Religija

Simas Levinas- pirmasis pokario Vilniaus žydų mokyklos direktorius. Dabar jis Lietuvos žydų religinės bendrijos pirmininkas

Simas Levinas- pirmasis pokario Vilniaus žydų mokyklos direktorius. Dabar jis Lietuvos žydų religinės bendrijos pirmininkas

Visa Lietuvos žydų bendruomenė pažįsta Simą Leviną kaip Lietuvos žydų religinės bendrijos pirmininką. Kauno dvi žydų religinės bendruomenės, Klaipėdos ir Vilniaus žydų bendruomenės yra šios bendrijos narės. S. Levinas buvo pirmasis pokario žydų mokyklos direktorius, taip pat dirbo LŽB Socialinio centro vadovu.

Vilniuje yra vienintelė veikianti sinagoga, kuri yra Pylimo g. ir vadinama Choraline. Kaip ten vyksta maldos?

Maldos vyksta tris kartus per dieną. Maldininkų yra pakankamai. Žydų religija yra sudėtinga, žmonės ateina melstis ryte, dieną ir vakare. Žmogaus gyvenimą reguliuoja atėjimas ir išėjimas iš sinagogos. Tik per Šabatą vyksta vieną kartą. Vasarą susirenka labai daug maldininkų, atvyksta garsūs rabinai, – Vilniaus Gaono pasekėjai. Dažnai visi giriasi savo lietuviškomis šaknimis, nes litvakas reiškia Gaono mokyklos tasą, tai reškia, kad jų tėvai ar protėviai kilę iš LDK teritorijos, daugelis iš Lietuvos. Jie skiria visą dieną maldai, po to išvyksta į Voložiną, kur Talmudo teksto nagrinėjimo metodą, sukurtą Vilniaus Gaono, dėstė jo mokinys Chaimas iš Voložino (1749-1821) specialiai tam tikslui jo sukurtoje ješivoje. Per žydų šventes sinagoga būna pilnutėlė ( taip buvo iki pandemijos), dalyvauja ne vien žydai ateina daug svečių lietuvių. Dalyvauja Lietuvoje reziduojantys įvairių šalių ambasadoriai.

„Nostra aetate“ deklaracijai, kuri reiškia istorinį posūkį santykiuose su žydais-55 metai

„Nostra aetate“ deklaracijai, kuri reiškia istorinį posūkį santykiuose su žydais-55 metai

„Nostra aetate“, žymėjusios istorinį posūkį santykiuose su žydais ir paraginusios siekti dialogo su kitais tikėjimais, paskelbimas. Deklaracija „Nostra Aetate“ (lotyniškai „Mūsų laikais“), kuri buvo priimta baigiantis Vatikano II Susirinkimui, skelbia, kad visa žydų tauta negali būti laikoma atsakinga už Jėzaus Kristaus mirtį, kaip buvo teigiama ankstesniais šimtmečiais.

Vienas iš kardinolo K. Kocho susitikimų su žydų atstovais. Šiame susitikime paminėtos Holokausto metinės.

Šiandien, lapkričio 23d. LŽB pirmininkė Faina Kukliansky su nedidele Pasaulio žydų kongreso atstovų (WJC) grupe interaktyviai susitiko su kardinolu Kurtu Kochu, kuris yra  Popiežiaus krikščionių vienybės skatinimo tarybos prezidentas, kardinolas Kurtas Kochas yra Bazelio vyskupas emeritas. Susitikime dalyvavo ir Fr. Norbert Hofmanas,  žydų ir katalikų religinių santykių komisijos sekretorius

Deklaracijos „Nostra aetate“ metinės paprastai yra proga draugiškiems susitikimams tarp Šventojo Sosto santykių su žydais komisijos ir Tarptautinio žydų religinių konsultacijų komiteto. Šiemet buvo numatyta surengti susitikimą Brazilijoje, tačiau dėl epideminės krizės pasaulyje renginys buvo atšauktas ir apsiribota bendru pareiškimu, kurį pasirašė kardinolas Kurtas Kochas ir rabinas Noamas Marans,  atitinkamai Vatikano Komisijos ir žydų organizacijos vadovai. Jame dar kartą pabrėžiama, kad „Nostra aetate“ paskelbta 1965 m. spalio 28 d. Paskelbė popiežius Paulius VI. Atvertdamas naują santykių puslapį deklaracija tapo kertiniu akmeniu geresnei erai.

VILNIAUS GAONO ELIJO LAIŠKAS

VILNIAUS GAONO ELIJO LAIŠKAS

Elijo ben Šlomo Zalmano Etikos testamentas

Norėčiau Jūsų prašyti nesisieloti dėl mano kelionės į Izraelį (tebūnie jis pastatytas ir įkurtas). Juk Jūs man iš tiesų tai prižadėjote. Ir kam Jums rūpintis? Daug yra žmonių, kurie išvažiuoja ilgam laikui dėl pinigų. Jie palieka savo žmonas ir vaikus. Ir jie keliauja, klajoja nieko neturėdami. Bet aš, ačiū Dievui, keliauju į Šventąją Žemę, kurią visi norėtų pamatyti. Tai yra visų izraeliečių svajonė ir Viešpaties Dievo troškimas. Ir tie, kurie yra danguje, ir tie, kurie yra žemėje, trokšta būti ten. Ir aš važiuoju taikiai, tebūnie pašlovintas Dievas. Nors tu žinai, kad palikau vaikus, kad mano širdis nerimauja dėl jų, kad palikau brangias man knygas ir visą mano namų šlovę ir taurumą. Ir buvau svetimas svetimoje šalyje.

Žinome, kad visas šitas pasaulis yra tuštybė ir visi džiaugsmai trumpalaikiai, lyg jų nebūtų buvę. Vargas tiems, kurie vaikosi tuštybės, neturinčios jokios naudos. Ir nepavydėk niekam turto, šeimininko saugomo vien jo nelabui.

Žmogus į pasaulį ateina iš motinos įsčių, — nuogas jis ir grįš; koks jis atėjo, toks ir paliks šį pasaulį. Ir kokia jam nauda darbuotis vėjui? Ir nors žmogus gyventų tūkstantį metų, visiems yra žinoma, kad ir kiek metų jis gyventų viskuo džiaugdamasis, visados prisimins tas tamsybės dienas, kurių bus daug, ir visa tai, kas ateis, yra tuštybė. Laikas apgaudinėja; jis kaip svarstyklės: pakelia viską, kas lengva, ir mažina sunkumus.

Ir šitas pasaulis panašus į tą žmogų, kuris geria sūrų vandenį. Jam atrodo, kad malšina troškuliį, bet po to jis dar labiau trokšta. Nė vienas žmogus nemiršta valdomas tik dalies aistrų.

Kokia žmogui nauda iš viso jo triūso? Prisimink tas ankstesnes  kartas, kurių meilė, ambicijos ir džiaugsmas dingo. Už tai jis gauna visokeriopas bausmes. Ir koks džiaugsmas žmogui, kai galų gale virsta žemės kauburėliu ir kirminu? Ir visi jo džiaugsmai kape pavirs kartėliu. Mirtis surišta su žmogumi. Tai ne atsitiktinumas. Žmogaus gyvenimas šitame pasaulyje išvien kupinas pykčio ir skausmo; dažnas nė naktimis neturi ramybės ir negali užmigti. Ir už kiekvieną žodį jis bus teisiamas, ir nė vienas žodis, kad ir koks nesvarus būtų, neliks nepastebėtas. Ir todėl raginu tave pratintis prie vienatvės, nes liežuvio nuodėmė nusveria visas kitas nuodėms sykiu paėmus.

Išmintingieji priduria, kad šmeižtas ir liežuvavimas yra didesnė nuodėmė negu uždrausto valgio vartojimas.

Kodėl aš taip daug kalbu apie vieną rimčiausių nuodėmių? Žmogus dirba tik savo burnai, ir jo mokslas nesugeba kompensuoti tuščiažodžiavimo. Ir koks pagrindinis žmogaus uždavinys šiame pasaulyje? Dėtis nebyliu, kad jo lūpos susispaustų kaip girnapusės. Viskas, visos pragaro kančios—dėl tuščiažodžiavimo nuodėmės. Ir dėl kiekvieno tuščio žodžio teks kentėti nuo pasaulio pradžios iki galo,– ir visa tai dėl nereikalingų žodžių. Bet dėl uždraustų kalbų, kaip antai šmeižto, pajuokos, priesaikos, įžadų, vaidų, keiksmų, ypač Sinagogoje ir Šabo  bei švenčių dienomis, — dėl viso to žmogui teks atsidurti pragaro gelmėje. Ir neįmanoma įsivaizduoti, kiek kančių ir bėdų teks žmogui iškęsti, nes nedingsta nė vienas žodis—visi jie būna užrašyti.

Žmogus visada sekamas negailestingųjų angelų, neatsitraukiančių nuo jo ir užrašančių visus jo žodžius. Ir dangaus paukštis savo balsu viską skelbs, ir visi turintieji sparnus viską papasakos. Neleisk savo burnai priversti kūną nusikalsti, ir nesakyk angelo akivaizdoje, kad tai buvo atsitiktinė nuodėmė, dėl kurios Dievas gali supykti. Dėl to moteris turi prisiminti, kad jos, kaip karaliaus dukters, garbė yra viduje. Ir viską, ko jai reikia, tegu ji perka per tarpininką, nors jai teks už tai mokėti du ar tris kartus brangiau. Nejaugi dėl to Valdovo ranka sutrumpės? Dievas aprūpina maistu ir išlaiko visus padarus nuo buivolo iki erkės, ir duoda kiekvienam pagal jo reikmes.

Ir Šabo, ir švenčių dienomis nekalbėkite apie nereikalingus dalykus. Net apie labai reikalingus kalbėkite trumpai, nes Šabo šventumas yra tikras. Ir nenoriai buvo leista Šabo dienomis sakyti ”Šalom”. Įsidėmėk, kaip viskas sugriežtinta vienu vieninteliu žodžiu. Pagerbkime Šabą kiek išgalėdami, kaip buvo daroma mano akivaizdoje. Nebūki jokiais atvejais šykštus, nes žmogui maisto nustatyta pagal jo reikmes, išskyrus išlaidas švenčių ir šabo dienomis.

Turiu dar ypatingą prašymą, kad tu mokytumei savo dukteris nevartoti prakeiksmų, neduoti įžadų, nemeluoti ir nesibarti. Tegul jos bendrauja tik taikiai, su meile, maloniai ir švelniai. Aš turiu keletą knygų apie dorovę jidiš kalba, tegul jos nuolat skaito jas švento švenčiausio Šabo dienomis, kurių metu jos neprivalo niekuo kitu užsiimti, išskyrus knygas apie dorovę. Dėl keikimosi, priesaikos ir melo mušk vaikus, visai  negailėdama jų, nes, saugok Dieve, dėl vaikų gadinimo bus nubausti tėvas ir motina.

Nes jeigu jūs ir stengsitės auklėti juos doroviškai, bet nepavyko, vargas dėl tos gėdos ir kančių šitame ir aname pasaulyje, — gėda niekina savo tėvą. Todėl pasistenk visomis jėgomis juos auklėti dorybės dvasia, tegul Viešpats Dievas padeda tau pasiekti tikslo, ir nenusivilk. Taip ir su kitais dalykais: būtina vengti šmeižto, liežuvavimo, prieš ir po valgio reikia kalbėti maldas, skaityti, “kriat šma”  (malda prieš miegą), — ir visa tai daryti su nuoširdžiu pamaldumu. Ir svarbu, kad jie, saugok Dieve, neišeitų iš namų ir kad atkreiptų savo ausį jūsų žodžiams ir pagerbtų tave ir motiną, ir visus vyresniuosius už save. Įpareigok juos ir kartok jiems, kad vykdytų viską, kas parašyta dorovės knygose.

Ir augink savo sūnus, duok Dieve, kad ilgai gyventų, ir auklėk juos dorais, kad eitų teisingu keliu. Mokėk jų mokytojui dosniai, laikyk jį savo namuose. Visos žmogaus išlaidos maistui nustatytos jau nuo Roš ha Šana, išskyrus išlaidas už Šventraščio mokymą.

Aš palikau jiems knygas studijoms. Nuolat rūpinkis jų sveikata ir maistu, kad nieko jiems netruktų. Tegul jie pirmiausia studijuoda “Chumaš” (Penkiaknygės pavadinimas hebrajų kalba), kad žinotų beveik atmintinai. Tegul mokytojas neapsunkina jų dideliu krūviu, nes mokslas įsisavinamas tik tada, kai jis lengvai ir maloniai pateikiamas.

Apdovanok vaikus nedidelėmis piniginėmis sumomis, nudžiuginsi juos, ir tas padės jų mokymuisi. Į tai vertėtų visada atkreipti savo dėmesį, nes visa kita yra tuštybė. Kai žmogus miršta, jis nieko nepasiima su savimi išskyrus dvi pamainas baltų apdarų (mirusiojo drobulė ir talesas-apsiautalas, kurį vyrai užsideda maldos metu), ir net brolis jokia kaina negali išpirkti jo.

Nesielvartauk, kai kas nors turtėja, nes mirštant jis nieko su savimi nepasiims. Nesakyk, kad paliksiu sūnums pinigus ir brangenybes pragyvenimui. Žinok, kad žmonės panašūs į lauko žoles—vienos žydi, o kitos vysta. Kiekvienas gimsta su savo likimu ir yra Aukščiausiojo Dievo globoje. Turtingo žmogaus paveldėtojai džiaugiasi jo mirtimi, tikėdamiesi gauti jo turtą, o jis nugrimzdo į kapą ir paliko savo turtus kitiems. Taip kaip buvo sakyta apie R. Šimoną ben Lakišą, kuris nieko, be kroko žiupsnio, prie kurio buvo pridėtas tekstas: “Ir palik savo turtą kitiems”, daugiau nepaliko.

Deja, vargas žmonėms, kurie triūsia ir kankinasi, kad galėtų palikti savo sūnums pinigus, vertybes ir visa, kuo pilni namai. Visa tai yra tuštybė, nes vienintelė nauda iš sūnų ir dukterų yra jų Tora ir dorybė. Jų maistas yra Dievo duotas. Kas juos sukūrė, tas ir pasirūpina būtiniausiais jų gyvenimo poreikiais. Svarbiausia, kad žmogus panaudotų savo pinigus labdarybei, išmaldoms ir, kad savo turtu pagerbęs Viešpatį Dievą, užsitarnautų aną pasaulį.

Be to, gerai žinoma, kad moteriai atpildas—matyti kaip jos sūnus lanko mokyklą. Ir ypač svarbu įteigti tai mano žmonai. Mūsų Išmintingieji sako, kad žmona yra garbinga, kai ji vykdo vyro norus. Tuo labiau, kad aš jai rašau tikrus Dievo žodžius. Esu įsitikinęs, kad ji padarys viską, ką aš jai parašiau. Nežiūrint į tai, aš norėčiau paraginti, kad nepakeistų nieko, kas mano parašyta.

Ir skaityk šitą laišką kiekvieną savaitę, ir ypač Šabo dienomis, prieš valgį. Ir įspėk namiškius, kad jie valgymo metu vengtų pokalbių apie nešventiškus dalykus ir nevartotų tuščių, šmeižiančių ir panašių žodžių.

Kai vesi savo sūnus dorovės keliu, tebūnie tavo žodžiai švelnūs ir geranoriški, ir jautrūs, prasiskinantys kelią į širdį ir užsitarnaujantys pritarimą. Ypač jei būsime verti persikelti į Izraelį, nes ten būtina eiti Dievo keliais. Todėl įpratink juos dorai gyventi  ir būti kilniadvasiais, o tai reikalauja kruopštaus kasdienio darbo. Įprotis nulemia viską ir tampa prigimtimi.

Kiekviena pradžia sunki, tik į pabaigą darosi lengviau.  Nuodėmingieji patys žino, kad jų kelias blogas ir kartus, bet jiems sunku atsikratyti savo kvailysčių. Toks jau žmogus. Vos tik jis nusižengia, jau ir užvaldo blogi instinktai. Tinkama priemonė vyrams — studijuoti Torą, moterims—būti santūrioms. Ir iki pat mirties žmogus turi drausminti save, bet ne pasninkais ir nuodėmių išpirkimais, o tramdydamas savo burną ir savo aistras. Ir tai yra atgaila.

Tai  ir yra visi pasaulio vaisiai, kaip parašyta: labdarybė ir žvakė, Tora—šviesa, bet dorybės mokymas yra gyvenimo kelias. Ir tai svarbiau už visus pasninkus ir savęs marinimą. Ir žmogus, kuris sugeba suturėti burną, užsitarnaus amžiną šviesą, saugomą aname pasaulyje. Raštuose pasakyta, kad žmogus, kuris trokšta gyventi ir svajoja apie geras dienas, privalo sulaikyti burną nuo pykčio ir lūpas nuo apgaulės. Tuo jo blogis bus išpirktas, ir jis bus išgelbėtas  nuo pragaro. Yra sakoma: tie, kurie sulaiko savo burną ir liežuvį, išsaugo savo sielą nuo bėdų; mirtis ir gyvenimas yra mūsų liežuvio rankose. Vargas tam, kuris žudo save kalbomis.

Ir koks yra plepumo pranašumas? Nuo visko yra vaistų, tik ne nuo šmeižto. Todėl pagrindinis dalykas — negirk nė vieno žmogaus, tuo labiau – nepeik jo. Ką pelno žmogus šmeižtu? Juk pasakyta: “Šmeižto burna yra gili duobė, į kurią krenta Dievo pasipiktinimas”.

Ir apsitverk pagrindine tvora — vienatve. Neišeik iš namų į gatves, — tik būtinam reikalui esant, arba labdarai ar religiniais tikslais. Į sinagogą išeik trumpam. Geriau melskis namie, nes sinagogoje negali išvengti pavydo ir negirdėti tuščių plepalų, o klausantysis ir tylintysis  taip pat yra baudžiami. Tuo labiau Šabo ir švenčių ir dienomis, kai susirenkama kalbėtis, — tada verčiau visai nesimelsk.

Geriau, kad ir tavo duktė neitų į sinagogą, nes ten ji mato gerus drabužius ir panašius dalykus. Ji pavydi ir pasakoja apie tai namuose, ir neapseinama be apkalbų bei piktų žodžių. Tegul ji suranda kaip karaliaus dukra, savo garbę savo namuose, ir tegul atsiduoda dorybei ir nepavydi pasaulio prabangos.

Viskas tuštybė, viskas apgaulinga. Kas pasirodo naktį, tas naktį ir išnyksta. Juk pasakyta, net jei jo didybė pakils iki dangaus, jo turtai vis tiek ne amžiams. Ir šito pasaulio džiaugsmas, net tą akimirką yra tuštybė, ir jis kiekvieno protingai galvojančio žmogaus yra smerkiamas. Deja, vargas tam, kuris eina blogu keliu. Verčiau būk visą dieną dievobaiminga, ir užsitarnausi aną pasaulį. Ir nesakyk: kaip užsitarnausiu aną pasaulį? Ką galiu padaryti? Nesvarbu, kas daugiau ar mažiau daro, bet svarbu, kad jo širdis būtų atverta dangui.

Tarp mano knygų  yra Saliamono išminties knyga jidiš kalba. Dėl Dievo meilės, reikia ją skaityti kasdien, nes ji yra svarbiausias veikalas apie dorybę. Reikia taipogi nuolatos skaityti Ekleziastą, nes ten atskleidžiami baisūs šito pasaulio dalykai. Bet saugok Dieve, kad skaitymas netaptų pagrindiniu tikslu, nes tuo žmogus neskatinamas darbams.

Daugelis žmonių skaito knygas apie dorybę, bet lieka abejingi darbams. Tai yra dėl to, kad jie skaito ir nesupranta, ir tuo viskas prarandama. Tai rodo alegorija apie žmogų, kuris sėja neardamas žemės, ir vėjas nusineša grūdus ir numalšina paukščių alkį. Ir visa tai dėl to, kad jis nesugeba paimti savęs į rankas ir atsiriboti, užsitverti tvora—ir jis lyg tas sėjėjas plyname lauke, kur kiaulės viską praryja ir sutrypia.

Kartais būna, kad žmogus sėja ant akmens, į kurį grūdas visai nepatenka, ir reikia akmenį taip suskaldyti, kad sutrupėtų. Dėl to aš rašau tau, kad muštumei savo vaikus, jei atsisakytų tau paklusti. Auklėk vaiką taip, kad jisai žinotų, kokiu keliu turėtų eiti, kad ir senatvėje nuo jo nenukryptų. Tai yra svarbi taisyklė, ypač auklėjant. Ir savo žentą raginau būtinai laikytis nurodymų, kaip skaityti, kuriuos anksčiau daviau. Tegul jo mokymas būna dėl Viešpaties Dievo ir tegul jis auklėja tuo save, vardan Dievo. Tegul nepaiso tų, kurie teigia, kad jaunuoliui tai nėra būtina. Atvirkščiai, žalio riešuto kiautas lengvai atsiveria. Ir svarbiausia, kad tai yra pagrindas visam kam. Tuo žmogus užsitarnauja viską; kaip Protingasis Rabis Meiras pažymi, tas, kas užsiima Tora dėl jos pačios, bus palaimintas. Pratink savo vaikus studijuoti skyrius ir Avot, ypač  Avot iš Rabi Natano darbų bei traktatą “Drech Erec”, nes jis pirmiau už mokslus – gražus elgesys. Parodyk didelę pagarbą savo senai uošvei ir elkis su kiekvienu žmogumi mandagiai, ramiai ir pagarbiai.

 

Brangioji motina. Suprantu, kad tau nereikalingas mano pamokymas, nes žinau tavo kuklumą ir padorumą. Ir nepaisant to, tegul skaito tau šitą laišką, nes jame yra gyvi Dievo patarimai. Ir nuoširdžiai tavęs prašau nesielvartauti dėl manęs, kaip prižadėjai. Ir jei Dievo malonė leis man būti Jeruzalėje, Šventame mieste, prie pat Dangaus vartų pasimelsiu ir paprašysiu už tave, kaip prižadėjau. Ir jei mes visi būsime palaiminti, visi kartu pamatysime šį miestą, jei Gailestingasis Valdovas to pageidaus.

Aš taip pat prašau savo žmoną, kad ji, kaip parašyta Toroje, gerbtų mano motiną, ir ypač—kaip našlę. Ir net mažiausias mėginimas jai sukelti sielvartą yra nusižengimas. Ir savo motiną paprašiau, kad tarp jų abiejų būtų santaika. Ir moteris turi savo artimąją nudžiuginti geru žodžiu, nes tai yra kiekvieno žmogaus pirminė dorybės pareiga. Teismo valandą kiekvienas bus klausiamas, ar jis elgėsi su savo draugu ramiai ir mandagiai. Didžiąja dalimi Tora siekia suteikti žmogui laimę. Tegul tarp šeimos narių, tarp vyrų ir moterų nekyla jokių ginčų, teviešpatauja tarp jų tik meilė ir brolybė. Ir jei kas nors iš jų pasielgtų nederamai, atleiskite vienas kitam ir gyvenkite, dėl Dievo meilės, tik santarvėje. Aš taipogi paprašiau savo motiną, kad auklėtų mano sūnus ir dukras švelniais žodžiais, kurie paveiktų, ir kad ji juos prižiūrėtų. Aš liepiu savo sūnums ir dukroms gerbti ją, ir kad tarp jų nekiltų jokių ginčų ir pykčio, bet viešpatautų tik taika. Taikos Valdovas teduoda jums ir sūnums, ir dukroms, ir žentams, ir broliams, ir visam Izraeliui – gyvybę ir taiką.

Tai yra žodžiai žmogaus, kuris visada meldžiasi už jus – žodžiai Elijo ben Šlomo Zalmano: tebūnie palaimintas jo doras atminimas.

 

Iš hebrajų kalbos vertė Filologijos mokslų daktarė Lėja Levitienė

Dėl Vilniaus Choralinės sinagogos kantoriaus veiklos

Dėl Vilniaus Choralinės sinagogos kantoriaus veiklos

Kantorius arba chazanas – pagrindinis sinagogoje maldų giedotojas. Vilniaus Choralinėje sinagogoje  giedojo žinomi kantoriai: Mordechajus Geršmanas, Noach Zeludkovsky, Abraomas Bernšteinas, Elias Zaludkowsky.  2002 m. sinagogoje giedojo ir žinomas pasaulyje kantorius Josef Malovani. Jis išrinktas ir mūsų sinagogos garbės kantoriumi.

Nuo 2008 metų sinagogoje dirba originalus ir ypatinas kantorius Šmuel Jatom – žinomas ir Lietuvos žydų bendruomenėse, į kurias nuolat ir kviečiamas. Jis yra vienintelis profesionalus kantorius Lietuvoje.

Šiomis dienomis koronavirusu užsikrečia kasdien jau šimtai žmonių, nustatomi vis nauji susirgimų atvejai.

Vilniaus sinagogoje pandemijos metu nustatyti pakankamai griežti reikalavimai, kuriuos ir rekomenduoja LR vyriausybė: visiems minjano nariams matuojama temperatūra, naudojamos kaukės, dezinfekuojami sinagogos suolai skirti maldai, durų rankenos, nuolat vėdinama salė.

Toros skaitymas vyksta Bimoje – paaukštinimas skirtas tik Toros skaitymui.Tai maža erdvė, kur sunkiai telpa vienu metu 4 maldininkai: kantorius, 2 minjano nariai sekantys, kad skaitant Toros ištrauką nebūtų padaryta klaidų ir pakviestasis, kuris perskaito palaiminimo žodžius. Visi gali būti su kaukėmis, kantoriui tai daryti sunku – jo skaitomi maldos žodžiai turi būti girdimi visiems esantiems sinagogoje.

Šiomis dienomis sinagogos valdybos posėdyje nutarta rekomenduoti kantoriui laikinai nevažinėti į regioninių žydų bendruomenių renginius.

Minjano vardu, atsiprašome šių bendruomenių, kad jų svarbių renginių metu negalės dalyvauti Vilniaus Choralinės sinagogos kantorius.

Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas Simas Levinas

Garbūs Izraelio rabinai apie saugumo priemones pandemijos laikotarpiu

Garbūs Izraelio rabinai apie saugumo priemones pandemijos laikotarpiu

Ultradoksinių  bendruomenių  rabinai Chaimas Kanevskis ir Geršonas Edelšteinas paskelbė eilę instrukcijų, raginančių tikinčiuosius laikytis atsargumo priemonių, susijusių su artėjančia Simchat Tora švente.

Šurmulingas šventės pobūdis ir dažnai perpildytos sinagogos nesudaro sąlygų rabinų nurodymams vykdyti. Nors rabinai teigė, kad reiktų stengtis organizuoti maldą lauke, jie nedraudė pamaldų sinagogose.

„Simchat Torah“ išsiskiria linksmais šokiais, taip pat ir ilgomis maldomis.

Šie rabinai pareiškė, kad šokantys žmonės neturėtų susikibti už rankų ir kad jie turėtų stovėti vietoje, nešokti. Laikantys Toros ritinius  turėtų dezinfekuoti rankas.

Garbūs rabinai pridūrė, kad tradicinės AKAFOT, sinagogos procesijos su Toros ritiniais metu, turėtų būti sutrumpintos ir kad žmonės neturėtų tiesiogiai bučiuoti ritinių, kaip yra tradiciškai daroma, todėl tai  daryti reikia per savo talitą.

Jie taip pat teigė, kad tikintieji šventės metu turėtų būti kuo toliau vienas nuo kito ir dėvėti kaukes.

 Užuot kvietus kiekvieną žmogų laiminti Torą, galima pakviesti tik 10 vyrų.

Kviečiame švęsti Simchat Tora

Kviečiame švęsti Simchat Tora

B”H  

Kai Sukkoto šventė baigiasi, švenčiama Simchat Tora (Toros džiaugsmas). Tokiu būdu pagerbiama Tora kaip svarbiausias judaizmo tekstas ir kaip relikvija, šventas objektas. Šventė mena Toros gavimą dykumoje; šis įvykis žydų bendruomenę įtvirtino kaip „Knygos tautą“.

Simchat Tora – šventė, kuri pažymi ištisus metus skaitytų savaitinių Toros skyrių ciklo pabaigą. Tą dieną mes skaitome paskutinį jos skyrių ir iš karto vėl pradedame skaityti Torą nuo pradžių.

Iš sinagogos Aron Kodešo paimamos visos ten saugomos Toros ir prasideda procesija su šokiais ir dainomis. Septynis kartus laikydami rankose Toros ritinius šokame apeidami sinagogos Bimą (paaukštinimas ant kurio ir skaitoma Tora). Visi esantys sinagogoje žmonės linksminasi.

Atrodytų keista, kad pasaulio žydai per Simchat Tora linksminasi ir šoka su Toros ritiniais. Tai siboliška. Tą diena panaikina skirtumą tarp Toros žinovų ir žydų retai ją skaitančių. Kai šokame su susuktais ritiniais prispaustais prie širdies ir jos turinys nematomas, visi esantys sinagogoje žydai susilygina ir gali džiaugtis kartu.

Simas Levin, Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas

 

S I M C H A T   T O R A

KIDUŠAS

Š o k i a i  su  TORA

BARAS : GĖRIMAI VAIKAMS IR SUAUGUSIEMS 

ŠEŠTADIENIS, SPALIO 10 D.   19:15 val.

  Vilniaus choralinė sinagoga

Sukka Vilniaus Choralinės sinagogos kieme

Sukka Vilniaus Choralinės sinagogos kieme

Pasibaigė ilgas mūsų savianalizės laikotarpis – atgaila ir apsivalymas.

Sulaukėme ir linksmybių laikotarpio, kuris sujungia judėjų tautą – SUKKOT.

Nepaisant apribojimų dėl pandemijos, Vilniaus Choralinės sinagogos teritorijoje sukonstruota tradicinė palapinė, skirta švęsti Sukkoto šventę,  šiemet ji prasidėjo spalio 2 d. ir trunka septynias dienas. Idėja – „apsigyventi“ arba praleisti laiką palapinėje kiekvieną savaitės dieną, valgyti ir švęsti, prisimenant praeitį, kai žydai gyveno palapinėse po išėjimo ir išsivadavimo iš Egipto.

 

Kaip ir mūsų protėviai prieš tūkstančius metų, laikinai paliekame savo šiltus ir jaukius namus, kad kiekvieną dieną pabūtume Sukkoje, trapiame statinyje be tvirtų sienų ir stogo. Taip tęsiame savo tradicijas, kurios prasidėjo mūsų gyvenimo Sinajaus dykumoje laikotarpiu.

Nepatogu, tačiau esame laimingi!  Ir šiandien išliekame ištikimi JAM, nežiūrint į pandemijas ir kitus gyvenimo sunkumus.  Esame kartu, kaip ir gyvenimo Sinajuje laikotarpiu.                                                                                                        Linkime, kad SUKKOT šventė būtų džiugi ir prasminga!

Esate laukiami Vilniaus Choralinės sinagogos Sukoje!

Simas Levin, Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas

LŽB pirmininkė Faina  Kukliansky:

Prieš Yom Kippurą  prašau  man atleisti, jei  aš netyčia įskaudinau žmones. Nebuvau pakankamai jautri, kad galėčiau tai pripažinti iškart. Man reikėjo stengtis geriau pažinti ir suprasti kitus,  tapti jautresne.  “Aš atsiprašau“ yra pati stebuklingiausia frazė, kokia tik gali būti ištarta. Tai tiltas tarp karo ir taikos ir žmonijos išlikimo pagrindas.

Linkiu visiems prieš Yom Kipurą atsiprašyti už savo kaltes. Kaip linki visiems Aukščiausiasis – gero įrašo gyvenimo knygoje!

Vilniaus chorinėje sinagogoje skambėjo Holokausto aukų vardai

Vilniaus chorinėje sinagogoje skambėjo Holokausto aukų vardai

2020-09-22


Ištark nužudyto žydo vardą – tegul būna gyva jo atmintis. Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos, kuri yra minima rugsėjo 23 dieną, išvakarėse Vilniaus choralinėje sinagogoje vyko Holokausto aukų vardų skaitymo ceremonija.

Kantorius Šmuelis Yatomas atliko „Kaddish“ – atminimo maldą. Antrojo pasaulinio karo metu šeši milijonai žydų žuvo nuo nacių ir jų pakalikų rankų.

Daugeliu atvejų buvo sunaikinta visa žydų bendruomenė miestuose ir miesteliuose. Nebeliko kam pasakoti savo istorijos ir ištarti jų vardus. Tai buvo dalis nacių plano -„galutinai išspręsti žydų klausimą“ Europoje.


Holokausto aukų vardų skaitymo ceremonijoje dalyvavo miesto visuomenės ir LŽB nariai. Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininko Simo Levino prašymu ceremonijos dalyviai pasidalino  savo šeimų istorijomis ir mintimis.

 Yom Kippur Vilniaus Choralinėje sinagogoje

 Yom Kippur Vilniaus Choralinėje sinagogoje

B”H  

 Sekmadienis, rugsėjo 27 d.
17:45  Vaišės prieš pasninką
18:46  Pasninko pradžia 
18:30  Malda KOL NIDREI

 

Pirmadienis, rugsėjo 28 d.
10:00  Šacharit
12:30  Iskor (atminimo malda)
17:30  Mincha

 

18:30  Baigiamoji malda NEILA
19:55  Pasninko pabaiga / vaišės
Aukos  artimųjų atminčiai (taip parašyta Iskor maldoje) –
priimamos sekmadienį nuo 16 v. sinagogoje.       

                        

Roš ha’Šana Choralinėje sinagogoje

Roš ha’Šana Choralinėje sinagogoje

 

Maldų tvarkaraštis

Rugsėjo 18 d., Penktadienis

18:45 Mincha / Maariv šventinės maldos, kidušas, šventiniai patiekalai.

Rugsėjo 19 d., Šeštadienis

10:00 Šacharit
20:15 Maariv
Rugsėjo 20 d., Sekmadienis
10:00 Šacharit
12:00 Pučiamas šofaras, skanėstai ir dovanos (Žydų 5781 m. kalendorius, medaus pyragas, specialios dovanos vaikams);
18:00 Tašlich pamaldos (Bokšto g. 19, Vilnius).
Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas apie Šnipiškių kapines

Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas apie Šnipiškių kapines

RABBINICAL Board“ (Rabinų tarybos) rabinas E Schlesinger, rabinas J H Dunner, rabinas CM Wosnerio rabinas E Shechteris, rabinas Z Feldman, rabinas B Z Blum, rabinas H Gluck.

Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas

34a Fairholt Road, London N16 5HW. Tel .: 020 8802 6853 • Faksas: 020 8802 6905/8800 0279

HershaftMB „Krausz“J SikasME Stern SGrosz SB E Bergerio rabinas A Pinter J Kruskal

PATIKSLINIMAS

Šis raštas sukurtas remiantis rašytu pareiškimu, paskelbtu Elul mėnesį 5775 (2015 m. rugsėjo mėn.). Jį paskelbė Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto rabinų taryba:                                                                                                                                                 rabinas Elyokim Schlesinger – Horomo ješivos vadovas ir CPJCE prezidentas,                                            rabinas Ezriel Schechter – Moreh Tzedek-London,                                                                        rabinas Ahron Dovid Dunner – Dayan (teisėjas) UOHC ir Adas Yisroel rabinas                        rabinas Ze’ev Feldman – Dayan (teisėjas) UOHC ir rabinas Torah Etz Chayim,                            rabinas Yosef Padwa – Dayan (teisėjas) UOHC ir Cheshev Ho’eifod rabinas, rabinas Blum – Dayan (teisėjas) Bobov-Londonas, rabinas Shemaya Low – Dayan (teisėjas) ir Kollel Satmar-London, rabinas Yosef Binyomin Wosner – buvęs Kehal Yetev Lev Satmaro-Londonas rabinas (šiuo metu Rosh (vadovas) Yeshiva Chachmei Lublin – Bnei Brak).

Su palaiminimu ir sutikimu rabinas Efrayim Padwa, Av Beis Din – žydų ortodoksų  kongregacijų sąjungos teismo pirmininkas, Londonas.

Su palaiminimu ir sutikimu rabinas Efrayim Padwa, Av Beis Din – žydų ortodoksų  kongregacijų sąjungos teismo pirmininkas, Londonas.

Jų pareiškime išreiškiamas palaikymas ir parama mūsų šventam darbui, pasirašant po derybų ir susitarimo su Lietuvos vyriausybe, siekiant išgelbėti Vilniaus Šnipiškių žydų kapines.

Žydų tautos gedulas – Tiša B’Av (devinta žydų mėnesio Av diena)

Žydų tautos gedulas – Tiša B’Av (devinta žydų mėnesio Av diena)

Tą dieną (šiais metais tai liepos 29 d. vakare)  buvo sugriautos abi žydų Šventovės (Pirma – Babilono 586 m. iki m.e., antra – Romos imperijos 70 m.e. metais).

9 Avo metu gedėsime, bet ir pasnikausime, skaitysime ypatingas  Eicha ir Kinot ritinėlių maldas.

Šiandien pasaulio judėjai sutinka Tiša B‘Av, kai greitai kinta gyvenimo realijos: globali pandemija be aiškios jos pabaigos, su uždarytomis valstybių sienos, ekonominėmis krizėmis ir pilietiniais neramumais.

Žinome, kad Antroji Šventovė buvo sugriauta dėl judėjų nepagrįstų tarpusavio nesutarimų. Tiša B‘Av šiandien rezonuoja  gilų liūdesį  dėl Šventovės ir realybės, kurioje mes šiandien esame. Tai ne tik pandemija, bet ir gilus, nesuprantamas visuomenės susiskaldymas.

Nauja fizinio ir moralinio žmonių susiskaldymo forma verčia mus dar labiau liūdėti dėl vienybės ir bendrų tikslų praradimo.

Šiandien labai svarbu atsiminti praeitį vardan mūsų ateities.                                               Gyva istorija, kai imperatorius Napoleonas Bonapartas išgirdęs kaip judėjai rauda sinagogoje  9 Av‘o naktį – paklausė, kodėl jie taip liūdi. Jam paaiškino, kad jie rauda dėl prarastos savo Šventovės.

Kaip seniai jie ją prarado?

Jam atsakė: prieš tūkstančius metų.

Tauta, kuri daugiau  kaip tūkstantį metų dar gedi savo sugriautos Šventovės, – tikrai turi ateitį.

Nepaisant milžiniškų netekčių per savo 4000 metų istoriją, judėjai liedami ašaras žinojo ir tikėjo, kad Mošijach (Mesijas) ateis per Tiša B‘Av.

Istorija su koronovirusu įrodo, kad žmogus – ne visagalis. Ne jis valdo pasaulį. Mes galime padaryti tai, ką pajėgia padaryti žmogus, bet tos veiklos rezultatas priklauso nuo Jo.

Tiša B‘AV – liūdniausia, bet ir viltį nešanti diena.

Maariv maldos sinagogoje šiandien prasideda 20 val.

Pasninkas – šiandien – trečiadienį, liepos 29 d., 21:25val.    

Tradicinis RITINĖLIO EICHA skaitymas sinagogoje – tą pačią dieną  22 v.     

Pasninkas baigiasi ketvirtadienį, liepos 30 d.22:09 v.

 

Simas Levin, Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas

Dalelė Panevėžio Izraelyje

Dalelė Panevėžio Izraelyje

Nuotraukoje Panevėžio ješiva Beni Brake, Izraelyje. PY nuotr.

Daiva Savickienė

Tragiškas Lietuvos žydų likimas Antrojo pasaulinio karo metais tapo akstinu atkurti dalelę Panevėžio Izraelyje.

Izraelis – populiari kryptis turistams iš Lietuvos. Daug kas ten keliauja dėl paplūdimių ir viešbučių Viduržemio jūros pakrantėje. Visgi Bnei Brako miestas, kur nėra turistinio šurmulio, vyrauja susikaupimas ir ramybė, turėtų būti ypač įdomus panevėžiečiams.

Čia veikia viena žinomiausių ir prestižiškiausių pasaulio ješivų Izraelyje, dar vadinama ortodoksų Harvardu – „Ponevezh Yeshiva“: Panevėžio ješiva. Dabar ši mokymo įstaiga net nebegali priimti visų norinčiųjų mokytis, o pasaulyje beveik nėra šalies, kurioje negyventų buvę ješivos auklėtiniai. Ne tik žydų rabinai, bet ir advokatai, gydytojai, dėstytojai, mokslininkai.

Ši dabar tarptautiniu mastu itin garsi mokykla pradžioje veikė Panevėžyje ir tik 1943 metais perkelta į Izraelį.


Naujos Panevėžio ješivos Izraelyje įkūrėjas rabinas Josefas Šlioma Kahanemanas. ARCHYVŲ nuotr.

Atstatė naujojoje tėvynėje Izraelyje

Panevėžio ješiva įsteigta po didžiulės tragedijos. Šios dvasinės mokyklos, tarpukariu veikusios Aukštaitijos sostinėje, rabinas Josefas Šlioma Kahanemanas kartu su sūnumi Abraomu 1940 metais su diplomatine misija išvyko į komandiruotę JAV. Tai išgelbėjo jiems gyvybes. Lietuvoje prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, visa Kahanemanų šeima, jų giminaičiai buvo nužudyti.

Panevėžio miesto žydų bendruomenės vadovas Genadijus Kofmanas pasakoja, kad būdamas toli nuo Lietuvos ir sužinojęs apie tragiškus šeimos ir visos žydų tautos išbandymus, J. Š. Kahanemanas apsisprendė steigti naują ješivą.

„Dabar ne laikas verkti… Tačiau niekas neturi būti pamiršta. Prisiminti reikia viską, kas buvo, – su liūdesiu kalbėjo rabinas. – Jei Panevėžio ješiva sunaikinta, ji turi būti atstatyta kitur.“

Tokie dvasininko žodžiai tapo atspirtimi atkurti, kas Antrojo pasaulinio karo metais pražuvo.

Pasak G. Kofmano, vieta Panevėžio ješivai buvo parinkta 1944 metais netoli Izraelio sostinės Tel Avivo.

Pirmiausia J. Š. Kahanemano iniciatyva Izraelyje įkurta prieglauda Lietuvos ir aplinkinių šalių žydų vaikams – našlaičiams, per karą praradusiems tėvus.

Vėliau įkurta ir Panevėžio ješiva. Po kurio laiko duris atvėrė dar dvi ješivos – Ukmergės ir Gardino.

Panevėžio ješiva 1949-aisiais. PY nuotr.

Trokštamiausios studijos

Bnei Brake sukurtas mokomasis kompleksas, kuriame kasmet studijuoja apie 3 000 studentų nuo pačių mažiausiųjų iki suaugusiųjų. Ją yra baigę daugiau nei 20 000 žmonių, tarp jų dabar yra tūkstančiai mokslininkų, šimtai rabinų, pedagogų ir kitų profesijų žmonių.

2001 metų rugpjūtį Panevėžyje viešėję šios ješivos atstovai, Kahanemano ainiai, pasakojo, kad prašymų studijuoti kasmet sulaukiama apie 500, tačiau vietų tėra apie 150. Žmonės plūsta studijuoti iš įvairiausių pasaulio kampelių, tad ir konkursai stojantiesiems į Panevėžio ješivą – išties dideli.

„Tai tarsi plačiai žinomi Oksfordas ar Harvardas“, – apie šią mokymo instituciją pasakojo jos vadovai.

„Kai 1944 metais J. Š. Kahanemanas Bnei Brake atidarė Panevėžio ješivą, visas pasaulis žinojo, ką jis ten sukūrė.“ G. Kofmanas Panevėžio ješivoje yra kelių pakopų mokymai. Šią pasaulyje garsią mokslo instituciją sudaro nemažai įvairių mokymo įstaigų. Ješivos atstovai, viešėdami Panevėžyje, yra pasakoję, kad aukščiausioje pakopoje mokosi jau suaugę ir šeimas sukūrę rabinai. Neturtingų šeimų vaikai čia priimami nuo penkerių metų, o turtingųjų, išgalinčių susimokėti už mokslą – nuo trylikos metų.

Be to, ši ješiva turi savo sinagogą Jeruzalėje. Yra ir didžiulė Toros biblioteka, atvira ir plačiajai visuomenei. Pats J. Š. Kahanemanas buvo ilgametis Panevėžio ješivos vadovas ir Izraelio Didžiųjų Toros žinovų tarybos narys.

Panevėžio vardą turintis mokomasis kompleksas Bnei Brake, kuriame kasmet studijuoja apie įvairaus amžiaus 3 000 studentų, tarp pasaulio žydų turi tokią pat reputaciją, kaip prestižiškiausi planetos universitetai. PY nuotr.

Sužinojo visas pasaulis

„Kai 1944 metais J. Š. Kahanemanas Bnei Brake atidarė Panevėžio ješivą, visas pasaulis žinojo, ką jis ten sukūrė. Įdomu, kad vienoje iš patalpų yra vitražai, vaizduojantys visas Lietuvos vietas, kuriose gyveno žydų bendruomenės. Tai išties unikalu.

Iš čia pavyzdį paėmė ir „Yad Vashem“ – Tautos atminimo institutas, kuris sukūrė tarsi akmeninius labirintus, vaizduojančius visos Europos žydų bendruomenes, egzistavusias prieš Antrąjį pasaulinį karą“, – pasakoja G. Kofmanas.

Panevėžio ješivą baigė tūkstančiai gabių žydų jaunuolių. Pasak G. Kofmano, viename garsiausių dvasinių centrų pasaulyje žydų jaunuoliai įgyja religinį išsilavinimą. Ji yra tapusi viena didžiausių Toros studijų centrų pasaulyje.

Pagal Izraelio ir Lietuvos vyriausybių susitarimą, kasmet į šią ješivą iš Lietuvos važiuoja mokytojai, istorikai, publicistai. Čia organizuojamos ne tik ekskursijos, bet ir seminarai. Tokie mokymai, trunkantys maždaug 10–12 dienų, rengiami jau apie dvidešimt metų.

Per juos susipažįstama ne tik su Holokausto, žydų tautos istorija, bet ir aplankomos visos su Panevėžio ješiva, žydų tautos tragedija susijusios vietos.

Panevėžio ješivos Bnei Brake 1954-ųjų laida. PY nuotr.

Garsina miestą Lietuvoje

2001 metais Panevėžyje lankęsi J. Š. Kahanemano ainiai teigė, kad besimokantieji Panevėžio ješivoje žino jos istoriją ir kur yra miestas, kurio vardu pavadinta dvasinė mokykla. Be to, čia stengiamasi išlaikyti tradicijas, buvusias prieškario Panevėžyje.

Pasak G. Kofmano, svečiai tuomet dovanojo Panevėžio ješivos Izraelyje istoriją. Šiuo metu Panevėžio ješiva veikia jau ne tik Izraelyje. Ji turi filialus ir Pietų Afrikos Respublikoje, JAV, Kanadoje. Kasmet Panevėžyje apsilanko nemenkos žydų delegacijos. Be kitų žydams svarbių vietų, jie pageidauja išvysti ir Panevėžio ješivos Izraelyje pirmtakę – atvyksta prie buvusio ješivos pastato Savanorių aikštėje (jame šiuo metu veikia konditerijos cechas).

„Jie nori pamatyti, kur buvo Panevėžio ješiva, kur jos šaknys. Viso pasaulio tikintys žydai – o tokių yra dauguma – žino, kad Panevėžyje tarpukariu buvo viena garsiausių ješivų pasaulyje. Kasmet sulaukiame svečių ir jie eina prie Panevėžio ješivos, pagal tradicijas meldžiasi, pasirašo mūsų bendruomenės svečių knygoje“, – pasakoja G. Kofmanas.

Gegužės 28d.  prasideda Šavuot – reikšminga ir linksma judėjų šventė

Gegužės 28d. prasideda Šavuot – reikšminga ir linksma judėjų šventė

Šavuot – Toros dovanojimo šventė. Tą dieną žydų tauta gavo dorovinio gyvenimo įstatymą. Ji švenčiama sivano mėnesio 6 dieną pagal žydų kalendorių. Tai nedarbo diena Izraelyje.

Hebrajų kalba Šavuot reiškia „savaitės“. Tai septinta savaitė po Pesacho antrosios šventės dienos. Tą dieną Mošė (Mozė) Sinajaus kalne gavo 10 D-vo įsakymų. Jie buvo įrašyti ant dviejų akmeninių plokščių. Hebrajų kalba vadinamų עשרת הדברים , o skaitoma „Aseret ha-Dvarim“. Išvertus tai reiškia „dešimt teiginių“. Dabar dažnai vartojamas ir graikiškos kilmės terminas Dekalogas.

10 D-vo įsakymų apsprendė visos žmonijos moralę ir civilizacijos eigą. Gavus žodinę Torą, dalis jos buvo užrašyta, o kitą dalį užrašė tik po 1500 metų, sugriovus antrąją Jeruzalės šventovę.

Šiais laikais per Šavuot dienas sinagogose išnešamos Toros ir skaitomi                              dešimt  D-vo įsakymų. Laikomasi senųjų tradicijų: Šavuot išvakarių naktį skaitoma Tora.

Tradicinės Šavuot vaišės ruošiamos iš pieno produktų ir medaus. Išvakarėse vaikai eina į darželius ir mokyklas su krepšeliais vaisių, nešdami iškirptas spalvingas aplikacijas mokyklos papuošimui.

Šavuot dieną skaitoma Rūt knyga (Megilat Rut), kuri buvo karaliaus Dovydo promočiūtė. Dovydas laikomas Jeruzalės įkūrėju.

Yra labai daug pasakojimų, kodėl skaitoma Rūt knyga Šavuoto metu. Dažniausiai aiškinama, kad Rūt atvykimas į Izraelį sutapo su Šavuot laiku, kai ji priėmė žydų tikėjimą, šis veiksmas buvo analogiškas žydų tautos pritarimui D-vo Torai.

VŽRB pirmininkas   Simas Levinas

Vilniaus Choralinėje sinagogoje vėl skamba malda

Vilniaus Choralinėje sinagogoje vėl skamba malda

Pirmadienį, gegužės 25 dieną, 8:30 val. 14 maldininkų susirinko po karantino rytinei Shacharit maldai į atidarytą sinagogą. Juos pasitiko neįprasta tvarka – kaukės, apsauginiai su pirštinėmis, kurie matavo atėjusiems temperatūrą, dezinfekavo rankas, priminė dėvėti kaukes.

Sinagogos salėje maldininkams teko iš naujo „susirasti“ sau vietą maldai. Jos buvo sužymėtos, išlaikant daugiau nei 2 m saugų atstumą.

Su visais susirinkusiais aptarta, kaip elgsimės  Toros skaitymo metu.   Malonu buvo pamatyti artimus veidus, kuriuos jungė daugelį bendros maldos metų.

Sutarėme, kad laikinai sutrupinsime maldų skaičių – jos vyks dienomis, kai skaitoma Tora – pirmadieniais, ketvirtadieniais ir šeštadienias.  Aišku, kad šį tvarkaraštį  pakoreguos judėjų tradicinės šventės.

Šiuo metu paruošta 30 saugių maldos vietų vyrams ir 14 moterims galerijoje. Vilniaus miesto žydai, kurie epizodiškai lanko sinagogą, pradėjo skambinti ir klausti įvairių dalykų, kaip dalyvauti, ar užsakyti tėvų mirties metinių maldų skaitymą (jorcait). Visiems paaiškinome.

Galime pasidžiaugti įvykusia švente – uždara kamerine bar micva.

Rabinas Sholom Ber Krinsky ir rebecen Dina Krinsky su sūnumis negaili laiko iš karantino miego pabudusiai sinagogai džiaugtis įprastu žydišku gyvenimu.

 

Iškilus klausimams,  susijusiems su sinagogos veikla – prašome skambinti pirmadieniais – ketvirtadieniais tel.: 865018270 nuo 11 iki 13 val.

VŽRB pirmininkas Simas Levinas

Mūrinis žydų paveldas Lietuvoje (I): skirtingi pastatų likimai

Mūrinis žydų paveldas Lietuvoje (I): skirtingi pastatų likimai

 15min.   Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė

Lietuvos miestų ir miestelių istorija neįsivaizduojama be žydų statytų ir jiems priklausiusių pastatų. Tai – ne tik mūrinės sinagogos, bet ir ligoninės, mokyklos, parduotuvės, amatininkų dirbtuvės, net fabrikai. Visa tai kadaise alsavo gyvybe ir virė gyvenimu.

Nemaža dalis šių pastatų XXI amžiaus nesulaukė – karai, skirtingos santvarkos ir laikas padarė nepataisomos žalos. Vis dėlto labai daug mūrinio žydų paveldo yra ir dabar, tik mes jo nepastebime. Be to, ne visų statinių likimas vienodas. Kas tai lėmė? Kaip išsaugoti tai, kas išliko?

Kokią istoriją ir kaip šie pastatai turėtų papasakoti mums visiems? Apie tai rašome šiame projekto „Litė: kas ji?“ straipsnyje.

Antrąjį šios temos straipsnį, kuriame apžvelgsime mūrinių pastatų likimą Kaune, kviečiame skaityti gegužės 27-ąją, vakare, rubrikoje „Litė – ליטע. Kas ji?“. Išlikusių mūrinių sinagogų yra, tačiau jų būklė skirtinga Vieni iš svarbiausių mūrinio žydiško paveldo objektų – sinagogos. Jų išsaugojimui valstybė jau kurį laiką skiria išskirtinį dėmesį.

Kalbėdamas apie tai Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras pasakojo, kad iki šių dienų išlikusios sinagogos yra vos 10 proc. to skaičiaus, kuris buvo anksčiau.

„Skirtumai tarp išlikusių sinagogų būklės labai dideli net ir didesniuose miestuose, jau nekalbant apie kaimo vietoves ir miestelius, kur ne tik žydų, bet ir pačių lietuvių dabar likę mažai“, – 15min sakė KPD vadovas V.Bezaras.

Kita vertus, yra ir labai gerų pavyzdžių. Pavyzdžiui, Joniškis, kuriame išliko, o dabar jau ir restauruotos dvi sinagogos – Baltoji ir Raudonoji. „Baltosios“ ir „Raudonosios“ sinagogų kompleksas Joniškyje.

Džiugiausia, anot pašnekovo, kad šios sinagogos nestovi tuščios – jos pritaikytos kultūrinei veiklai, jose vyks žydų paveldo, taip pat ir vietos bendruomenei skirti renginiai.

Panevėžio sinagogų atminimą saugo tikintieji ir archyvai

Panevėžio sinagogų atminimą saugo tikintieji ir archyvai

Didžioji Panevėžio žydų sinagoga. PANEVĖŽIO ŽYDŲ BENDRUOMENĖS nuotr.

 

Daiva Savickienė

Iš Panevėžyje veikusių žydų maldos namų vos per kelis dešimtmečius teliko prisiminimas.

Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą miesto centras ir pagrindinė aikštė atrodė visiškai kitaip. Iš tais laikais Panevėžyje veikusių bemaž dviejų dešimčių sinagogų didžioji dalis telkėsi būtent ten, miesto širdyje, kur būta net Sinagogų aikštės.

Deja, dabar šį paveldą dažniausiai mena tik archyviniai dokumentai ir retos nuotraukos.

Nepagailėjo nei istorija, nei laikas

Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas sako, kad XVII–XVIII amžiuje daugelis Lietuvos vietovių minėtos kaip turinčios sinagogas. Nors statytos šios, žinoma, jau kelis šimtmečius.

Maldos namai, pasak istoriko, buvo ne tik dvasinis, bet ir kultūrinis, ekonominis, politinis žydų bendruomenės centras.

„Skirtingai nuo katalikų, sinagoga atlieka kelias funkcijas, – aiškina D. Pilkauskas. – Tai ir bendruomenės susitikimų, Talmudo studijų vieta.“

Pasak jo, pastatų dydį, skaičių ir tipą lemdavo bendruomenės gausumas bei poreikiai, taip pat finansinės galimybės. Bet ne tik. Sinagogų statybą reguliavo tam tikri draudimai bei įstatymai. Jos negalėjo kilti aukštesnės nei katalikų šventyklos, nuo pastarųjų privalėjo būti nutolusios tam tikru atstumu.

Skirtingai nuo kitų religinių konfesijų, sinagogos statytos kompleksais. Be to, skirstytos pagal sezoną – į vasarines ir žiemines, pagal priklausomybę tam tikram luomui ar profesijai – į pirklių, darbininkų, siuvėjų, muzikantų ir panašiai.

Pesacho šventės pagrindinė mintis

Pesacho šventės pagrindinė mintis

Lietuvos žydų religinės bendrijos pirmininkas Simas Levinas 

Pesacho šventės istorijos pagrindinė mintis – pavergtos sąmonės išlaisvinimas, jos transformavimas. Nustokime būti robotais ir diena iš dienos atlikinėti tuos pačius veiksmus. Šventė suteikia galimybes ir jėgas  iš naujo pažinti save, ateina „priežastis“ atrasti pačius save, naujai pažvelgti į gyvenimą, išlaisvinti iš savo mąstymo kalėjimo protą ir dvasią.

Nugalėję save, mes pakylame į naują lygį – pranokstame patys save. Tą dieną mes nusimetame savo ego grandines, dvasios vergovę ir pakylame į naują lygmenį. Tik išsivadavę galime pamatyti, ko mums iš tiesų trūksta – pamatome objektyvią tikrovę ir sukuriame tvarką, vietoje kasdieninio chaoso  gyvenime.

Prieš šventę mes ruošiame kūną, sąmonę, namus, tvarką aplink save, kad priimtume galingą šventės transformacijos ir išsilaisvinimo energiją.

Pesacho vakare vyksta dvasinis susikaupimas – Seder‘is  (hebr. „tvarka“). Ši tvarka nurodo ir šventės vaišių eilę, kuri pabrėžia ir moko kurti harmoniją bei tvarką (Seder), priešpastato dominuojančią chaoso inerciją kasdieniame mūsų gyvenime. Prie jo energijos prisededa švari ir atvira Šabato Šviesa. Nepraleiskite progos gauti dvigubos jėgos ir tikrosios laisvės!

Šiais metais Pesachas švenčiamas kaip ir visada 8 dienas, nuo balandžio 8d. vakaro iki 16d.- ketvirtadienio.