Naujienos

Projektas “Šolom, Akmene!” puikiai pavyko

Projektas “Šolom, Akmene!” puikiai pavyko

Keturios su puse dienos ir rezultatas – ,,Puikiai pavyko”- rašo akmenės laikraštis ,,Vienybė”.

Taip apie projekto “Šolom, Akmene!” veiklas ir renginius, vykusius praėjusią savaitę, sakė dalyviai bei svečiai iš Šiaulių ir Vilniaus. Taip pat kalbėta ir apie penktadienio susitikimus štetlo prisiminimams skirtoje konferencijoje, pamokas  su saldumynais apie Šabato papročius bei koncertą.

Iš anksto rengta jaunimo kūrybinė stovykla, žydų kapinių Vegeriuose, Klykoliuose, Viekšniuose, Tryškiuose lankymas ir tvarkymas su dideliu užmoju skaitmenizuoti šių vietų epitafijas.

Konferencijoje kalbėjo Šiaulių žydų bendruomenės pirmininkas Josifas Buršteinas, tapęs ir Akmenės ambasadoriumi, Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Daumantas Todesas, apie vaikystės metus Žagarėje nuotoliniu būdu išklausyta F. Šteinienė, papildymų pateikė iš Kauno atvykęs Chaimas Bargmanas

Su prieš tai įvykusia  Šabato saldumynų edukacija susišaukė ir baigiamasis koncertas. Degė žvakės,  skaityta toros išminties, sceniniais vaizdeliais pasakota apie  vertybes ir tradicijas, muzikuota. Šabatas – dvasios diena, ir ji apšviečia dvasingumu visas likusias savaitės dienas. Šeima susirenka prie Šabato stalo: žvakės, balta staltiesė,  Šabatinės dainos, Toros žodžiai…

Skambėjo tradicinės Šabato vakaro giesmės ir dainos. Pasirodė rajono muzikos mokyklų bei Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos moksleiviai…

Skaityti plačiau
Kūrę gailestingumo stebuklą

Kūrę gailestingumo stebuklą

 

Daiva Savickienė

Tragedijų kupinoje Holokausto istorijoje būta ir prošvaisčių, padėjusių to meto kartai išsaugoti tikėjimą žmogiškumu.

Antrojo pasaulinio karo siaubai išryškino tiek blogiausias, tiek ir pačias geriausias žmonių savybes. Tų, kurie rizikuodami savo ir savo artimųjų gyvybėmis, gelbėjo žydus. Dabar ne vienas jų vadinamas Pasaulio tautų teisuoliu.

Šis vardas – garbės, jį suteikia Izraelio valstybė kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems holokausto aukas. Nemaža dalis Lietuvos piliečių už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais, be jo, yra apdovanoti ir Lietuvos prezidento žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Tarp gelbėtojų buvo ir ne vienas Bažnyčios tarnas, susijęs su Panevėžiu. Du iš jų – Alfonsas Lipniūnas ir Marija Rusteikaitė – dėl savo viso gyvenimo veiklos yra kandidatai ir į šventuosius.

Nesitaikstė su žudynėmis

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus duomenimis, 2019 metų rugpjūčio 11 dieną Jad Vašem – Tautos atminimo institutas Izraelyje, tiriantis Holokaustą ir besirūpinantis jo aukų bei gelbėtojų įamžinimu – Pasaulio tautų teisuoliais buvo pripažinęs 915 Lietuvos piliečių. Tačiau šis sąrašas nuolat pildomas. Kai vieną gyvybę dažnai gelbėjo dvi dešimtys ar net daugiau žmonių, bėgant laikui, surinkti tikslią informaciją apie juos visus nėra lengva.

Dabartiniais muziejaus duomenimis, žydus gelbėjo 159 šalies dvasininkai, tačiau, remiantis kitais šaltiniais, jų galėjo būti 162.

Pasaulio tautų teisuolio vardas iki 2002 metų suteiktas 14 Lietuvos kunigų, tarp jų dirbusių Panevėžyje ar jo krašte. Gelbėjant žydus, prisidėjo ir vienuolės.

Skaityti plačiau
Žydų tautos gedulas – Tiša B’Av (devinta žydų mėnesio Av diena)

Žydų tautos gedulas – Tiša B’Av (devinta žydų mėnesio Av diena)

Tą dieną (šiais metais tai liepos 29 d. vakare)  buvo sugriautos abi žydų Šventovės (Pirma – Babilono 586 m. iki m.e., antra – Romos imperijos 70 m.e. metais).

9 Avo metu gedėsime, bet ir pasnikausime, skaitysime ypatingas  Eicha ir Kinot ritinėlių maldas.

Šiandien pasaulio judėjai sutinka Tiša B‘Av, kai greitai kinta gyvenimo realijos: globali pandemija be aiškios jos pabaigos, su uždarytomis valstybių sienos, ekonominėmis krizėmis ir pilietiniais neramumais.

Žinome, kad Antroji Šventovė buvo sugriauta dėl judėjų nepagrįstų tarpusavio nesutarimų. Tiša B‘Av šiandien rezonuoja  gilų liūdesį  dėl Šventovės ir realybės, kurioje mes šiandien esame. Tai ne tik pandemija, bet ir gilus, nesuprantamas visuomenės susiskaldymas.

Nauja fizinio ir moralinio žmonių susiskaldymo forma verčia mus dar labiau liūdėti dėl vienybės ir bendrų tikslų praradimo.

Šiandien labai svarbu atsiminti praeitį vardan mūsų ateities.                                               Gyva istorija, kai imperatorius Napoleonas Bonapartas išgirdęs kaip judėjai rauda sinagogoje  9 Av‘o naktį – paklausė, kodėl jie taip liūdi. Jam paaiškino, kad jie rauda dėl prarastos savo Šventovės.

Kaip seniai jie ją prarado?

Jam atsakė: prieš tūkstančius metų.

Tauta, kuri daugiau  kaip tūkstantį metų dar gedi savo sugriautos Šventovės, – tikrai turi ateitį.

Nepaisant milžiniškų netekčių per savo 4000 metų istoriją, judėjai liedami ašaras žinojo ir tikėjo, kad Mošijach (Mesijas) ateis per Tiša B‘Av.

Istorija su koronovirusu įrodo, kad žmogus – ne visagalis. Ne jis valdo pasaulį. Mes galime padaryti tai, ką pajėgia padaryti žmogus, bet tos veiklos rezultatas priklauso nuo Jo.

Tiša B‘AV – liūdniausia, bet ir viltį nešanti diena.

Maariv maldos sinagogoje šiandien prasideda 20 val.

Pasninkas – šiandien – trečiadienį, liepos 29 d., 21:25val.    

Tradicinis RITINĖLIO EICHA skaitymas sinagogoje – tą pačią dieną  22 v.     

Pasninkas baigiasi ketvirtadienį, liepos 30 d.22:09 v.

 

Simas Levin, Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas

Žydų bendruomenė “Vilnius – Lietuvos Jeruzalė” kviečia skaityti jos internetinį puslapį

Kviečiame skaityti naujausius straipsnius bendruomenės “Vilnius – Lietuvos Jeruzalė” interneto puslapyje vilniauszydai.lt: Viktoro Tombako interviu su vokiečių istoriku, Rūtos Vanagaitės knygos “Kaip tai įvyko? Christoph Dieckmann atsako Rūtai Vanagaitei.” bendraautoriumi Christophu Dieckmannu lietuvių ir rusų kalbomis.

Предлагаем вашему вниманию последние статьи, размещенные на сайте нашего сообщества – vilniauszydai.lt: интервью Виктора Томбака с немецким историком, соавтором книги Руты Ванагайте «Как это произошло? Кристоф Дикманн отвечает Руте Ванагайте» Кристофом Дикманном на литовском и русском языках.

 

https://www.vilniauszydai.lt/post/pilki-atspalviai-kas-atsitiko-ir-kod%C4%97l?fbclid=IwAR0EQP0ErIDpp8y22xG-mZyuTicTzfVNE315sNy93hK2yyNw6H6NLMq6Tw8 https://www.vilniauszydai.lt/post/ottenki?fbclid=IwAR31yV2QWRhFX5ZLldzAabjTtTutL7ehXY1gqHX4UYX5w722lDobKeddzV8

 

Koalicijos stiprinimo seminaras Kaune – 7 ŽINGSNIAI

Koalicijos stiprinimo seminaras Kaune – 7 ŽINGSNIAI

Projektas “Žmogaus teisių koalicijos stiprinimas Lietuvoje” tęsiasi. Liepos 24 d. Kaune vyko Koalicijos formavimo seminaras 7 ŽINGSNIAI. Seminaro metu Kauno žydų bei romų bendruomenių nariai pristatė bendruomenėse iškilusias aktualias etninės diskriminacijos, stereotipinio neigiamo mąstymo problemas, teigiamos žiniasklaidos sklaidos apie tautines mažumas trūkumą ir galimus sprendimo būdus. Seminaro dalyviams bendrystės idėjų linkėjo Kauno miesto vicemeras Mantas Jurgutis, patirtimi kuriant daugiakultūrinį miestą, kuris burtų bendruomenes dalijosi doc. Aurelijus Zykas, Kauno – Japonijos draugystės asociacijos prezidentas, Sugiharos savaitės rengėjas. Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja bei Tautinių mažumų departamento tarpininkas, Romų intelektualų organizacijos vadovas Gopalas Michailovskis kalbėjo apie romų situaciją Lietuvoje, romų integracijos į visuomenę strategiją, romų istorijos paraleles, o Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė ir manoteises.lt redaktorė pristatė Žmogaus teisių organizacijų koalicija‘os veiklą .
PROGRAMA
Skaityti plačiau
Rusnėje įteiktas apdovanojimas “Už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei”

Rusnėje įteiktas apdovanojimas “Už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei”

Rusnėje įteiktas apdovanojimas “Už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei”. Šiemet juo pagerbtas mokytojas, visuomeninkas Vytautas Toleikis, atradęs ir išviešinęs rusniškio litvako Hermanno Kallenbacho draugystę su Mahatma Gandžiu.

Gandžio ir Kallenbacho draugystė įamžinta garsaus skulptoriaus, a.a. Romo Kvinto, sukurtame paminkle, kuris 2015 metais buvo atidengtas Rusnėje, ant Atmatos upės kranto. Prie paminklo pastatymo prisidėjo Lietuvos ambasada Indijoje.

Šeštadienį V. Toleikiui įteiktas apdovanojimas – sumažinta šio paminklo kopija. Ceremonijoje dalyvavo Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, JAV ambasadorius Robertas Gilchristas, Vokietijos ambasadorius Matthias P.Sonnas, Izraelio ambasadorius Yossi Levy, Indijos ambasadorius Tsewang Namgyal, Lietuvos ambasadorius Indijoje Julius Pranevičius, Indijos garbės konsulas Rajinder Chaudhary, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, kuri pasveikino V.Toleikį su apdovanojimu.

Su M. Gandžio ir H. Kallenbacho pažintimi ir jų bendra veikla Pietų Afrikoje bus galima plačiau susipažinti šią savaitę išleistame straipsnių rinkinyje “Sielos dvyniai”, kuris taip pat pristatytas Rusnėje. Būtent taip – “sielos dvyniu” – H. Kallenbachą vadino M. Gandis. Knygą bus galima rasti bibliotekose, taip pat Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos centre.

Apdovanojimas už Lietuvos ir Indijos ryšių skatinimą teikiamas antrą kartą. Laureatą atrenka visuomeninė asociacija Lietuvos ir Indijos forumas. Pernai apdovanojimas įteiktas Indijos garbės konsului Lietuvoje Rajinderiui Chaudhary.

Gandhi ir Rusnėje augęs H. Kallenbachas susipažino Pietų Afrikoje 20 amžiaus pradžioje. H. Kallenbachas tapo ne tik ypač artimu M.Gandžio draugu, bet ir finansiškai rėmė jo inicijuotą nesmurtinio pasipriešinimo sąjūdį.

Kallenbachas gimė 1871 metais Žemaičių Naumiestyje. Netrukus šeima įsikūrė Rusnėje. Jo tėvas turėjo nedidelę lentpjūvę, sėkmingai prekiavo mediena. H.Kallenbachas baigė Tilžės gimnaziją, pasirinkęs architekto profesiją mokėsi Karaliaučiuje, Meklenburge, Štutgarte, Miunchene. 1896 metais H. Kallenbachas išvyko į Pietų Afriką ir iki 1906-ųjų sėkmingai dirbo architektu Durbane bei Johanesburge. 1904 metais H. Kallenbachas susipažino su M. Gandžiu, ėmė jį remti finansiškai, kartu rengė taikias protesto akcijas ir jose dalyvavo. Jis tapo ir Gandžio pasaulėžiūros sekėju. Už savo lėšas H.Kallenbachas šalia Johanesburgo nupirko nemažą žemės sklypą ir ten įkūrė rašytojo Levo Tolstojaus vardu pavadintą sodybą. H. Kallenbachas mirė 1945 metais.

2021 metais bus minimos 150-osios H. Kallenbacho gimimo metinės.

Rusnėje bus pagerbtas Mahatma Gandis ir jo artimas bendražygis iš Lietuvos H. Kallenbachas

Rusnėje bus pagerbtas Mahatma Gandis ir jo artimas bendražygis iš Lietuvos H. Kallenbachas

Rusnėje šeštadienį antrą kartą bus įteiktas apdovanojimas – sumažinta Nemuno pakrantėje stovinčios Mahatmos Gandžio ir Hermanno Kallenbacho skulptūros kopija.
Žemaičių Naumiestyje gimęs ir Rusnėje augęs H. Kallenbachas Pietų Afrikoje tapo artimiausiu M. Gandžio bendražygiu.
Renginyje taip pat bus pristatytas leidinys – straipsnių rinkinys apie šių iškilių asmenybių gyvenimą ir bendrą veiklą.
Kupiškėnai prisidėjo prie žydų istorijos

Kupiškėnai prisidėjo prie žydų istorijos

Aušrinė MERKYTĖ

Pirmadienį į Kupiškio etnografijos muziejų užsukę Račiupėnų gatvės gyventojai Jolita Kanapeckienė ir Vidas Kudukis norėjo pasitarti, kaip pasielgti su rekonstruojamoje gatvėje jų rastu žydų paminklu.

Kupiškėnai manė, kad atsitiktinai jų pamatytas paminklas gatvėje atsidūrė sovietiniais metais, naikinat žydų kapines prie bokšto. Čia atvežtas paminklas užpiltas žvyru ir paslėptas, norint išlyginti buvusias balas. Apgailestavo, kad taip barbariškai pasielgta su mūsų krašto kultūros paveldu. Prašė patarimo Kupiškio etnografijos muziejaus istorikės Aušros Jonušytės, sakė, „kad skaitė jos straipsnius rajoniniame laikraštyje apie žydų bendruomenę ir juos tai labai sudomino, paskatino domėtis Kupiškio miesto istorija“.

Nuvažiavus į vietą paaiškėjo, kad tai paminklinis akmuo iš žydų kapinių. Kupiškio rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistas Vytis Zavackas dalyvavęs apžiūrint paminklą, įsipareigojo jį nugabent atgal kur jis ir buvo.

Istorikė A. Jonušytė nufotografavo užrašą ir persiuntė dr. Larai Lempertienei, padedančiai kupiškėnams nuo pat jos straipsnio parašyto leidiniui „Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai“.

Mokslininkė mielai sutiko pagelbėti. Išaiškėjo, kad ant paminklo užrašyta: „Čia palaidotas Mozė, Elijo Hakoheno sūnus, miręs 5679 m. Nisano 9 d. (1919 04 09). Tebūnie jo siela įpinta į gyvybės mazgą“.

Sveikiname su garbingu jubiliejumi Mejerį Leibą Zelcerį !

Sveikiname su garbingu jubiliejumi Mejerį Leibą Zelcerį !

Šiandien  ilgamečiui LŽB ir Vislniaus sinagogos Minjano nariui Mejer Leib Zelceriui sukanka 90 metų. Linkime jubiliatui daug stiprios sveikatos, tegu šventinė  nuotaika užburia lengvai ir džiaugsmo ašara sušildo Jūsų širdį, o gyvenimas tebūna šviesus ir gražus, kaip svaja!
Liova jgimė Kaune, mokėsi žydų gimnazijoje.  Prasidėjus karui, šeima pasitraukė iš gimtinės ir atsidūrė Uzbekijoje. Grįžęs į Lietuvą Liova baigė Vilniaus universitetą, įgijo ekonomisto specialybę. Išėjęs į pensiją jau 20 metų yra aktyvus Vilniaus sinagogos Minjano narys. Puikiai moka melstis, prireikus, prašomas praveda maldą. Jis giliai yra susipažinęs su judaizmu. 
Liovą už savo žinias, kuklumą ir inteligenciją gerbia visa Vilniaus Choralinės sinagogos bendruomenė.
Mazl Tov und bis 120 !
Siūlome nuo liepos 23 d. iki sekmadienio liepos 26 d. žiūrėti dokumentinį filmą kaip Tel Avivo „Maccabi“ komanda pirmą kartą iškovojo krepšinio čempionų taurę 1977 m.

Siūlome nuo liepos 23 d. iki sekmadienio liepos 26 d. žiūrėti dokumentinį filmą kaip Tel Avivo „Maccabi“ komanda pirmą kartą iškovojo krepšinio čempionų taurę 1977 m.

 

 

HOW TO REGISTER:
When you click on RSVP (link here) on the flyer below, you will receive a confirmation email from “Weezevent”, please check in your spam/junk folder. In this email you will find the link to watch the film. With this link you have from this Thursday to Sunday to watch the documentary film On The Map.

On Sunday morning you will receive another link with the details to be able to join online to the Q&A session WITH Tal Brody!!!

Kviečiame į koncertą “Mes. Istorija muzikoje”

Kviečiame į koncertą “Mes. Istorija muzikoje”

Kviečiame į unikalų koncertą liepos 31 d. 17:00 val. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje – “Mes. Istorija muzikoje“, kuriame dainas jidiš kalba iš legendinės dainininkės Nechamos Lifšicaitės repertuaro atliks jos mokinė Sveta Kundish (Vokietija/Izraelis), akordeonininkas Patrick Farrell (JAV/Vokietija) bei ansamblis “Klezmer Klangen” (Lietuva).

Sveta Kundish – ypač vertinamo balso savininkė – studijavo fortepijoną ir vokalą Tel Avive, Vienoje, Berlyne, nuolat dalyvauja tarptautiniuose žydų muzikos ir kultūros renginiuose, dirba kantore Braunschweig žydų bendruomenėje. Jos ir jaunojo kūrėjo, akordeonininko, grojusio su daugeliu žymių muzikantų, tarp jų ir garsiuoju Yo-Yo Ma, bei grupių Patrick Farrell duetas žavi Europos ir pasaulio publiką tiek jidiš paveldo, tiek šiuolaikinės kūrybos atlikimu.

Skaityti plačiau
Emanuelis Zingeris kreipėsi į Tarptautinę žydų agentūrą dėl informacijos apie partizaną: tai yra smūgis Lietuvos prestižui

Emanuelis Zingeris kreipėsi į Tarptautinę žydų agentūrą dėl informacijos apie partizaną: tai yra smūgis Lietuvos prestižui

Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. (Genocido aukų muziejaus nuotr.)

DELFI.lt

Parlamentaras Emanuelis Zingeris dėl tendencingai pateiktos informacijos, kurioje didžiąją informacijos dalį sudarančių liudininkų metami kaltinimai partizanui Juozui Lukšai-Daumantui dalyvavus Lietūkio garažo žudynėse, kreipėsi į tarptautinę naujienų agentūrą „Jewish Telegraphic Agency“. Parlamentaro įsitikinimu, tokia informacija, kuri plačiai paplito pasaulyje, suduoda didelį smūgį Lietuvos prestižui.

„Jewish Telegraphic Agency“ žinoma nėra nei „Reuters“, nei AFP, bet tai yra solidi ir didelė agentūra, kurios straipsnius persispausdina dešimtys ir šimtai informacinių leidinių ir portalų visame pasaulyje. Daug žydų kilmės žmonių ja tiki kaip anglosaksiško pobūdžio informacine agentūra, kurioje turėtų vyrauti Vakarų tiesos paieškos kriterijai ir teisingo bei objektyvaus žurnalizmo metodai. Tai yra Vakarų agentūra. Belieka apgailestauti, kad, paskelbus daugybę objektyvių straipsnių, šį kartą jos objektyvumas užsikirto, ir buvo pono Cnaano Liphshizo atspausdintas straipsnis, kuriame cituojama trys ketvirtadaliai medžiagos iš liudininkų, kurie kaltino Daumantą, ir tik gal šiek tiek daugiau nei vienas ketvirtadalis oponavusių ir kalbėjusių, kad Daumantas nedalyvavo baisiose Lietūkio garažo žudynėse“, – „Delfi“ teigė E. Zingeris.

Pasak parlamentaro, toks kaltinimas Lietuvos partizanui yra didelis ir labai rimtas. „Garažo pogromas yra atpažįstamas kaip pirmasis baisus susidorojimas su visiškai nekaltais žmonėmis, piliečiais, žydais, buvusioje laikinojoje sostinėje Kaune. Jis žinomas labai plačiai pasaulyje, ir dalyvavimas šitame žvėriškame nekaltų žmonių galabijime, yra baisus šešėlis. Todėl stebėtina kaip tokia agentūra publikuoja tokį baisų kaltinimą – jos bendrame vaizdelyje persveria tie liudininkai, kurie yra gerbtini, išgyvenę getus ir lagerius žmonės, bet jų citavimo raida, iš ko jie ėmė medžiagą, yra labai abejotina. Visi man pažįstami įvairių kilmių istorikai niekada Daumantui nėra priskyrę tokio baisaus ir siaubingo nusikaltimo, kaip dalyvavimo masinėse žudynėse“, – teigė E. Zingeris.

Skaityti plačiau
Kaune Vilniaus Gaono Ir Lietuvos žydų istorijos metų projektas tapo didele viso miesto švente

Kaune Vilniaus Gaono Ir Lietuvos žydų istorijos metų projektas tapo didele viso miesto švente

Džiaugiamės, kad 2020 m., paskelbti Vilniaus Gaono Ir Lietuvos žydų istorijos metais, Kauno žydų bendruomenei padovanojo naujų bičiulių ir partnerių. Būtent šiai 2020-ųjų metų temai jie dedikavo savo projektus ir renginius.
Vieni jų – tai KĮ “Kauno santaka”, parengusi “Muzikinį Kauno gidą istorinėmis žydų trajektorijomis”: turbūt dauguma iš didžiulio būrio juo susidomėjusių kauniečių pirmą kartą dalyvavo tokiose netradicinėse ekskursijose, kuriose juos visur lydėjo orkestrai! Pirmajame maršrute tai buvo svečias iš Vliniaus – Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras “Trimitas”, o antrajame – mūsų kaunietiškasis “Ąžuolynas”! Buvusių žydų pastatų ir kitų objektų istorijas pasakojo visažinė gidė dr. Marija Oniščik. Po antrosios ekskursijos koncertui prie atnaujinto Laisvės alėjos fontano prisijungė ir griausmingų ovacijų sulaukė tenoras Edgaras Davidovičius, atlikęs legendines Danieliaus Dolskio dainas.


Kiti – tai šaunioji jauna Kaunas Piano Fest komanda, kuri festivalio rėmuose surengė litvakų kompozitorių kūrinių konkursą, o baigiamąjį festivalio koncertą, kuris dėl reikalavimų renginiams uždarose patalpose turėjo apsiriboti labai nedideliu klausytojų skaičiumi, skyrė ne tik minėtiems proginiams metams, bet ir Kauno geto likvidavimo metinėms.

Be galo malonu, kad į šį koncertą, kuriame gyvai grojo Robertas Lozinskis ir Anna Szałucka, o įraše, skambėjusiame kaip gyvas atlikimas, Nathan Cheung, organizatoriai pakvietė Kauno žydų bendruomenės narius. Beje, festivalio dalyvių atliekamos muzikos galite paklausyti Kaunas Piano Fest YouTube kanale.
Labai tikimės, kad užsimezgusios partnerystės ir bendradarbiavimai tęsis ir kitais metais.
Norėdami pamatyti daugiau nuotraukų, spauskite staripsnio pavadinimą
Renginius iš dalies finansavo GVF.
Skaityti plačiau
Holokausto budeliams pražudytų gyvybių nepakako

Holokausto budeliams pražudytų gyvybių nepakako

Daiva Savickienė

Holokaustas sunaikino ne tik ištisas žydų bendruomenes, bet ir jų materialinį palikimą, kartu su tauta siekiant ištrinti ir jos istoriją.

Tai buvo labai svarbi ir tikslingai vykdyta holokausto dalis. Kiek Antrojo pasaulinio karo metais nacionalizuota, konfiskuota ar likviduota žydų turto, net nėra žinoma. Tačiau neabejojama, kad jo didžiulė – ir ne vien materialinė, bet ir dvasinė, kultūrinė.

Atėmė kur kas daugiau

Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas sako, kad nors tokie terminai, kaip „nacionalizavimas“, „konfiskavimas“, atrodo turintys konkrečią prasmę, realybėje slepia kur kas daugiau. Ir tik nedidelę dalelę sudaro materialūs dalykai.

Skaityti plačiau
Šiaulių krašto žydų bendruomenė visus kviečia liepos 24 dieną dalyvauti Akmenės projekto “Šolom, Akmene!” renginiuose:

Šiaulių krašto žydų bendruomenė visus kviečia liepos 24 dieną dalyvauti Akmenės projekto “Šolom, Akmene!” renginiuose:

Šiaulių krašto žydų bendruomenė visus kviečia liepos 24 dieną dalyvauti Akmenės kultūros namuose (Sodo g. 1, Akmenė) projekto “Šolom, Akmene!” renginiuose:

12:00  –  Konferencija “Štetlo prisiminimai mūsų širdyse”

Konferencijos metu savo vaikystės prisiminimais dalinsis Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai Frida Šteinienė ir Josifas Buršteinas, apie Akmenės krašto žydų kapinių skaitmeninimą kalbės jaunieji projekto kūrybinės stovyklos dalyviai, o Šabato saldumynų gamybos paslaptis išduos Daumantas Todesas. Taip pat ištraukas iš Augustinos Rušinaitės (1922-2007) atsiminimų apie Akmenės žydus , kuriuos 2001 metais užrašė Indrė Daščioraitė, skaitys Rita Ringienė.

14:00  –  Žydų turgelis (kultūros namų prieigose)

Po konferencijos vyksiančiame Žydų turgelyje, kurį rengia Šiaulių krašto žydų bendruomenė, bus galima ne tik pamatyti tradicinius litvakų saldumynus, bet ir smagiai pasiderėti, o pasiderėjus – įsigyti ir paragauti. Organizatoriai žadėjo, kad bus smagu.

18:00  –  Koncertas “Šabato vakarą”

Skaityti plačiau
J. Lukšos – Daumanto metų projektas kol kas visuomenei mažai žinomas

J. Lukšos – Daumanto metų projektas kol kas visuomenei mažai žinomas

J. Lukšos – Daumanto metų projektas kol kas visuomenei mažai žinomas ir nelabai daug žmonių apie šį asmenį skaitė. Metai skelbiami Lietuvos žmonėms, todėl jiems turi būti paaiškinta kieno ir kodėl skelbiami metai, turbūt tik Lietuvos Seimo nariai puikiai žino Lietuvos istoriją.

Iki šios dienos turime tik oficialius paaiškinimus, kas buvo LAF ir oficialią J. Lukšos biografiją, patalpintą Lietuvos gyventojų ir genocido rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) tinklapyje, kur parašyta, kad J. Lukša buvo LAF aktyvistas.

Visa tai, kas mums tapo žinoma iš kauniečio p. Chaimo Bargman‘o pasakojimo, kurį skelbiame www.lzb.lt , turėtų būti apsvarstyta, gal sužinotume ir apie knygas, kuriose rašoma daugiau apie J. Lukšą-Daumantą,  ko mes dar nežinome.

Šiuo metu mes – GVF vadovai – Andrew Baker ir Faina Kukliansky liekame su ta pačia nuomone. LAF – oficialiai paskelbta antisemitine organizacija, todėl jos narys neturėtų būti tas asmuo, kurio vardu skelbiami metai.

Faina Kukliansky primena, kad viskas prasidėjo nuo A.Bakerio ir jos atviro laiško Seimo pirmininkui, sužinojus, kad 2021 metai jau paskelbti J. Lukšos – Daumanto metais. Informaciją apie šį žmogų nebuvo paprasta surasti, nes oficialiai tai dar nebuvo paskelbta, informaciją LŽB pirmiausia sužinojo iš JTA – Žydų Telegrafo Agentūros paskelbto teksto anglų kalba. Skelbimas buvo ir Izraelio spaudoje.

Todėl F. Kukliansky pabrėžia, kad Atviras laiškas pasirodė tada, kai žiniasklaida paskelbė apie Seime priimtą sprendimą. Apie Lukšos-Daumanto narystę LAF – Lietuvių aktyvistų fronte skelbė JTA.

Geros valios fondo pirmininkų Fainos Kukliansky ir Rabino Andrew Baker laiškas Seimo pirmininkui

Lietuvos žydų  (litvakų) bendruomenės tinklapis www.lzb.lt  kreipėsi į kaunietį Chaimą Bargmaną, gerai pažinojusį J. Lukšos-Daumanto šeimą ir paprašė papasakoti, ką jis žino apie J. Lukšą-Daumantą.

 Ch. Bargman‘as gimė Kaune žydų šeimoje, kurioje buvo šnekama jidiš, jis pats šia kalba šneka iki šiol. Jo mama ir senelė karui prasidėjus buvo įkalintos Kauno gete, po to nugabentos į Štuthofo lagerį, kur jas išlaisvino Raudonoji armija ir jos sugrįžo į Kauną.

Kaip atsitiko, kad Ch. Bargman‘as tyrinėjo Lukšų šeimą?

Skaityti plačiau

Užuojauta

Liepos 9d. mirė Vladimir Brodskij (1939 – 2020)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą žmonai Ninai, broliams ir artimiesiems.