Naujienos

Netekome Genovaitės Gustaitės

Antradienį, rugpjūčio 15 dieną po staigios ligos mirė iškili istorikė, ilgametė „Mokslo“ leidyklos redaktorė, praeities Lietuvos asmenybių biografijų tyrinėtoja ir populiarintoja. Genovaitė Gustaitė (1925–2017), paskutinius gyvenimo dešimtmečius paskyrusi Palaimintojo Jurgio Matulaičio gyvenimo studijoms ir jo darbų sklaidai.

Su Genovaite  buvo surengtas Jurgio Matulaičio minėjimus žydų bendruomenėje. Jurgio Matulaičio  atminimas yra svarbus Lietuvos žydų istorijai, Lietuvos žydų bendruomenė labai vertina  Genovaitės Gustaitės nuveiktus darbus, liūdi dėl jos netekties ir nuoširdžiai užjaučia artimuosius. Velionė buvo nuoširdus ir gilus žmogus.  LŽB pirmininkė Faina Kukliansky aplankė ir pagerbė  šios doros ir išmintingos moters atminimą.

Tebūna lengva Genovaitei Lietuvos žemė.

Ištrauka iš GENOVAITĖS GUSTAITĖS straipsnio ” ARKIVYSKUPO JURGIO MATULAIČIO PORTRETAS”.

Vyskupas gynė Izraelio tautą ne vien nuo bado. Dar nė pusmečiui nepraėjus nuo ingreso, teko juos gelbėti per 1919 m. balandžio mėn. pogromą, kai lenkų batalionieriai (vadovaujami pulkininko V. Belinos-Pražmovskio) nužudė 80 žmonių, plėšė, grobė jų parduotuves, kankino, galybę suėmė, niokojo kapines.

Pagalbos ieškoti pas vyskupą atskubėjo žydų bendruomenės pirmininkas dr. C. Šabadas ir rabinas I. Rubinšteinas. Jie „prašė, kad užtarčiau bent du žydus, žinomus veikėjus“ – L. Jofę (poetą) ir S. Čarny-Nigerį (švietimo, kultūros veikėją). Vyskupo „Užrašuose“ vienas žodis – „prižadėjau“, suimtieji liko gyvi. (Prisimindamas grėsmę, po daugelio metų S. Čarny parašė: „Mūsų vos nesušaudė.“)

Žydai J. Matulaičio paramą („kiekvienas alkanas ir badaujantis žmogus vertas pasigailėjimo […]“), savo tautiečių gelbėjimą matė, jautė ir vertino. Po jo mirties (1927 01 27) įtakingiausias Jidišlando dienraštis Di jidiše štime („Žydų balsas“) paskelbė išsamų, kupiną pagarbos, dėkingumo ir subtilaus asmenybės bei istorinio laikotarpio pojūčio nekrologą. Jame kelis sykius kartojama mintis: „Velionis į žydus žiūrėjo labai palankiai.“ „Vilniaus žydai sunkiu okupacijos metu drąsiai [!] kreipdavosi į jį paramos ir pagalbos.“

Kūrėjos iš JAV vaikystėje Vilniuje patirti įspūdžiai po dešimtmečių tapo knyga

Ramūnas Gerbutavičius („Lietuvos rytas“)
“Vilnius yra mano jaunystės miestas, todėl aš šaknimis įaugusi į jį. Motina yra pirmoji moteris tavo gyvenime, o gimtasis miestas yra tavo pirmoji meilė, laiminga ar nelaiminga“, – ištarė Anna Halberstadt.
68 metų A.Halberstadt gimė Vilniuje, studijavo Maskvoje, gyvena Niujorke. Vaikystėje ji rašė eilėraščius, bet jų niekam nerodė. Visą gyvenimą dirbo psichoterapeute – padėjo emigrantams prisitaikyti prie Amerikos kultūros. Po daugelio metų jos mintyse ir vėl atsirado eilėraštis – po netikėtos draugo mirties. 2014-aisiais ji išleido pirmąją eilėraščių knygą „Vilniaus dienoraštis“, kuri šiemet buvo išversta į lietuvių kalbą.


“Mano literatūrinį gyvenimą labai paveikė susitikimas su rusų literatūros mokytoja Rosa Glintershick „salomėjkoje“ (Salomėjos Nėries gimnazija Vilniuje. – Red.). Kai man buvo keturiolika, pradėjau lankyti jos rusų literatūros būrelį.”

Kviečiame į įdomų renginį: Anna Halberstadt: Vilnius – mano jaunystės miestas

Ketvirtadienį, rugpjūčio 17 d., Salionas“, K. Sirvydo 6, Vilnius
18.00 Anna Halberstadt: Vilnius – mano jaunystės miestas. Poetę iš Niujorko pristato literatūros tyrinėtoja Eglė Kačkutė. Dalyvauja poetas Marius Burokas (pokalbis anglų kalba).
Šiemet forumas „Šiaurės vasara. Rašytojas svetur, tekstai su mumis“ pakvies jau ketvirtadienį, rugpjūčio 17 dieną Vilniuje. 
Forumą pradėsime susitikimu su poete Anna Halberstadt, kurios knygą „Vilniaus dienoraštis“ ką tik išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Susitikime su poete taip pat dalyvaus knygos vertėjas Marius Burokas, poetės Vilniaus prisiminimų gatvėmis ves literatūros tyrinėtoja dr. Eglė Kačkutė. 
Anna Halberstadt gimė ir užaugo Vilniuje, Holokaustą išgyvenusių žydų šeimoje. Studijavo psichologiją Maskvos universitete, sulaukusi 30-ies apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, dirbo gydytoja, taip pat – administracinį darbą psichikos sveikatos klinikose. Yra paskelbusi nemažai psichologijos straipsnių. Anna Halberstadt – dviejų poezijos knygų, „Vilnius Diary“ (2014) ir „transit“ (2016), autorė. 
Dalia Staponkutė sako: „Annos Halberstadt eilėraščiai yra tai, ko mes, lietuviškai kalbantieji, o tai reiškia – lietuviškų žodžių junginiais mąstantys žmonės – nedrįstame vienas kitam pasakyti. Tai poetiškas pasakojimas apie Vilnių, miestą, kuris niekada nebuvo toks lietuviškas kaip šiandien.“

Pokalbis su poete vyks anglų kalba.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Semioną Finkelšteiną su jubiliejiniu 70-uoju gimtadieniu!

Gerbiamas Semionai,

Džiaugiamės galėdami pagerbti Jūsų Jubiliejų. Linkime sėkmės Jūsų vadovaujamam jau 28-erius metus sporto klubui „Makabi“. Ekonomikos studijas baigėte VU, esate vienas LSK “Makabi” atkūrimo iniciatorių ir prezidentas nuo 1989 m., dalyvavote Lietuvos tautinio olimpinio komiteto veikloje. Tegu sportas Jums gyvenime išlieka visada svarbus. Buvote stiprus lengvaatletis, sprinteris, nuskynėte laurus įvairaus ilgio distancijose. Išskirtinis bėgiko gyvenimo momentas – 1990-ųjų vasarą kartu su keliolikos lietuvių grupe apibėgta Baltijos jūra.
Metų būta ir prasmingų, ir laimingų. Užtat šiandieną iš visos širdies Jums linkim, kad sėkmė versle, puiki sveikata, lydėtų Jus visada.

 

Kaune Žaliakalnio žydų senąsias kapines apžiūrėjo LŽB pirmininkė F.Kukliansky,  KŽB pirmininkas G.Žakas, Kauno kapinių priežiūros administratorius E.Mikalauskas

Kaune Žaliakalnio žydų senąsias kapines apžiūrėjo LŽB pirmininkė F.Kukliansky, KŽB pirmininkas G.Žakas, Kauno kapinių priežiūros administratorius E.Mikalauskas

Kauno žydų bendruomenės kvietimu rugpjūčio 15 d. Kaune lankėsi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Pirmininkė Žaliakalnio žydų senosiose kapinėse susitiko su Kauno žydų bendruomenės, Kauno krašto judėjų bei Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės aktyvu, susipažino su kapinių planu, apžiūrėjo kapinių teritoriją ir pastaruoju metu aštrias diskusijas viešoje erdvėje sukėlusį kapinių kaimynystėje gyvenančio piliečio dekoratyviniais medeliais apsodintą plotą. Kvietimą dalyvauti susitikime, nepaisydamas išeiginės dienos, mielai priėmė Kauno SĮ “Kapinių priežiūra”, žydų kapinių administratorius Edmundas Mikalauskas. Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir kiti dalyvavusieji susitikime išreiškė savo poziciją šiuo klausimu: jie ne tik pritaria minėto ploto apsodinimui, bet ir džiaugiasi, kad žmogus savo iniciatyva pagražino kapinių teritorijos dalį, kontrastuojančia su kitur želiančiais menkaverčiais krūmokšniais.

Pasipiktinimą ir tuo pačiu nuostabą kelia ne aplinkos sutvarkymas, o atsakingų žmonių reakcija į vieno liūdnai pagarsėjusio Kauno veikėjo, nuolat mėginančio atkreipti į save dėmesį įvairiais destrukciniais veiksmais, dirbtinai sukeltą skandalą (tuo labiau, kad kapinių teritorijoje yra labiau prieštaringas mintis keliančių plotų: pvz, joje nuo seno gyvena žmonės, šalia savo namų augina daržus, laiko augintinius). KŽB pirmininkas išsakė idėją apie kapinių ribų peržiūrėjimą, nes šiuo metu šios neveikiančios kapinės (uždarytos 1952 m.) užima 8 ha plotą, kurio didelę dalį sudaro žali plotai, kuriuose nebuvo laidojama.

Lietuvos vadovai atmeta JAV kongresmenų nuogąstavimus dėl Šnipiškių kapinių

Lietuvos vadovai atmeta JAV kongresmenų nuogąstavimus dėl Šnipiškių kapinių

Vilnius, rugpjūčio 14 d. (BNS). Lietuvos valdžios atstovai sako, kad rekonstruojant apleistus Sporto rūmus Vilniaus centre senosios Šnipiškių žydų kapinės žalos nepatirs, o grupės JAV kongresmenų nuogąstavimus vadina nepagrįstais.

Šalies vadovai sako, kad kongresų rūmų projektas ir toliau bus derinamas su Lietuvos žydų bendruomene bei Londone įsikūrusiu Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu. Šios organizacijos pritaria rūmų rekonstrukcijai.

„Visos žydų kapinės turi būti tinkamai išsaugotos, todėl sprendimai dėl jų išsaugojimo priimami drauge su Lietuvos žydų bendruomene ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu“, – pirmadienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Taip šalies vadovė komentavo dvylikos JAV kongresmenų raginimą nugriauti Sporto rūmus ir atsisakyti planų jų vietoje įrengti kongresų centrą. Jos komentarą BNS prašymu pateikė prezidentės spaudos tarnyba.

Rekonstrukcijos šalininkai pabrėžia, kad sovietinės okupacijos metu statant Vilniaus koncertų ir sporto rūmus buvo sunaikinti iki tol toje vietoje buvę palaidojimai, o pats pastatas, kaip ir jį supusios kapinės, yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir negali būti nugriautas.

Tačiau kai kurie ultraortodoksų žydų rabinai bei juos remiančios organizacijos sako, kad kongresų centro įrengimas išniekintų šventą vietą. Jų teigimu, vienintelė išeitis būtų išardyti Sporto rūmus ir vietoje jų įamžinti kapinių atminimą.

Kongresmenai: rūmus reikia išardyti

Nerimą dėl Vyriausybės planų rekonstruoti Sporto rūmus išsakė 12 JAV Atstovų rūmų narių.

Jie teigia, kad „pats dabartinio statinio buvimas senųjų žydų kapinių viduryje jas išniekina ir kertasi su žmogiškuoju orumu, sudarančiu Vakarų civilizacijos pagrindą“.

„Kita vertus, suvažiavimų centro projekto perkėlimas į kitą vieną ir leidimas išardyti apleistus Sporto rūmus, kuriuos jis turėjo pakeisti, patvirtintų Lietuvos Vyriausybės įsipareigojimą laikytis pagrindinių žmogaus teisių“, – teigiame laiške, kurio kopiją gavo BNS.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad JAV įstatymų leidėjų nerimas nepagrįstas.

„Nepagrįsti jokie nuogąstavimai, kad bus elgiamasi nepagarbiai ar kažkas bus daroma palaikų palaidojimo vietose. To tikrai nebus“, – BNS pirmadienį sakė ministras.

Jis teigė suprantantis, kad įvairios žydų organizacijos gali turėti skirtingą nuomonę, bet pabrėžė, kad Vyriausybė visus kilusius klausimus derins su Lietuvos žydų bendruomene ir Londone veikiančiu komitetu, vadindamas juos didžiausiais autoritetais.

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Deividas Matulionis sakė, kad kongresmenų laiškas jam buvo netikėtas, nes dėl Šnipiškių kapinių teritorijos su žydų organizacijomis sutarta dar 2009 metais, ir šio sutarimo laikomasi.

Jo teigimu, Vyriausybė neatsisako planų įrengti kongresų rūmus, o apie pastato išardymą „niekada nebuvo kalbos“.

Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis atkreipė dėmesį, kad Sporto rūmai yra kultūros vertybė, todėl nebūtų teisinga griauti vieną vertybę, siekiant išsaugoti kitą.

„Šiandien, pagal galiojančią teisę, jo nugriauti negalima, nes jis yra kultūros paveldo vertybė“, – BNS sakė paveldosaugininkas.

Sporto rūmų rekonstrukcijos šiemet projektas įstrigo dėl įtarimų, jog konkursas vykdytas neskaidriai. Dabar numatoma, kad konferencijų centras bus baigtas iki 2021 metų.

 

Dita Sperling (Zupavičienė), išgyvenusi Kauno getą ir Štuthofo koncentracijos stovyklą, vėl lankosi Kaune, savo jaunystės mieste

Aut. Danutė Selčinskaja,VVGŽM  Žydų gelbėjimo ir įamžinimo skyriaus vedėja

Su Dita Sperling (Zupavičiene) vėl atvykome į Kauną. Į tą patį kiemą Ožeškienės gatvėje Nr. 21, kur ji su savo vyru Juda Zupavičiumi gyveno prieškariu, iš kurio 1941-ųjų vasarą jie buvo išvaryti ir įkalinti Kauno gete.
Dailininko Vytenio Jako dėka šio seno namo kieme vėl „apsigyveno“ jo senieji gyventojai – Dita su Juda, Ditos broliukas Hiršas (Zvi), jų mama, Judos bendražygis Ika Grinbergas, šio namo savininkų sūnus.

Tada, 2014-ųjų vasarą, Dita atvyko į Lietuvą iš Tel Avivo turėdama viltį, minint Kauno geto likvidavimo 70-metį, įamžinti savo buvusio vyro Judos (Jehudos) Zupavičiaus ir jo bendražygių atminimą. Žr. daugiau

http://www.jmuseum.lt/index.aspx?Element=ViewArticle&TopicID=719

2014-ųjų rugsėjo 22-ąją šio namo kieme atidengtos freskos buvusiems šio namo gyventojams – Kauno geto kankiniams ir didvyriams Judai Zupavičiui ir Ikai Grinbergui atminti. Freskų autorius – šio namo gyventojas dailininkas Vytenis Jakas.

O 2015-ųjų liepą Danutės Rūkienės ir kitų Kauno savivaldybės darbuotojų pastangomis prie namo Ožeškienės 21 buvo atidengta ir memorialinė lenta Judai Zupavičiui – buvusiam Lietuvos kariuomenės atsargos leitenantui, vienam iš Kauno geto policijos vadovų ir pogrindžio pasipriešinimo organizatorių. Šioje istorinėje ceremonijoje dalyvavo ir Dita Šperlingienė (Zupavičienė), Kauno miesto vadovai, Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir pirmininkė Faina Kukliansky.

Nuotraukų galerija po straipsnio.

Zarasų krašto muziejuje veikia paroda iš Vitebsko

 

savo darbų neparduodavo, visi jie buvo saugomi jo namuose, anot jo, ,,nenorėjo prekiauti savo įkvėpimu”. Deja, kaip įtariama, būtent dėl turtingos darbų kolekcijos 83 metų Y. Penas nužudytas namuose naktį. Vėliau buvo apkaltinti giminaičiai, siekę pasipelnyti iš jo kūrybos. Dailininkas Zarasų krašto muziejus vykdo projektą ,,Penas ir jo mokiniai”, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Vitebsko srities kraštotyros muziejus parengė parodą ,,Penas ir jo mokiniai”, kuri Zarasų krašto muziejuje veiks iki spalio 13 dienos.

Parodoje  eksponuojami Zarasuose (tuometiniame Novoaleksandrovske) gimusio ir augusio žymaus dailininko ir pedagogo Yjegudos Peno bei jo mokinių, garsių pasaulyje dailininkų, 22 dailės paveikslai. Zarasiškiai ir miesto svečiai turi puikią progą susipažinti su  kraštiečio ir jo išugdytų dailininkų Isaako Borovskio, Piotro Zankevičiaus, Isaako Zeldino, Jelenos Kabiščer-Jakerson, Piotro Javičiaus ir Michailo Kuznecovo kūryba.

Damos portretas. Y. Penas. 1910 m. pab. Drobė, aliejus, 64,5х45,0

Vėliau iš Zarasų ši paroda keliaus į Vilnių ir bus eksponuojama Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje.

Žydas dailininkas Yjeguda Penas (1854 – 1937) gimė neturtingoje daugiavaikėje žydų amatininko šeimoje 1854 m. birželio 5 d., anksti liko našlaitis – tėvas mirė, kai berniukas buvo vos ketverių. Religinėje mokykloje prie sinagogos jis ypač susidomėjo priešimu. Jau vaikystėje jis mėgo piešti humoristinius draugų portretus už ką neretai gaudavo lupt per rankas. Nuo trylikos metų Y. Penas priverstas uždarbiauti dažytojo pagalbininku Daugpilio mieste (Latvijoje). Jau tuomet jis pradėjo piešti reklamines iškabas, iliustracijas iš knygų, buitines sceneles. 1879 m. Y. Penas įstoja į Sankt Peterburgo dailės akademiją, o baigęs ją grįžta į Daugpilį (Latvija), vėliau barono N. N. Korfo kvietimu persikelia gyventi ir kurti į barono dvarą netoli Kreicburgo (vietovė pusiaukelėje tarp Daugpilio ir Vitebsko), po to ir vėl persikelia gyventi į Sankt Peterburgą ir gauna leidimą gyventi ten nuolat.

Rokiškis laukia Goldos Vainberg-Tatz koncerto bažnyčioje, kurios kunigas Antanas Gobis Holokausto metu išgelbėjo mergaitę, būsimą Goldos mamą. Nepaprasta istorija

Šių metų rugpjūčio 13 dieną Rokiškį aplankys ir neeilinį koncertą rokiškėnams padovanos pasaulinio lygio pianistė Golda  Vainberg Tatz.

Apie garsios atlikėjos nuopelnus, apdovanojimus, laimėjimus, koncertus, festivalius daug parašyta. Pianistė koncertavo daugelyje pasaulio šalių, yra dalyvavusi Zalcburgo Mozarteum, Šanchajaus tarptautiniame, Ispanijos Puigcerda , Sankt-Peterburgo Rūmai, Vilniaus festivaliuose.

Nuotraukos iš koncerto Lietuvos žydų bendruomenėje 2017 rugpjūčio 10.

Golda Tatz yra daugelio tarptautinių konkursų laureatė (Maurice Clairmont Izraelyje, pasaulinio pianistų konkurso Cincinatyje, Paryžiuje ir daugelio kitų). Tai – tik nedidelė jos laimėjimų ir pasiekimų dalelė.

Sekmadienį Rokiškis laukia pianistės Goldos koncerto. Visus sujaudino solistės noras aplankyti Rokiškį, Kamajus, aplankyti senelio,(taip Golda iki šiol vadina šviesaus atminimo kunigą Antaną Gobį), kapą, o taip pat  Rokiškio bažnyčią ir, prisiminus savo mamytę, jos atminimui, atlikti  garsiąją F.Šuberto „Ave Maria“.

Goldos Vainberg –Tatz gyvenimo istorija ypatinga. Holokausto metu jos mamą gelbėjo bebaimis kunigas Antanas Gobis, jis išgelbėjo  mažą mergaitę Juditą Zakšteinaitę, (būsimą Goldos mamą), davė jai kitą vardą – mergaitė tapo Terese Mašyte, kunigas ją priglaudė, užaugino, išmokslino ir pastebėjęs, kad mergaitė turi gražų balsą leido mokytis muzikos, (vėliau Judita tampa dainininke. Daug metų ji dirbo Lietuvos Nacionalinėj filharmonijoj). Kai Judita pareiškė norinti tapti katalike, kunigas jai nepritarė: “Per daug sunaikinta jūsų žmonių. Jūs privalote prikelti savo tautą“.

Užsieniečių komanda Kaune ėmėsi svarbios misijos

Kaune viešinti užsienio studentų grupė savanoriškais pagrindais tęsia miesto pradėtus darbus Žaliakalnio senosiose žydų kapinėse. 25 jaunuoliai iš Vokietijos, Austrijos, Čekijos, Ukrainos ir Nyderlandų kartu su bendraminčiais lietuviais toliau dokumentuoja tūkstančius kapaviečių. Tai padės identifikuoti, kas, kada ir kur šiose kapinėse palaidota.

8 hektarų ploto Kauno Žaliakalnio žydų senųjų kapinių kompleksas laikomas vienu didžiausių mieste. Istorinės kapinės įsteigtos 1861 metais ir uždarytos 1952 metais. Tai į Kultūros vertybių registrą įtrauktas bei valstybės saugomas Lietuvos kultūros paveldas. Žinoma, kad kapinėse palaidota daug garsių politikų, mokslininkų, religinių lyderių ir kultūros veikėjų, pavyzdžiui, rašytojas Jakovas Lifšicas ar dainininkas Danielius Dolskis. Visgi manoma, kad po sėkmingai atliktos dokumentacijos bus atrasta kur kas daugiau istorinių asmenybių kapų.

Sužinokite, kas yra garsiausias pasaulio litvakas, gyvenęs ir Lietuvoje

Sužinokite, kas yra garsiausias pasaulio litvakas, gyvenęs ir Lietuvoje

Paminklas L.Zamenhofui Veisiejuose primena, kad čia jis pradėjo savo profesinę veiklą kaip medikas. lrytas.lt
Lietuvos nacionalinėje UNESCO galerijoje (Šv.Jono g. 11) Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija ir Lietuvos esperantininkų sąjunga pristato parodą „Liudvikas Zamenhofas – esperanto kalbos kūrėjas“. L.Zamenhofas – bene labiausiai žinomas pasaulyje litvakas. Jis gimė Lietuvos žydų šeimoje Balstogėje, gyveno ir Lietuvoje. Paroda skiriama L.Zamenhofo 100-osioms mirties metinėms. Ji supažindina su garsiuoju litvaku ir jo šeima, Zamenhofų gyvenimu Balstogėje, pasakoja apie esperanto kalbos atsiradimą ir augantį jos populiarumą. Lankytojai taip pat išvys pasaulinės literatūros pavyzdžių esperanto kalba, sužinos apie iškiliausius esperantininkus. 2017-uosius UNESCO paskelbė L.Zamenhofo metais. 2014 metais Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija esperanto kalbą įtraukė į nacionalinį nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą. Parodą galima nemokamai apžiūrėti iki rugsėjo 19 dienos.

Bus kuriamas BBC filmas apie žydų pėdsakus Vilniuje

Bus kuriamas BBC filmas apie žydų pėdsakus Vilniuje

kauno.diena.lt

Jungtinių Valstijų mokslininkai tęsia archeologinius tyrimus Lietuvoje ieškant žydų kultūros ir istorijos pėdsakų – su mokslininkais į Vilnių atvyko ir kanadiečių filmavimo grupė, kurianti dokumentinį filmą britų nacionaliniam transliuotojui BBC. Filmas, tikimasi, bus parodytas jau kitų metų rudenį.

JAV Hartfordo universiteto  profesoriaus Richardo A.Freundo (Ričardo A.Froindo) vadovaujama mokslininkų komanda kelias savaites dirbo net keliose Lietuvos vietose – Kauno fortuose, Vilniaus Didžiosios sinagogos, buvusios žydų darbo stovyklos vietoje Subačiaus gatvėje – pastarojoje vietoje  ieškota slėptuvių. Taip pat tyrinėta ir buvusi nacių karo belaisvių stovykla Šilutėje. Darbą šią savaitę baigiantys mokslininkai dalyje vietų atliko tyrimus neinvaziniais geofizikiniais metodais, kurie leido negriaunant esamų pastatų aptikti netikėtų atradimų.

Kartu su mokslininkais į Vilnių atvyko 6 asmenų filmavimo komanda – kanadiečiai koncentravosi į dviejuose Subačiaus gatvės namuose – 47-ajame ir 49-ajame – veikusią vadinamąją HKP (vok. vermachto armijos technikos remonto dirbtuvių) žydų darbo stovyklą.

BIZzz sugrįžta. Kviečiame dalyvauti socialinių inovacijų festivalyje

Kviečiame dalyvauti ir pasidalinti informacija apie socialinių inovacijų festivalį – BiZzZ 2017, kurio tema šiais metais yra kultūrų įvairovė ir integracija. Festivalis, buriantis socialinius inovatorius iš visos Lietuvos grįžta su trenksmu, nes šiemet programa kaip niekada įspūdinga, tačiau viena svarbiausių programos dalių yra šio renginio dalyviai – žmonės, iš visos Lietuvos, norintys spręsti socialines problemas ar tai jau darantys. Susitikime, susipažinkime ir bendradarbiaukime! Daugiau informacijos ir detali renginio programa:

 

BiZzz.2017

 

Stephanie Stolin viešnagė Panevėžyje

Stephanie Stolin viešnagė Panevėžyje

Rugpjūčio 10-ąją  į Panevėžio m. žydų bendruomenę atvyko Stephanie Stolin iš Paryžiaus. Ji ieškojo duomenų  apie savo senelį  Leo Berger.  Senelis gimė Subačiuje, mokėsi Panevėžio ješivoje, o suaugęs 1910 metais emigravo į Londoną, vėliau į Ameriką.  Kiti jos giminaičiai taip ir liko gyventi Subačiuje. Močiutė, jos  dukra Lėja Berger, brolis Mordechaim  1941 m. žuvo Subačiuje Holokausto metu.

Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman  viešniai parodė senas  archyvines nuotraukas bei archyvinius dokumentus, kuriuose Stephanie Stolin atrado savo proprosenelės  pavardę bei kitų giminių nuotraukas.

Susitikimo pabaigoje Stephanie Stolin padėkojo bendruomenės pirmininkui už svetingumą, pagalbą, ieškant giminių pėdsakų ir šaknų bei žadėjo ir ateity palaikyti ryšius su bendruomene.

 

Dėl Kauno Radvilėnų kapinių

Dėl Kauno Radvilėnų kapinių

Vakar buvo keista diena. Kaip susitarę žydų kilmės kauniečiai ir vilniečiai skambino ir teiravosi didžiausios Lietuvoje Vilniaus religinės bendruomenės nuomonės dėl Kauno Radvilėnų kapinėse „steigiamo botanikos sodo“.

Nustebau ir pasidomėjau visagaliame Facebooke. Tiesa, kapinių teritorijoje sodinami medeliai, gėlės, įrengta drėkinimo sistema. Net pastatytas konteineris.

Žydams kapinės ypatinga pagarbos ir atminties vieta. Ši etinė judėjams nuostata gyva šimtus metų. Man primena dvasinį Holokaustą, atėjusį iš sovietinių laikų, kai judėjų, krikščionių, pravoslavų kapinės buvo “sukultūrintos” į parkus su fontanais ir suoleliais poilsiui, paskaityti laikraštį “Pravdą”.

Negi Kaunas, kuris šiandien garsėja inovatyviais sprendimais ir gražiomis pertvarkomis leis tai daryti? Negi bus abejingas įžūliam vandalizmui kultūrinėmis tradicijomis garsėjantis miestas? Laikas atsakys į šį klausimą. Kadangi paklausė mano nuomonės – atsakau.

Ne judėjų religinių bendruomenių reikalas rūpintis Kauno miesto landšaftu. Mes gyvieji sakome: esame atsakingi už mirusių, nukankintų mūsų brolių ir seserų atmintį, jų ramybę ir pagarbą. Net nulinkusi, sukrypusi, apdaužyta maceivė (antkapis) mums nepaprastai brangi.

Jei kam trukdo “neestetinis žydkapių” vaizdas pro namo langą – tegu įsistato matinius stiklus. Arba pademonstruoja savo pilietiškumą – sukviečia draugus, žydų bendruomenę, paima šluotas ir grėblius – tvarko kapines. Neturi galimybės negimę sunaikintų Kauno gete, 9 forte, „Lietūkio“ garaže vaikai ir anūkai, ateiti ir tvarkyti artimųjų kapus, saugoti jų ramybę. Šiandien tai padaryti galime tik mes. Žydai ir lietuviai.  Lietuvos respublikos piliečiai.

Shmuel (Simas) Levinas,

Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas

 

Panevėžio žydų bendruomenės kelionė į Ventspilį

Panevėžio žydų bendruomenės kelionė į Ventspilį

Ankstų rugpjūčio 5 dienos rytą 36 žmonių grupė išvyko į Ventspilį. Pagal projektą, kurį finansuoja Geros Valios Fondas, Panevėžio m. žydų bendruomenė ir jos jaunimo iniciatyvinė grupė rugpjūčio 5-6 dienomis nedidelės Ventspilio žydų bendruomenės buvo pakviesti į Latvijos miesto Ventspilio gimtadienį.

Pirmas sustojimas susipažįstant su žydų istorija Lietuvoje ir Latvijoje – Joniškis. Čia buvo apžiūrėtos restauruotos dvi sinagogos.

Iki karo Joniškyje gyveno apie 8000 gyventojų. Iš jų daugiau nei 4000 buvo žydai. 1853 m. žydai Joniškio miesto centro aikštėje pastatė Baltąją choralinę sinagogą, kurios statybą finansavo pasiturintys žydų pramoninkai. Vėliau greta už 10 m buvo pastatyta antroji – Raudonoji sinagoga. Po Antrojo pasaulinio karo metais šios sinagogos buvo naudojamos kaip sporto salės ir sandėliai, o šiandien jos yra vienos iš pagrindinių istorinių miesto paminklų, kur vyksta kultūriniai renginiai, koncertai, edukaciniai seminarai ir kt.

Svečiai iš Izraelio domisi Panevėžio krašto žydų istorijos keliais

Svečiai iš Izraelio domisi Panevėžio krašto žydų istorijos keliais

Panevėžio m. žydų bendruomenėje apsilankė grupė žmonių iš Izraelio, kurie jau ketverius metus nagrinėja žydų paveldą, gilinasi į jų praeitį.  Šioje grupėje susirinkę žydai  iš Izraelio, Tel Avivo ir kitų miestų. Ištisus metus jie studijuoja žydų  istorijos tarpsnius, o vasaromis stengiasi aplankyti kuo daugiau žymių vietų, susijusių su jų protėvių, kurie gyveno Lietuvoje ir Lenkijoje, istorija. Šį kartą 2017 m. rugpjūčio 7 dieną apie 40 žmonių grupė su vadove ir mokytoja Edit Perry apsilankė Panevėžio mieste. Žydų bendruomenėje jie apžiūrėjo foto ekspoziciją, Gennady Kofman pristatė Panevėžio krašto žydų istoriją iki Antrojo  pasaulinio karo, pademonstravo istorinį filmą, sukurtą 1932 m. Brauero pastangomis, kuriame užfiksuotos Panevėžio m. žydų kapinės ir jo senelio kapai. Svečiai susipažino su nuotraukomis iš PŽB archyvo ir atrado ten savo giminaičių. Išaiškėjo, kad svečiai, apžiūrėję foto ekspoziciją ir archyvinius dokumentus, rado savo ir artimųjų šaknų.