo ir pritaikymo kultūrinei veiklai.

2014m.  birželio 26 d. pasirašyta projekto „Pakruojo žydų sinagogos pastato tvarkyba ir pritaikymas kultūros ir viešosioms reikmėms“ finansavimo ir administravimo trišalė sutartisProjektas buvo vykdomas nuo 2014 m. liepos iki 2016 m. balandžio mėn. Projektą „Pakruojo žydų sinagogos pastato tvarkyba ir pritaikymas kultūros ir viešosioms reikmėms“ įgyvendino Pakruojo rajono savivaldybės administracija. Projektą finansavo Islandija, Lichenšteinas ir Norvegija pagal   Europos ekonominės erdvės finansinį mechanizmą. Projekto įgyvendinimo metu buvo restauruotas žydų sinagogos pastatas, atkurta tapyba ir interjeras, parengta Pakruojo krašto žydų istorijos ekspozicija.

Projekto įgyvendinimu rūpinosi administravimo grupė: Birutė Vanagienė (projekto vadovė), Gintaras Makauskas (projekto vadovo pavaduotojas), Mindaugas Veliulis (projekto koordinatorius), Laimis Svidras (atsakingas už viešuosius pirkimus), Rita Ačienė (projekto finansininkė).

 Galutinai sutvarkytas pastatas bus perduotas Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos veiklai, čia veiks bibliotekos Vaikų skyrius. Naujoje kultūrinėje erdvėje veiks parodos, vyks koncertai ir susitikimai.

 Iškilmingas sinagogos atidarymas užfiksuotas filme, kuris įdėtas tekste.

Atidaryme dalyvavo Norvegijos ambasadoriaus pavaduotoja Turid Kristin Lilleng, Izraelio ambasadoriaus pavaduotoja Efrat Hochstetler. Kultūros ministerijos Europos ekonominės erdvės finansavimo programos vadovė Dalia Stabrauskaitė.

EEE ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos administratoriai kviečia kartu su Opus Optimum restauratoriais pasidairyti po seniausios Lietuvoje medinės Pakruojo sinagogos interjerą! Pagal išlikusias fotografijas atkuriama unikali, primityvizmo stiliaus XIX a. skliauto tapyba, restauruojami ir atkuriami popieriniai sienų apmušalai. Darbai artėja į pabaigą, netrukus bus atidarymas! Pakruojo sinagogos atgaivinimui skiriama EEE parama ir valstybės biudžeto lėšos pagal Kultūros ministerijos įgyvendinamą programą.

Prestižinis ES įvertinimas – senųjų žydų kapinių Šeduvoje restauravimo projektui

Prestižinis ES įvertinimas – senųjų žydų kapinių Šeduvoje restauravimo projektui

2017 metų Europos Sąjungos apdovanojimuose už Kultūros paveldo išsaugojimą skambėjo ir Lietuvos vardas. Tarp trijų puikiai įvertintų ir vertų paminėjimo restauracijos darbų Europoje atsidūrė projekto „Dingęs Štetlas“ dėka restauruotos senosios Šeduvos žydų kapinės.
Šiose kapinėse žydų kilmės šeduviečiai buvo laidojami iki Antrojo pasaulinio karo, jų teritorijoje rasta apie 1,3 tūkst. paminklų ar jų dalių.
Restauravus paminklinius akmenis iš 800 kapų, identifikuoti 400, iš kurių seniausias – 1812 m., vėliausias 1936 m.

Pakruojo medinėje sinagogoje atkuriamas unikalus interjeras!

Pakruojo medinėje sinagogoje atkuriamas unikalus interjeras!

EEE ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos administratoriai kviečia kartu su Opus Optimum restauratoriais pasidairyti po seniausios Lietuvoje medinės Pakruojo sinagogos interjerą! Pagal išlikusias fotografijas atkuriama unikali, primityvizmo stiliaus XIX a. skliauto tapyba, restauruojami ir atkuriami popieriniai sienų apmušalai. Darbai artėja į pabaigą, netrukus bus atidarymas! Pakruojo sinagogos atgaivinimui skiriama EEE parama ir valstybės biudžeto lėšos pagal Kultūros ministerijos įgyvendinamą programą.

Daugiau apie projektą Pakruojo r. savivaldybės internetinėje svetainėje:
Pakruojo sinagogos interjero atkūrimas

 

Pristatytas Vilniaus sinagogų žemėlapis

Pristatytas Vilniaus sinagogų žemėlapis

„Kai mes kalbame apie žydų kultūrinį paveldą, mes neturime omenyje svetimos tautos, kuri gyveno nutolusi nuo visko ir vieną dieną nusprendė išsikelti. Mes kalbame apie tai, kas buvo Lietuvoje, apie lietuvių tautos paveldą, ne tik žydų“, – sakė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas. Penktadienį ambasadoriaus rezidencijoje vyko Vilniaus sinagogų žemėlapio pristatymas, kurio vienas iš tikslų – parodyti, kad žydų ir lietuvių tautų istorijos yra neatsiejamos.
Iš 135 sinagogų liko tik 1 veikianti Iš viso žemėlapyje pažymėtos net 135 sinagogų vietos, kurios veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Daugiausia žydų maldos namų būta sostinės senamiestyje, aplink Didžiąją Vilniaus sinagogą Žydų bei aplinkinėse – Vokiečių, Gaono, Stiklių – gatvėse. Ten galima suskaičiuoti daugiau nei 30 sinagogų, bet šiandien nė vienas iš šių pastatų neišliko: sinagogos buvo sugriautos, vietoje jų pastatyti kiti pastatai arba pertvarkytos erdvės.

Žiežmarių atnaujinamą sinagogą apžiūri AJC delegacijos nariai

Žiežmarių atnaujinamą sinagogą apžiūri AJC delegacijos nariai

Kaišiadorių meras V.Tomkus ir  LŽB pirmininkė F.Kukliansky prie atnaujinamos Žiežmarių sinagogos 2017m. balandis.

Žiežmarių griūvanti medinė sinagoga atgimsta naujam gyvenimui. Holokausto metu ji paversta getu, į kurį buvo suvaryti ir uždaryti žydai, kuriuos vėliau sušaudė. Netoli sinagogos tebestovi daug išlikusių žydų namų, kurių savininkai nužudyti. Išlikusi medinė sinagoga yra vertingas paveldas, nors joje nebėra, kam melstis. Lietuvos žydų bendruomenė kreipėsi į Kaišiadorių merą ir tarybą dėl sinagogos atstatymo. Pasiūlymas iš pradžių nebuvo priimtas, taryba prieštaravo, reikėjo nemažai pastangų įtikinti, kad senoji sinagoga yra vertybė, kuria domėsis ne tik pasaulio žydai, į ją važiuos turistai, o miestelio žmonės naudosis ja savo reikmėms.

Kaišiadorių miesto taryba perėmė sinagogą 2015 m. panaudai ir kreipėsi į ES struktūrinius fondus dėl jos remonto. Valstybės biudžeto ir Geros valios fondo lėšomis buvo parengtas Žiežmarių sinagogos tvarkybos techninis projektas bei atlikti reikalingi tyrimai. Sutvarkius sinagogą, bus įamžintas Kaišiadoryse bei apylinkėse gyvenusių žydų atminimas, pastatas tarnaus šio krašto žmonių kultūrinėms reikmėms.

Sinagogos renovaciją apžiūri Lietuvoje viešinti Amerikos žydų komiteto delegacija.

Žydų paveldo tvarkymui siūloma numatyti atskirą programą

Žydų paveldo tvarkymui siūloma numatyti atskirą programą

Seimo kanceliarijos nuotrauka
(BNS). Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovė Diana Varnaitė siūlo numatyti atskirą finansavimą žydų paveldo tvarkymui. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis idėjai pritaria.

„Mes manytumėme, kad būtų tikslinga didinti finansavimą, aš išsakiau Seimo pirmininkui ir lūkesčius, kad galbūt vertėtų mums visiems kartu, su Kultūros ministerijos vadovybe padiskutuoti apie (…) atskirą eilutę žydų paveldui, ne tik sinagogoms, nes mes turime labai unikalių paminklų, pavyzdžiui, Telšiuose buvusios religinės mokyklos – ješivos pastatas. Tai objektai, kuriais mes turėtumėme didžiuotis kaip mūsų palikimu ir kurie darytų mūsų regionus patrauklesnius, pritrauktų turistų“, – BNS sakė D.Varnaitė po trečiadienį vykusio susitikimo su Seimo vadovu.

Seimo pirmininko atstovė spaudai Dalia Vencevičienė sakė, kad V.Pranckietis išsakė tam pritarimą. „Turime kryptį į paveldą, į jo tvarkybą. Pirmininkas sveikintų idėją, jei Kultūros ministerija priimtų sprendimą dėl atskiros biudžeto eilutės“, – BNS sakė ji.

Važiuoji į istorinį Lietuvos miestelį, o patenki į štetlą. Pasistengus – įmanoma!

KPD
Pradėdamas pasiruošimo Europos žydų kultūros dienai procesą, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patvirtino šių metų renginių temą „Diaspora ir paveldas. Štetlas“. Tai sąmoningas, subrendęs ir aktualus pasirinkimas šaliai, kurioje iki XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigos buvusios gausiausios tautinės bei konfesinės mažumos – žydų – gyvenimas šurmuliavo būtent štetluose!
Žodis „štetl“ prieš apytikriai tūkstantį metų Europoje susiformavusia jidiš kalba reiškia „miestelis“.  Kai 70 m. e. metais buvo sugriauta Jeruzalės šventykla, žydai pasklido po pasaulį, pradėdami naują tautos gyvavimo etapą – gyvenimą diasporoje. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijoje nuo XIV a. II pusės įsikūrę žydai  ir jų palikuonys vadinami litvakais. Jie – aškenazių, iš Vokietijos žemių Viduramžiais nuo persekiojimų bėgusių žydų, atšaka.
Litvakų pasipriešinimas chasidizmui istorinėje perspektyvoje

Litvakų pasipriešinimas chasidizmui istorinėje perspektyvoje

Nuotraukoje senoji Švėkšnos sinagoga

Aušra Pažėraitė

Pasipriešinimas chasidizmui

Chasidizmas, plitęs alternatyviais būdais, lyg kokie klubai, nepriklausomi nuo bendruomenių, nepaisydami vietinių rabinų autoriteto, o tik savo Cadikų ir rebių, buvo tikras iššūkis ir galvos skausmas. Buvo labai panašu į maištą, gal net anarchiją. Dar daugiau, buvo įtariama, kad tai viena iš užsislaptinusių Šabtajaus Cvi mesianistinio judėjimo modifikacijų, prieš kurias Europoje buvo kovota dar nuo XVII amžiaus pabaigos. Net Vilniaus Gaonas buvo išreiškęs įtarimą, kad jie turi sąsajų su Abiejų tautų respublikoje (toliau ATR) tada egzistavusia frankistų „sekta“. Didelį pasipiktinimą kėlė ir Chasidiška pasaulėžiūra, kylanti iš tokių kabalistinių interpretacijų, kad atrodė, trinasi ribos tarp gėrio ir blogio, tarp košer ir trefa, tarp to, kas šventa, ir kas profaniška. Ir panteistinės idėjos, Cadiko tarpininkavimas tarp Kūrėjo ir žmogaus, ir vos ne stabmeldiškas jo garbinimas. Viskas buvo įvardinta tiesiog erezija. Jau nekalbant apie šventvagišku laikomą santykį su Toros studijavimu, net jei ir patys chasidai buvo, kad kaltino pačius Torą studijuojančius mokslinčius, kad studijuoja ne visai nesavanaudiškai – kas siekia šlovės, kas praturtėjimo, kas gal dar ko nors. Užkliuvo ir pernelyg triukšmingos ir ekspresyvios maldos praktikos, piktnaudžiavimas alkoholiu, ir visa eilė kitų dalykų.

Tvarkoma XIX a. siekianti Alytaus sinagoga

Tvarkoma XIX a. siekianti Alytaus sinagoga

Šiuo metu yra vykdomi Alytaus sinagogos (Kauno g. 9) stogo keitimo, perdangos ir stogą laikančio karkaso stiprinimo darbai. Pabaigus stogo tvarkybos darbus, šiemet taip pat planuojama įrengti žaibosaugą.

„Džiaugiamės atsiradusia galimybe sutvarkyti XIX a. pabaigoje iškilusią mūrinę sinagogą,  liudijančią tuometinės Alytaus bendruomenės aukštą kultūrinį ir ekonominį lygį. Atkreipkime dėmesį, kad po XX a. pradžios gaisrų atstatyta sinagoga tapo viena iš svarbiausių atkuriamo Alytaus centro dominančių. Joje išlikę ir turtingi interjero elementai ─ autentiškas polichrominis dekoras pagrindinėje sinagogos maldų salėje. Šiuo metu svarbiausia yra stabilizuoti Alytaus sinagogos būklę, sutvarkyti stogą, kuris buvo kiauras. Atlikus šiuos avarijos grėsmės pašalinimo darbus, vanduo nebeardys sienų mūro ir sinagoga bus apsaugota, vėliau darbai bus tęsiami“, ─ sako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

Kodėl per didžiąsias žydų šventes kepama apvali chala?

Kodėl per didžiąsias žydų šventes kepama apvali chala?

Visus metus penktadienio vakarui kepama pinta chala, tačiau artėjant žydų Naujiesiems metams, chalos tešla saldinama, dedama razinų, figų, apelsinų žievelių.

Žydų Naujieji metai – Roš ha Šana – pilni simbolių, šiuo laikotarpiu labiau atveriamos durys į dvasinį pasaulį. Paprastai plėšdami chalos gabalėlį, merkiame jį druską, o per didžiąsias šventes merkiame į medų – kad metai būtų saldesni. Dėl tos pačios priežasties saldinama ir chalos tešla.

Apvali chalos forma simbolizuoja metų ciklo ratą, o razinos – žmogaus gyvenimo saldumą ir lengvumą. Žydų bendruomenėse Artimuosiuose Rytuose ir Rytų Europoje sakoma, kad apvali chala simbolizuoja karaliaus karūną. O pavyzdžiui Alžyro žydai lipdo paukštelį ant chalos, kuris neša svajones į dangų, tiesiai Aukščiausiajam į ausį.

Medinės sinagogos – unikalus etninės Lietuvos architektūros paveldas

Medinės sinagogos – unikalus etninės Lietuvos architektūros paveldas

 

Žydų kultūrinio kraštovaizdžio reliktus, sukurtus per daugiau nei 600 metų beveik visuose šiandieniniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, galima suskirstyti į keturias grupes: žudynių vietos; kapinės; sinagogos ir kiti paveldo statiniai; paminklai ir kiti įamžinimo ženklai. „Per Holokaustą beveik sunaikinta Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) šiandien nebūtų pajėgi viena prižiūrėti ir saugoti paveldą, pasklidusį po visą Lietuvos teritoriją. Todėl labai svarbus Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir piliečių vaidmuo. Kyla nemažai iššūkių, bet bendradarbiaujant su Kultūros paveldo departamentu (KPD) ir savivaldybėmis pavyksta pasiekti puikius rezultatus“, – Europos žydų kultūros dienai skirtoje paskaitoje kalbėjo LŽB atstovas paveldosaugai Martynas Užpelkis.

Kam pritaikyti sinagogų pastatus?

Lietuvoje yra išlikę apie 80 sinagogų, iš jų 43 įtrauktos į Kultūros vertybių registrą. Yra tik dvi veikiančios sinagogos, visi kiti pastatai pritaikyti kitai paskirčiai arba stovi nenaudojami. LŽB nuosavybėje – 13 sinagogų ir jų kompleksų. Dauguma pastatų nenaudojami, grąžinti jau avarinės būklės. „Kam pritaikyti sinagogų pastatus miesteliuose, kur nėra nė vieno žydų bendruomenės nario? Kaip įtikinti vietos bendruomenes perimti tuos pastatus, juos tvarkyti ir naudoti savo reikmėms?“ – kvietė diskusijai M. Užpelkis ir priminė, kad pagal 2016 m. paveldotvarkos programą valstybės ir valdytojų lėšomis tvarkybos darbai šiemet taip pat vykdomi trijose sinagogose: Alytaus, Žiežmarių, Kalvarijos, o dar trijose sinagogose (Žemaičių Naumiesčio, Švėkšnos, Vilniaus choralinėje) atliekami tyrimai ir projektavimo darbai, ruošiantis pastatų tvarkybai kitais metais.

Tarpukario aktualijos jidiš spaudoje: visuomenės atspindžiai

Tarpukario aktualijos jidiš spaudoje: visuomenės atspindžiai

Tarpukario Lietuvoje žydai buvo didžiausia tautinė ir religinė mažuma. Lietuvos, kaip ir visos Rytų Europos, žydų kultūra buvo daugiabriaunė, įvairiaspalvė, o jidiš kalba – svarbi komunikacijos priemonė. Ne veltui 1978-ųjų gruodį Isaac Bashevis Singer, atsiimdamas literatūrinę Nobelio premiją sakė: „Yra tokių, kurie jidiš vadina mirusia kalba, bet taip daugiau nei du tūkstančius metų buvo vadinama ir hebrajų kalba. Hebrajų kalba mūsų laikais buvo prikelta neįtikėtinu, beveik stebuklingu būdu. […] Faktas yra tai, kad jidiš literatūros klasika yra ir šiuolaikinės hebrajų literatūros klasika. Jidiš dar neištarė paskutinio žodžio. Ši kalba saugo lobyną, kuris dar neatvertas pasauliui. Tai buvo gimtoji kankinių ir šventųjų, svajotojų ir kabalistų kalba, pilna humoro ir prisiminimų, kurių žmonija neturi pamiršti. Perkeltine prasme, tai protinga ir nuolanki mūsų visų kalba, išsigandusios ir viltingos žmonijos idioma.“ 1919–1936 m. Lietuvoje buvo leidžiama 16 žydų dienraščių ir 30 savaitraščių; be to, pasirodė apie 20 literatūrinių rinkinių. Kviečiame drauge pasklaidyti 1924-ųjų laikraščio Mūsų garsas ir 1935-ųjų savaitraščio Apžvalga numerius.

„Gefilte fiš“ – įdaryta žuvis ar kukulis?

„Gefilte fiš“ – įdaryta žuvis ar kukulis?

Domimės garsios litvakų virtuvės paslaptimis

Kulinarijos, kaip ir žmonijos, istorijoje aktualus yra išlikimo klausimas. Išlieka stipriausi ir skaniausi?! Bet kaip paaiškinti pilkai rausvos masės su morkos griežinėliu ant viršaus, sūraus ar saldoko skonio, kartais rožiniuose, o kartais nenusakomos spalvos drebučiuose įrėminto kukulio sėkmę? „Gefilte fiš“ – pasaulio virtuvėse įsitvirtinęs patiekalas: košerinio maisto lentynose galima rasti net kelis jo pavyzdžius ir nė viena šventė europiečių žydų namuose neapseina be šio valgio.

„Gefilte fiš“ – tai vienas iš kultinių aškenazių žydų patiekalų, išlaikęs šimtmečių bandymus ir išlikęs beveik nepakitęs iki mūsų dienų. Litvakai įdarytą žuvį ruošia taip: išdarinėja karpį arba lydeką, žuvies filė sumaišo su prieskoniais, prikemša į išdarinėtos žuvies odą arba jos juosteles ir  išverda puode kartu su morkomis. Įdaryta žuvis atšaldoma žuvies sultinyje, kuris sustingsta į drebučius, puošiama morkų griežinėliais ir patiekiama šalta su krienais. Vilnietės žydės šeimininkės virdamos „gefilte fiš“ įdėdavo burokėlio gabaliukų, kad sultinys įgautų rausvą atspalvį ir įdomesnį skonį.

Pažintis su žydų kultūros paveldu šiemet vyks pasitelkiant kalbas

Pažintis su žydų kultūros paveldu šiemet vyks pasitelkiant kalbas

Rugsėjo 2-5 d. kviečiame dalyvauti visoje Lietuvoje vyksiančiuose Europos žydų kultūros dienos renginiuose. Juos jungianti tema ─ „Žydų kalbos”. Jūsų laukia tradiciniais tapę žydų nekilnojamojo kultūros paveldo pėdsakais vedantys pažintiniai pasivaikščiojimai, šių metų specifiką atspindinčios hebrajų kalbos ir kaligrafijos pamokėlės, diskusijos, parodos, koncertai, orientacinis žaidimas ir net pusryčiai su beigeliais!

„Lietuvoje, nepaisant sovietmečiu vykdyto materialios ir nematerialios žydų kultūros intensyvaus naikinimo, visgi turime nemažai išlikusio nekilnojamojo kultūros paveldo. Didesnioji jo dalis, ypač esanti ne Vilniuje ar kituose didesniuose Lietuvos miestuose, kaip sovietizacijos pasekmė, yra dar neatrasta, neatpažinta ir „neperskaityta“. Kviečiame atsigręžti į žydų kultūros paveldą, pamatyti ir suprasti, kad jis yra ne tik praeitis, bet ir mūsų ateities galimybė. Plėtodami pažinimą ir vystydami kultūrinį turizmą, galime pamažu įkvėpti naujo gyvybingumo mūsų miestams ir miesteliams“, ─ sako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

Šešiolikoje miestų ir miestelių – Europos žydų kultūros dienos

Šešiolikoje miestų ir miestelių – Europos žydų kultūros dienos

Nuotraukoje Vilniaus Didžioji sinagoga, suniokota per Antrąjį Pasaulinį karą, ištisus amžius garsinusi Vilnių, pokaryje buvo sulyginta su žeme.

Vilnius, rugsėjo 2 d. (BNS). Penktadienį Lietuvoje prasideda Europos žydų kultūros dienos, suteiksiančios galimybę atrasti žydų paveldą. Įvairūs renginiai numatyti šešiolikoje Lietuvos miestų ir miestelių, pranešė Kultūros paveldo departamentas.

Sostinėje pasivaikščioti kvies specialūs maršrutai „Naujasis žydų pasaulis naujamiestyje“, „Užupio žydų senosios kapinės: praeities atspindžiai ir istorijos“, „Pasivaikščiojimas po literatūrinį žydiškąjį Vilnių“, kt. Tris koncertus surengs „Rakija Klezmer Orkestar“, vyks hebrajų kalbos pamokėlės vaikams ir tėvams.

Žydų kalbos Lietuvoje

Akvilė Grigoravičiūtė, germanistikos studijų doktorantė, Université Paris-Sorbonne (Paris IV), Paryžius

Pirmąjį rugsėjo sekmadienį Lietuvos žydų kultūra ir paveldu besidominčius žmones kviečiame dalyvauti pažintiniuose pasivaikščiojimuose, parodose, susitikimuose, koncertuose ir kituose paveldą pristatančiuose kultūros renginiuose. Jų esmė ir, atitinkamai, prasmė – atgauti dalį mūsų pačių istorinės atminties, išlukštenti ją tarsi iš gerai supresuoto kiauto, nuspalvinti ne tik juodai baltomis, bet ir kitomis, gyvastingesnėmis, buvusio ganėtinai draugiško ir geranoriško sugyvenimo spalvomis.

Paminkliniai akmenys pagarbiai sugrįžta į senąsias Žydų kapines Olandų gatvėje

Paminkliniai akmenys pagarbiai sugrįžta į senąsias Žydų kapines Olandų gatvėje

Žydų paminklinių akmenų fragmentai nuo jau pabaigtos ardyti transformatorinės ir kitų sostinėje aptiktų objektų, kurių statybai sovietai buvo panaudoję žydų antkapių akmenis, pagaliau pagarbiai grąžinami į senąsias žydų kapines. Savivaldybė pasirūpino, kad per šią savaitę visi antkapių akmenys – tiek su išlikusiais rašmenimis, tiek smulkesni jų fragmentai – būtų perkelti į kapinių teritorijoje esančią aikštelę Olandų gatvėje. Šiandien prasidėjusius darbus stebėjo savivaldybės, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, architektų, Verkių ir Pavilnių regioninio parko direkcijos atstovai.

 >>Nuotraukomis dalinasi Martynas Užpelkis – LŽB atstovas paveldosaugai.

„Akivaizdu, kad jau seniai buvo metas pasirūpinti, kad žydų paminkliniai akmenys pagarbiai sugrįžtų į senąsias žydų kapines, o mieste nebeliktų sovietų valdžios barbariškumo pavyzdžių. Šiandien džiaugiuosi, kad sumanymai virto labai konkrečiais darbais: miestas sutvarkė didžiulę senųjų kapinių teritoriją, joje pamažu atsivėrė alėjos, takai, dabar ir paminkliniai akmenys pagarbiai sugrįžta į sutvarkytą teritoriją. Labai dalykiškai, konstruktyviai bendradarbiaudami su žydų bendruomene ir įvairiomis institucijomis, net ir neturėdami didelių išteklių, randame sprendimus, kurie leis parodyti deramą pagarbą mirusių atminimui, bylos apie mūsų vertybes ir kultūrą“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Šimašius Akmenys

 

 

Švenčionyse pradėjo veikti tarptautinė stovykla, kurią organizavo Maceva – dar yra laisvų vietų

Švenčionyse pradėjo veikti tarptautinė stovykla, kurią organizavo Maceva – dar yra laisvų vietų

Švenčionyse pradėjo veikti tarptautinė stovykla, kurią organizavo Maceva. Turime 13 savanorių iš Vokietijos, Moldovos, Baltarusijos ir Lietuvos.  Dar turime laisvų vietų – apgyvendiname Švenčionyse, maitiname tris kartus per dieną, garantuojame gerą nuotaiką

Rugpjūtį organizuojama tarptautinė 2 savaites truksianti stovykla Švenčionyse. Mūsų tikslas yra išvalyti senųjų Švenčionių žydų kapinių teritoriją nuo šiukšlių, dokumentuoti kapines ir sužinoti daugiau apie litvakų kultūrą, istoriją bei žydų laidojimo tradicijas apskritai.

Švenčionių žydų kapinės – vienos seniausių žydų kapinių Lietuvoje.  Manoma, kad buvo įkurtos XVII a. Kapinių teritorija apima didelį plotą – 39670.00 kv. m. Išlikę daug antkapinių paminklų. Preliminariais paskaičiavimais jų galėtų būti apie 2000. Kitados, iki Holokausto, paminklų buvo daugiau, tačiau jau vokiečių okupacijos metais kapinių teritorija smarkiai apniokota. 1941 m. dalis akmeninių paminklų panaudoti statybose, juodojo marmuro paminklai išgrobstyti, daug jų apdaužyta bei išvartyta. Tikslios informacijos apie palaidojimus – tiek išlikusius ankstyviausius, tiek vėlyviausius – nėra. Greičiausiai paskutiniai palaidojimai kapinėse galėjo vykti 1952-1953 m. Nepaisant destruktyvių veiksmų kapinėse, jose iki šiol išlikę įvairios stilistinės raiškos paminklinių akmenų, daugiausiai iš 1900-1930 m. laikotarpio. Jų būklė įvairi. Yra nemažai trapių, restauracijos reikalaujančių paminklų.

Stovykla organizuojama kartu su kita organizacija Action Reconciliation Service for Peace. Tai bus antrus metus iš eilės įgyvendintas bendras projektas. Tikimasi, kad į Lietuvą iš Vokietijos ir kitų šalių atvažiuos apie 10–15 jaunuolių.

Daugiau informacijos galite rasti >>ČIA 

Visus, susidomėjusius stovykla, kviečiame susisiekti su  el. paštu: 

info@litvak-emetery.info arba sandra@litvak-cemetery.info