Mes

Kauno žydų bendruomenė lankėsi Balbieriškyje bei Prienuose.

Kauno žydų bendruomenė lankėsi Balbieriškyje bei Prienuose.

Žydų kultūros dienos proga Kauno žydų bendruomenė, pakviesta Balbieriškio bendruomenės tolerancijos centro vadovo Rymanto Sidaravičiaus, lankėsi Balbieriškyje bei Prienuose. Apžiūrėjome Balbieriškio tolerancijos centro ekspoziciją apie miestelio žydų istoriją, atspindinčią dabartinius centro ryšius ir draugystę su žydais iš įvairių pasaulio šalių, važiavome miestelio gatvėmis, kuriose dar išlikę iki karo čia gyvenusių žydų namai, malda pagerbėme mirusiųjų atminimą senosiose Balbieriškio žydų kapinėse. Vėliau vykome į Prienus, pagerbėme Holokausto aukas ir dalyvavome Prienų krašto muziejaus renginyje, skirtame žydų kultūros dienai. Jo metu buvo jausmingai prisiminta Prienų žydų istorija, linksmi jų prieškario gyvenimo nutikimai, prasmingi jų darbai, geri kaimyniški santykiai su kitais miestelio gyventojais, tragiškas jų likimas, skambėjo hebrajų ir jidiš kalba. Viso vizito metu KŽB nariai jautė šeimininkų nepaprastą draugiškumą, šilumą, nuoširdumą, tarsi aplankę senus gerus bičiulius.

Vilkaviškio miesto žydų gyvenimas prieš Pirmąjį pasaulinį karą (tęsinys)

Vilkaviškio miesto žydų gyvenimas prieš Pirmąjį pasaulinį karą (tęsinys)

Nuotr. iš Ralfo SELINDŽERIO archyvo

Santaka.info(II)  Tęsinys. Spausdinta Nr. 103

Atšiaurus klimatas ir jokių ligoninių
Vilkaviškyje, kuriame gyveno apie 8 tūkst. žmonių, nebuvo jokios ligoninės. Dirbo tik du daktarai ir viena akušerė. Vėliau, kai buvau jau paauglys, bendruomenėje apsistojo dantistas. Netikėtai, pavyzdžiui, apendicitu, sunkiai susirgę žmonės arba pasveikdavo patys, arba numirdavo, nes nebuvo jokių chirurgų. O ir apie švietimą sveikatos temomis nebuvo net kalbos. Kiekviename kieme žmonės turėdavo atvirus geriamojo vandens šulinius, kurie dažnai stovėdavo… tiesiog prie išvietės. Tad nenuostabu, kad vidurių šiltinė buvo ypač išplitusi. Ši liga nusinešė daug gyvybių.

Sekite Vilkaviškio krašto laikraštį “Santaka” ir galėsite skaityti tęsinį. http://www.santaka.info/

 

Kaune vyks žydų karių, dalyvavusių Lietuvos Nepriklausomybės kovose, sąjungos atminimui skirta ceremonija

zydu-kariu-sajunga
Žydų karių sąjungos Kauno sk. nariai žygiuoja perduoti nupirktus ginklus 2-ajam pėstininkų pulkui.
Kauno žydų bendruomenė ir Kauno m. savivaldybės Kultūros paveldo skyrius rugsėjo 16 d. 14.30 val. maloniai kviečia į atminimo lentos, skirtos Žydų karių sąjungai, atidengimo ceremoniją  Kauno Senamiestyje, prie pastato A. Mapu g. 18, kuriame tarpukaryje veikė Žydų karių, dalyvavusių “Lietuvos Nepriklausomybės atvadavime sąjunga”. Renginyje dalyvaus Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras.
Vilkaviškio žydų gyvenimas prieš Pirmąjį pasaulinį karą

Vilkaviškio žydų gyvenimas prieš Pirmąjį pasaulinį karą

70 proc. Vilkaviškio gyventojų buvo žydai.Nuotr. iš Ralfo SELINDŽERIO archyvo

 http://www.santaka.info/ Vilkaviškio krašto laikraštis.

Pirma pasakojimo dalis.
Rugsėjo 23-iąją Vilkaviškis taip pat minės Lietuvos žydų genocido dieną. Mūsų kraštą vėl aplankys žydų istorijos tyrinėtojas Ralfas Selindžeris, kuris padovanojo mūsų miestui ir rajonui ypač daug istorinės medžiagos apie kažkada čia gyvenusius žydus. Šis žmogus surinko, ką buvo galima, iš Izraelio muziejų ir leido naudotis savo sukaupta medžiaga ne tik mūsų krašto muziejui, bet ir mums.
Todėl su savo skaitytojais dabar mes galime pasidalyti įdomiomis istorijomis iš mūsų miesto praeities. Siūlome daugiau nei 100 metų senumo istoriją apie čia gyvenusius žydus ir, aišku, lietuvius.
Ši netrumpa istorija – tai iš anglų kalbos išversti prisiminimai, parašyti 1890 metais Vilkaviškyje gimusio ir čia gyvenusio žydo Haroldo Frydo. Prisiminimus išsaugojo ir jais pasidalijo jo anūkas Deividas Perlas. Nuotraukos prie straipsnių – jau iš vėlesnių laikų, nes tuo metu fotografija dar nebuvo labai išsivysčiusi ir populiari. R. Selindžerio atsiųstos nuotraukos iliustruoja 30–50 metų vėlesnį miesto gyvenimą, tačiau skaitant šią istoriją nesunku suprasti, jog per tą laiką miestas nedaug pasikeitė. Daugelis prisiminimų mums galbūt ir žinomi, bet kai kurie gali pasirodyti gana netikėti.
Vertėsi žemės ūkiu ir prekyba
Tuo metu mano mieste Vilkaviškyje gyveno apie 8 tūkst. žmonių, iš kurių 70 procentų buvo žydai. Likusieji – lietuviai, lenkai, rusai ir keli vokiečiai.

 

Lietuvoje įamžinamas nuo nacių nukentėjusių romų atminimas

akmenys_pan_romams

manoteises.lt “Atminimo akmenys”, skirti panevėžietėms, LŽTC archyvo nuotr.

Rugsėjo 13 d., Panevėžys prisijungia prie didžiausio Europos memorialo po atviru dangumi. J. Tilvyčio g. 1 atsiras keturi „Atminimo akmenys“ (vok. Stolpersteine), priminsiantys apie  Antrojo pasaulinio karo metu  persekiotus romus. Šios lentelės grindinyje – pirmasis monumentas Lietuvoje, įprasminantis romų bendruomenės tragediją.

Anot projektą inicijavusio Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Birutės Sabatauskaitės, apie romus, nukentėjusius Holokausto metu Lietuvoje kalbama per mažai. „Pripažinti rasinį šios bendruomenės naikinimą tuo metu, kai masiškai buvo naikinami ir žydai, tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu mastu pradėta gan neseniai. Todėl pirmą kartą įamžinta romų kančia padeda įsisąmoninti, jog romai yra ir buvo mūsų visuomenės dalis. Jų istorija yra ir mūsų – visos Lietuvos – istorija“, – sako B. Sabatauskaitė.

Kiekvienais metais ta pati problema prie žydų žudymo vietų

Kiekvienais metais ta pati problema prie žydų žudymo vietų

Panevėžio miesto žydų bendruomenė kiekvienais metais rašo miesto ir rajono savivaldybių administracijoms apie žydų istorijos skaudžiausias vietas, kuriose reikalinga nuolatinė tvarka bei priežiūra, t.y. masinės žydų žudymo vietos Panevėžio apskrityje, mieste bei rajone. Taip pat ir kituose miestuose, t.y. Kupiškyje, Pasvalyje, Biržuose ir mažuose miesteliuose, tokiuose kaip Krekenava, Pumpėnai, Raguvoje, Obeliai, Ramygala, Vabalninkas ir kt.

Yra nemažai savivaldybių, kurios geranoriškai priima visus mūsų prašymus ir atkreipia dėmesį dėl tvarkos įvedimo šiose tragedijos vietose, tačiau, deja, yra ir tokių seniūnų, kurie randa įvairių priežasčių nevykdyti mūsų prašymų. Manome, kad reikalinga bendra valdžios nuomonė, kad kiekvienais metais, o ypač vasaros metu, būtų nušienautos ir sutvarkytos kapinės bei masinių žudymo vietos.Jeigu Kupiškio ir Rokiškio savivaldybių administracijos atkreipia dėmesį į šią problemą, tai Pasvalio administracijos reikia nuolat prašyti bei raginti, kad būtų prižiūrėta ir sutvarkyta masinių žudymo vieta Žadeikių miškas. Labai apleistos ir žydų kapinės Krekenavoje bei Raguvoje.

Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centro (TUC) renginiai rugsėjo 23 d.

Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos  Tolerancijos ugdymo centro (TUC) renginiai  rugsėjo 23 d.

  1. 00 -9 .00 val. – Tradicinis moksleivių bėgimas „Atminties taku“ Pivonijos šile;

– Žvakučių uždegimas. Žuvusiųjų pagerbimas;

11.00 val.             – Ukmergės senamiesčio architektūra: praeitis, dabartis, žmonių likimai (ekskursija po lankytinus objektus);

12.00 val.             – Edukacinė pamoka kraštotyros muziejuje;

– Filmo ištraukos “The dark” peržiūra ir aptarimas;

– Susitikimas su Pasaulio teisuolių   Kazimiero ir Marcijonos Ruzgių dukra Stase Staputiene.

Informaciją pateikė TUC kordinatorė Vida Pulkauninkienė

Pagerbtos Pivonijos šilo tragedijos aukos

Pagerbtos Pivonijos šilo tragedijos aukos

Loreta Ežerskytė 

Sekmadienį Pivonijos šile tradiciškai paminėtas čia nužudytų ir palaidotų žydų atminimas. Į iškilmes susirinko Ukmergės žydų bendruomenės nariai bei jų tautiečiai iš Panevėžio, Vilniaus, Kauno, kitų miestų, atvyko rajono vadovai, Dukstynos pagrindinės mokyklos bendruomenės atstovai, būrelis ukmergiškių. Šiųmetinėse iškilmėse sulaukta ir ypač garbių svečių – pirmą kartą šioje Holokausto vietoje lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Vilniuje laikinasis reikalų patikėtinis Howard T. Solomon ir žydų bendruomenės rabinas Shimson Daniel Izakson.

Kaip ir kasmet pirmą rugsėjo sekmadienį, 12 valandą, Pivonijos šilo tylą perskrodė čaižus automobilių signalų kauksmas. Tai truko tik minutę, tačiau susirinkusieji mintimis spėjo nusikelti į 1941-ųjų rudenį, kuomet šioje vietoje į paskubomis iškastą milžinišką duobę šimtais gulė vaikai ir moterys, vyrai ir seneliai. Dabar čia tyliai ošia ir žuvusiųjų ramybę saugo šimtametės pušys. Prieš 75 metus pušyno tylą draskė šūviai ir mirštančiųjų aimanos. Tragiškas likimas čia ištiko dvylika tūkstančių aukų. Pivonijos šile nekaltai žuvo beveik visa Ukmergės žydų bendruomenė.

Kauno žydų bendruomenė pagerbė Holokausto aukas Kėdainiuose

Kauno žydų bendruomenė pagerbė Holokausto aukas Kėdainiuose

Kauno žydų bendruomenė pagerbė Holokausto aukas Kėdainiuose. Kai kurie dabartiniai kauniečiai kasmet aplanko žydų žudynių vietą. Aleksandro Meškausko ir Israelio Kagano protėviai, jų artimieji užkasti šioje masinėje kapavietėje. Kedainiai

KŽB nariai apžiūrėjo istorinį Kėdainių senamiestį, menantį iki karo gausią miesto žydų bendruomenę, susitiko su Kėdainių suagusiųjų ir jaunimo mokymo centro Tolerancijos centro atstove Giedre Kuroviene, kuriai padėkojo už istorinės atminties saugojimą, gražiai tvarkomą memorialo teritoriją.

Užsienio reikalų viceministras Šiauliuose ir Molėtuose pagerbia Holokausto Lietuvoje aukas

Užsienio reikalų viceministras Šiauliuose ir Molėtuose pagerbia Holokausto Lietuvoje aukas

Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius rugpjūčio 29 dieną dalyvauja atminimo renginiuose Šiauliuose ir gyvųjų marše Molėtuose, skirtuose prisiminti Lietuvos žydų žudynes, prasidėjusias prieš 75-erius metus nacistinės Vokietijos kariuomenei įžengus į Lietuvą.

Viceministras Šiauliuose dalyvavo garsaus vokiečių menininko Gunterio Demnigo sukurtų „Atminimo akmenų“ atidengimo ceremonijoje. „Atminimo akmenys“ – nedidelės plytelės gatvės grindinyje, montuojamos šalia Holokausto aukų namų arba vietų, kuriose šie žmonės dirbo, mokėsi.

„Sovietinė santvarka dažnai nutylėjo istoriją, tačiau jau ketvirtį amžiaus gyvename nepriklausomoje Lietuvoje ir privalome žinoti apie savo praeitį. Svarbu nuolatos šviesti jaunimą, mokytis istorijos, priminti apie mūsų bendrapiliečių, žydų, žiaurų likimą. Linkiu, kad tokie „Atminimo akmenys“ atkeliautų ir į kitus miestus bei miestelius. Bendruomenės negali pamiršti šio nusikaltimo, kad jis ateityje niekada nepasikartotų“, – sakė M. Bekešius.

Plytelės Šiauliuose skiriamos buvusiam ilgamečiam Šiaulių viceburmistrui Samueliui Petuchauskui, nužudytam Paneriuose, ir gydytojui Urijui Rozovskiui, kuris Šiaulių gete, vykdant vaikų akciją, kartu su savo mažaisiais pacientais savanoriškai išvyko į Aušvicą.

 

Buvusius šiauliečius įamžino „Atminimo akmenys“

Buvusius šiauliečius įamžino „Atminimo akmenys“

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiaulių kraštas
Živilė KAVALIAUSKAITĖ

Rugpjūčio 29d. Šiau­liuo­se vo­kie­čių me­ni­nin­kas Gun­te­ris Dem­nin­gas su­mon­ta­vo du „At­mi­ni­mo ak­me­nis“ (vok. Stol­pers­tei­ne), skir­tus Ho­lo­kaus­to me­tu nu­žu­dy­tiems žy­dams: bu­vu­siam Šiau­lių vi­ce­bur­mist­rui Sa­mue­liui Pe­tu­chaus­kui ir gy­dy­to­jui Uri­jui Ro­zovs­kiui. Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo ir S. Pe­tu­chaus­ko sū­nus Mar­kas Pe­tu­chaus­kas.

Grį­žo at­mi­ni­mo len­te­lė­se

Ply­te­les G. Dem­nin­gas su­mon­ta­vo anks­ty­vą pir­ma­die­nio ry­tą. Po ren­gi­nio me­ni­nin­kas iš­sku­bė­jo į Vil­nių dėl ki­tų ply­te­lių. Šiau­liai – ant­ra­sis mies­tas Lie­tu­vo­je, ku­ria­me at­si­ra­do at­mi­ni­mo len­te­lės: sa­vait­ga­lį jos įmū­ry­tos Kau­ne.

Ply­te­lės mon­tuo­ja­mos ten, kur įam­žin­ti as­me­nys gy­ve­no ar dir­bo. At­mi­ni­mo ženk­las, skir­tas vi­ce­bur­mist­rui S. Pe­tu­chaus­kui, at­si­ra­do prie Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės. Čia ir vy­ko ofi­cia­li „At­mi­ni­mo ak­me­nų“ ati­den­gi­mo ce­re­mo­ni­ja. Ki­ta ply­te­lė, skir­ta U. Ro­zovs­kiui, – prie Vil­niaus gat­vės 168 pa­sta­to.

Apie įam­žin­tus as­me­nis „Šiau­lių kraš­tas“ ra­šė šeš­ta­die­nio laik­raš­ty­je (“Din­gęs žy­dų pa­sau­lis grįž­ta at­mi­ni­mo ak­me­ni­mis“, 2016-08-27).

S. Pe­tu­chaus­kas, du de­šimt­me­čius bu­vęs Šiau­lių mies­to bur­mist­ro pa­va­duo­to­ju, 1941 me­tais su­šau­dy­tas Pa­ne­riuo­se. Gy­dy­to­jas U. Ro­zovs­kis 1943 me­tais sa­vo no­ru iš­vy­ko į kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lą Auš­vi­ce, ly­dė­da­mas į mir­tį 725 Šiau­lių ge­to vai­kus.

Smui­ko me­lo­di­ją išė­ju­siems ir ne­grį­žu­siems sky­rė smui­ki­nin­kė, ka­ra­lie­nės Mor­tos pre­mi­jos lau­rea­tė Gin­tė Gri­gai­ty­tė. Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ri­jos pir­mi­nin­kas Jo­si­fas Burš­tei­nas vi­sos bend­ruo­me­nės var­du idė­jos ini­cia­to­riams ir įgy­ven­din­to­jams dė­ko­jo už tai, kad pri­me­na­mas din­gęs žy­dų pa­sau­lis.

Iš Šeduvos sugrįžus. Kad daugiau niekada nebesakytume „Visi jie tokie”

Iš Šeduvos sugrįžus. Kad daugiau niekada nebesakytume „Visi jie tokie”

Donatas Puslys, bernardinai.lt

Prieš kelias savaites vienas bičiulis socialiniame tinkle „Facebook“ uždavė klausimą, koks žodis ar pasakymas jo draugus labiausiai erzina vos tik išgirdus. Ilgai nedvejojau – visada labai susierzinu išgirdęs kalbant, kad, girdi, visi jie yra vienodi. Ir nesvarbu, ar kalbėtume apie politikus, apie kurią nors tautą, religiją, socialinę grupę ar profesiją. Suprask, visi gydytojai ima kyšius, visi politikai yra vagys, visi žydai – lupikautojai, visi pabėgėliai – potencialūs islamo ekstremistai, visi rusai – Putino užhipnotizuoti imperialistiniai zombiai, visi tikintieji – fanatikai, o ateistai – būtinai amoralūs. Sąrašą dar galima tęsti ir tęsti. Kalbama čia apie kolektyvinius streotipus, tam tikrų grupių viktimizaciją ir kolektyvinės atsakomybės principą.

Kai kas gali suskubti teigti, kad stereotipai iš oro negimsta, kad juose yra bent lašelis tiesos. Būtent čia ir yra problema – nėra šlykštesnio melo nei tas, į kurį įmaišytas žiupsnelis tiesos.

Biržų žydų tragiškų žudynių minėjimas

Biržų žydų tragiškų žudynių minėjimas

Panevėžio ir kitų miestų žydų bendruomenės nariai rugpjūčio 28 dieną dalyvavo Biržų žydų atminimo eisenoje. Tokio masto, su tokiu dideliu svečių skaičiumi, regioniniai renginiai vyksta ne dažnai. Renginyje dalyvavo ir LR Seimo nariai.  Vienas jų, Emanuelis Zingeris, kuris sakydamas kalbą masinių žudynių vietoje Pakamponyse, pareiškė, jog visuomenė turi daryti viską, kad tokia tragedija, kuri atsitiko žydams, niekuomet nepasikartotų. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pabrėžė, jog nedidelių regionų miesteliams tokio masto renginiai turi būti kaip įpareigojimas vietiniams gyventojams kasmet atsiminti ir minėti žydų tragediją, kuri palietė buvusius lietuvių kaimynus žydus, dirbusius vaistininkais, pramonininkais, pardavėjais ir įvairių krautuvėlių savininkais. Pirmininkė taip pat pabrėžė, kad labai gaila, jog  tarp susirinkusiųjų nėra Biržų mero Valdemaro Valkiūno, tačiau išreiškė nuoširdžią padėką renginio organizatorei mero pavaduotojai Irutei Varzienei bei Tolerancijos centro vadovui istorijos mokytojui Vidmantui Jakoniui ir jo sūnui R. Jakoniui už aukštą kultūrą ir tolerantiškumą.

Gercas Žakas apie atminimo akmenis žymiems Kauno žydams: „Tai mūsų Holivudo šlovės alėja“

Gercas Žakas apie atminimo akmenis žymiems Kauno žydams: „Tai mūsų Holivudo šlovės alėja“

Kauno šaligatviuose rugpjūčio 28 d. įmontuoti penki „Atminimo akmenys“ – plokštelės, skirtos įamžinti Holokausto metu žuvusius žymius kauniečius. Taip laikinoji sostinė prisijungė prie didžiausio memorialo po atviru dangumi Europoje. „Tai – ne kapinių paminklas, o vieta, kur artimieji gali pagerbti savo tragiškos lemties giminaičius“, – idėją pristatė jos autorius vokietis Gunteris Demnigas.
21 šalis – 60 000 plokštelių Idėja būtent tokiu būdu pagerbti žydų istoriją žymiam Vokietijos menininkui gimė 1993 m. Pirmieji atminimo akmenys 1996 m. buvo slapta įrengti Berlyne. Vietos valdžia juos atrado tik po trijų mėnesių. Šiuo metu Vokietijos sostinėje plokštelių jau yra apie 6000.

Sekmadienį Kaune atidengti pirmieji Lietuvoje “Atminimo akmenys”- nedidelės aukso spalvos šaligatviuose įmontuotos plokštelės, skirtos Holokausto metu nužudytiems, šiuo atveju, Kaune gyvenusiems žydams atminti. Plokštelėje išgraviruotas žmogaus vardas, pavardė, gimimo ir nužudymo ar žūties metai bei jo veiklos pobūdis. Atidarymo renginys vyko prie “Atminimo akmens” Isakui Anolikui, dviratininkui, vienam pirmųjų Lietuvos olimpiečių. Laisvės alėjos ir Krėvos gatvės sankryžoje, kur įmontuotas šis akmuo, stovėjo medinis  dviračių trekas, jame ir treniravosi I. Anolikas. “Atminimo akmenų” projektą Lietuvoje inicijavo ir entuziastingai įveikdamas nemažai kliūčių įgyvendino Lietuvos žmogaus teisių centras.

Kauno žydų bendruomenė minėjo Petrašiūnų žydų žudynių ir Inteligentų akcijos IV forte 75-ąsias metines

Kauno žydų bendruomenė minėjo Petrašiūnų žydų žudynių ir Inteligentų akcijos IV forte 75-ąsias metines

Rugsėjo 26 d. Kauno žydų bendruomenė minėjo Petrašiūnų žydų žudynių ir Inteligentų akcijos IV forte 75-ąsias metines. Holokausto aukas pagerbė ne tik Kauno žydų bendruomenės nariai, atvyko Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Dainius Junevičius su žmona, Kauno m. savivaldybės atstovai, Petrašiūnų gyventojai, buvę šių įvykių liudininkai.

Prie savivaldybės vairo.  Prisiminimai apie Samuelį Petuchauską (1894 – 1941)

Prie savivaldybės vairo. Prisiminimai apie Samuelį Petuchauską (1894 – 1941)

 

Iš Marko Petuchausko knygos: „Price of Concord: Memoirs; Portraits of Artists; Interactions of Cultures“ (Versus aureus, 2015)

Šiauliuose

Šiaulių m. taryba Petuchauskas

Šiaulių miesto taryba (1938 m.), S. Petuchauskas apatinėje eilutėje, trečias iš dešinės.

Tėvas, kiek žinau, buvo žmogus principingas, jis tvirtai laikėsi savo nuomonės, įsitikinimų, nuosekliai siekė juos įgyvendinti. Niekados netroško pralobti (nors tai galėjo padaryti), nepirko nekilnojamojo turto, nerentė namų, kaip daugelis prieškario šiauliečių. Visus dvidešimt metų nuomojo butą.

Netgi kai Šiaulių savivaldybė, skatindama statybas, ėmė pardavinėti sklypus mieste, tėvas tokį sklypą Pagyžių gatvėje įsigijo pavėluotai ir nenoromis, tik vykdydamas savivaldybės, kuriai vadovavo, miesto plėtros nuostatas ir primygtinius kolegų iš savivaldybės raginimus. Tačiau namo iki pat sovietų okupacijos taip ir nepradėjo statyti. Jam tai buvo neįdomu, svetima.

Tėvas garsėjo sąžiningumu, neapykanta korupcijai. Labai gerbė tuos, kurie jį išrinko. Motinos liudijimu, netgi tuo atveju, kai atėjusiam prašytojui neturėdavo nė menkiausios galimybės padėti, taip nuoširdžiai paaiškindavo, patardavo, kad šis išeidavo nepažemintas, neįsižeidęs, draugiškai nusiteikęs. Bendrauti žmogiškai, jautriai, pagarbiai su žmonėmis turbūt irgi talentas. Tėvas jį turėjo.