Mes

Panevėžyje vyko tarptautinis simpoziumas – projektas ,,GlassJazz“

Panevėžyje vyko tarptautinis simpoziumas – projektas ,,GlassJazz“

Rugpjūčio 23 d. Panevėžyje buvo organizuotas simpoziumas – projektas ,,GlassJazz“. Tai vienintelis įvykis Lietuvoje, o gal ir visoje Europoje, kuomet meninis stiklas susilieja su džiazu. ,,Stiklas – unikalus, su juo įmanomos improvizacijos kaip džiaze. Improvizuodamas juo gali išgauti nenusakomas formas. Džiazas – lyg meditacija, kuri skatina menininkus išsilaisvinti, pasinerti į kūrybines mintis, eksperimentuoti, ieškoti netikėtų formų“, – teigia ,, GlassJazz“ iniciatorius, stiklo menininkas, meninio stiklo studijos ,,Glasremis“ vadovas  Remigijus Kriukas.

Simpoziumas prasidėjo nuo renginio Kupiškyje Etnografijos muziejuje, kur buvo susirinkę daugybė simpoziumo dalyvių iš 16 šalių (Belgijos, Estijos, Islandijos, Japonijos, Prancūzijos, Ukrainos, Izraelio, Jungtinės karalystės, Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Rusijos, Suomijos, Vokietijos bei Čekijos).  Parodos lankytojai gali išvysti net 30-ties stiklo menininkų darbų.

Renginys prasidėjo Izraelio menininko Louis Sakalovsky meninio stiklo ir tapybos paroda pavadinimu ,,Sugrįžimas“, todėl, kad jo tėvai ir visi giminaičiai prieš karą gyveno Panevėžyje ir Kupiškyje.

Minim  žydų Holokausto 75-ąsias metines

Minim žydų Holokausto 75-ąsias metines

Panevėžio žydų bendruomenė, minėdama žydų Holokausto 75-ąsias metines, suplanavo aplankyti visas masinių žudynių vietas ir kapines, esančias Panevėžio miesto apskrityje. Labai svarbu minėti tragišką Holokausto Lietuvos žydų istoriją, nepaliekant nei vienos vietos, kur guli mirusieji arba nužudyti per II Pasaulinį karą žydai.

Už ką buvo nužudyti mažų miestelių žydai? Tik todėl, kad jų tautybė – žydai? Ar todėl, kad norėta pagrobti jų turtą? Manytume, kad tikrai ne todėl. Buvo karo metai, Hitlerio bei jo pagalbininkų politika buvo viena – išnaikinti visą žydų tautą. Jų žiaurus tikslas buvo pasiektas, bet ne vokiečių rankomis, o vietinių kolaborantų jėgomis. Sklando daugybė gandų, kad žydai buvo komunistai, enkavedistaikagėbistai. Taip, buvo ir tokių, bet labai maža dalis, o lietuviai kaimynai – policininkai, taip pat pridėjo savo rankas prie šio juodo darbo.

Vilniuje palaidota pažeista Tora

Vilniuje palaidota pažeista Tora

Žydų (litvakų) bendruomenė Vilniaus žydų kapinėse palaidojo pažeistą Toros ritinį, kurios negalima  restauruoti. Rabinas Šimšonas Danielis Isaksonas pasakojo susirinkusiems į apeigas apie šią žydų tradiciją, kad nebenaudojamų Toros ritinių negalima sunaikinti, juos privalu laidoti.

Toros ritinys buvo atsitiktinai surastas Panevėžyje, seno medinio namo remonto metu. Jis buvo sienoje. Po šio atradimo, namo savininkai – Ulkių šeima kreipėsi į muziejų, bet ten niekas nesusidomėjo. “Po kurio laiko, mes kreipėmės į žydų bendruomenę, susisiekėm su rabinu, mums buvo aišku, kad tai žydų paveldas”, – sakė Karolina Ulkytė Karolina, perdavusi Toros ritinį bendruomenei.

„Atminimo akmenų“ renginiai Lietuvoje

„Atminimo akmenų“ renginiai Lietuvoje

Lietuva prisijungia prie didžiausio memorialo po atviru dangumi Europoje. „Atminimo akmenys“, išsibarstę 18 Europos valstybių ir daugiau nei 50 000 vietų, bus įrengti ir Lietuvoje.

Mūsų šalyje, pirmojoje iš Baltijos valstybių, 19 tokių atminimo lentelių bus įmontuota keturiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje. Jomis prisiminsime tuos, kurių netekome Holokausto metu. „Atminimo akmenis“ Lietuvoje montuos idėjos autorius, garsus vokiečių menininkas Gunteris Demnigas.

„Atminimo akmenų“ atidarymo ceremonijos vyks:

Kaune rugpjūčio 28 d., 12 val. Laisvės al. 3 ir Krėvos g. kampe, prie akmens, skirto pirmajam olimpiečiui, dviratininkui Isakui Anolikui. Laikinojoje sostinėje akmenys taip pat bus įdėti dailininkams Černei Percikovičiūtei ir Jakovui Lipšicui, gydytojui ir klinikinės psichologijos pradininkui Lietuvoje dr. Vladimirui Lazersonui, pediatrei Reginai Lazersonienei-Safočinskaitei.

Rugpjūčio 29 d., 18 val. žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ kviečia į filmo „Iš miško“ peržiūrą Kaune. Dokumentinis filmas apie masines žudynes Paneriuose bus rodomas kino teatre „Romuva“, Laisvės al. 54, įėjimas laisvas.

Šiauliuose – rugpjūčio 29 d., 12 val., Vasario 16-osios g. 62, prie akmens, skirto buvusiam Šiaulių viceburmistrui Samueliui Petuchauskui.  Šiame mieste „Atminimo akmuo“ taip pat įrengiamas ir gydytojui Urijui Rozovskiui. Šiaulių gete, vykdant vaikų akciją, gydytojas į Aušvicą savanoriškai išvyko kartu su savo mažaisiais pacientais.

Tą pačią dieną, 18 val., žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ kviečia į filmo „Iš miško“ peržiūrą Šiauliuose. Dokumentinis filmas apie masines žudynes Paneriuose bus rodomas kino teatre „Atlantis“, Tilžės g. 225, įėjimas laisvas.

Kauno žydų bendruomenė kviečia dalyvauti Lietuvos žmogaus teisių centro organizuojamose „Atminimo akmenų“ (vok. Stolpersteine) atidarymo renginiuose Kaune

Rugpjūčio 28 d.
12.00 val. „Atminimo akmenų“ atidarymo renginys prie akmens, skirto Isakui Anolikui atminti, Laisvės al. 3 – Krėvos g. kampas, Kaunas
 Kaunas Akmenys
Rugpjūčio 29 d.
18.00 val. padėkos renginys ir filmo „Iš miško“ (Me’kivun ha’yaar, Izraelis, 2003, 94 min.) peržiūra kino teatre „Romuva“, Laisvės al. 54, Kaunas.
Režisieriai: Limor Pinhasov Ben Yosef, Yaron Kaftori Ben Yosef.
Kitaip nei daugelyje dokumentinių filmų apie Holokaustą, kalbančių apie išgyvenusiųjų patirtis, „Iš miško“ dėmesys sutelkiamas į tariamai pasyvius liudininkus. Panerių miške buvo nužudyta daugiau nei šimtas tūkstančių žmonių, iš kurių didžioji dalis žydai. Filme atsiskleidžia kaip skirtingai šie tragiški įvykiai prisimenami ir suvokiami jų liudininkų.
Švenčionyse pradėjo veikti tarptautinė stovykla, kurią organizavo Maceva – dar yra laisvų vietų

Švenčionyse pradėjo veikti tarptautinė stovykla, kurią organizavo Maceva – dar yra laisvų vietų

Švenčionyse pradėjo veikti tarptautinė stovykla, kurią organizavo Maceva. Turime 13 savanorių iš Vokietijos, Moldovos, Baltarusijos ir Lietuvos.  Dar turime laisvų vietų – apgyvendiname Švenčionyse, maitiname tris kartus per dieną, garantuojame gerą nuotaiką

Rugpjūtį organizuojama tarptautinė 2 savaites truksianti stovykla Švenčionyse. Mūsų tikslas yra išvalyti senųjų Švenčionių žydų kapinių teritoriją nuo šiukšlių, dokumentuoti kapines ir sužinoti daugiau apie litvakų kultūrą, istoriją bei žydų laidojimo tradicijas apskritai.

Švenčionių žydų kapinės – vienos seniausių žydų kapinių Lietuvoje.  Manoma, kad buvo įkurtos XVII a. Kapinių teritorija apima didelį plotą – 39670.00 kv. m. Išlikę daug antkapinių paminklų. Preliminariais paskaičiavimais jų galėtų būti apie 2000. Kitados, iki Holokausto, paminklų buvo daugiau, tačiau jau vokiečių okupacijos metais kapinių teritorija smarkiai apniokota. 1941 m. dalis akmeninių paminklų panaudoti statybose, juodojo marmuro paminklai išgrobstyti, daug jų apdaužyta bei išvartyta. Tikslios informacijos apie palaidojimus – tiek išlikusius ankstyviausius, tiek vėlyviausius – nėra. Greičiausiai paskutiniai palaidojimai kapinėse galėjo vykti 1952-1953 m. Nepaisant destruktyvių veiksmų kapinėse, jose iki šiol išlikę įvairios stilistinės raiškos paminklinių akmenų, daugiausiai iš 1900-1930 m. laikotarpio. Jų būklė įvairi. Yra nemažai trapių, restauracijos reikalaujančių paminklų.

Stovykla organizuojama kartu su kita organizacija Action Reconciliation Service for Peace. Tai bus antrus metus iš eilės įgyvendintas bendras projektas. Tikimasi, kad į Lietuvą iš Vokietijos ir kitų šalių atvažiuos apie 10–15 jaunuolių.

Daugiau informacijos galite rasti >>ČIA 

Visus, susidomėjusius stovykla, kviečiame susisiekti su  el. paštu: 

info@litvak-emetery.info arba sandra@litvak-cemetery.info

Kaune atsiras atminimo lenta, skirta Žydų karių sąjungai

Kaune atsiras atminimo lenta, skirta Žydų karių sąjungai

Kaune pradėti atminimo lentos, skirtos Žydų karių sąjungai, gamybos darbai. Žydų karių, kovojusių už Lietuvos nepriklausomybę, atminimo įamžinimą inicijavo Kauno žydų bendruomenė, aktyviai talkino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir LŽB atstovas paveldosaugai Martynas Užpelkis bei skulptorius Gediminas Pašvenskas (atminimo lentos autorius). Lenta bus pakabinta ant namo, kuriame buvo Žydų karių sąjungos buveinė (A. Mapu g. 10).
1933 m. įsteigta žydų karių, dalyvavusių Lietuvos Nepriklausomybės kovose, sąjunga, kurios būstinė pradžioje buvo Joniškyje, o nuo 1934 m. Kaune. Be patriotizmo ir lojalumo valstybei ugdymo ji skatino lietuvių ir žydų kultūrinio bendradarbiavimo idėjas, aktyviai veikė ne tik Kaune, bet ir provincijoje (jai priklausė apie 3 tūkst. narių). 20 žydų karžygių už pasižymėjimą kovose buvo apdovanoti Vyties Kryžiaus ordinu, buvo apdovanotų ir kitais medaliais ir ordinais. Ši sąjunga, su savo atributika dalyvaudama oficialiuose minėjimuose ir iškilmėse, viešai demonstravo savo ištikimybę ir atsidavimą Lietuvai.
Gelbėtojų obelies atidengimas Litvakų atminimo sode (Medsėdžių kaime, Platelių seniūnijoje);

Gelbėtojų obelies atidengimas Litvakų atminimo sode (Medsėdžių kaime, Platelių seniūnijoje);

  Šarnelės kraštiečių sueiga 2016

Rugpjūčio 13 dieną, Šarnelės bendruomenės namuose, Plungės rajone.

Mokslinė – pažintinė  konferencija ,,Jie gyveno Šarnelėje…“

10.30  val. Gelbėtojų obelies atidengimas Litvakų atminimo sode (Medsėdžių kaime, Platelių       seniūnijoje);

12.00 val. Šv. Mišios už Šarnelės kaimo bendruomenę, už mirusius ir tremtį išgyvenusius

  šarneliškius ir jų draugus;

13.00 val. Agapė. Tomo Vilucko knygos pristatymas.

14.00 val. Konferencijos atidarymas.

 Žemėlapis rodo, kaip nuvažiuoti

zemelapis Sarnele

Svečiai iš Izraelio ieškojo savo šaknų Panevėžyje

Svečiai iš Izraelio ieškojo savo šaknų Panevėžyje

Svečiai iš Izraelio, Barkovskių šeima, puikiai kalbantys lietuviškai, atvyko į Lietuvą aplankyti senelių ir prosenelių gimtinės bei rasti daugiau informacijos apie Holokausto metais sušaudytus giminaičius.

Barkovskių šeimos susitikimas su Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininku ir jos nariais įvyko 2016 m. rugpjūčio 3 d. Vyras Igor (Icchak) Barkovskij –  matematikos mokytojas, žmona Frida yra chorvedė, prieš 40 metų baigusi Vilniaus konservatoriją – H. Perelšteino klasę. Pora užaugino du vaikus, turi 4 anūkus, kurie gyvena Amerikoje ir Izraelyje. Barkovskių šeima atvyko į Lietuvą, į Panevėžį, norėdami atrasti savo šaknis, pavaikščioti senolių žeme. Čia, Panevėžyje, gyveno jų močiutė su šeima, kuriuos nužudė naciai. Močiutė Chelem Dveire turėjo 12 brolių ir seserų.

Vilniaus jidiš instituto vasaros programos dalyviai lankosi Panevėžio žydų bendruomenėje

Vilniaus jidiš instituto vasaros programos dalyviai lankosi Panevėžio žydų bendruomenėje

 Rugpjūčio 7 d., penktadienį, Panevėžio žydų bendruomenėje lankėsi Vilniaus jidiš vasaros programos dalyviai kartu su Vilniaus jidiš instituto programų koordinatore Indre Joffyte, nusipelniusio panevėžiečio Elijaus Joffės anūke. Grupėje buvo įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų atstovai bei įvairių sričių studentai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Ukrainos, Vokietijos, Austrijos, Švedijos ir Lietuvos. Visus grupės dalyvius vienija vienas tikslas – tobulinti savo jidiš kalbos žinias, gilinti supratimą apie Rytų Europos žydų kultūrą ir paveldą. Kai kuriems jidiš kalba reikalinga darbui (pvz., archyvuose), moksliniams tyrinėjimams, kiti tiesiog nori sugrįžti prie savo šaknų.

Panevėžio žydų bendruomenės narių vizitas į Latviją

Panevėžio žydų bendruomenės narių vizitas į Latviją

2016 m. rugpjūčio 2 d. Panevėžio žydų bendruomenės nariai vyko į ekskursiją.Bendruomenėje jau yra tapusi tradicija kasmet aplankyti kaimyninius miestus, kur gyvena žydų bendruomenės.

Šį kartą Panevėžio žydų bendruomenės nariai aplankė Pasvalį, Latvijos miestus Bauską bei Rygos centrą. Sužinojome daugiau istorijos apie žydus, kurie gyveno tose vietovėse.  Įdomu buvo išgirsti, kaip jie gyveno, kuo užsiėmė, kokias tradicijas puoselėjo.

Į Panevėžį bendruomenės nariai grįžo pilni naujų įspūdžių. Labai smagu, jog šį kartą ekskursijoje dalyvavo nemažai vaikučių. Ekskursijos dalyvius lydėjo ne tik gera nuotaika, bet ir puikus, saulėtas oras.

Sveikiname su 90-uoju jubiliejumi!

Sveikiname su 90-uoju jubiliejumi!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Socialinis departamentas
sveikina buvusią geto kalinę, aktyvią Kauno žydų bendruomenės narę
Feigą Koganskienę 90-ojo jubiliejaus proga!
Linkime stiprios sveikatos! Mazl Tov!

Liūtis nesutrukdė talkai žydų kapinėse Kaune

Liūtis nesutrukdė talkai žydų kapinėse Kaune

15min.lt

Ketvirtadienio vakarą Kauno Žaliakalnio žydų senosiose kapinėse buvo galima išvysti neįprastai daug žmonių. Visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ surengtoje talkoje buvo nuvalyta didžioji dauguma antkapių informacinių plokštelių, kurios vėliau leis lengviau identifikuoti kapus.

Pasak talkos iniciatoriaus Jono Audėjaičio, tokia žmonių pagalba buvo ypač reikalinga, nes praėjusiais metais inventorizavus kapavietes, buvo gautas tik jų skaičius ir užimamas plotas, o dabar, kai visi paminkliniai įrašai jau yra matomi ir įskaitomi, liks tik atlikti foto-fiksaciją ir nustatyti tikslias kapaviečių koordinates. Talkos organizatorius ypač nudžiugino, jog į tokį netradicinį kvietimą sureagavo tikrai didelė Kauno miesto ir rajono visuomenės dalis. Talkoje iš karto pareiškė norą dalyvauti Kauno žydų bendruomenė, Kultūros paveldo departamento atstovai, VšĮ „Maceva“ (www.litvak-cemetery.info) steigėjai.

 

Panevėžyje svečiai – žydai iš Amerikos

Panevėžyje svečiai – žydai iš Amerikos

Svečiai iš 7 Amerikos valstijų – rabinai, jų žmonos ir vaikai su dideliu susidomėjimu lankėsi Panevėžio mieste ir susipažino su žydų pavaldu.

Panevėžio miesto žydų bendruomenės buveinėje,  80-ties žmonių grupė žiūrėjo 1932 metų dokumentinį filmą apie Panevėžio Ješivą, jos pagrindinį rabiną Josifą Kahanamaną ir žydus, gyvenusius mieste tuo laikmečiu.

Susitikimas buvo suplanuotas iš anksto. Susitikimo metu buvo numatyta Panevėžio miesto žydų bendruomenės archyve ieškoti duomenų apie senelius ir prosenelius, sužinoti pavardes tų, kurie mokėsi Panevėžio žydų mergaičių religinėje gimnazijoje Javne bei hebrajų gimnazijoje.

Viena iš svečių atrado duomenis apie savo senelę Menuchą Nechaną Berlin.

Grupės vadovas Isokor Frend padėkojo Panevėžio žydų benruomenės pirmininkui Gennady Kofman už įdomų pasakojimą apie prieškarinį žydų gyvenimą Panevėžyje ir jo apskrityse.

Renginiai Biržuose ir Molėtuose 2016 m. rugpjūtį

Gerbiamieji žydų bendruomenės nariai ir draugai,

Pranešame apie Holokausto aukų minėjimo renginius Biržuose ir Molėtuose 2016 m. rugpjūtį*:  Rugpjūčio 28 d. 11 val. Biržuose – žydų žudynių 75-ųjų metinių atminimo ceremonija (apie 1 val. eisena)
Rugpjūčio 29 d. nuo 16 val. Molėtuose – minint 75 m. sukaktį nuo Molėtų mirties maršo, procesija nuo Molėtų sinagogos iki masinės žydų žudynių vietos, kur buvo nužudyta apie 2000 molėtiškių žydų (apie 1,5 km ėjimo pėsčiomis, prašome įvertinti savo jėgas).

*Gali būti numatyta transportavimo galimybė iš Vilniaus norintiems vykti į minėjimo renginius,
norinčius ja pasinaudoti, maloniai prašome rašyti adresu info@lzb.lt arba pranešti tel. (8 5) 2613 003 iki rugpjūčio 8 d.

bi