Naujienos

LŽB edukacinio plenero dalyviai jau ruošia savo darbų parodą

LŽB edukacinio plenero dalyviai jau ruošia savo darbų parodą

Šiais metais LŽB edukacinis pleneras vyko naujoje, nuostabaus grožio vietoje Vilniaus rajone,  „Karvio dvaro“ sodyboje. Į jį rugpjūčio 31 – liepos 4 dienomis susirinko šešiolika dalyvių, kurie, padedami Savicko dailės mokyklos (SDM) pedagogų Ramunės Savickaitės-Meškėlienės ir Raimondo Savicko, grožėjosi aplinka ir drobėje fiksavo sodybos gėlynus, ežero vingius ir lygumų horizontus. Viso sukurta virš šešiasdešimt paveikslų akrilo ir aliejinės tapybos technikomis, iš kurių geriausi bus atrinkti ir eksponuojami LŽB J.Heifeco salėje.

Edukaciniai LŽB plenerai – tai rimtas darbas, diskusijos, vakarai su žydų tradicijomis.

Šabato sutikimas su savo rankomis ruoštomis chalomis. Tai žydų šokiai vakarais ir filmo  “Jūsų Vincentas” peržiūra ir poilsis gamtoje taip pat.

LŽB plenerų pradžia – 2015 metų vasara, kai Molėtų rajone, prie Bebrusų ežero buvo organizuotas pirmasis tarptautinis edukacinis tapybos pleneras „Litvakų dailininkai. L’école de Paris laikotarpis“, kurio meno vadovu buvo SDM įkūrėjas, dailininkas Raimondas Savickas. Šio plenero ir po jo vykusios parodos sėkmė paskatino įdėją įsteigti nuolatinę dailės mokyklą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje. 2015 metų rudenį LŽB patalpose susibūrė dvi grupės daile besidominčių žmonių, pradėjusių lankyti „Dailės įvado su Raimondu Savicku“ kursą, kuriame buvo studijuojama dailės istorija, piešiama ir tapoma pastele bei aliejiniais dažais. Šalia bendrų dailės programinių dalykų taip pat buvo orientuojamasi į judaistiką – tapomos sinagogos, štetlai, susipažįstama su litvakų dailininkų pasiekimais.

Litvakų šeimos vizitas Panevėžyje

Litvakų šeimos vizitas Panevėžyje

Rugpjūčio 14 dieną į Panevėžio miesto žydų bendruomenę atvyko šeima  iš Izraelio: Azalija ir Eugenijus Riklin. Jų kelionės tikslas supažindinti savo vaikus ir anūkus, atvykusius kartu, su protėvių istorija, aplankyti vietas, kur kadaise gyveno giminaičiai. Azalija Riklin papasakojo apie tai, kaip būdamos mažos abi su pussere Faina Kukliansky buvo auklėjamos žydų šeimose, kurių mamos Batja ir Klara buvo tikromis seserimis. Iš Azalijos pasakojimo sužinojome daug įdomios informacijos apie seserų Klaros ir Batjos gyvenimą bei draugiškus jų santykius.

 Kartu atvyko dvi Azalijos ir Eugenijaus dukros – Emanuela ir Revital bei du anūkai. Abiejų dukterų vyrai gimę Izraelyje, o vieno iš jų Yaniv Kriger prosenelių šaknys taip pat Lietuvoje.

Dukros Revital vyras Yaniv Kriger prosenelis Leizer Kriger gimė ir gyveno Vabalninke. Jis turėjo savo malūną.Vietiniai gyventojai Leizer vadino ne Kriger pavarde, bet Malūnininko. Močiutė Zelda Kriger (Levine) iki 1934 metų gyveno Panevėžyje, vėliau ištekėjo už Leizer Kriger ir persikėlė gyventi į Vabalninką.  Gennady Kofman svečiams parodė nuotrauką foto albume „ Jie gyveno Vabalninke“ išleisto 2009 m. Joje užfiksuotas  Yaniv Kriger prosenelis ir raudonų plytų malūnas, kuris išlikęs iki šiandien.

Užuojauta

Liūdime pranešdami, kad rugpjūčio 10d. mirė Samuil Josif Birger. (1931- 2018)
Nuoširdžią užuojautą reiškiame žmonai Marijai ir dukrai Raisai.

Pranciškus Vilniaus gete

Donatas Puslys

Kai rugsėjo 22–23 dienomis Lietuvoje lankysis popiežius Pranciškus, kaip tik minėsime Vilniaus geto sunaikinimo 75-ąsias metines. Tą dieną prisimename ir visus Holokausto metu nužudytus mūsų bendrapiliečius – Lietuvos žydus. Tad popiežiaus sustojimas maldai Paneriuose arba buvusioje Vilniaus geto teritorijoje būtų labai svarbus jo Bažnyčiai iškeltos misijos būti karo lauko ligonine, einančia ten, kur labiausiai skauda, liudijimas. O Holokaustas Lietuvoje vis dar yra neužgijusi žaizda. Tad popiežiaus liudijimo, jo maldos reikia ne tik Lietuvos žydams, tačiau ir visiems Lietuvos piliečiams. Ir štai kodėl.

Tad popiežiaus liudijimo, jo maldos reikia ne tik Lietuvos žydams, tačiau ir visiems Lietuvos piliečiams.

Kaune pagerbtas poeto, bardo Aleksandro Ravve ir G. Deržavino rusų literatūros klubo pirmininko Galimo Sitdykovo jubiliejus

Kaune pagerbtas poeto, bardo Aleksandro Ravve ir G. Deržavino rusų literatūros klubo pirmininko Galimo Sitdykovo jubiliejus

2018 m. liepos 27 d.  Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje vyko poeto bardo Aleksandro Ravve ir žurnalisto,  G. Deržavino rusų literatūros klubo pirmininko Galimo Sitdykovo jubiliejinė kūrybinė popietė „Gyvenimas – tai ne tos dienos, kurios praėjo, bet tos, kurios įsiminė“.

Renginį organizavo G. Deržavino rusų literatūros klubas, o jį vedė G. Deržavino rusų literatūros klubo pirmininko pavaduotoja, solistė Rima Kazėnienė, kuri supažindino susirinkusiuosius su jubiliatų biografijos detalėmis, uždavė jiems įdomių klausimų, padėjusių giliau atskleisti jų kelią į aktyvų literatūrinį ir visuomeninį gyvenimą. Vakaro metu jubiliatus sveikino jų bičiuliai – G. Deržavino rusų literatūros klubo nariai bei įvairių visuomeninių organizacijų atstovai ir tiesiog ilgamečiai jų draugai.

 

Šiltai ir su humoru apie juos kalbėjo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Kauno karo pensininkų sąjungos pirmininkas Valerij Leščenko, Kauno rusų bendrijos pirmininkas Viačeslav Afonin, laikraščio „Lietuvos totoriai“ atsakingasis sekretorius dr. Jonas Radzvinavičius, Petras Grinius, Vladas Vaitkevičius, Margarita Milierienė, Loreta Vaitkuvienė, Galina Kuchtova,

 

Įpareigojimas perduoti dokumentus Vilniaus žydų bendruomenei pripažintas nepagrįstu

Vilniaus žydų bendruomenė, jau kurį laiką bando teismo keliu išsireikalauti iš Fainos Kukliansky, iki 2017 m. gegužės mėn. ėjusios VŽB pirmininkės pareigas, tam tikrus dokumentus – VŽB narių sąrašus bei finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį.

Verta pažymėti, jog 2017-05-24 vykusios ataskaitinės-rinkiminės VŽB konferencijos metu buvo nuspręsta nesvarstyti klausimo dėl 2016 m. VŽB finansinės bei veiklos ataskaitos tvirtinimo ir naujoji VŽB vadovybė 2017 m. išrinkta neatsiskaičius VŽB nariams už VŽB lėšų naudojimą 2016-aisiais. Suprantama, kad išrinkta naujoji VŽB vadovybė ir turėjo perimti visas funkcijas, susijusias su VŽB finansinių bei narystės klausimų tvarkymu.

 Lieka neaišku, kokiu pagrindu ir iš kokių paskatų, naujoji VŽB vadovybė bando išsireikalauti iš Fainos Kukliansky  pasirašytą VŽB finansinės atskaitomybės projektą, jeigu jis nebuvo svarstytas ir patvirtintas 2017-05-24 vykusios Konferencijos metu pačių jos rengėjų, esančių dabartinės VŽB valdybos sudėtyje,  iniciatyva. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu šios VŽB konferencijos sprendimų teisėtumą Teisme ginčija dalis VŽB narių.

2018 m. birželio 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo Fainą Kukliansky perduoti ieškovui Vilniaus žydų bendruomenei VŽB narių sąrašą bei 2016 m. VŽB finansinės atskaitomybės projektą. 2018 m. liepos 31 d. nutartimi Vilniaus m. apygardos teismas šią nutartį panaikino, konstatavus, kad žemesnės instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas ir tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių. Pažymėta, jog  neaktualaus VŽB narių sąrašo ir finansinės atskaitomybės projektų tariamas neturėjimas nesudaro dabartinei VŽB vadovybei objektyvių kliūčių įstaigos veiklos vykdymui.

“Tunklgold” jidiš dainų koncertas,

“Tunklgold” jidiš dainų koncertas,

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Jašos Heifetzo salėje rugpjūčio 8d. vyko “Tunklgold” jidiš dainų koncertas, į kurį susirinko Vilniaus universiteto Jidiš instituto vasaros kursuose studijuojantys ir žydų bendruomenės nariai, vilniečiai, kuriems įdomi žydų kultūra.

Koncertavo danininkė Regina Hopfgartner su Gregoru Unterkofleriu, koncertmeisteriu ir dainininku. Jie atliko senas, visų pamėgtas jidiš dainas. Duetas dainavo jidiš kalba, kiekvienos dainos pristatymas buvo pateiktas anglų kalba. Jidiš ir angliškai skambėjusioje dainoje buvo vokiečių kalbos žodių, o “Bei Mir Bisttu sheyn” – koncerto kulminacija, buvo sutikta aplodismentais. Žiūrovai nepagailėjo ovacijų ir atsistoję prašė kartoti.

Po koncerto atlikėjai mielai bendravo su publika.

 

Užuojauta

Po sunkios ligos, eidamas 73  metus  2018 m. rugpjūčio 6 d. mirė Jefim Traiberg.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia velionio žmoną Emą ir dukrą Šeiną.

Vaikų vasaros stovykla “AMEHAYE 2018”

Vaikų vasaros stovykla “AMEHAYE 2018”

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) liepos mėnesį surengė savo bendruomenės vaikams  dieninę vasaros stovyklą, kurioje ilsėtis galėjo vaikai nuo 5 iki 12 metų amžiaus. Kaip įprasta, stovyklos rengiamos gražiausiose gamtos vietose, šią vasarą – Karvio dvare, įsikūrusiame Paežerių kaime, Maišiagalos seniūnijoje, Vilniaus rajone.

Vasaros stovyklų paprastai laukia tėvai ir vaikai, kuriems vasarą norisi būti gamtoje, prie vandens telkinio, žaisti su savo draugais ir saugiai maloniai jaustis. Stovyklos programoje buvo  edukaciniai užsiėmimai, ekskursijos, maitinimas: pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Rytais sutartoje vietoje vaikų laukdavo stovyklos darbuotojai, autobusas, kuris ryte nuveždavo, o vakare parveždavo. Stovykloje su LŽB finansine parama bendruomenės narių vaikai galėjo ilsėtis nuo liepos 16 iki 27.

Dvi liepos mėnesio savaites Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės stovykloje prie Karvio ežero ilsėjosi 49 vaikai. Netikėtai stovykla tapo tarptautine, joje ilsėjosi vaikai ne tik iš Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos valstijų, Norvegijos, Izraelio ir Rusijos.

Vaikai dainavo, šoko izraelietiškus šokius, kūrė spektaklius, mokėsi kepti chalas Šabatui. Edukacinėse programose jie buvo aktyvūs, diskutavo apie žydiškas tradicijas, piešė, maudėsi, sportavo ir valgė skanų maistą.

Su vaikais dirbo madrichai, jie kartu svečiavosi pas kinologus, vyko susitikti su skautais Labanoro girioje, ši ekskursija visiems padarė didžiausią įspūdį, kur juos priėmė patys skautai savo stovykloje ir pasakojo, ką reiškia būti skautu, po to visi drauge dalyvavo smagiame piknike prie ežero. Riešės žirgyną stovyklautojai dar ilgai prisimins, nes ten instruktoriai padėjo jiems jodinėti.

Vaikai kartu su Lietuvos Rusų dramos teatro aktore Juliana Volodko kūrė spektaklį „Nojaus laivas“, kurį per stovyklos uždarymą parode tėvams. Po spektaklio visi pasitiko Šabatą: vaikai su tėvais, – dalyvavo apie 90 žmonių. Stovyklos uždarymo proga iškilmingai buvo įvežtas tortas su fejerverkais ir užrašu AMEHAYJE. Vaikai į dangų paleido balionus, prieš tai sugalvoję svajones.

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky dėkoja stovyklos organizatoriams, programų rengėjams, visiems, kurių pastangų dėka vaikai šauniai praleido laiką stovykloje : direktorei Sofijai Sirutienei, Avital Libman, Mišel Caikovai, Anai Koževatovai, Samueliui Garui, Margaritai Koževatovai, Anai Jegorovai, Kristinai Bagavičiūtei, Natalijai Rapoport, Valerijai Tabatadzei, Borisui Kirzneriui, Kristinai Sazontovienei, Michailui Lapida. Nadeždai Kogan, Ninel Skudovičiutei. Julijai Lipšic, Michailui Tarasovui. Taip pat dėkojame UAB ,,Nikadita“ ir ,,Beigelių krautuvėlės“ kavinei bei ,,Sluoksnių“ kavinei.

Dar daugiau vaizdų ir įspūdžių matysite video.

SKELBIMAS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky priėmimo valandos -kiekvieną trečiadienį  nuo 10 iki 12 val. Bendruomenės narius ir kitus interesantus prašome registruotis pas LŽB sekretorę Liubą Šerienę, tel. 8-5 2613003, +370 685 06900.

Izraelis norėtų importuoti lietuvišką jautieną ir kiaušinius – G. Surplys

Vilnius, rugpjūčio 6 d. (BNS). Izraelis domisi galimybe importuoti lietuvišką jautieną ir naminių paukščių kiaušinius, sako žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

„Aptarėme galimybes eksportuoti košerinę jautieną į Izraelį. Tik košerinė mėsa gali įvažiuoti į Izraelį, nes tokie yra įstatymai. Dar kalbėjome apie kiaušinių eksportą“, – BNS telefonu iš Tel Avivo sakė G. Surplys, sekmadienį susitikęs su Izraelio žemės ūkio ministru Uriu Arieliu.

Anot jo, penkios Lietuvos įmonės jau dabar galėtų eksportuoti jautieną į Izraelį, tačiau tai joms neapsimoka. Ministro teigimu, jautienos eksportą į Izraelį galėtų paskatinti bendros abiejų šalių mėsos perdirbimo įmonės atidarymas Lietuvoje.

„Izraelis dabar keičia savo importo politiką ir nori įsivežti kuo mažiau gyvų gyvūnų, ką iki šiol darydavo, ir daugiau įsivežti produkcijos“, – aiškino G. Surplys. 

Panevėžio žydų bendruomenės narė fotografė Irena Giedraitienė

Panevėžio žydų bendruomenės narė fotografė Irena Giedraitienė

Ilgametė Panevėžio žydų bendruomenės narė Irena Giedraitienė, išgyvenusi šlovę aštuntajame dešimtmetyje (World Press Photo apdovanota prizu „Aukso akis“, pirma vieta „Bendrųjų įvykių“ kategorijoje, už fotografiją „Vestuvių vakarą“ (1974 m.), vėliau vis rečiau pasirodydavo parodose ir fotografinės spaudos puslapiuose. Todėl labai džiugu, kad miesto dienraštyje „Sekundė“ pasirodė straipsnis „Objektyvui – šešių dešimtmečių ištikimybė“, kuriame aprašoma šį puiki menininkė bei nuostabus sudėtingo likimo žmogus.

Lietuvos fotografijos meno kelyje ryškų pėdsaką įspaudusi menininkė surengė daugiau nei 40 personalinių parodų, dalyvavo apie 100 grupinių parodų visame pasaulyje ir yra pelniusi kelias dešimtis apdovanojimų.

Parodyti bei pasakyti ir dabar ji turi ką, tad rengiasi parodoms, tvarko archyvą, kuria naujus fotografijų ciklus, svarsto įdomius projektus.

Šiuo metu daugiausia panevėžietės kūrėjos laiko ir dėmesio atima būsima paroda „Fotoskrynia“, kuriai pasirengti padeda miesto Savivaldybės skirta meno stipendija.

Daugiau skaitykite

Nauja Elenos Suodienės knyga „Poema apie Osipą Mandelštamą” ( papildyta – Vilniaus mero padėka)

Nauja Elenos Suodienės knyga „Poema apie Osipą Mandelštamą” ( papildyta – Vilniaus mero padėka)

Elena Suodienė – Humanitarinių mokslų daktarė, Europos meno ir literatūros akademijos apdovanota “Auksinės plunksnos” premija.

Liepos 4 d. Vilniuje vykusio festivalio “Daugiakalbė Vilija” metu Elenai Suodienei Tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos respublikinės draugijos narei, humanitarinių mokslų daktarei už Lietuvos kultūros ir tautinių mažumų kultūrų integracinių ryšių plėtrą, rusų kalbos ir literatūros išsaugojimą ir populiarinimą Lietuvoje ir užsienyje, buvo įteikta Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus padėka.

Šis festivalis vyksta jau trečius metus, šiemet jis buvo skirtas Lietuvos 100-mečiui.  Įvairių tautybių poetai Adomo Mickevičiaus kiemelyje, po saulėtu Vilniaus dangumi eilėraščius skaitė gimtąja kalba: lenkų, lietuvių, rusų ir jidiš.

Talentinga intelektuali poetė Elena Suodienė gyvena Kaune, ji parašė ir išleido 17 poezijos rinktinių: „Amžinojo moteriškumo metafizika” , „Poema apie Karsaviną arba daina „Elenytė “, ir „Poemą apie Andrejų Platoną”, „Poemą Marinai Cvetajevai”, daug eilėraščių apie krikščionybę. Jos kūrinius spausdino Lietuvos, Rusijos, Latvijos poezijos almanachai, E. Suodienės poezija išversta į lietuvių ir vengrų kalbas.

Kauno literatūrinė studija „Poetogradas” birželio 13 d. Vilniuje organizavo Elenos Suodienės knygos „Poema apie Osipą Mandelštamą” pristatymą, kuriame dalyvavo literatūrinė bendruomenė. Pristatymą pradėjo Tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos pirmininkas Levas Mesengiseris. Prieš suteikdamas žodį Elenai Suodienei, jis pažymėjo, kad jį giliai įkvėpė autorės panirimas į kūrybinį poeto Osipo Mandelštamo palikimą.

Elena Suodienė kalbėjo apie Mandelštamo poezijos įtaką jos pačios gyvenimui ir darbui bei poemos sukūrimui.Osipo Mandelstamo eilėraščius ir ištraukas iš Elenos Suodienės poemos skaitė Rusų dramos teatro režisierius ir aktorius Jurijus Šuckij ir žinoma poetė Elvira Pozdniaja.

Suodienės poemos pristatyme labai emocingai pasisakė žinomas poetas Samoilas Lormanas. Apie poemą jis kalbėjo savo eilėmis rusų kalba, todėl eiles siūlome skaityti originalo kalba – rusiškai (nuoroda teksto pabaigoje).

LŽB Gešer klubo kelionė į Lenkiją

LŽB Gešer klubo kelionė į Lenkiją

Apie 30 LŽB klubo Gešer narių iš Vilniaus, Kauno ir Šiaulių keliavo maršrutu Vilnius -Varšuva – Krokuva -Vilnius. Tai buvo pažintinė – pramoginė kelionė, Keliautojai aplankė Varšuvą, kuria stebino savo architektūra, senamiesčio pastatais ir stikliniais dangoraižiais. Nors Varšuva daugeliui pažįstama, ji visada įdomi. Romantiški parkai ir automobilių prigrūsti platūs prospektai. Didžiuliai prekybos centrai, mirgančios reklamos ir jaukios senamiesčio kavinukės.

Lenkijoje pakanka ir kontrastų. Didžiausią įspūdį LŽB grupė patyrė Lenkijos žydų istorijos muziejuje – Polin.  Muziejus yra pirmas viešos ir privačios partnerystės pavyzdys Lenkijoje, jo statybą ir įrangą finansavo šalies Kultūros ministerija ir Varšuvos miesto valdžia, o nevyriausybinės žydų organizacijos pasirūpino parodos kūrimu ir finansavimu. Lenkijos žydų istorija pateikiama taip, kad lankytojas pats suvoktų praeities įvykių reikšmę. Tūkstančio metų trukmės Lenkijos žydų istorija, prasidėjusi nuo žydų atsiradimo Lenkijoje viduramžiais, tęsiasi iki šių dienų. Emocinga parodos erdvė ir informacijos pateikimas sudaro galimybę viską suprasti pačiam ir net turėti progą diskutuoti, niekas muziejuje neprimeta tiesos, ją suranda pats lankytojas.

Turistus Lenkijoje traukia Krokuva – vienas seniausių miestų šalyje, kuris garsėja žydų Kazimiero kvartalu, jis yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Turistinė Gešerio klubo grupė aplankė ir klezmerių festivalio koncerta.