Naujienos

Netekome iškilaus skulptoriaus Romualdo Kvinto

Eidamas 66-uosius metus skulptorius Romualdas Kvintas spalio 20-ąją pralaimėjo ilgą ir sekinančią kovą su sunkia liga. Lietuva neteko iškilaus savo menininko, lietuviškos skulptūros subtilumu sugebėjusiu atskleisti ir sudėtingą žydiškąįį žanrą.

Esame dėkingi a.a. Romualdui Kvintui už solidų indėlį į Lietuvos žydų kultūros palikimo įamžinimą. Skulptūros, skirtos Roman Gari, Danieliui Dolskiui, daktarui Šabadui, Mahatmai Gandi ir Kalenbachui, Jaschai Heifetzui, įspūdingi memorialiniai paminklai sunaikintiems Šeduvos žydams deramai atskleidžia įvairialypę  Lietuvos žydų istoriją, svarų Lietuvos žydų indėlį puoslėjant Lietuvos kultūrą ir valstybingumą, Lietuvos vardo garsinimą.

Nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius, linkime paguodos visiems vertinantiems Romualdo Kvinto asmenybę ir kūrybą.

Simono Karczmar paroda “Paminklas Dieveniškėms”

Dieveniškių technologijų ir verslo mokykla kviečia dalyvauti Dieveniškėms, Šalčininkų rajonui ir Lietuvos istorinei bei kultūrinei atminčiai  ypatingame įvykyje – parodos Simono Karczmaro “Paminklas Dieveniškėms” atidaryme (2018-10-23, 14:00- 16:00 val) Dieveniškėse, Dieveniškių TVM patalpose, Geranionų g.42, Dieveniškių mstl., Šalčininkų r.

Simono Karczmar, išeivio iš Dieveniškių, sūnus Natanas Karczmar iš Izraelio atgabeno savo tėvo darbų parodą, kuri savo kelią Lietuvoje pradės autoriaus kūrybinių ištakų centre, vėliau keliaus į Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus ekspozicijų sales. Paveiksluose įvaizdinta meilė protėvių gimtinei  ir vaikystės įspūdžiai –  jautri atminties giesmė pražuvusiam žydų gyvenimui viename iš Lietuvos miestelių –  štetlų.  Vietos bendruomenėms ir plačiajai visuomenei atveriama galimybė praplėsti istorinę ir kultūrinę savivoką, įsižiūrėti į spalvingą, gyvybingą ir daugiamatę žydų diasporos kasdienybę ir šventes dvidešimtojo amžiaus pradžioje Lietuvoje.

Lietuvos žydai: nacių kolaborantų palaikymas – gėda visai valstybei

2018-10-16 14:37

Visuomenėje kilusi diskusija dėl nacių kolaborantų atminimo ženklų antradienį gavo dar vieną postūmį. Sostinėje surengto piketo dalyviai reikalavo užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atsiprašyti už poziciją dėl Lietuvos karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros arba trauktis iš pareigų. Tuo metu Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) giria diplomatijos vadovą dėl principingos laikysenos.

“Makabi” plaukimo čempionatas spalio 28 d.

LIETUVOS SPORTO KLUBO “MAKABI”
PLAUKIMO ČEMPIONATO
N U O S T A T A I

I. VARŽYBŲ TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
1. Populiarinti plaukimo sportą LSK „Makabi“ narių tarpe
2. Atrinkti geriausius plaukikus dalyvauti tarptautinėse Makabiadose

II. VARŽYBŲ VIETA IR LAIKAS

Varžybos vykdomos 2018 m. spalio 28 d. 11-13 val. Kauno m. daugiafunkciniame sporto ir
pramogų komplekse „GIRSTUTIS“, esančiame Kovo 11-osios g. 26, Kaunas. Dalyvių atvykimas iki 10.30 val.

III. VARŽYBŲ DALYVIAI

Varžybose gali dalyvauti visų amžiaus grupių plaukikai, kurie po paraiškų pristatymo bus
suskirstyti pagal amžiaus grupes. Kiekvienas dalyvis gali startuoti 2 distancijose.
Dalyvavimo mokestis: po 1999 m. gimusiems imtinai – 3 eurai, iki 1998 m. gimusiems imtinai – 5 eurai.
Paraiškos pateikiamos el.paštu makabilita.duskes@gmail.com , nurodant dalyvio gimimo metus, email ir
mob.telefono numerį , iki 2018 m. spalio 23 d. 24 val.
Vilniuje varžybų koordinatorius Artiom Perepelica: artiom.perp@gmail.com

IV. VARŽYBŲ PROGRAMA IR APDOVANOJIMAS
1. 25 m. laisvu stiliumi
2. 50 m. krūtine

Visi varžybų dalyviai apdovanojami atminimo medaliais.
Grupių prizininkai apdovanojami specialiais prizais.

LSK „Makabi“ vykdantysis direktorius
Michailas Duškesas

Muziejaus trečiadienis. Dar nematyta tarpukario Lietuva

Moksleiviai, bendradarbiai, miestiečiai, giminės, miestų ir gamtos vaizdai. Daug iki šiol nematytų vaizdų. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje jau veikia paroda „Tarpukario Lietuvos fotografų – M. Levi ir S. Bajer – palikimas“. Jos iniciatorė – 1978 m. iš Šiaulių su vyru į Niujorką išvykusi Faina Borovsky, kuriai parodą surengti padėjo Ukmergės kraštotyros muziejus. Mauša Levis (1886–1941) – p. Fainos senelis, o Simonas Bajeras (1893–1942) – senelės brolis.

Kaip rašoma parodos anotacijoje, iškart po Pirmojo pasaulinio karo Kaune dirbo vos keli fotografai, o 1918 m. prie jų prisijungė ir fotografas Simonas Bajeras, fotografijos studiją atidaręs Laisvės alėjoje 57 (čia veikė ir garsioji Perkovskio cukrainė, daug vėliau – populiari naktinė kavinė „Orbita“, – red. past.) . S. Bajeras buvo ne tik fotografas, bet ir fotokorespondentas, vienas to meto Lietuvos fotografų bendros veiklos iniciatorių ir organizatorių. Taip pat žinoma, kad apie 1918 m. Ukmergėje S. Bajeras kartu su M. Leviu atidarė fotografijos studiją „Baer ir Levi“. Nuo 1923 m. M. Levis tapo vieninteliu populiarios portretų, vinječių, grupinės fotografijos studijos savininku.

Faina Borovsky. Dainiaus Ščiukos nuotr.

„Prieš ketverius metus nusprendusi daugiau pasidomėti šeimos istorija nė nenutuokiau, kiek ir ko atrasiu“, – prieš pat parodos atidarymą pasakojo p. Faina. Jau po II pasaulinio karo gimusios moters tėvas daug apie giminės istoriją nebūdavo linkęs pasakoti, nes beveik visa ji, įskaitant ir abu fotografus, žuvo Holokauste – tai pats sužinojo tik po karo grįžęs į Lietuvą.

Neplanuotai su seniai pažįstamais šiauliečiais susitikusi Palangoje ji buvo supažindinta su Tarptautinio litvakų fotografijos centro įkūrėju britu Richardu Schofieldu („Kaunas pilnas kultūros“ interviu su Richardu rasite čia, – red. past.). Fotografas savo ruožtu išeivę iš Lietuvos nukreipė į akademiką Mindaugą Kaminską. Jis buvo rašęs mokslinį darbą apie komercinę fototgrafiją Kaume, kuriuo ir pasidalino su p. Faina.  Ji savo giminaičio S. Bajero pavardę darbe suskaičiavo paminėtą net 19 kartų!

Tuomet prasidėjo pačių fotografijų paieškos. Parodos iniciatorė buvo maloniai nustebinta, kiek M. Levy ir S. Bajero darbų galima rasti Lietuvos muziejuose (tarp jų – ir Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje bei Maironio lietuvių literatūros muziejuje) kurių fondų darbuotojai sutiko pasidalinti skaitmeninėmis fotografijų kopijomis. Kai ką su vyru sugebėjo ir įsigyti iš kolekcionierių. Įdomi, nors ir nedidelė, ekspozicijos dalis – YIVO institute Niujrke rastos iškarpos iš tarpukario laikraščių, kurių straipsniams iliustruoti panaudotos S. Bajero fotografijos. Vienoje jų – su Brodvėjumi sulyginta Laisvės alėja, kitoje – savo darbais „apsiginklavę“ kibirų gamyklos darbuotojai.

Keliose dešimtyse parodoje eksponuojamų fotografijų – ir Bajerų bei Levių giminės atstovai (mūsų favoritas – paslaptingas gražuolis Mordechai), ir p. Fainai visai nepažįstami žmonės. Žinoma, įdomių draugystės ir giminystės ryšių renkant fotografijas tikrai pavyko atrasti. Tokie, kartais malonūs, kartais – ne tiek, netikėtumai – pats geriausias paskatinimas imti domėtis savo šeimos istorija. Fotografijų albumų juk turime ne vienas, bet ar visus nuotraukose užfiksuotus žmones galime identifikuoti? O gal padarytume kokį istorinį atradimą, jei atidžiau pasidomėtume?

Kauno rotušės rūsys – jau trečioji parodos stotelė. Ji eksponuota Ukmergėje, kur tarpukariu veikė S. Bajero ir M. Levio salonas, taip pat – Šiauliuose, Ch. Frenkelio viloje. Būtų malonu, kad paroda keliautų ir toliau – gal net iki Niujorko? Į dar nematytus laikinosios sostinės ir kitų Lietuvos miestų vaizdus Kauno miesto muziejuje pasidomėti galite iki pat 2019 m. sausio 2 d.

kaunomuziejus.lt

Kotryna Lingienė © Kaunas pilnas kultūros

Geri darbai puošia – padėkime daugiavaikei žydų šeimai

Mielieji,

Norime kreiptis į Jus pagalbos, kuri reikalinga  sunkiai besiverčiančiai LŽB Socialinių programų departamento globojamaišeimai, auginančiai 3 vaikus. 

Šeimai netikėtai sugedo skalbimo mašina, kuri labai reikalinga, auginant 3 vaikučius iš  kurių- vienas dar kūdikis, deja, dėl sunkios finansinės padėties, šiuo metu šeima neturi lėšų jai įsigyti.

 Jeigu Jūs galite, ar pažįstate ką nors, kas norėtų pagelbėti šiai šeimai – padovanoti naudotą arba naują skalbimo mašiną, maloniai kviečiame Jus susisiekti su LŽB Socialinių programų departamento “Paramos šeimoms” programų koordinatore,  telefonu: 8 652 13 146 arba  el. paštu: rasheles@sc.lzb.lt

Esame nuoširdžiai dėkingi už Jūsų geraširdiškumą ir rūpestį.

 Nei vienas geras darbas nelieka nepastebėtas!

LŽB kviečia visuomenę išreikšti solidarumą su Holokausto aukomis

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę (LŽB) pasiekė žinia apie Vilniaus forumo organizuojamą piketą prieš neva juodinamą J. Noreikos atminimą.  Piketo dalyviai kviečiami prie Užsienio reikalų ministerijos rinktis nuo 11:30 val.

LŽB primena, kad “su žydų izoliavimu susijusių reikalų” tvarkytojui, Šiaulių geto organizatoriui Jonui Noreikai – Generolui Vėtrai atminimo lenta Vilniaus centre, ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato, galimai neteisėtai įrengta 1997 m., tuo tarpu paminklinis akmuo Pasaulio Tautų Teisuoliams sostinėje atidengtas tik šiemet. Manome, kad toks vertybinių prioritetų trūkumas nesuderinamas su nepriklausomos demokratinės teisinės valstybės dvasia.

Apmaudu, kad po 28-erių Nepriklausomybės metų, dalis Lietuvos visuomenės vis dar atsisako priimti ir pripažinti istorinius faktus ir ieškoti susitaikymo.

LŽB yra dėkinga už LR užsienio reikalų ministro poziciją J. Noreikos atminimo lentos pašalinimo klausimu ir skatina užsienio partneres žydų organizacijas išreikšti solidarumą.

Kviečiame visus sąmoningus Lietuvos piliečius atvykti prie LR  URM ir prisijungti prie alternatyvios LŽB akcijos – tapti 200 000 tūkstančių išžudytų Lietuvos žydų  balsu ir dar kartą perskaityti Šiaulių gete kalintų ir kankintų Lietuvos piliečių žydų vardus. Neleiskime, kad prie žydų naikinimo prisidėjusių asmenų išaukštinimas ir apologetika pamintų Holokausto aukų bei Lietuvos garbę gelbėjusių lietuvių – Pasaulio Tautų Teisuolių atminimą.

Negalinčius atvykti kviečiame pasirašyti peticiją už neatidėliotiną Jono Noreikos – nelegalios atminimo lentos nukabinimą nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato.

Užuojauta

Su liūdesiu prnešame, kad mirė Lietuvos žydų (litvakų)  bendruomenės narys Jakovas Pilianskis 1946 metų gimimo. Nuoširdžią užuojautą reiškiame artimiesiems,

Švenčionyse paminėtos Holokausto aukos

Švenčionyse paminėtos Holokausto aukos

Spalio 7 d Lietuvos žydų bendruomenė kartu su švenčioniškiais pagerbė Švenčionių Holokausto aukų atminimą Švenčionių miesto parke prie “Menoros”. Po to visi susirinkusieji dalyvavo Holokausto aukų pagerbime žydų masinių žudynių vietoje – Švenčionėlių poligone (miške tarp Platumų kaimo ir Šalnaičio ežero), kur amžinam poilsiui atgulė 8 tūkst. žiauriai nužudytų visos Vilniaus apskrities žydų.

Atminimo ceremonija buvusio geto vietoje – prie „Menoros“ Švenčionių parke vyksta kasmet pirmąjį spalio trečiadienį.

Atmintis gyva ir niekas neužmiršta. Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisej Šapiro susitikimo metu stengėsi paminėti visus atvykusiuosius ir padėkoti jiems, o ypač – atvykusiems iš toli.

Holokausto aukų atminimą taip pat pagerbė J.E. p. Urszula Doroszewska – Lenkijos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvos Respublikoje, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Vilniečių išeivių  asociacija Izraelyje „Beit Vilna“ su vadove Mickey Kantor.

Mieli Tėveliai, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai!
 Jau šį SEKMADIENĮ-15:00 val. kartu ieškosime atsakymų, kaip išspręsti pagrindines vaikų elgesio problemas!

Skubėkite registruotis!
Registracija telefonu 865213146 ir el. paštu rasheles@sc.lzb.lt

Socialinių programų departamentas kviečia Jus geriau suprasti savo vaikus. Ateikite į tėvystės įgūdžių lavinimo grupės įvadinį susitikimą, kuris vyks Spalio 14 d., 15:00 val., J. Heifeco salėje (3 a.) Susitikimo metu pristatysime “Tėvų grupių” programą, kurioje bus mokomasi efektyviau bendrauti su vaikais, padedama įgyti daugiau veiksmingų auklėjimo įgūdžių.
 Dalyvavimas nemokamas. Laukiame Jūsų.
Šiaulių apskrities Žydų bendruomenės senjorai kardiologės paskaitoje

Šiaulių apskrities Žydų bendruomenės senjorai kardiologės paskaitoje

Spalio 4d. Šiaulių apskrities Žydų bendruomenės senjorams buvo organizuota gydytojos kardiologės Virginijos Ežerskienės paskaita – konsultacija. Gerbiami mūsų senjorai turėjo galimybę sužinoti apie šiuolaikinius širdies gydymo metodus, po paskaitos gydytoja visus susirinkusius konsultavo individualiai, atsakė į užduotus klausymus.

Šiaulių apskrities Žydų bendruomenės senjorai sako, kad tokios paskaitos – konsultacijos yra labai jiems reikalingos. Atsižvelgdami į mūsų bendruomenės senjorų pageidavimą mėginsime organizuoti įvairių specializacijų gydytojų paskaitas – konsultacijas kas mėnesį. Šiaulių apskrities Žydų bendruomenė dėkoja gerbiamai gydytojai kardiologei Virginijai Ežerskienei už padovanotą mūsų bendruomenės senjorams puikią paskaitą – konsultaciją.

Kviečiame į kolekcininko Michailo Duškeso dokumentų parodą

Kviečiame į kolekcininko Michailo Duškeso dokumentų parodą

LŽB būstinės trečiajame aukšte dabar veikianti dokumentų paroda, skirta Vilniaus geto sunaikinimo 75 mečiui pamineti – tik apie Vilnių ir jo žmones: paprastus ir įžymius: rabiną Chaimą Ozer Grodzenski, daktarą ir visuomenininką Cemachą Šabadą, bankininką  Izraelį  Bunimovičių, verslininką Isaką Šumaną ir kitus. Eksponatai surinkti iš viso pasaulio, daugiausiai iš Vokietijos, JAV ir Izraelio.

Vienas įdomiausių eksponatų – pirmame stende, dideliuose lapuose apačioje to meto rusišku pavadinimu “Projekt ustava duchovnogo obsčestva Vilniuskoj sinagogi” (1888 m.) Šis dokumentas įsigytas Izraelyje iš žinomo judaikos kolekcionieriaus Leizerio Rano palikimo.

Kolekcijoje yra daug retų Vilniaus Choralinės sinagogos bei istorinės Vilniaus Didžiosios sinagogos nuotraukų įvairiais rakursais.

Dokumentų kolekcininkas M. Duškesas pasakoja, kad Lietuvos  žydų dokumentus iki Holokausto pradėjo rinkti maždaug prieš 15 metų, o prieš tai, nuo 1980 m. iki dabar renka įvairių šalių pašto ženklus. Ypač gerą pašto ženklų kolekciją jis surinko stalo teniso tema.

Vilniečiai šiandien gali įsitikinti, koks buvo turtingas jų miesto gyvenimas iki Holokausto ir ką Lietuva prarado. 

Izraelio litvakų asociacija „Beit Vilna“ Paneriuose kasmet pagerbia Holokausto aukas

„Beit Vilna“ (Vilniaus namai) – litvakų asociacija, jungianti Vilniaus krašto žydus Izraelyje  nuo 1965m. Asociacijos tikslas,- sako asociacijos vadovė Mickey Kantor,- saugoti tėvų palikimą, palaikyti Izraelio litvakų ryšius su Lietuva. Jie vilniečiai. Asociacijos nariai lankosi Izraelio mokyklose, pasakoja, ką išgyveno  tėvų karta per Holokaustą. Jie saugo savo šaknis. Kai atvyksta į Vilnių, „Beit Vilna“ nariai eina į Panerius, dalyvauja Gyvųjų marše. Tai asociacijos narių tradicija pagerbti savo tėvų ir protėvių atminimą, nepamiršti, kas padaryta žydams Lietuvoje per Holokaustą, prisidėti  įamžinant Holokausto kartos atminimą. Šiemet jie atvyko su žydų dainų ansambliu ir drauge su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene surengė dainų vakarą, skirtą Vilniaus geto sunaikinimo 75-osios metinėms.  Mickey Kantor mama išgyveno Holokaustą, dabar dukra dažnai atvyksta į Vilnių ir jaučiasi kaip namuose. Senamiestyje, Didžiojoje gatvėje tebestovi namas, kuriame gyveno jos mama.  

Priimtas sprendimas Šiaulių miesto Elnio gatvę pervadinti į Frenkelių gatvę.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenė spalio 4d. gavo džiugią žinią – šauni idėja tapo realybe.  Šiaulių miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Šiaulių miesto Elnio gatvę pervadinti į Frenkelių gatvę.

Jokūbas, Dora ir Chaimas Frenkeliai Šiauliuose apie 1893 m. Šiaulių Aušros muziejaus archyvas.

Mūsų bendruomenės pasiūlymą tokiu būdu įamžinti žymų šiaulietį pramoninką Chaimą Frenkelį, su dideliu entuziazmu ir nuoširdumu palaikė be galo daug garbingų šiauliečių.

Už idėjos įgyvendinimą, per tokį trumpą laiką, dėkojame Šiaulių miesto savivaldybės tarybai (ypatingai norime išskirti Ziną Žuklijienę, Gintarą Karalevičių ir Domą Griškevičių), LR Seimo nariui Stasiui Tumėnui ir jo šauniai padėjėjų komandai, politikui Vytautui Juškui, Šiaulių “Aušros” muziejaus vadovybei ir kolektyvui, Šiaulių “Laiptų” galerijos vadovei Janinai Ališauskienei, Šiaulių Turizmo informacijos centro direktorei Rūtai Stankuvienei ir kolektyvui bei kitiems.

Tikimės, kad tai yra viena iš pilietiškumo pamokų, kuri padės mums visiems po truputį atstatyti istorinį teisingumą.

 

 

„Heroizmas prieš sunaikinimą. Liudijimai“

„Heroizmas prieš sunaikinimą. Liudijimai“

Spalio 4d. iš Izraelio atvykęs Nechamos Lifšicaitės vardo ansamblis pristatė kūrybinį vakarą, skirtą Holokausto aukų atminimui „Heroizmas prieš sunaikinimą. Liudijimai“

Vakaras skirtas žydų heroizmui Vilniaus gete ir šio geto sunaikinimo 75-osioms metinėms. Ištraukas iš knygų, žydų poetų eiles, geto dainas jidiš kalba publika sutiko plojimais. Vakaras vyko Vilniaus universiteto Teatro salėje. Scenos ekrane į lietuvių kalbą išverstos eilės, Abos Kovnerio atsišaukimas geto kaliniams nepasiduoti, priešintis ir kovoti.

Geto dainų žodžiai taip pat išversti į lietuvių kalbą, kurias atliko dainininkės jidiš kalba. Vakarą vedė aktorius Gintaras Mikalauskas.

Vakaro režisierė ir pastatymo vadovė, scenarijaus autorė, pianistė Regina Driker.