Naujienos

Retenybe tapusi sidabro moneta įžiebė aistras: izraeliečiai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą

Retenybe tapusi sidabro moneta įžiebė aistras: izraeliečiai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą

Tai – kruopščiai suplanuota afera, leisianti pralobti nedideliam asmenų ratui. Tokiais kaltinimais drabstosi kai kurie kolekcininkai, nespėję įsigyti Lietuvos banko išleistos Vilniaus Gaonui skirtos proginės monetos.

Lietuvos banko atstovams tokia numizmatų reakcija atrodo keista, nes išankstinėje prekyboje internete po dvi monetas galėjo įsigyti visi norintieji. Lietuvos bankas šią sidabrinę monetą oficialiai išleido spalio 20-ąją, bet tądien banko kasose sostinėje ir Kaune nepasirodė nė viena. Užtat pasipylė perpardavinėtojų pasiūlymai. Pirmosiomis dienomis šią monetą, kurią centrinis bankas pardavinėjo po 62 eurus, dar buvo galima įsigyti už porą šimtų eurų, vėliau kaina tik kilo.

Po savaitės interneto aukcione eBay.com už šią kolekcinę monetą jau buvo prašoma net 990 JAV dolerių (846 eurų), o lietuviškame pardavimo portale vienas pardavėjas ją siūlė už 1500 eurų. Tiesa, pastarasis buvo pavienis išsišokėlis, nes netrūko monetą parduodančių už 500–600 eurų.

Bet neabejojama dėl vieno – kaina tik augs. Izraelyje kilo pyktis Tuo, kad Lietuvos banko kasų net nepasiekė taip geidžiamos monetos, pasipiktino ir Izraelio piliečiai – mat ši numizmatinė vertybė skirta rabino Elijo ben Saliamono Zalmano 300-osioms gimimo metinėms. Šis išminčius laikomas viena iškiliausių asmenybių ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio žydų istorijoje.

Apie monetos išleidimą ir svarbą vyriausybės posėdyje kalbėjo net lietuviškų šaknų turintis Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Izraelio žurnalistas Shimonas Brimanas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad pareigūnai ištirtų, ar ši situacija nebuvo suplanuota tam tikrai asmenų grupei siekiant pasipelnyti.

Jo manymu, tokį tyrimą atlikti paprasta – tereikia patikrinti, kas ir kada supirko monetas. „Man akivaizdu, kad tai – suplanuota afera, – „Lietuvos rytui“ sakė Sh.Brimanas. – Tokia pat mintis sukasi ir mano draugų kolekcininkų galvose.“ Izraelio žurnalistas baksnojo į perpardavinėjus ir piktinosi: „Kaip latviui pavyko gauti keliasdešimt monetų? Jis eBay.com portale jų pardavė jau 30!“ Sh.Brimanas įsitikinęs, kad visame pasaulyje žinomam išminčiui skirtas monetų tiražas specialiai sumažintas iki pustrečio tūkstančio: „Paklausa dėl šios priežasties dar didesnė, todėl perpardavinėtojų užsiplėšta kaina tik augs.“

Skaityti plačiau
Pianistės Goldos Vainberg-Tatz gyvenimas – lyg filmas: Vilniuje pasijunta dvylikamete mergaite

Pianistės Goldos Vainberg-Tatz gyvenimas – lyg filmas: Vilniuje pasijunta dvylikamete mergaite

Žurnalas „Stilius“

Pianistės Goldos Vainberg-Tatz (61 m.) gyvenimas – lyg įdomus filmas, kuriam dirbtinai kurti aštrių scenų nebereikia. Per karą stebuklingai nuo nacių išgelbėta mama, už kraujo giminę artimesnis katalikų kunigas, kelionė iš sovietinės Lietuvos į Izraelį, paskui – į Niujorką, studijos ten, kur mokosi muzikos pasaulio gabiausieji, skirtingi žemynai, svarbios scenos, laimėti konkursai, namai Manhatane, mylintys studentai…

Pakanka jos lėktuvui nusileisti Vilniuje, ir Golda vėl pasijunta dvylikamete mergaite su kasytėmis – tokia, kokia prieš daug metų gimtąjį miestą ir paliko. „Ir kaip verkiau, kai Izraelyje tas kasytes nukirpo! Ten su jomis buvo labai karšta“, – šypsosi visoje Europoje, Kinijoje, Jungtinėse Valstijose rečitalių surengusi pianistė, o jos pasirodymus transliavo įvairūs pasaulio radijo bei TV kanalai.

 

Taip pat ji yra grojusi su Lietuvos orkestrais – Nacionaliniu simfoniniu, Kameriniu, Šv.Kristoforo, Kauno simfoniniu. Jau visai vakare Lietuvos laiku su Golda kalbamės per „Skype“ – atvykusi iš Niujorko ji turėjo karantinuotis ir pavyzdingai laikėsi tvarkos. Ką tik baigė vieną pamoką internetu su Niujorke esančiu studentu, kita pamoka laukė po interviu. O iki tol – ilgos valandos prie pianino, kuris, laimė, yra ilgamečio Nacionalinio simfoninio orkestro koncertmeisterio, žinomo smuikininko Algimanto Pesecko namuose, kur viešnia apsistojo.

„Groju daug, bet kaimynai nesiskundžia. Sako, jiems patinka, – juokiasi pianistė, sulaukusi ne kaimynų, o pareigūnų skambučio į duris – jie tikrino, ar po kelionės laikomasi karantino. – Tvarkos reikia laikytis, tiesiog šiandien taip gyvename.“ Pastarosiomis dienomis Golda atsisakė pamokų su studentais, nes nori tik groti ir susitelkti į muziką. Taip ji ruošiasi kiekvienam koncertui, o šis jai tikrai svarbus – spalio 7-ąją Nacionalinėje filharmonijoje pianistė su Valstybiniu Vilniaus kvartetu atliks programą „Beethovenas ir ne tik“. „Filharmonijos scena man ypatinga, artimiausia širdžiai“, – Golda net nebando slėpti sentimentų šiai salei ir Lietuvos publikai, kurios yra išsiilgusi.

– Kaskart atvykusi į Lietuvą ir koncertuojate, ir skubate lankyti mamos Juditos Zakšteinaitės-Vainbergienės kapo, taip pat stengiatės nuvykti į Rokiškį, kur iki mirties gyveno ir yra palaidotas kunigas Antanas Gobis, jūsų švelniai vadinamas seneliu. Ar mama pasakojo apie savo išgyvenimus, kaip per karą iš vaikų stovyklos ją, mažutę šviesiaplaukę žydaitę, mokytojas nuvežė tuomet jaunam Panevėžio kunigui, kad jis paslėptų nuo žūties, kaip paskui keliavo iš vienų namų į kitus, bet visuomet juto A.Gobio globą ir rūpinimąsi?

Skaityti plačiau
„Auksiniai scenos kryžiai“ išdalyti: triumfavo Ross, Rimeikis ir… opera!

„Auksiniai scenos kryžiai“ išdalyti: triumfavo Ross, Rimeikis ir… opera!

LRT.lt   Ugnė Kačkauskaitė, LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“

„Auksiniai scenos kryžiai“ – svarbiausi ir garbingiausi scenos meno apdovanojimai Lietuvoje, kasmet skiriami geriausiems praėjusio sezono pastatymams, jų autoriams ir atlikėjams. Iškilminga apdovanojimų ceremonija transliuojama iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro.

Apdovanojimai kasmet teikiami vis kitame Lietuvos teatre. 2020-ieji Lietuvos operai ir dramai – išskirtiniai, 100-mečio jubiliejiniai metai.

„Pastarojo laiko situacija aštriau priminė, kaip mums visiems svarbu karantinavus kūnus nekarantinuoti sielų“, – sako LRT kultūros turinio redaktorė Agnė Biliūnaitė.

Rafailas Karpis. „Kandidas“ LNOBT / M. Aleksos nuotr.

 

Renginio režisierius – Gediminas Šeduikis, muzikos vadovas – Ričardas Šumila, choreografas – Martynas Rimeikis, scenarijaus autorius – Mindaugas Nastaravičius. G. Šeduikis LRT KLASIKOS laidoje teigė, kad „Auksiniai scenos kryžiai“ dažnai pavirsta į tikrą spektaklį. Jis taip pat pasidžiaugė, kad žiūrovai turės galimybę išvysti retai matomus scenos užkulisius, mechaniką, mašineriją.

Renginio vedėjai – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Rafailas Karpis ir lietuvių teatro bei kino aktorė Nelė Savičenko. Bus apdovanoti 16 šių nominacijų laureatų: „Scenografija“, „Moters vaidmuo“, „Vyro vaidmuo“, „Spektaklis vaikams ir jaunimui“, „Dramaturgija“ , „Metų patirtis“, „Nepagrindinis moters vaidmuo“, „Nepagrindinis vyro vaidmuo“, „Režisūra“, „Choreografija“, „Šokėja“, „Šokėjas“, „Solistė“, „Solistas“, „Muzika spektakliui“, taip pat už novatoriškumą ir drąsą scenoje bus įteikiamas Boriso Dauguviečio auskaras bei dar vienas garbingas apdovanojimas už ilgametį indėlį į scenos meną.

B. Dauguviečio auskaru už jautrius, novatoriškus ir drąsius eksperimentus apdovanotas aktorius Darius Gumauskas.

2019 metų padėkos premija už viso gyvenimo siekimus ir pasiekimus – už ilgametį indėlį į operos meną įteikta Irenai Milkevičiūtei.

Skaityti plačiau
Kepkime chalas kartu! Skelbiame receptus

Kepkime chalas kartu! Skelbiame receptus

 

Vakare, lapkričio 6 d. saulei nusileidus  Šabatą pasitikime kartu su Vilniaus žydų religinės bendruomenės vadovu Simu Levinu ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky su anūke Estera. Chalas mokys kepti Beigelių krautuvėlės vyriausioji kepėja Riva Portnaja. Mus sveikina Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Yossef Levy,  Šiaulių krašto žydų bendruomenė, pasaulinio chalų kepimo kartu projekto Shabbos project iniciatorius Rabinas Dr. Warren Goldstein.

Lauksime jūsų nuo 15.15 val. socialiniuose tinkluose – dalinkitės ir pažymėkite savo Šabato akimirkas #Šabasnamuose 

Tegu sugrįžta Šabatas namo – ten kur jam ir vieta.

 

„Beigelių krautuvėlės“ penktadienio Chala

RECEPTAS

1 kg miltų (persijokite)

2 kiaušiniai

1/3 stiklinės aliejaus

30 gr mielių

1,2 stiklinės vandens

1 šaukštelis druskos

2-3 šaukštai cukraus

Mieles ir cukrų įmaišykite į kelis šaukštus šilto vandens, palaukite kol pakils.

Į kalną miltų įmuškite kiaušinius, pilkite mieles, vandenį, aliejų, priedus – viską gerai suminkykite, kol masė nebelips prie dubens kraštų, jei reikia – pridėkite dar miltų.

Sudėkite tešlą, uždenkite rankšluosčiu ir šiltai palikite, kad pakiltų.

Po 30-40 min. ją šiek tiek paspaudykite, padalinkite į du gabalus, paskui iš jų suformuokite po 3 juostas ir supinkite į kasas. Paruoštus kepiniu dėkite į riebalais pateptą skardą, uždenkite rankšluosčiu ir palikite pakilti valandai.

Kiaušinį suplakite , patepkite pynutes. Barstykite jas aguonomis arba sezamais. T

Taip pat galite atskiras juostas barstyti zatar prieskoniu ir kitais.

Orkaitę įkaitinkite iki 190 laipsnių. Kepkite apie 20-25 min. kol gražiai paruduos.

Šabato eiga ir maldos anglų ir hebrajų kalbomis: https://bit.ly/2QutF5s

Renginį organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Šis edukacija parengta įgyvendinant projektą Žydų litvakų kulinarinio paveldo sąsajos su pasaulio virtuvėmis. Už paramą dėkojame Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Už paramą dėkojame ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos už galimybę skleisti žydiškos muzikos skambesį mūsų siužetuose.

Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: #ManoŽydiškaKelionė #ŽydųKultūrosMetai #ŽyduKultūrosDiena  #Šabasnamuose 

#KeepingItTogether #GeroŠabato #PenktadienioChala

Daugiau informacijos: Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt

Vieningi visuomenės labui

Vieningi visuomenės labui

 

Daiva Savickienė

XX amžiaus pradžioje Panevėžyje virte virė visuomeninis gyvenimas, ir kiekviena etninė bendruomenė įnešdavo į jį kažką savito.

Nors iki tarpukario Panevėžys turėjo gerokai mažiau gyventojų nei dabar, visuomeninių organizacijų gausa galėjo pasivaržyti su didmiesčiais. Visas išvardyti būtų sudėtinga vien dėl jų skaičiaus, mat neretai tokios organizacijos kurtos ne tik specifinėms visuomenės problemoms spręsti, bet ir norint steigti įstaigas – pavyzdžiui, mokyklas. Ir vienijo jos, žinoma, ne tik lietuvius, bet ir kitų tautų atstovus: kartais į atskiras, bet dažnai į mišrias draugijas.

Nuo karių iki menininkų

Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas pasakoja, kad anuomet įvairove ypač stebino Panevėžio žydų visuomeninės organizacijos.

Pavyzdžiui, mieste veikė ne viena jų sporto draugija: „Vanderfeigel“, propagavusi sveiką gyvenimo būdą ir keliones, Lietuvos „Makabi“ Panevėžio skyrius, kitos. Draugijos mieste kurtos ir profesijos pagrindu.

Gausi buvo Panevėžio žydų gydytojų draugija, Panevėžio dantų gydytojų draugija, Lietuvos žydų sveikatos apsaugos draugijos „Oze“ Panevėžio skyrius. Veikė ir Panevėžio žydų pramonininkų bei prekybininkų skyriai, panašios verslininkus vienijusios organizacijos.

Žydų kariai – nepriklausomybės kovų veteranai 1933 metais įsteigė Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos Panevėžio skyrių. D. Pilkausko duomenimis, 1920 metais buvo įregistruoti Panevėžio žydų dramos, muzikos ir dailės draugijos įstatai. Jos pagrindinis tikslas, istoriko pasakojimu, buvo platinti žydų dramos, muzikos, dailės kūrinius. Organizacija rengė literatūros paskaitas, šeimų vakarus, vakarus-spektaklius, stengėsi steigti žydų knygynus.

„Į draugiją buvo priimami asmenys, sulaukę 17 metų. Ir nebūtinai žydai, bet ir kitų tautybių asmenys. Ką priimti – sprendė valdyba“, – paaiškina muziejininkas.

Skaityti plačiau
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia kepti chalas kartu su milijonais pasaulio žydų ir prisijungti prie iniciatyvos #ŠabasNamuose

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia kepti chalas kartu su milijonais pasaulio žydų ir prisijungti prie iniciatyvos #ŠabasNamuose

 

Pranešimas spaudai

2020-11-05

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia kepti chalas kartu su milijonais pasaulio žydų ir prisijungti prie iniciatyvos #ŠabasNamuose

 Šių metų chalų kepimo šventė pasaulio žydų bendruomenėse bus švenčiama kiek kitaip. Šimtus tūkstančių moterų ir merginų jungiantys renginiai stadionuose, aikštėse ir bendruomenėse nevyks – chalos bus kepamos namuose, akimirkomis kviečiama dalintis socialiniuose tinkluose.

Šiais nepaprastais pasaulinės pandemijos laikais uždarius miestus, uždraudus susirinkimus, seneliai nebeapkabina anūkų, o visą darbo dieną dirbantys tėvai tapo etatiniais mokytojais. Tačiau vienintelis pastovus šiame chaose išliko Šabato (Šabo) šventimas.

Ironiška tiesa yra tai, kad šiais metais mes galime būti arčiau vienas kito nei bet kada anksčiau. Nesvarbu, ar kur esame – Amsterdame, Niujorke ar Johanesburge – visi esame namuose.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia pasitikti pasaulio žydus vienijantį Šabatą kartu.

Šiemet, lapkričio 6 d. – penktadienio popietę kviečiame kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene kepti chalas, dalintis bendruomeniškumo ir žydiškos tradicijos šiluma. Prie kampanijos prisijungia Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, kviečiame Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Ukmergės, Švenčionių žydų bendruomenes.

Vakare, saulei nusileidus  Šabatą pasitikti kartu su Vilniaus žydų religinės bendruomenės vadovu Simu Levinu ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky su anūke Estera.

Susitikime prie virtualaus Šabato stalo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė socialiniuose tinkluose.

Tegu sugrįžta Šabatas namo – ten kur jam ir vieta.

Viso pasaulio žydai šiemet, jau septintus metus iš eilės rengs chalos kepimo ir Šabo sutikimo vakarus savo bendruomenėse. Šiame užburiančiame renginyje dalyvauja tūkstančiai pasaulio miestų, o Vilnius – vienas jų. Prie pasaulinio “The Shabbos Project” ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pirmą kartą prisijungė 2016 m. rengdama nepaprastą žydiškos duonos – chalos kepimo vakarą, kartu su bendruomenės nariais ir brangiais draugais.

Chala – tai ypatinga, Šabui ir šventėms žydų šeimose kepama duona. Visa paruošimo, atplėšimo ir kepimo reikšmė glaudžiai siejasi su tradicijom ir religija. Pavadinimas pirmiausia reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai pirmosios tešlos gabalėlio, kaip rašoma Tanakhe, knygoje Bamidbar (Skaičių), ir tai vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“. (Bamidbar 15:20)

Renginį organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: #ManoŽydiškaKelionė #ŽydųKultūrosMetai  #ShabesatHome #ŽyduKultūrosDiena  #Šabasnamuose #KeepingItTogether #GeroŠabato

Daugiau informacijos: Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt

R.Karbauskis: Lukiškių aikštės perdavimas Genocido centrui nebebus svarstomas

Pataisos dėl Lukiškių aikštės perdavimo Genocido centrui šioje kadencijoje nebebus svarstomos, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis.

Anksčiau žadėjęs, jog pataisos iš komitetų į Seimo salę grįš po rinkimų, R.Karbauskis ketvirtadienį tvirtino, kad buriantis naujai valdančiajai daugumai, pataisų priėmimas nebetektų prasmės.

Skaityti plačiau
Eidamas 65-uosius mirė kompozitorius, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Faustas Latėnas

Eidamas 65-uosius mirė kompozitorius, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Faustas Latėnas

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dėl skaudžios netekties reiškia nuoširdžią užuojautą šeimai.

F. Latėnas 1990–1991 metais vadovavo Vilniaus „Lėlės“ teatrui, 1995–1996 m. ėjo Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro direktoriaus pareigas, 2000–2005 metais vadovavo Vilniaus mažajam teatrui, kelis kartus ėjo kultūros viceministro pareigas, patarė Lietuvos Respublikos premjerams kultūros klausimais. Faustas Latėnas – puikus kompozitorius ir teatro žinovas, išmintingas vadovas, sukūręs muziką ne vienam garsiam spektakliui žydų gyvenimo tema ir daugeliui lietuviškų kino filmų.

2014m. Valstybiniame akademiniame J. Vachtangovo dramos teatre vyko spektaklio „Nusišypsok mums, Viešpatie“ Grigorijaus Kanovičiaus romanų „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ir „Ožiukas už porą skatikų“ motyvais premjera (inscenizacijos autorius – Rimas Tuminas).

Kuriant spektaklį dalyvavo didelė menininkų grupė iš Lietuvos: režisierius R. Tuminas (J. Vachtangovo dramos teatro vadovas), scenografas Adomas Jacovskis, kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė muziką kūrė kompozitorius Faustas Latėnas. 1994 m. ta pati menininkų grupė spektaklį „Nusišypsok mums, Viešpatie“ sukūrė Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre.

Spektaklyje „Nusišypsok mums, Viešpatie“ muzikoje atsirado nauja tema. Muzikinį kontekstą supranta nedaug žmonių. Ir naują temą jie priima kaip gražų lyrinį kvartetą. Iš tiesų tai yra buvusio Vilniaus geto himno tema. Ji atsiranda spektaklio pradžioje, kai Efraimas atsisveikina su savo trimis mirusiomis žmonomis kapinėse, ir tampa muzikiniu ženklu, kuris pranašauja jų kelionės baigtį ir spektaklio finalą. Nors literatūrinio pasakojimo istorinis kontekstas kitas, spektaklyje žydų personažai simboliškai uždaromi į getą, sunaikinami.

Kad ir kaip būtų keista, teatras kataklizmų metu visada atsigauna, tampa priešstata tvyrančiai neapykantai kitų tautų atžvilgiu ir brutalumui.

Įdomu, kad Vilniaus geto himno autorius, žymus pianistas, Jeruzalės muzikos ir šokio akademijos profesorius Aleksandras Tamiras iš Izraelio.

UNESCO generalinio direktoriaus patarėjas Henrikas Juškevičius irgi atkreipė dėmesį į spektaklio svarbą. Juo itin domisi Maskvos žydų bendruomenė. Valstybiniam Vilniaus mažajam teatrui dėl įvairių priežasčių nepavyko suvaidinti spektaklio litvakams Izraelyje. Būta ir komiškų aiškinimų: „Spektaklis – geras, patinka, bet ideologiškai nepatogus – vaizduojami neturtingi žydai, o neturtingų žydų Izraelyje negali būti…“ Bet juk čia kalbama apie carinės Rusijos okupuotą Lietuvą, o ne apie šiuos laikus!

2020 m. rugpjūčio 27 d. Faustas Latėnas ir Arkadijus Vinokuras sukūrė performansą „Odė kančiai ir džiaugsmui“ skirtą baltarusių kovai už laisvę.

Latėnas kūrė muziką ir režisieriaus Raimundo Banionio pastatytam spektakliui „Dibukas“ – tai mistinė muzikinė drama, tai spektaklis-sakmė, paremta žydų tautosaka. Žydų folklore dibuku vadinama mirusiojo siela, kuri negali nusiraminti ir patekti į aną pasaulį. Muziką zongams sukūrė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas kompozitorius F. Latėnas Spektaklyje nagrinėtos temos domino kompozitorių.. Mistinė muzikinė dviejų dalių Alekso Tarno (Aleksejaus Tarnovickio) drama „Dibukas”, sukurta pagal paties pavadinimo Simono An-skio (Šlomos Zeinvelio Rappoporto) pjesę,  500 metų gyvuojanti žydų tautos sakmė buvo užrašyta prieš 100 metų. Įsiskverbęs į gyvo žmogaus kūną ir sielą, jis pakeičia to žmogaus asmenybę, pradeda kalbėti jo lūpomis, o jį išvaryti gali tik rabino egzorcizmas.

Kauno kamerinio teatro spektaklis – Daivos Čepauskaitės dramoje „Diena ir naktis“ autorė  pasirinko skaudžią Holokausto temą, visa talento jėga atskleistą tragišką Lietuvos žydų likimą – masinį naikinimą Holokausto metu. Režisieriaus sumanymą padėjo atskleisti ir kūrybinė grupė: kompozitorius Faustas Latėnas, dailininkas Sergejus Bocullo, aktoriai. Spektaklyje skambanti muzika nesavitikslė, ji pabrėžia ir padeda išryškinti prieštaringus herojų jausmus, kulminacinius momentus.

 

Atsisveikinimas su velioniu Kompozitorių sąjungos namuose (A. Mickevičiaus g. 29, Vilniuje) vyks lapkričio 5 d. 12–19 val. ir lapkričio 6 d. 9–12 val.

Lapkričio 5 d., 18 val. – šv. Mišios Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje (Sėlių g. 17).Karstas išnešamas lapkričio 6 d. 12 val. Laidotuvės vyks Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

Artimieji prašo pagarbą kompozitoriui išreikšti gėlės žiedu. Taip pat laikytis saugumo rekomendacijų, saugoti vieniems kitus.

IS prisiėmė atsakomybę už ataką Vienoje

IS prisiėmė atsakomybę už ataką Vienoje

Džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ antradienį prisiėmė atsakomybę už išvakarėse įvykdytą kruviną ataką Austrijos sostinėje, savo kanaluose pltaformoje „Telegram“ pranešė grupuotė.

Pranešime sakoma, kad „kalifato karys“ yra atsakingas už pirmadienio vakarą Vienoje įvykdytą ataką, kurios metu žuvo keturi žmonės. Atskirame pareiškime, prie kurio pridėta ginkluoto užpuoliko nuotrauka, IS propagandos padalinys „Amaq“ kalbėjo apie „vakar (pirmadienį) „Islamo valstybės“ kovotojo surengtą ginkluotą išpuolį Vienos mieste“. „Amaq“ taip pat paskelbė trumpą vaizdo įrašą, kuriame ginkluotas nusikaltėlis nufilmavo save, prisiekdamas ištikimybę džihadistų judėjimo lyderiui.

Austrų policija anksčiau antradienį pranešė, kad įtariamas išpuolio vykdytojas 20-metis Kujtimas Fejzulai (Kuitimas Feizulajus), apibūdinamas kaip IS prijaučiantis asmuo, buvo anksčiau teistas už terorizmą ir yra buvęs už grotų. K. Fejzulai pirmadienio vakarą ėmė šaudyti automatu judriame Austrijos sostinės rajone ir nužudė keturis žmones. Šaulį nukovė policija.

 

Skaityti plačiau
Sveikiname Libę Britaniskiną

Sveikiname Libę Britaniskiną

Libė Britaniskina atšventė savo 90-metį. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai sveikina ponią Libę su gražiu jubiliejumi ir linki daug geros sveikatos, gražaus gyvenimo ir džiaugsmo  artimųjų būryje. Tad būkit laiminga ir gyvenkit ilgai,
Nuotraukoje Libe su marčia Liuba .
Sakoma, kad Libė Britaniskina  yra vienintele likusi Utenos žydė, aktyvi bendruomenes ir klubo ,,Abi men zet zichė” narė.
Mazel tov!
Gyvenkite iki 120-ies!
Nuotraukoje Libe su marcia Liuba .
Ieškojo Pakruojo sinagogų, rado ir senamiestį

Ieškojo Pakruojo sinagogų, rado ir senamiestį

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

Pakruojyje, Kranto gatvėje, archeologai aptiko žieminės sinagogos pamatus bei Pakruojo senamiesčio XVII–XVIII amžių kultūrinį sluoksnį. Štiblo (siuvėjų sinagogos) vietos nustatyti nepavyko. Tyrimams vadovavęs archeologas dr. Ernestas Vasiliauskas sako, kad išsamaus istorinio, architektūrinio tyrimo apie žieminę ir siuvėjų sinagogas iki šiol nėra.

Štetlas kūrėsi prie upės

Archeologiniai tyrimai Pakruojyje (Kranto g. 8) vyko rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje, juos Pakruojo rajono savivaldybės užsakymu atliko Všį Archeologijos centras.

Savivaldybė rengia Kruojos upės pakrančių ir miesto parko sutvarkymo projektą – Lietuvos žydų bendruomenė išsakė pastabas dėl žydų paveldo pastatų identifikavimo ir tyrimų.

„Apie ieškomus objektus beveik nieko nežinoma, išskyrus 1938 metų Ch. Lemcheno ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus ekspedicijos medžiagą, sinagogų tyrėjos Marijos Rupeikienės tyrimus, bet tai – tik keli sakiniai. Visi rašo apie vasarinę sinagogą“, – sako E. Vasiliauskas.

Iki šiol archeologiniai sinagogų tyrimai Pakruojyje buvo daryti 2015 metais (Joniškyje – 2006, 2010–2011 metais, Vegeriuose (Akmenės r.) – 2017, 2019 metais).

Šių metų tyrimams Pakruojyje

Šių metų tyrimams Pakruojyje vadovavęs E. Vasiliauskas Kauno regioniniame valstybės archyve pasidomėjo, kokios buvo žydų bendruomenės Šiaulių ir Panevėžio apskrityse 1848 metais.

Tuometinei Šiaulių apskričiai priklausiusioje Žagarėje buvo 320 žydų namų (dūmų), Šiauliuose – 189, Joniškyje – 80, Vaiguvoje, Kurtuvėnuose – 0.

Panevėžio apskričiai priklausiusiame Pakruojyje buvo 33 žydų namai, Linkuvoje – 22, Panevėžyje – 172, Žeimelyje – 0.

XVIII amžiuje Pakruojyje dominuoja žydiška bendruomenė – 1790 metais žydų sodybų yra daugiau nei dvigubai, lyginant su krikščionių. 1897 metų surašymo duomenimis, Pakruojyje žydų yra beveik du su puse karto daugiau – 1 093. Situacija keičiasi po Pirmojo pasaulinio karo: 1923 metais Pakruojyje žydų jau begyvena 545.

Pakruojis tarpukariu

Vasiliauskas rodo kartografinę medžiagą: detalų 1935 metų Pakruojo miesto planą ir vokiečių aviacijos 1944 metų rugpjūčio 27 dieną darytas aerofotonuotraukas.

Miesto plane matyti žieminė, vasarinė sinagogos ir štiblas, tuomet tai buvo Vydūno ir Gedimino gatvių kampas.

Žvelgdamas į aerofotonuotrauką, E. Vasiliauskas stebisi, kad Pakruojis nėra paskelbtas saugomu urbanistikos paminklu – iki šios dienos išlikęs miesto planavimas, pagrindinė ašis su namais, susiaurėjančia gatvele (kur dabar šviesoforas).

„Miestas akivaizdžiai statytas pagal vokišką modelį – priklausė dvarininkams vokiečiams. Tokių miestelių rasime Kurše, Prūsijoje, jie nedidukai, pagrindinė ašis – gatvė arba aikštė, aplink tankiai sustatyti namai ir daugiau miesto nėra, laukai“, – sako E. Vasiliauskas.

1944 metais itin tankus užstatymas Pakruojyje matyti prie Kruojos upės, tiesiog ant kranto.

„Mano paaiškinimas būtų toks: didėjant gyventojų skaičiui (miestas dvarui priklausė iki 1861 metų), vietos trūko, štetlas susikūrė prie upės“, – sako archeologas.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Algimanto Miškinio rinkinyje, saugojamoje XX amžiaus pradžios Pakruojo nuotraukoje matosi dvi dominantės: bažnyčia ir sinagogų kompleksas. Vasarinė, žieminė sinagogos kartu su štiblu sudarė U raidės formos kiemą.

Daunoravos latvių fonde archeologas aptiko Pakruojo nuotrauką, kurioje matyti štiblas ir itin tankiai sustatyti namai. Gatvelė išliko, pastatai – ne.

Dabar, sako E. Vasiliauskas, jokio orientyro nėra – žvyrkelis, pieva, krūmai.

Statybų datos mįslė

Prieš archeologinius tyrimus, Pakruojo rajono savivaldybės pageidavimu, buvo atlikti geofizikiniai tyrimai. Ieškomų pastatų pamatų vietos nepavyko nustatyti. Aptiktos 2 anomalijos: štiblo vietoje – spėjama kanalizacijos trasa, žieminės sinagogos vietoje – galbūt krosnies arba rūsio liekanos.

„Geriausias profesorius šioje istorijoje – kastuvas“, – juokauja E. Vasiliauskas.

Archeologinių tyrimų metu buvo iškasti 9 šurfai.

Pirmasis šurfas kastas remiantis kartografine medžiaga ir matuotas lygiagrečiai vasarinės sinagogos šiaurės vakarų sienai. Čia paviršiuje kyšojo buvusios sinagogos pamatų pavieniai akmenys. Tęsiant tyrimus, archeologams pavyko atkasti ne tik pavienių akmenų, bet ir akmenų, surištų kalkių skiediniu.

Pamatai atidengti įvairiame gylyje (giliausia vieta siekė apie 1 metrą). Nustatyta, kad pamatai buvę 0,8 metro pločio.

Labiausiai pamatai apardyti tvarkant Kruojos upės šlaitą ir įrengiant rūsį – sovietmečiu tai buvo rajkoopsąjungos sandėlis. Betoninis perdengimo įrengimo laikas kol kas nenustatytas.

Preliminarus buvusios žieminės sinagogos dydis – 13×16,3 metro. Žieminė sinagoga buvo mažesnė nei vasarinė (13,74×18,47 m).

Vasiliauskas sako, jog vasarinė sinagoga buvo gausiai išfotografuota, o žieminės sinagogos nuotraukų beveik nėra. Sinagogos interjeras buvo užfiksuotas 1938 metų Ch. Lemcheno ekspedicijos metu, Pakruojo žydų tematika svarbi Gedardo Bagdonavičiaus grafikos piešiniuose.

Vasiliauskas konsultavosi su architektūros istorikais M. Rupeikiene, D. Puodžiukiene, A. Širviu.

Sprendžiant iš negausios medžiagos, žieminė sinagoga buvo monumentalaus tūrio, stačiakampio plano, ant mūrinio tinkuoto cokolio, tašytų rąstų sienomis.

Stilistika būdinga klasicizmo laikotarpiui – panašiai kaip gretimame Lašmenpamūšio dvaro ponų name.

Dešiniame kampe matyti žieminės sinagogos kampas. Stilistika būdinga klasicizmo laikotarpiui – panašiai kaip gretimame Lašmenpamūšio dvaro ponų name, kur pastogės karnizas dekoruoti plokščiomis modilijonus imituojančios lentelėmis.
Nuotr. iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus fondų.

Archeologinių tyrimų metu datuojančios statybinės medžiagos (išskyrus keletą geležinių kaltinių vinių) nebuvo aptikta.

„Ant vasarinės sinagogos staktos buvo 1801 metų data, ji – vėlyvojo baroko. Žieminė sinagogos statymo data nurodyti 1802 metai, ji yra klasicizmo stiliaus. Kaip taip gali būti, kad vasarinė – barokinė, jei Lietuvoje tuo metu jau 25 metus vyrauja klasicizmas?“ – kelia klausimą E. Vasiliauskas.

Archeologo versija – gali būti, kad 1801 metai yra ne statybos, o rekonstrukcijos data. Kitas paaiškinimas – statytojas buvo labai konservatyvus, galbūt atkartojo Vilniaus sinagogą – baroko stiliaus.

„Kiekvienas šaltinis įneša naujų duomenų, apie kuriuos reikia diskutuoti“, – sako E. Vasiliauskas.

Archeologas svarsto, kad atsakymų dėl statybos datos galbūt būtų galima rasti Pakruojo dvaro inventoriaus dokumentuose.

„Kadangi nuosavybė – tiesioginė, turėjo būti išduodami leidimai, jei jie išlikę, galbūt skirtas sklypas, lėšos, gal paaiškėtų ir kokia pavardė. Dvaras vokiškas, jie labai mėgo dokumentuoti.“

Vietos gyventojų pateiktais duomenimis, žieminė sinagoga buvo nugriauta pokariu, 1945–1950 metais.

Pamatų neaptiko

Buvusios siuvėjų sinagogos vietos identifikuoti nepavyko. Pagal 1935 metų kartografinę medžiagą spėjama, kad pamatai buvo 8×13 metrų dydžio. Štiblas stovėjo ant Kruojos upės šlaito, ant mūrinio cokolio, buvo stačiakampio plano. Medinis pastatas labiau priminė gyvenamąjį namą nei kulto pastatą.

„Gali būti, kad matuodami pagal netikslų planą, nepataikėme ir reikėtų apimti didesnį plotą. Arba – pastatas galėjo būti nuardytas su visais pamatais“, – svarsto E. Vasiliauskas.

Po velėna archeologai atidengė judintą gruntą su pavieniais akmenimis ir kalkių skiediniu, statybinį laužą, susidariusį praėjusio amžiaus 7–8 dešimtmetyje, griaunant Kranto gatvės šlaito pastatus.

Labai tikėtina, kad buvusios štiblo liekanos ir buvo sunaikintos apie 1970–1980 metus.

Pakruojo branduolys

Ieškodami sinagogų vietos, archeologai aptiko nesuardytą 32–65 centimetrų storio, XVII–XVIII amžiais datuojamą kultūrinį sluoksnį – Pakruojo senamiesčio fragmentą.

„Archeologų razina, – šypsosi E. Vasiliauskas. – Čia dar vienas taškas, kur pradeda vystytis Pakruojis, branduolys. Miestas archeologiškai nebuvo tirtas, tik dvaras.“

Tarp radinių – keramika, puodynių, koklių fragmentai, XVII amžiaus moneta, degėsiai, liudijantys siautusį gaisrą. Sinagogos buvo pastatytos po gaisro.

Ieško informacijos

Tyrimų rezultatus E. Vasiliauskas pristatė Pakruojo sinagogoje, susitikime dalyvavo ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

„Žydų bendruomenės noras – įamžinti sinagogų vietą“, – sako E. Vasiliauskas.

Archeologas tirtą sklypą (Kranto g. 8 aplinka) siūlo įtraukti į Kultūros vertybių registrą, vertingosiomis savybėmis įrašant Pakruojo senojo miesto kultūrinį sluoksnį bei žieminės sinagogos pamatus, grindinius.

  1. Vasiliauskas kreipiasi į skaitytojus: galbūt šeimos albumuose išliko nuotraukos, kuriose matyti Pakruojo sinagogos, arba turi kitų žinių – visa informacija yra svarbi.
Tegu sugrįžta Šabatas namo – ten kur jam ir vieta

Tegu sugrįžta Šabatas namo – ten kur jam ir vieta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia kepti chalas kartu su milijonais pasaulio žydų ir prisijungti prie iniciatyvos #ŠabasNamuose

Šių metų chalų kepimo šventė pasaulio žydų bendruomenėse bus švenčiama kiek kitaip. Šimtus tūkstančių moterų ir merginų jungiantys renginiai stadionuose, aikštėse ir bendruomenėse nevyks – chalos bus kepamos namuose, akimirkomis kviečiama dalintis socialiniuose tinkluose.

Šiais nepaprastais pasaulinės pandemijos laikais uždarius miestus, uždraudus susirinkimus seneliai nebeapkabina anūkų, o visą darbo dieną dirbantys tėvai tapo etatiniais mokytojais. Tačiau vienintelis pastovus šiame chaose išliko Šabato šventimas.

Ironiška tiesa yra tai, kad šiais metais mes galime būti arčiau vienas kito nei bet kada anksčiau. Nesvarbu, ar kur esame – Amsterdame, Niujorke ar Johanesburge – visi esame namuose.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia pasitikti pasaulio žydus vienijantį Šabatą kartu.

Šiemet, lapkričio 6 d. – penktadienio popietę kviečiame kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene kepti chalas, dalintis bendruomeniškumo ir žydiškos tradicijos šiluma. Prie kampanijos prisijungia Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, kviečiame Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių žydų bendruomenes.

 

 

Vakare, saulei nusileidus  Šabatą pasitikti kartu su Vilniaus žydų religinės bendruomenės vadovu Simu Levinu ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky su anūke Estera.

Susitikime prie virtualaus Šabato stalo ZOOMe! Registracija būtina.

ČIA >> https://bit.ly/3jDS9VQ

Tegu sugrįžta Šabatas namo – ten kur jam ir vieta.

Viso pasaulio žydai šiemet, jau septintus metus iš eilės rengs chalos kepimo ir Šabo sutikimo vakarus savo bendruomenėse. Šiame užburiančiame renginyje dalyvauja tūkstančiai pasaulio miestų, o Vilnius – vienas jų. Prie pasaulinio “The Shabbos Project” ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pirmą kartą prisijungė 2016 m. rengdama nepaprastą žydiškos duonos – chalos kepimo vakarą, kartu su bendruomenės nariais ir brangiais draugais.

Chala – tai ypatinga, Šabui ir šventėms žydų šeimose kepama duona. Visa paruošimo, atplėšimo ir kepimo reikšmė glaudžiai siejasi su tradicijom ir religija. Pavadinimas pirmiausia reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai pirmosios tešlos gabalėlio, kaip rašoma Tanakhe, knygoje Bamidbar (Skaičių), ir tai vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“. (Bamidbar 15:20)

Renginį organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Renginio anonsas socialiniuose tinkluose: #ManoŽydiškaKelionė #ŽydųKultūrosMetai #ŽyduKultūrosDiena  #Šabasnamuose 

#KeepingItTogether #GeroŠabato #PenktadienioChala

Daugiau informacijos: Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė, projects@lzb.lt

 

„Makabi“ stadiono vietą Kaune primins skulptūra Jonavos gatvėje

„Makabi“ stadiono vietą Kaune primins skulptūra Jonavos gatvėje

https://kauno.diena.lt/

Makabi“ stadiono vietą primins skulptūra Jonavos gatvėjeLaimučio Brundzos nuotr. „Makabi“ gatvėjeLaimučio Brundzos nuotr.

Jonavos gatvėje, netoli nuo tos vietos, kur prieš 100 metų buvo atidarytas „Makabi“ stadionas, iškilmingai atidengta menininko Gedimino Pašvensko skulptūra. Važiuodami šešių eismo juostų Jonavos gatve, veikiausiai, nei nesusimąstote, kad lygiai prieš 100 metų čia buvo futbolo stadionas – 1920-aisiais įkurta žydų sporto ir gimnastikos sąjunga „Makabi“ dar po metų, spalio 19 dieną Neries pakrantėje įrengė futbolo aikštę, pavadintą tokiu pat vardu.   „Pirmasis stadionas buvo Ąžuolyne. Antrasis – čia, tiesa, šiek tiek toliau nuo vietos, kurioje dabar stovime. Buvo ir trečias – Panemunėje, tik Panemunė tuo metu priklausė ne Kaunui, o Kauno sričiai “, –  prisiminimais dalijosi Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, anuomet aikštėje ir pats ne kartą spardęs futbolo kamuolį.

 

Nuo 1920 iki 1940 metų veikęs stadionas talpino maždaug pustrečio tūkstančio žiūrovų, turėjo bėgimo taką ir nedidelę tribūną. „Viskas buvo gerai, tik jei kamuolys nuriedėdavo į Nerį, žiūrovai išsiskirstydavo. Nelaukdavo 10 min. kol kas nors jį ištrauks iš vandens“, – kuriozines situacijas prisiminė G.Žakas.

Jo prisiminimus savaisiais papildė Lietuvos sporto klubo „Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas. Ilgametis vadovas prisiminė ne tik į vandenį krentančius kamuolius, bet ir 1926-1931 metų potvynius, kurie užsemdavo visą aikštę, palikdama kyšoti tik tribūnas. Jei kamuolys nuriedėdavo į Nerį, žiūrovai išsiskirstydavo. Nelaukdavo 10 min. kol kas nors jį ištrauks iš vandens.

Stadione buvo surengta daugybė varžybų. 1922-aisiais čia vyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, 1931 metais – pirmosios tarptautinės futbolo varžybos, kuriose susirungė Rumunijos ir Lietuvos sportininkai. Pastariesiems tąkart nepasisekė – rezultatu 4:2, šeimininkai turėjo pripažinti svečių pranašumą.   „Labai teisingai pastebėjo S.Finkelšteinas, kad šiame stadione vyko ne tik žydų „Makabi“, bet ir Lietuvos rinktinės varžybos. Tai reiškia, kad stadionas buvo atviras ne tik savo sporto klubo nariams“, – Kauno žydų bendruomenės pirmininkas neslėpė sielvarto, kad dauguma klubo narių, dovanojusių skambias pergales, neliko gyvųjų tarpe – jie buvo nužudyti.

Pagerbiant išėjusiųjų atminimą, prisimenant istoriją ir kelią, kurį per 100 metų nuėjo „Makabi“ klubas, penktadienio popietę šalia ofisų pastato „Kauno dokas“ atidengta skulptūra. Anot idėjos sumanytojo, skulptoriaus G.Pašvensko, jo darbas atkartojo futbolininko batelį bėgimo stadijoje. „Puiki mintis ir nepriekaištingai atliktas darbas“, – susirinkusieji negailėjo pagyrų kūrėjui ir vylėsi, kad Neries krantinėje paliktas ženklas, bus tarsi priminimas jaunajai kartai.

Knygą išleidusios žydės šeimos istorija – apie egzekucijoje dalyvavusius bendraklasius ir pusantrų metų meškos guolyje

Knygą išleidusios žydės šeimos istorija – apie egzekucijoje dalyvavusius bendraklasius ir pusantrų metų meškos guolyje

LRT.lt

Ruth Reches / R. Reches asmeninio archyvo ir Shutterstock nuotr. fotokoliažas

Kai kuriems žmonėms grybavimas samanotame miške anaiptol ne teigiamas emocijas kelia. Kaip ir pasivaikščiojimas siauromis Vilniaus senamiesčio gatvelėmis. Kai kurių seneliai savo anūkams seka pasakas ne apie slibinus ir karalaites, bet apie karą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Apie alkį, gilią žiemą, baimę palikti pėdsakus ant sniego. Apie meškos guolį, kuriame tenka slapstytis ne vienerius metus. Ir apie operos arijas, traukiamas miško slėptuvėje.

Ruth Reches – viena iš tokių žmonių. „Nerimas lydėjo mane visą laiką“, – sako mokslinį darbą, asociacijos „Slinktys“ išleistą knygą „Holokaustą patyrusių asmenų tapatumo išgyvenimas“ parašiusi Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorė, psichologijos mokslų daktarė.

Šioje knygoje bandoma suprasti Holokaustą patyrusių žmonių jausmus ir mintis. „Dažnai galvodavau, kaip karas pakeitė mano senelių gyvenimą, kokie jie būtų, jei karo nebūtų, kokia būčiau aš. Anksčiau nesuprasdavau, kodėl senelės šaldytuvas visada būdavo pilnas. Pykdavau ant jos, kad ji kaupia atsargas. Tik neseniai perskaičiau, kad taip daro dauguma išgyvenusiųjų Holokaustą. Senelis bardavosi, jei išmesdavome maistą. Dabar suprantu, kad lygiai taip pat maistą brangina visi išgyvenusieji“, – rašo autorė, savo disertacijoje kalbinusi Holokaustą patyrusiuosius. Pusės jų, baigus rašyti darbą, jau nebebuvo gyvųjų tarpe. Su jų išėjimu pasitraukė ir istorinė atmintis, kurią Ruth Reches dar spėjo užrašyti.

 

Knyga / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Skaityti plačiau
Ruth Reches knygos „Holokaustą patyrusių asmenų tapatumo išgyvenimas“ pristatymas LŽB

Ruth Reches knygos „Holokaustą patyrusių asmenų tapatumo išgyvenimas“ pristatymas LŽB

Holokaustas – baisiausia XX a. žmonijos tragedija, į kurios pasekmes gilinasi garsūs mokslininkai, istorikai, menininkai, kino ir teatro režisieriai iškilūs mūsų laikų rašytojai, poetai. Jų visų kūriniai sugrąžina mus į praeitį, primindami siaubingą nacių laikų žiaurumą, jie perspėja apie nusikaltimus prieš  žmogiškumą, įspėdami, kad Holokaustas ateityje nepasikartotų.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Baltojoje salėje vyko Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos ORT direktorės, Dr. Ruth Reches knygos pristatymas.

Ruth Reches monografija „Holokaustą patyrusių asmenų tapatumo išgyvenimas“ parengta daktaro disertacijos pagrindu. Joje nagrinėjama, kaip Holokausto sukelta trauma skatino keistis išgyvenusiųjų tapatumą karo metu, ir kokios yra ilgalaikės Holokausto pasekmės tapatumui.

Mokslininkų tyrimai įrodo, kad Holokaustas skausmingas ne tik tiems, kurie tai išgyveno, bet ir jų vaikams: kartų kartoms perduodamos traumos veikia stipriai,  galima pastebėti poveikį net ir trečioje kartoje. Būtent apie tai, remiantis savo patirtimi, pristatyme kalbėjo buvusių geto kalinių anūkė Ruth Rehes.

„Labai svarbu suprasti Holokaustą išgyvenusių žmonių jausmus ir mintis. Laikui bėgant turėsime  galimybę tik interpretuoti jų emocinį palikimą. Dažnai galvojau kaip karas pakeitė mano senelių gyvenimą? Kuo jie būtų tapę, jei ne karas? Kas aš būčiau? Net ir po 70 metų po karo Holokaustą išgyvenę žmonės ir toliau gyvena praeitimi. Ši tragedija paveikė jų emocinį, socialinį ir dvasinį tobulėjimą “, – sakė R. Reches.

11 tyrimo dalyvių, išgyvenusių Holokaustą, interviu medžiaga atskleidė tapatumo pokyčius, sukeltus Holokausto karo metu – pakito išgyvenusiųjų savęs kaip visuomenės nario suvokimas dėl atskirties, susijusios su tautybe; pakito savo žydiškos kilmės suvokimas; pakito savo vaidmens šeimoje suvokimas, šeimos narių praradimas sustiprino šeiminius ryšius tarp išlikusiųjų; pakito gyvenimo tikslai, pagrindiniu tikslu tapo išgyvenimas; pakito savęs vertinimas.

Holokaustas sukėlė ilgalaikes pasekmes tapatumui: Holokaustas suformavo savęs kaip „išgyvenusiojo“ suvokimą, kuris įgijo skirtingą vertę Lietuvos ir Izraelio visuomenių kontekste; išgyvenusieji save suvokia kaip vertinančius gyvybę, suprantančius materialių vertybių laikinumą; jie suvokia save kaip priimančius Dievą arba kaip neigiančius jo egzistavimą. Išgyvenusieji atskleidžia dvejopą savo santykį su Holokaustu: save suvokia kaip pasisėmusius stiprybės, gyvenimiškos patirties, Holokauste atradusius prasmę arba kaip netekusius gyvenimo tęstinumo.

Pasak autorės, knyga „Holokaustą patyrusių asmenų tapatumo išgyvenimas“ domina ne tik istorikus, bet ir skaitytojų ratą. Monografijos pristatyme dalyvavo, įspūdžiais pasidalijo literatūrologė Rima Kasperionyte, M.  Riomerio universiteto psichologė Aiste Diržytė, kultūros istorikas, VU docentas Aurimas Švedas, leidėjas, asociacijos „Slinktys“ pirmininkas Juozas Žitkauskas. Renginį moderavo filosofas, VDU lektorius Algirdas Davidavičius. Ištraukas iš knygos pristatė  Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos ORT mokiniai. Renginyje dalyvavo Pianistas Vitalijus Neugasimovas

Knygos pristatymas sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą.

Knyga turi svarbią išliekamąją vertę, kadangi tyrimo dalyviai, kurių interviu pateikiami knygoje, buvo 80 ir daugiau metų amžiaus tyrimo metu, o dabar, praėjus keliems metams po tyrimo, dalies jų jau nebėra gyvųjų tarpe.

Monografija išleista dviem lietuvių ir hebrajų kalbomis su išsamia santrauka anglų kalba. Knyga iliustruota nuotraukomis iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus fondų, kuriose užfiksuota Holokausto vietos Lietuvos teritorijoje.

Knygos autorė Ruth Reches g. 1975 m. 1996 m. įgijo visuomeninių mokslų – sociologijos, psichologijos, kriminologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį Bar Ilan universitete Izraelyje, 1988 m. – psichologijos bakalauro laipsnį, 2001 m. psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį (klinikinė psichologija) Vilniaus universitete. 2011-2019 m. studijavo Mykolo Romerio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Kordobos universiteto jungtinėje Psichologijos krypties doktorantūroje.

Didžiausia Kauno geto gyventojų naikinimo akcija buvo įvykdyta 1941 m. spalio 28 – 29 d.

Didžiausia Kauno geto gyventojų naikinimo akcija buvo įvykdyta 1941 m. spalio 28 – 29 d.

Spalio 28d. kaunos žydų bendruomenė prisiminė Didžiąją akciją ir jos aukas. Pasak bendruomenės pirmininko Gerco Žako, ,,pagerbėme jas toje vietoje, kurioje Kauno geto laikais buvo Demokratų aikštė. Aikštė, kurioje prieš 79 metus nuo pat ankstyvo ryto stingdančiame šaltyje Kauno geto žydai visą dieną stovėjo ir laukė… Iš pradžių net gerai nenutuokė, ką reiškia esesininko tariami „į dešinę, į kairę… “, palydimi balta pirštine apmauto jo piršto gesto, – kuri pusė gera, kuri bloga, kuri – kelias į mirtį, kuri – į gyvenimą (bent kol kas).
Vakare gete tvyrojo niūri, slogi nuotaika, kiekviename namelyje, kiekviename žmonių prigrūstame kambarėlyje kažko trūko, vienur liko užmerktas žlugtas, kitur kelios bulvės puodelyje…
Didžiausia Kauno geto gyventojų naikinimo akcija buvo įvykdyta 1941 m. spalio 28 – 29 d. „Didžiosios“ akcijos metu IX forte buvo nužudyta 10 tūkstančių žmonių, tarp jų – 4273 vaikai.
“Užmiršti nužudytuosius – tai tas pats, kas nužudyti juos antrą kartą.” Nobelio literatūros premijos laureatas Elie Wiesel.
Izraelis dėkoja Lietuvai už simbolinį gestą – Netanyahu išleistą monetą vadina jaudinančiu momentu

Izraelis dėkoja Lietuvai už simbolinį gestą – Netanyahu išleistą monetą vadina jaudinančiu momentu

LRT.lt 

Minint Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus, Lietuvos bankas išleido šiai progai pagerbti skirtą proginę monetą su hebrajiškais įrašais. Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu sekmadienį tai pavadino „jaudinančiu“ momentu.

Lietuvos banko išleista kolekcinė 10 eurų nominalo moneta skirta pagerbti Vilniaus Gaono 300-ąsias gimimo metines.

„Vakar išgirdau, kad Lietuvos Vyriausybė pagamino monetą, kuri pagerbia Vilniaus Gaoną – vieną didžiausių mąstytojų, Toros interpretuotojų ir žydų tautos atstovų. (…) Jaudina, kad yra europietiška moneta su hebrajiškais įrašais, kuri vaizduoja vieną didžiausių Izraelio sūnų“ – sekmadienį Izraelio parlamento posėdyje pareiškė B. Netanyahu, priminęs, kad jo šeima turi saitų su Vilniaus Gaonu.

Lietuvos centrinio banko pirmininkas Vitas Vasilauskas pristatė naują proginę kolekcinę monetą, skirtą Vilniaus Gaono Eliyahu ben Shlomo Zalmano 300-osioms gimimo metinėms paminėti. Pristatyme Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje  dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų ir kultūros viceministrai, bibliotekos vadovybė, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossy Levi, užsienio šalių diplomatai, žurnalistai ir visuomenė.

Nuotraukoje: Izraelio ambasadorius Lietuvoje J. Levi ir Lietuvos centrinio banko vadovas V. Vasiliauskas

Izraelio ambasadorius Lietuvoje Yossefas Levy taip pat dėkojo už tokį gestą.

„Man trūksta žodžių reiškiant padėką Lietuvos banko vadovui p. Vasiliauskui ir Lietuvos Vyriausybei už šį nuostabų gestą, kuris palietė daugelio žydų ir izraeliečių širdis. Tai tikrai vienas nuostabiausių momentų man, tautos, kuriai priklausė Gaonas, ambasadoriui. Tiesiantieji atjautos ir meilės kelius tarp mūsų žmonių, rodo, kokia nuostabi yra Lietuva“, – LRT.lt atsiųstame komentare nurodė diplomatas.

10 eurų moneta, pagaminta iš 925 sterlingų sidabro, sverianti 23,3 gramus, išleidžiama 2500 vienetų tiražu.

Monetos pristatymo akimirkos

Monetos dizainerė yra Viktorija Siderait-Alon, sujungusi Lietuvos simbolį „koloną“ („Gedimino stulpai“) su žydų menora. Išilgai averso kontūro yra užrašas hebrajų ir lietuvių kalbomis „Vilnos Gaono metai ir žydų istorija Lietuvoje“. Be to, monetos metai nurodyti ir Grigaliaus kalendoriuje, ir hebrajų chronologijoje.

Kitoje pusėje, paauksuotomis hebrajų abėcėlės raidėmis, yra Vilniaus Gaono vardo ir skaičiaus 300 santrumpa. Išilgai kontūro Gaono pavadinimas nurodomas anglų ir lietuvių kalbomis.

Lietuvos nepamiršęs Samuelis Bakas Holokausto traumą slepia po spalvotais simboliais

Lietuvos nepamiršęs Samuelis Bakas Holokausto traumą slepia po spalvotais simboliais

LRT.lt portalas

Atminties akmenys. Dailininkas Samuelis Bakas

„Jo kūriniai slepia plačias ir gilias prasmes. Spalvoti ir iliustratyvūs paveikslėliai mus patraukia iš pirmo žvilgsnio, jie tarsi iš pasakos knygos. Mes matome angelą, rojaus vaisių, tačiau kai prieini arčiau ir pamatai visą istoriją iš arti, atkoduoji simbolių prasmes, tuomet supranti, kad Samuelis Bakas kalba apie baisius dalykus: apie karą, apie sunaikinimą, apie prarastą Vilnių“, – LRT RADIJUI sako Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Tolerancijos centro vadovė Ieva Šadzevičienė.

Iš geto ištrūkti pavyko tik Samueliui su mama. Visa šeima buvo išžudyta. Po karo juodu išvyko į Izraelį, vėliau – į Prancūziją, Šveicariją. Jaunuolis S. Bakas studijavo dailę keliose meno akademijose.

LRT tęsia projekto „Atminties akmenys“ pasakojimus, kuriais siekiama prisiminti ir pagerbti Lietuvoje gimusius, gyvenusius ar į pasaulį iš Lietuvos pasklidusius iškiliausius litvakus.

Vienas žymiausių iš Lietuvos kilusių dailininkų gimė Vilniuje 1933 metais – tais pačiais metais, kai Adolfas Hitleris atėjo į valdžią.

Skaityti plačiau
Kviečiame į skulptūros ,,Makabi” stadionui atidengimo ceremoniją

Kviečiame į skulptūros ,,Makabi” stadionui atidengimo ceremoniją

Kauno žydų bendruomenė kviečia į skulptūros, žyminčios tarpukariu garsaus „Makabi“ stadiono vietą, atidengimo ceremoniją!

Skulptūrą, kurios autorius – Gediminas Pašvenskas, atidengsime spalio 30 d., penktadienį, 13 val. Jonavos g. 7 (prie ofisų pastato „Kauno dokas“).

Ketinančius dalyvauti prašome pranešti apie tai, atsakant į šį laišką.