Žydų kultūros dienos proga Kauno žydų bendruomenė, pakviesta Balbieriškio bendruomenės tolerancijos centro vadovo Rymanto Sidaravičiaus, lankėsi Balbieriškyje bei Prienuose. Apžiūrėjome Balbieriškio tolerancijos centro ekspoziciją apie miestelio žydų istoriją, atspindinčią dabartinius centro ryšius ir draugystę su žydais iš įvairių pasaulio šalių, važiavome miestelio gatvėmis, kuriose dar išlikę iki karo čia gyvenusių žydų namai, malda pagerbėme mirusiųjų atminimą senosiose Balbieriškio žydų kapinėse. Vėliau vykome į Prienus, pagerbėme Holokausto aukas ir dalyvavome Prienų krašto muziejaus renginyje, skirtame žydų kultūros dienai. Jo metu buvo jausmingai prisiminta Prienų žydų istorija, linksmi jų prieškario gyvenimo nutikimai, prasmingi jų darbai, geri kaimyniški santykiai su kitais miestelio gyventojais, tragiškas jų likimas, skambėjo hebrajų ir jidiš kalba. Viso vizito metu KŽB nariai jautė šeimininkų nepaprastą draugiškumą, šilumą, nuoširdumą, tarsi aplankę senus gerus bičiulius.

Panevėžio miesto žydų bendruomenė kiekvienais metais rašo miesto ir rajono savivaldybių administracijoms apie žydų istorijos skaudžiausias vietas, kuriose reikalinga nuolatinė tvarka bei priežiūra, t.y. masinės žydų žudymo vietos Panevėžio apskrityje, mieste bei rajone. Taip pat ir kituose miestuose, t.y. Kupiškyje, Pasvalyje, Biržuose ir mažuose miesteliuose, tokiuose kaip Krekenava, Pumpėnai, Raguvoje, Obeliai, Ramygala, Vabalninkas ir kt.

Yra nemažai savivaldybių, kurios geranoriškai priima visus mūsų prašymus ir atkreipia dėmesį dėl tvarkos įvedimo šiose tragedijos vietose, tačiau, deja, yra ir tokių seniūnų, kurie randa įvairių priežasčių nevykdyti mūsų prašymų. Manome, kad reikalinga bendra valdžios nuomonė, kad kiekvienais metais, o ypač vasaros metu, būtų nušienautos ir sutvarkytos kapinės bei masinių žudymo vietos.Jeigu Kupiškio ir Rokiškio savivaldybių administracijos atkreipia dėmesį į šią problemą, tai Pasvalio administracijos reikia nuolat prašyti bei raginti, kad būtų prižiūrėta ir sutvarkyta masinių žudymo vieta Žadeikių miškas. Labai apleistos ir žydų kapinės Krekenavoje bei Raguvoje.

Loreta Ežerskytė 

Sekmadienį Pivonijos šile tradiciškai paminėtas čia nužudytų ir palaidotų žydų atminimas. Į iškilmes susirinko Ukmergės žydų bendruomenės nariai bei jų tautiečiai iš Panevėžio, Vilniaus, Kauno, kitų miestų, atvyko rajono vadovai, Dukstynos pagrindinės mokyklos bendruomenės atstovai, būrelis ukmergiškių. Šiųmetinėse iškilmėse sulaukta ir ypač garbių svečių – pirmą kartą šioje Holokausto vietoje lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Vilniuje laikinasis reikalų patikėtinis Howard T. Solomon ir žydų bendruomenės rabinas Shimson Daniel Izakson.

Kauno žydų bendruomenė pagerbė Holokausto aukas Kėdainiuose. Kai kurie dabartiniai kauniečiai kasmet aplanko žydų žudynių vietą. Aleksandro Meškausko ir Israelio Kagano protėviai, jų artimieji užkasti šioje masinėje kapavietėje. 

KŽB nariai apžiūrėjo istorinį Kėdainių senamiestį, menantį iki karo gausią miesto žydų bendruomenę, susitiko su Kėdainių suagusiųjų ir jaunimo mokymo centro Tolerancijos centro atstove Giedre Kuroviene, kuriai padėkojo už istorinės atminties saugojimą, gražiai tvarkomą memorialo teritoriją.

Viceministras Šiauliuose dalyvavo garsaus vokiečių menininko Gunterio Demnigo sukurtų „Atminimo akmenų“ atidengimo ceremonijoje. „Atminimo akmenys“ – nedidelės plytelės gatvės grindinyje, montuojamos šalia Holokausto aukų namų arba vietų, kuriose šie žmonės dirbo, mokėsi.

„Sovietinė santvarka dažnai nutylėjo istoriją, tačiau jau ketvirtį amžiaus gyvename nepriklausomoje Lietuvoje ir privalome žinoti apie savo praeitį. Svarbu nuolatos šviesti jaunimą, mokytis istorijos, priminti apie mūsų bendrapiliečių, žydų, žiaurų likimą. Linkiu, kad tokie „Atminimo akmenys“ atkeliautų ir į kitus miestus bei miestelius. Bendruomenės negali pamiršti šio nusikaltimo, kad jis ateityje niekada nepasikartotų“, – sakė M. Bekešius.

Plytelės Šiauliuose skiriamos buvusiam ilgamečiam Šiaulių viceburmistrui Samueliui Petuchauskui, nužudytam Paneriuose, ir gydytojui Urijui Rozovskiui, kuris Šiaulių gete, vykdant vaikų akciją, kartu su savo mažaisiais pacientais savanoriškai išvyko į Aušvicą.

Donatas Puslys, bernardinai.lt

Prieš kelias savaites vienas bičiulis socialiniame tinkle „Facebook“ uždavė klausimą, koks žodis ar pasakymas jo draugus labiausiai erzina vos tik išgirdus. Ilgai nedvejojau – visada labai susierzinu išgirdęs kalbant, kad, girdi, visi jie yra vienodi. Ir nesvarbu, ar kalbėtume apie politikus, apie kurią nors tautą, religiją, socialinę grupę ar profesiją. Suprask, visi gydytojai ima kyšius, visi politikai yra vagys, visi žydai – lupikautojai, visi pabėgėliai – potencialūs islamo ekstremistai, visi rusai – Putino užhipnotizuoti imperialistiniai zombiai, visi tikintieji – fanatikai, o ateistai – būtinai amoralūs. Sąrašą dar galima tęsti ir tęsti. Kalbama čia apie kolektyvinius streotipus, tam tikrų grupių viktimizaciją ir kolektyvinės atsakomybės principą.

Kai kas gali suskubti teigti, kad stereotipai iš oro negimsta, kad juose yra bent lašelis tiesos. Būtent čia ir yra problema – nėra šlykštesnio melo nei tas, į kurį įmaišytas žiupsnelis tiesos.

Panevėžio ir kitų miestų žydų bendruomenės nariai rugpjūčio 28 dieną dalyvavo Biržų žydų atminimo eisenoje. Tokio masto, su tokiu dideliu svečių skaičiumi, regioniniai renginiai vyksta ne dažnai. Renginyje dalyvavo ir LR Seimo nariai.  Vienas jų, Emanuelis Zingeris, kuris sakydamas kalbą masinių žudynių vietoje Pakamponyse, pareiškė, jog visuomenė turi daryti viską, kad tokia tragedija, kuri atsitiko žydams, niekuomet nepasikartotų. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pabrėžė, jog nedidelių regionų miesteliams tokio masto renginiai turi būti kaip įpareigojimas vietiniams gyventojams kasmet atsiminti ir minėti žydų tragediją, kuri palietė buvusius lietuvių kaimynus žydus, dirbusius vaistininkais, pramonininkais, pardavėjais ir įvairių krautuvėlių savininkais. Pirmininkė taip pat pabrėžė, kad labai gaila, jog  tarp susirinkusiųjų nėra Biržų mero Valdemaro Valkiūno, tačiau išreiškė nuoširdžią padėką renginio organizatorei mero pavaduotojai Irutei Varzienei bei Tolerancijos centro vadovui istorijos mokytojui Vidmantui Jakoniui ir jo sūnui R. Jakoniui už aukštą kultūrą ir tolerantiškumą.

Kauno šaligatviuose rugpjūčio 28 d. įmontuoti penki „Atminimo akmenys“ – plokštelės, skirtos įamžinti Holokausto metu žuvusius žymius kauniečius. Taip laikinoji sostinė prisijungė prie didžiausio memorialo po atviru dangumi Europoje. „Tai – ne kapinių paminklas, o vieta, kur artimieji gali pagerbti savo tragiškos lemties giminaičius“, – idėją pristatė jos autorius vokietis Gunteris Demnigas.
21 šalis – 60 000 plokštelių Idėja būtent tokiu būdu pagerbti žydų istoriją žymiam Vokietijos menininkui gimė 1993 m. Pirmieji atminimo akmenys 1996 m. buvo slapta įrengti Berlyne. Vietos valdžia juos atrado tik po trijų mėnesių. Šiuo metu Vokietijos sostinėje plokštelių jau yra apie 6000.

Rugsėjo 26 d. Kauno žydų bendruomenė minėjo Petrašiūnų žydų žudynių ir Inteligentų akcijos IV forte 75-ąsias metines. Holokausto aukas pagerbė ne tik Kauno žydų bendruomenės nariai, atvyko Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Dainius Junevičius su žmona, Kauno m. savivaldybės atstovai, Petrašiūnų gyventojai, buvę šių įvykių liudininkai.