Nemažas būrys Kauno žydų bendruomenės narių susirinko palydėti senųjų ir sutikti Naujųjų 5777 metų, linkėdami vienas kitam santarvės, sėkmės, sveikatos, teigiamų pokyčių ir gerų idėjų. Šventinis vakaras buvo be galo šiltas, jaukus ir šeimyniškas. Betarpišką ir kartu smagią jo atmosferą padėjo sukurti jaunų muzikantų grupė “Levita” iš Prancūzijos.
Žemaitijos nacionaliniame parke. Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo įkurtame Litvakų atminimo sode iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilusiems litvakams atminti „pasodintoje“ iš metalo kaltoje obelyje atsirado pirmasis Lietuvoje atminimo ženklas prieš savaitę mirusiam Izraelio kariniam ir politiniam veikėjui, Izraelio Prezidentui, Nobelio Taikos premijos laureatui Šimonui Peresui
Žydų bendruomenė nuoširdžiai užjaučia artimuosius.
Praėjusi savaitė buvo ypatinga žydams. Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Ta proga Žemaitijos psichinę negalią turinčių žmonių klubo „Telšių atjauta“ pirmininkas Kazimieras Mitkus bei klubo nariai vykdė kilnų darbą – sutvarkė Telšių žydų kapines.
Pasak K. Mitkaus, klubas vykdo žmonių užimtumą, kuris, beje, yra nestandartinis. Stengiamasi, kad jis būtų prasmingas ne tik bendruomenei, bet ir gyventojams.
Minint tarptautinę turizmo dieną, Klaipėdoje atidarytas naujas maršrutas – „PO KLAIPĖDĄ ŠEKELIU KELIU“. Šiandien maršrutą pirmą kartą pristato Klaipėdos apskrities turizmo gildija. Maršrutas sukurtas, bendradarbiaujant su Klaipėdos žydų bendruomene. Maršruto autorė Laurencija Budrytė – Ausiejienė. Maršruto sukūrimą dalinai finansavo Klaipėdos žydų bendruomenė iš VŠĮ Geros Valios Fondo lėšų .
Tik pasirodžius reklamai internete apie galimybę registruotis į pirmąją ekskursiją – visos vietos buvo iškart užimtos. Galime daryti išvadą, kad šio maršruto atsiradimas buvo reikalingas ne tik turistams, kurie atvyksta į Klaipėdą, bet ir miesto gyventojams.
Palangos savivaldybės turizmo informacijos centras paruošė lankstinuką: “ŽYDŲ ATMINTINOS VIETOS PALANGOJE”.
Senosiose žydų kapinėse ukmergiškiai perskaitė 2 336 vardus.
gzeme.lt
Minint Lietuvos žydų genocido dieną ir 75-ąsias mūsų šalies žydų žudynių metines rugsėjo 22 ir 23 dienomis miestuose ir miesteliuose buvo skaitomi Holokausto aukų vardai. Pilietinė iniciatyva VARDAI Lietuvoje vyko šeštus metus. Šiemet pirmą kartą prie jos prisijungė ir Ukmergė. Nužudytų žydų vardai skambėjo Pivonijos mikrorajono pakraštyje, senosiose žydų kapinėse, ir Lyduokių seniūnijos II Antakalnio kaime – apleistoje ir jokiu atminties ženklu nepažymėtoje vietoje, kur 1941-ųjų vasarą buvo surengtos 114 Ukmergės žydų žudynės.
„Džiaugiuosi, kad atsiliepėte ir susirinkote šioje vietoje, kur Antrojo pasaulinio karo pirmosiomis dienomis buvo nužudyti iš Ukmergės kalėjimo atvežti žydai. Ši vieta iki šiol nėra pažymėta informacinėmis rodyklėmis, nėra įtraukta į Kultūros paveldo registrą. Nei vietiniai gyventojai, nei seniūnijos atstovai apie šią vietą iki šiol nieko nebuvo girdėję…“ – penktadienį sakė Holokausto tyrinėtoja, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorijos tyrimų skyriaus vedėja Neringa Latvytė-Gustaitienė.
Gerbiamieji,
2016 m. spalio 2 d. (sekmadienį) Švenčionyse vyks renginiai, skirti atminti 75 m. sukakčiai nuo Holokausto pradžios.
11 val. Holokausto aukų atminimo ceremonija prie Menoros
12 val. Holokausto aukų atminimo ceremonija prie masinių žydų žudynių vietos.
Norintys vykti LŽB transportu, prašome pranešti iki rugsėjo 28 d. 18 val.: Tel. +370 5 261 3003 arba info@lzb.lt
Pagarbiai,
LŽB administracija
Nuo rugsėjo 25 d. LRT radijas transliuoja dokumentinių pasakojimų ciklą apie Lietuvos žydų miestelius, vadinamuosius štetlus. Radijo žurnalistės pasakos iš devynių Lietuvos miestelių, kuriuose šiandien apie žydų gyvenimą byloja tik keletas išlikusių pastatų ir aštuntą dešimtį perkopusių miestelėnų vaikystės prisiminimai.
Pasakojimai per LRT radiją bus transliuojami kas antrą sekmadienį po 11 valandos žinių ir „Ryto garsuose“ antradieniais, 9.30 val. Pirmasis pasakojimas apie Molėtų štetlą rugsėjo 25-ąją.
Transliuotų laidų nuorodos pasiklausymui straipsnio pabaigoje.
Štetluose iki Antrojo pasaulinio karo žydai ir lietuviai sugyveno, kūrė ne tik savo gyvenimą, bet ir ženkliai prisidėjo prie Lietuvos valstybės kūrimo, miestelių iškilimo ir ekonominės gerovės bei kultūros. Tačiau karas, Holokaustas, kurio metu buvo sunaikintos visų miestelių žydų bendruomenės, nevienareikšmiškas greta gyvenusių lietuvių vaidmuo, o vėliau ilgus dešimtmečius trukusi okupacija, pastūmėjo šią istorijos dalį užmarštin.
Deja, ne visi prisimenantieji žydų klestėjimo laikus nori apie tai kalbėti. Žmones vis dar kausto baimės, kaltės ar gėdos jausmas. Tuo metu Holokaustą išgyvenusiųjų palikuonys vis dažniau sugrįžta į jų tėvų, senelių ar prosenelių gimtąsias vietas ir iš naujo bando prisijaukinti daugelį metų tik blogus jausmus kėlusį kraštą. Kai kurie jų prisideda prie žydų-lietuvių santykių stiprinimo, kiti stengiasi išsaugoti savo protėvių atminimą.
lzinios.lt Aras Lukšas
943 metų rugsėjo 23 dieną naciai ir jų talkininkai galutinai likvidavo Vilniaus getą. Prieš 22 metus ši data oficialiai įteisinta kaip Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Šį kartą prisiminkime provincijos miestelių žydus, kurių bendruomenės buvo sunaikintos per pirmuosius keturis karo mėnesius. Keydan, Janeve, Vilkomir, Zager, Shadeve, Nayshtot-Tavrig… Ką reiškia šie keisti žodžiai? Turbūt ne kiekvienas pasakys, kad tai – Lietuvos miestelių vardai: Kėdainiai, Jonava, Ukmergė, Žagarė, Šeduva, Žemaičių Naumiestis. Būtent taip savo namus gimtąja jidiš kalba vadino šimtmečius čia gyvenę žydai. Daugelyje paminėtų vietovių jie sudarė pusę ar net didesnę dalį gyventojų. Tarkime, Ukmergėje prieš pat karą beveik pusė, o Jonavoje – net 80 proc. gyventojų buvo žydai: amatininkai ir prekybininkai, skardininkai ir pienininkai, advokatai ir gydytojai…
Minint Lietuvos žydų genocido dieną Panevėžyje ne tik pagerbtos aukos, bet ir prisiminti čia gyvenę žydai ir juos gelbėjusieji.
Juodžiausia istorijos dėmė
Rugsėjo 23-ioji pasirinkta neatsitiktinai. Būtent tą dieną 1943 metais likviduotas Vilniaus getas. Dalis jo gyventojų sušaudyti, o kiti išvežti į koncentracijos stovyklas.
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas sako, kad praėjo jau 75 metai, kai mieste buvo sušaudyti pirmieji žydai, prasidėjo areštai. 57 suimti žydai nužudyti Staniūnų miškelyje.
1941 metų liepą Panevėžyje įrengtas žydų getas. Pasak G. Kofmano, per 42 jo egzistavimo dienas per getą „perėjo“ net 14 tūkst. žydų. Bendruomenės žiniomis, iš pradžių ten gyveno 4 423 asmenys. Likvidavus getą, visi žydai sušaudyti. 8 000 – Kurganavos miške, 4,5 tūkst. – Žaliojoje girioje. Karo metais Panevėžyje sunaikinti 95 procentai čia gyvenusių žydų.
Balbieriškio miestelio istorijoje buvo toks laikas, kai daugiau nei 50 proc. miestelio gyventojų buvo žydai. Todėl labai svarbu žinoti apie tragišką žydų tautos likimą nacių okupuotoje Europoje ir Lietuvoje, Antrojo pasaulinio karo metu. Svarbu, kad suvoktumėm, jog Holokaustas – masinis žydų žudymas, nėra vien Paneriai, Kauno IX fortas ar kita masinė žydų žudynių vieta. Holokaustas, kaip tragedija, yra Lietuvoje gyvenusių žydų – Lietuvos piliečių – netektis, gyvenusių Lietuvoje, kūrusių visų mūsų valstybę, puoselėjusių savitas tradicijas ir kultūrą.
Minint 75-ąsias šios tragedijos metines rugsėjo 23 dieną Balbieriškio pagrindinės mokyklos direktorius Stasys Valančius 5-10 klasių mokiniams vedė pilietiškumo pamoką, skirtą Balbieriškio miestelio žydų genocido aukoms atminti.Uždegus simbolines žvakutes, salei sustingus tyloje, nuskambėjo čia gyvenusių ir žiauriai nužudytų žydų vardai – Sara, Icchakas, Kaimas, Dora, Cilė, Riva, Gita, Keila, Jakovas, Aronas….
BNS
,,Prieš 75 metus prasidėjęs masinis žydų genocidas primena, kad istorines žaizdas gydo tik tiesos paieškos, gyva atmintis ir žmogiškumo pamokos, kurios privalo užtikrinti, kad niekada daugiau nepasikartotų joks genocidas“, – sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Rytą Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos Brolių sode bus atidengtas paminklas, skirtas žuvusiems Vilniaus geto vaikams.
Po to numatyta Holokausto aukų atminimo ceremonija prie Panerių memorialo.
Mirjam Cimerman, Beta Berkovičienė, neatpažinta moteris. Plungė 1925 m. J Bunkos fondo nuotrauka
bernardinai.lt
Jolanta Klietkutė
Vartydami išlikusias tarpukario Plungės gyventojų nuotraukas nejučia atkreipiame dėmesį, kad daugumą jų padarė fotografas M. Berkovičius. Senųjų plungiškių paklausus, atsakys, kad jis buvo garsus ano meto Plungės fotografas, nuves ir parodys namą, kuriame buvo ateljė. Deja, tuo žinios ir pasibaigia… visi žinojo, kad buvo toks fotografas – bet nieko daugiau.
M. Berkovičiaus , vieno garsiausių tarpukario Plungės fotografų biografija iki šiol nebuvo tyrinėta.. Knygoje „Lietuvos fotografijos istorija“ V. Juodakis pateikia tik vieną sakinį: „Plungėje buvo fotografas M. Berkovičius (1905-1932 m.)“. Tačiau peržvelgus muziejuose bei kolekcininkų archyvuose išlikusias M. Berkovičiaus nuotraukas matome, kad jis fotografavo nuo 1903 m. iki ~1939 m.
Net fotografo vardas spaudoje buvo nežinomas, užrašoma tik pirmoji raidė „M“, kuri buvo nuotraukų nugarėlėse esančiame fotografo spaude.
Rugsėjo 22 dieną, Panevėžio žydų bendruomenės patalpose vyko renginys-viktorina ,,Lietuvos žydų genocido dienai“ paminėti.
Renginyje dalyvavo 5 Panevėžio miesto gimnazijos ir mokyklos: Panevėžio 5 gimnazija su istorijos mokytoju Raimondu Daukša bei mokytoja Gitana Tidikyte, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija su mokytojomis Aukse Sereikiene ir Rita Stoniene, Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija su mokytoja Aušra Jankevičiene, Panevėžio ,,Saulėtekio‘‘ progimnazija su istorijos mokytoja Elvyra Rūgšteliene bei Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla su mokytoja Kristina Stukoniene.
Pagal viktorinos programą, pirmiausiai moksleiviai ir mokytojai žiūrėjo filmą, gautą iš Jad Vašemo apie Osvencimo koncentracijos stovyklą. Po to išsirinkome komisiją, kuri vertino moksleivių pasirodymus bei žinias pagal tam tikrus kriterijus. Komisiją sudarė moksleivius atlydėjusieji mokytojai, kurie turėjo rašyti balus už numatytas užduotis. Mokiniai pademonstravo savo komandų prisistatymus – improvizacijas, susijusias su Holokausto tema.
2016 m. rugsėjo 16 d. Kaune, A. Mapu g. 18, atidengta atminimo lenta (skulptorius Gediminas Pašvenskas) tarpukariu čia veikusiai Žydų karių, dalyvavusių kovose už Lietuvos nepriklausomybę, sąjungai. Saulėtą popietę į atidengimo ceremoniją susirinkusius miestelėnus pasveikino Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestras, padėjęs sukurti pakilią, iškilmingą renginio nuotaiką. Ceremoniją papuošė Kauno generolo P. Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtinių rikiuotė. Pagerbti karių atminimo atvyko nemažas būrys miesto valdžios, politikos, visuomeninių organizacijų, bažnyčios, atstovų, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Ambasadorius savo kalboje pabrėžė žydų karių pilietiškumą, jų atsidavimą ir tarnystę Lietuvai, LŽB pirmininkė akcentavo tai, kad pagaliau susirinkome džiaugtis, o ne liūdėti ir verkti, prisiminti ne tragiškus praeities įvykius, o prasmingą pozityvią patirtį. Kauno m. mero pavaduotojas Vasilijus Popovas išreiškė dėkingumą žydams, Lietuvos patriotams, ir apgailestavo, kad toks svarbus jų atminimo ženklas atsirado tik dabar, o ne prieš 25 metus.
Nuotraukoje aktorė Ida Kaminska
Gyvybingas Kauno tarpukario kultūrinis gyvenimas buvo itin svarbus tolesnei valstybės kultūrinei raidai. Deja, jis dar iki galo neištyrinėtas ir neįvertintas. Šią spragą pildyti ėmėsi VDU Teatrologijos katedros docentė Ina Pukelytė, trejus metus studijavusi iki šiol menkai žinomą Kaune tarpukariu veikusį žydų teatrą – stiprią nacionalinio teatro varomąją jėgą.Teatrologė dalijasi įdomiais atradimais apie žydų teatro fenomeną, jo reikšmę ir to laiko intensyvų Kauno teatrinį gyvenimą.
lzinios.lt
Alytuje pradėta restauruoti šimtametė sinagoga. Pastate, kuris sovietmečiu buvo paverstas druskos sandėliu, įsikurs miesto bendruomenės namai ir žydų kultūros muziejus. Tokiems alytiškių sumanymams pritarė Kultūros paveldo departamentas (KPD), Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) ir Dzūkijos sostinėje apsilankęs Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas. Pažadėta parama ieškant finansavimo šaltinių, įrengiant žydų kultūrą atspindintį muziejų ir surandant jam reikalingus eksponatus.