Paveldas

Žydų paveldo tvarkymui siūloma numatyti atskirą programą

Žydų paveldo tvarkymui siūloma numatyti atskirą programą

Seimo kanceliarijos nuotrauka
(BNS). Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovė Diana Varnaitė siūlo numatyti atskirą finansavimą žydų paveldo tvarkymui. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis idėjai pritaria.

„Mes manytumėme, kad būtų tikslinga didinti finansavimą, aš išsakiau Seimo pirmininkui ir lūkesčius, kad galbūt vertėtų mums visiems kartu, su Kultūros ministerijos vadovybe padiskutuoti apie (…) atskirą eilutę žydų paveldui, ne tik sinagogoms, nes mes turime labai unikalių paminklų, pavyzdžiui, Telšiuose buvusios religinės mokyklos – ješivos pastatas. Tai objektai, kuriais mes turėtumėme didžiuotis kaip mūsų palikimu ir kurie darytų mūsų regionus patrauklesnius, pritrauktų turistų“, – BNS sakė D.Varnaitė po trečiadienį vykusio susitikimo su Seimo vadovu.

Seimo pirmininko atstovė spaudai Dalia Vencevičienė sakė, kad V.Pranckietis išsakė tam pritarimą. „Turime kryptį į paveldą, į jo tvarkybą. Pirmininkas sveikintų idėją, jei Kultūros ministerija priimtų sprendimą dėl atskiros biudžeto eilutės“, – BNS sakė ji.

Važiuoji į istorinį Lietuvos miestelį, o patenki į štetlą. Pasistengus – įmanoma!

KPD
Pradėdamas pasiruošimo Europos žydų kultūros dienai procesą, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patvirtino šių metų renginių temą „Diaspora ir paveldas. Štetlas“. Tai sąmoningas, subrendęs ir aktualus pasirinkimas šaliai, kurioje iki XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigos buvusios gausiausios tautinės bei konfesinės mažumos – žydų – gyvenimas šurmuliavo būtent štetluose!
Žodis „štetl“ prieš apytikriai tūkstantį metų Europoje susiformavusia jidiš kalba reiškia „miestelis“.  Kai 70 m. e. metais buvo sugriauta Jeruzalės šventykla, žydai pasklido po pasaulį, pradėdami naują tautos gyvavimo etapą – gyvenimą diasporoje. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijoje nuo XIV a. II pusės įsikūrę žydai  ir jų palikuonys vadinami litvakais. Jie – aškenazių, iš Vokietijos žemių Viduramžiais nuo persekiojimų bėgusių žydų, atšaka.
Litvakų pasipriešinimas chasidizmui istorinėje perspektyvoje

Litvakų pasipriešinimas chasidizmui istorinėje perspektyvoje

Nuotraukoje senoji Švėkšnos sinagoga

Aušra Pažėraitė

Pasipriešinimas chasidizmui

Chasidizmas, plitęs alternatyviais būdais, lyg kokie klubai, nepriklausomi nuo bendruomenių, nepaisydami vietinių rabinų autoriteto, o tik savo Cadikų ir rebių, buvo tikras iššūkis ir galvos skausmas. Buvo labai panašu į maištą, gal net anarchiją. Dar daugiau, buvo įtariama, kad tai viena iš užsislaptinusių Šabtajaus Cvi mesianistinio judėjimo modifikacijų, prieš kurias Europoje buvo kovota dar nuo XVII amžiaus pabaigos. Net Vilniaus Gaonas buvo išreiškęs įtarimą, kad jie turi sąsajų su Abiejų tautų respublikoje (toliau ATR) tada egzistavusia frankistų „sekta“. Didelį pasipiktinimą kėlė ir Chasidiška pasaulėžiūra, kylanti iš tokių kabalistinių interpretacijų, kad atrodė, trinasi ribos tarp gėrio ir blogio, tarp košer ir trefa, tarp to, kas šventa, ir kas profaniška. Ir panteistinės idėjos, Cadiko tarpininkavimas tarp Kūrėjo ir žmogaus, ir vos ne stabmeldiškas jo garbinimas. Viskas buvo įvardinta tiesiog erezija. Jau nekalbant apie šventvagišku laikomą santykį su Toros studijavimu, net jei ir patys chasidai buvo, kad kaltino pačius Torą studijuojančius mokslinčius, kad studijuoja ne visai nesavanaudiškai – kas siekia šlovės, kas praturtėjimo, kas gal dar ko nors. Užkliuvo ir pernelyg triukšmingos ir ekspresyvios maldos praktikos, piktnaudžiavimas alkoholiu, ir visa eilė kitų dalykų.

Tvarkoma XIX a. siekianti Alytaus sinagoga

Tvarkoma XIX a. siekianti Alytaus sinagoga

Šiuo metu yra vykdomi Alytaus sinagogos (Kauno g. 9) stogo keitimo, perdangos ir stogą laikančio karkaso stiprinimo darbai. Pabaigus stogo tvarkybos darbus, šiemet taip pat planuojama įrengti žaibosaugą.

„Džiaugiamės atsiradusia galimybe sutvarkyti XIX a. pabaigoje iškilusią mūrinę sinagogą,  liudijančią tuometinės Alytaus bendruomenės aukštą kultūrinį ir ekonominį lygį. Atkreipkime dėmesį, kad po XX a. pradžios gaisrų atstatyta sinagoga tapo viena iš svarbiausių atkuriamo Alytaus centro dominančių. Joje išlikę ir turtingi interjero elementai ─ autentiškas polichrominis dekoras pagrindinėje sinagogos maldų salėje. Šiuo metu svarbiausia yra stabilizuoti Alytaus sinagogos būklę, sutvarkyti stogą, kuris buvo kiauras. Atlikus šiuos avarijos grėsmės pašalinimo darbus, vanduo nebeardys sienų mūro ir sinagoga bus apsaugota, vėliau darbai bus tęsiami“, ─ sako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

Kodėl per didžiąsias žydų šventes kepama apvali chala?

Kodėl per didžiąsias žydų šventes kepama apvali chala?

Visus metus penktadienio vakarui kepama pinta chala, tačiau artėjant žydų Naujiesiems metams, chalos tešla saldinama, dedama razinų, figų, apelsinų žievelių.

Žydų Naujieji metai – Roš ha Šana – pilni simbolių, šiuo laikotarpiu labiau atveriamos durys į dvasinį pasaulį. Paprastai plėšdami chalos gabalėlį, merkiame jį druską, o per didžiąsias šventes merkiame į medų – kad metai būtų saldesni. Dėl tos pačios priežasties saldinama ir chalos tešla.

Apvali chalos forma simbolizuoja metų ciklo ratą, o razinos – žmogaus gyvenimo saldumą ir lengvumą. Žydų bendruomenėse Artimuosiuose Rytuose ir Rytų Europoje sakoma, kad apvali chala simbolizuoja karaliaus karūną. O pavyzdžiui Alžyro žydai lipdo paukštelį ant chalos, kuris neša svajones į dangų, tiesiai Aukščiausiajam į ausį.

Medinės sinagogos – unikalus etninės Lietuvos architektūros paveldas

Medinės sinagogos – unikalus etninės Lietuvos architektūros paveldas

 

Žydų kultūrinio kraštovaizdžio reliktus, sukurtus per daugiau nei 600 metų beveik visuose šiandieniniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, galima suskirstyti į keturias grupes: žudynių vietos; kapinės; sinagogos ir kiti paveldo statiniai; paminklai ir kiti įamžinimo ženklai. „Per Holokaustą beveik sunaikinta Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) šiandien nebūtų pajėgi viena prižiūrėti ir saugoti paveldą, pasklidusį po visą Lietuvos teritoriją. Todėl labai svarbus Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir piliečių vaidmuo. Kyla nemažai iššūkių, bet bendradarbiaujant su Kultūros paveldo departamentu (KPD) ir savivaldybėmis pavyksta pasiekti puikius rezultatus“, – Europos žydų kultūros dienai skirtoje paskaitoje kalbėjo LŽB atstovas paveldosaugai Martynas Užpelkis.

Kam pritaikyti sinagogų pastatus?

Lietuvoje yra išlikę apie 80 sinagogų, iš jų 43 įtrauktos į Kultūros vertybių registrą. Yra tik dvi veikiančios sinagogos, visi kiti pastatai pritaikyti kitai paskirčiai arba stovi nenaudojami. LŽB nuosavybėje – 13 sinagogų ir jų kompleksų. Dauguma pastatų nenaudojami, grąžinti jau avarinės būklės. „Kam pritaikyti sinagogų pastatus miesteliuose, kur nėra nė vieno žydų bendruomenės nario? Kaip įtikinti vietos bendruomenes perimti tuos pastatus, juos tvarkyti ir naudoti savo reikmėms?“ – kvietė diskusijai M. Užpelkis ir priminė, kad pagal 2016 m. paveldotvarkos programą valstybės ir valdytojų lėšomis tvarkybos darbai šiemet taip pat vykdomi trijose sinagogose: Alytaus, Žiežmarių, Kalvarijos, o dar trijose sinagogose (Žemaičių Naumiesčio, Švėkšnos, Vilniaus choralinėje) atliekami tyrimai ir projektavimo darbai, ruošiantis pastatų tvarkybai kitais metais.

Tarpukario aktualijos jidiš spaudoje: visuomenės atspindžiai

Tarpukario aktualijos jidiš spaudoje: visuomenės atspindžiai

Tarpukario Lietuvoje žydai buvo didžiausia tautinė ir religinė mažuma. Lietuvos, kaip ir visos Rytų Europos, žydų kultūra buvo daugiabriaunė, įvairiaspalvė, o jidiš kalba – svarbi komunikacijos priemonė. Ne veltui 1978-ųjų gruodį Isaac Bashevis Singer, atsiimdamas literatūrinę Nobelio premiją sakė: „Yra tokių, kurie jidiš vadina mirusia kalba, bet taip daugiau nei du tūkstančius metų buvo vadinama ir hebrajų kalba. Hebrajų kalba mūsų laikais buvo prikelta neįtikėtinu, beveik stebuklingu būdu. […] Faktas yra tai, kad jidiš literatūros klasika yra ir šiuolaikinės hebrajų literatūros klasika. Jidiš dar neištarė paskutinio žodžio. Ši kalba saugo lobyną, kuris dar neatvertas pasauliui. Tai buvo gimtoji kankinių ir šventųjų, svajotojų ir kabalistų kalba, pilna humoro ir prisiminimų, kurių žmonija neturi pamiršti. Perkeltine prasme, tai protinga ir nuolanki mūsų visų kalba, išsigandusios ir viltingos žmonijos idioma.“ 1919–1936 m. Lietuvoje buvo leidžiama 16 žydų dienraščių ir 30 savaitraščių; be to, pasirodė apie 20 literatūrinių rinkinių. Kviečiame drauge pasklaidyti 1924-ųjų laikraščio Mūsų garsas ir 1935-ųjų savaitraščio Apžvalga numerius.

„Gefilte fiš“ – įdaryta žuvis ar kukulis?

„Gefilte fiš“ – įdaryta žuvis ar kukulis?

Domimės garsios litvakų virtuvės paslaptimis

Kulinarijos, kaip ir žmonijos, istorijoje aktualus yra išlikimo klausimas. Išlieka stipriausi ir skaniausi?! Bet kaip paaiškinti pilkai rausvos masės su morkos griežinėliu ant viršaus, sūraus ar saldoko skonio, kartais rožiniuose, o kartais nenusakomos spalvos drebučiuose įrėminto kukulio sėkmę? „Gefilte fiš“ – pasaulio virtuvėse įsitvirtinęs patiekalas: košerinio maisto lentynose galima rasti net kelis jo pavyzdžius ir nė viena šventė europiečių žydų namuose neapseina be šio valgio.

„Gefilte fiš“ – tai vienas iš kultinių aškenazių žydų patiekalų, išlaikęs šimtmečių bandymus ir išlikęs beveik nepakitęs iki mūsų dienų. Litvakai įdarytą žuvį ruošia taip: išdarinėja karpį arba lydeką, žuvies filė sumaišo su prieskoniais, prikemša į išdarinėtos žuvies odą arba jos juosteles ir  išverda puode kartu su morkomis. Įdaryta žuvis atšaldoma žuvies sultinyje, kuris sustingsta į drebučius, puošiama morkų griežinėliais ir patiekiama šalta su krienais. Vilnietės žydės šeimininkės virdamos „gefilte fiš“ įdėdavo burokėlio gabaliukų, kad sultinys įgautų rausvą atspalvį ir įdomesnį skonį.

Pažintis su žydų kultūros paveldu šiemet vyks pasitelkiant kalbas

Pažintis su žydų kultūros paveldu šiemet vyks pasitelkiant kalbas

Rugsėjo 2-5 d. kviečiame dalyvauti visoje Lietuvoje vyksiančiuose Europos žydų kultūros dienos renginiuose. Juos jungianti tema ─ „Žydų kalbos”. Jūsų laukia tradiciniais tapę žydų nekilnojamojo kultūros paveldo pėdsakais vedantys pažintiniai pasivaikščiojimai, šių metų specifiką atspindinčios hebrajų kalbos ir kaligrafijos pamokėlės, diskusijos, parodos, koncertai, orientacinis žaidimas ir net pusryčiai su beigeliais!

„Lietuvoje, nepaisant sovietmečiu vykdyto materialios ir nematerialios žydų kultūros intensyvaus naikinimo, visgi turime nemažai išlikusio nekilnojamojo kultūros paveldo. Didesnioji jo dalis, ypač esanti ne Vilniuje ar kituose didesniuose Lietuvos miestuose, kaip sovietizacijos pasekmė, yra dar neatrasta, neatpažinta ir „neperskaityta“. Kviečiame atsigręžti į žydų kultūros paveldą, pamatyti ir suprasti, kad jis yra ne tik praeitis, bet ir mūsų ateities galimybė. Plėtodami pažinimą ir vystydami kultūrinį turizmą, galime pamažu įkvėpti naujo gyvybingumo mūsų miestams ir miesteliams“, ─ sako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

Šešiolikoje miestų ir miestelių – Europos žydų kultūros dienos

Šešiolikoje miestų ir miestelių – Europos žydų kultūros dienos

Nuotraukoje Vilniaus Didžioji sinagoga, suniokota per Antrąjį Pasaulinį karą, ištisus amžius garsinusi Vilnių, pokaryje buvo sulyginta su žeme.

Vilnius, rugsėjo 2 d. (BNS). Penktadienį Lietuvoje prasideda Europos žydų kultūros dienos, suteiksiančios galimybę atrasti žydų paveldą. Įvairūs renginiai numatyti šešiolikoje Lietuvos miestų ir miestelių, pranešė Kultūros paveldo departamentas.

Sostinėje pasivaikščioti kvies specialūs maršrutai „Naujasis žydų pasaulis naujamiestyje“, „Užupio žydų senosios kapinės: praeities atspindžiai ir istorijos“, „Pasivaikščiojimas po literatūrinį žydiškąjį Vilnių“, kt. Tris koncertus surengs „Rakija Klezmer Orkestar“, vyks hebrajų kalbos pamokėlės vaikams ir tėvams.

Žydų kalbos Lietuvoje

Akvilė Grigoravičiūtė, germanistikos studijų doktorantė, Université Paris-Sorbonne (Paris IV), Paryžius

Pirmąjį rugsėjo sekmadienį Lietuvos žydų kultūra ir paveldu besidominčius žmones kviečiame dalyvauti pažintiniuose pasivaikščiojimuose, parodose, susitikimuose, koncertuose ir kituose paveldą pristatančiuose kultūros renginiuose. Jų esmė ir, atitinkamai, prasmė – atgauti dalį mūsų pačių istorinės atminties, išlukštenti ją tarsi iš gerai supresuoto kiauto, nuspalvinti ne tik juodai baltomis, bet ir kitomis, gyvastingesnėmis, buvusio ganėtinai draugiško ir geranoriško sugyvenimo spalvomis.

Paminkliniai akmenys pagarbiai sugrįžta į senąsias Žydų kapines Olandų gatvėje

Paminkliniai akmenys pagarbiai sugrįžta į senąsias Žydų kapines Olandų gatvėje

Žydų paminklinių akmenų fragmentai nuo jau pabaigtos ardyti transformatorinės ir kitų sostinėje aptiktų objektų, kurių statybai sovietai buvo panaudoję žydų antkapių akmenis, pagaliau pagarbiai grąžinami į senąsias žydų kapines. Savivaldybė pasirūpino, kad per šią savaitę visi antkapių akmenys – tiek su išlikusiais rašmenimis, tiek smulkesni jų fragmentai – būtų perkelti į kapinių teritorijoje esančią aikštelę Olandų gatvėje. Šiandien prasidėjusius darbus stebėjo savivaldybės, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, architektų, Verkių ir Pavilnių regioninio parko direkcijos atstovai.

 >>Nuotraukomis dalinasi Martynas Užpelkis – LŽB atstovas paveldosaugai.

„Akivaizdu, kad jau seniai buvo metas pasirūpinti, kad žydų paminkliniai akmenys pagarbiai sugrįžtų į senąsias žydų kapines, o mieste nebeliktų sovietų valdžios barbariškumo pavyzdžių. Šiandien džiaugiuosi, kad sumanymai virto labai konkrečiais darbais: miestas sutvarkė didžiulę senųjų kapinių teritoriją, joje pamažu atsivėrė alėjos, takai, dabar ir paminkliniai akmenys pagarbiai sugrįžta į sutvarkytą teritoriją. Labai dalykiškai, konstruktyviai bendradarbiaudami su žydų bendruomene ir įvairiomis institucijomis, net ir neturėdami didelių išteklių, randame sprendimus, kurie leis parodyti deramą pagarbą mirusių atminimui, bylos apie mūsų vertybes ir kultūrą“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Šimašius Akmenys

 

 

Švenčionyse pradėjo veikti tarptautinė stovykla, kurią organizavo Maceva – dar yra laisvų vietų

Švenčionyse pradėjo veikti tarptautinė stovykla, kurią organizavo Maceva – dar yra laisvų vietų

Švenčionyse pradėjo veikti tarptautinė stovykla, kurią organizavo Maceva. Turime 13 savanorių iš Vokietijos, Moldovos, Baltarusijos ir Lietuvos.  Dar turime laisvų vietų – apgyvendiname Švenčionyse, maitiname tris kartus per dieną, garantuojame gerą nuotaiką

Rugpjūtį organizuojama tarptautinė 2 savaites truksianti stovykla Švenčionyse. Mūsų tikslas yra išvalyti senųjų Švenčionių žydų kapinių teritoriją nuo šiukšlių, dokumentuoti kapines ir sužinoti daugiau apie litvakų kultūrą, istoriją bei žydų laidojimo tradicijas apskritai.

Švenčionių žydų kapinės – vienos seniausių žydų kapinių Lietuvoje.  Manoma, kad buvo įkurtos XVII a. Kapinių teritorija apima didelį plotą – 39670.00 kv. m. Išlikę daug antkapinių paminklų. Preliminariais paskaičiavimais jų galėtų būti apie 2000. Kitados, iki Holokausto, paminklų buvo daugiau, tačiau jau vokiečių okupacijos metais kapinių teritorija smarkiai apniokota. 1941 m. dalis akmeninių paminklų panaudoti statybose, juodojo marmuro paminklai išgrobstyti, daug jų apdaužyta bei išvartyta. Tikslios informacijos apie palaidojimus – tiek išlikusius ankstyviausius, tiek vėlyviausius – nėra. Greičiausiai paskutiniai palaidojimai kapinėse galėjo vykti 1952-1953 m. Nepaisant destruktyvių veiksmų kapinėse, jose iki šiol išlikę įvairios stilistinės raiškos paminklinių akmenų, daugiausiai iš 1900-1930 m. laikotarpio. Jų būklė įvairi. Yra nemažai trapių, restauracijos reikalaujančių paminklų.

Stovykla organizuojama kartu su kita organizacija Action Reconciliation Service for Peace. Tai bus antrus metus iš eilės įgyvendintas bendras projektas. Tikimasi, kad į Lietuvą iš Vokietijos ir kitų šalių atvažiuos apie 10–15 jaunuolių.

Daugiau informacijos galite rasti >>ČIA 

Visus, susidomėjusius stovykla, kviečiame susisiekti su  el. paštu: 

info@litvak-emetery.info arba sandra@litvak-cemetery.info

Pradėtos tvarkyti Kauno Žaliakalnio žydų senosios kapinės

Pradėtos tvarkyti Kauno Žaliakalnio žydų senosios kapinės

.lrytas.lt,  BNS

Ne vienus metus buvusios smarkiai apleistos Kauno Žaliakalnio žydų senosios kapinės pradėtos tyrinėti ir tvarkyti, rašo „Lietuvos rytas“.Kauniečio architekto, Kauno miesto tarybos nario Jono Audėjaičio iniciatyva senosiose žydų kapinėse bendruomenės talką prieš kelias dienas surengę aktyvūs kauniečiai nuvalė daugumą antkapių informacinių plokščių. Jos vėliau leis lengviau identifikuoti kapavietes. Išgirdę kvietimą tvarkyti kapines atvyko daug Kauno miesto ir rajono gyventojų, norą dalyvauti pareiškė Kauno žydų bendruomenė, Kultūros paveldo departamento atstovai, viešosios įstaigos „Maceva“ steigėjai.

Senosios žydų kapinės paskelbtos valstybės saugomu objektu

Senosios žydų kapinės paskelbtos valstybės saugomu objektu

Vilnius, rugpjūčio 7 d. (BNS). Vilniaus žydų senosios kapinės paskelbtos valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Tai numatantį įsakymą kultūros ministras Šarūnas Birutis pasirašė penktadienį. Pagal jį, šios Olandų gatvėje esančios kapinės turi dailės, istorinio ir memorialinio pobūdžio vertingųjų savybių.

Vilniaus žydų senųjų kapinių paskelbimą valstybės saugomu kultūros paveldo objektu inicijavo Kultūros paveldo departamentas (KPD).

„Ten yra išlikusių antkapių, tam tikra valstybinė apsauga turi būti. Tos kapinės jau yra registre, jos yra kultūros paveldo vertybė. Registras taip sukonstruotas, kad pagal reikšmingumą arba valstybė, arba savivaldybė turi apsispręsti ir paskelbti objektus saugomais“, – BNS yra sakęs KPD direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės komentaras apie Cnaan Liphshitz 2016-07-24 publikaciją “This Lithuanian concentration camp is now a wedding venue”

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės komentaras apie Cnaan Liphshitz 2016-07-24 publikaciją “This Lithuanian concentration camp is now a wedding venue”

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dėkoja straipsnio autoriui ir naujienų agentūrai, kurie dar kartą atkreipė dėmesį į Kauno VII forto problematiką. Kita vertus, jaučiame pareigą patikslinti ir papildyti kai kuriuos straipsnyje paminėtus faktus ir aplinkybes.

1941 m. birželio-liepos mėn. Kauno VII forte įrengtoje koncentracijos stovykloje buvo nužudyta iki 5000 žmonių, daugiausia žydų, Kauno miesto gyventojų. Sovietmečiu fortas buvo naudojamas kariuomenės reikmėms, o tiksli masinės kapavietės vieta platesniam ratui buvo nežinoma ir neprieinama. 2009 m. Kauno VII forto kompleksą Valstybės Turto fondas, kuris tuo metu buvo perėmęs kompleksą, leido jį privatizuoti. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė niekada tokiam sprendimui nepritarė ir ne kartą viešai išreiškė savo poziciją, kad tai buvo didžiulė klaida, kuriai negalima leisti pasikartoti kitose panašiose vietose. Kaip ten bebūtų, privatizavus forto pastatus, naujasis savininkas – viešoji įstaiga „Karo paveldo centras“ – įgijo teisę išsinuomoti aplink pastatus esantį valstybinės žemės sklypą. Tokiu būdu masinė kapavietė, kurios tiksli vieta tuo metu dar nebuvo nustatyta, atsidūrė privataus juridinio asmens valdomoje teritorijoje.

Bendruomenė ne kartą, ir gerokai anksčiau nei buvo išspausdinta straipsnyje minima Rūtos Vanagaitės knyga, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Kauno miesto savivaldybę ir VšĮ “Karo paveldo centras”, kad būtų užtikrinta Holokausto vietos Kauno VII forte fizinė apsauga bei gerbiama aukų ramybė ir atminimas.

Straipsnyje minimas skaudus atvejis, kai prieš keletą metų tvarkant masinės kapavietės aplinką žemės paviršiuje buvo aptikti žmonių kaulai. Autorius nurodo, kad žmonių palaikus aptikęs, savininku tapęs Vladimiras Orlovas kreipėsi į įvairias institucijas, tame tarpe ir į Žydų bendruomenę, tačiau be jokių rezultatų, taip suponuojant, kad dėl to kalta Žydų bendruomenė. Toliau publikacijos autorius, remdamasis vietine spauda, konstatuoja, kad galiausiai žmonių palaikų perlaidojimu pasirūpino Kauno miesto valdžia. 

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės komentaras apie Cnaan Liphshitz 2016-07-24 publikaciją
This Lithuanian concentration camp is now a wedding venue”, publikuotą www. JTA.org

 

Simno sinagogą bus bandoma prikelti naujam gyvenimui

Simno sinagogą bus bandoma prikelti naujam gyvenimui

Alytaus r. sav. nuotr.

Dzukija logo

Alytaus rajono savivaldybė ieškos galimybių sinagogos pastatą Simne pritaikyti kultūrinei veiklai. Alytaus rajono meras šį klausimą aptarė su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento atstovais.

Simno sinagoga yra statyta 1905 m. senosios medinės sinagogos vietoje, o rekonstruota sovietmečiu ─ XX a. viduryje. Nuo 1952 m. joje veikė kultūros namai, vėliau ─ mokyklos sporto salė. Šiuo metu sinagoga yra Alytaus rajono savivaldybės nuosavybė.

Savivaldybė ne kartą bandė atgaivinti buvusius žydų maldos namus ir svarstė, kam būtų galima juos pritaikyti, diskutavo su Simno seniūnijos gyventojais ir jų atstovais. Buvo idėjų pritaikyti sinagogos pastatą meno galerijai, muziejui, koncertų salei, tačiau lėšų rekonstrukcijai gauti nepavyko.Prieš kelerius metus Simne buvo rekonstruoti kultūros namai, juose įrengta didelė koncertų salė, erdvių užtenka įvairioms parodoms. Įvertinusi esamą padėtį, poreikį ir mažas galimybes gauti lėšų sinagogos pastatui sutvarkyti, savivaldybė nusprendė jį privatizuoti. Kadangi iš Lietuvos žydų bendruomenės prieštaravimo nesulaukė, buvo pradėtos privatizavimo procedūros. Pasipriešinimo dėl sinagogos pardavimo savivaldybė sulaukė paskelbusi apie pastato pardavimą. Šiuo metu pastato pardavimas yra sustabdytas.