Praėjusią savaitę Kaune viešėjo Amerikos ambasados Lietuvoje atstovai. Jie aplankė Kauno tvirtovės VII fortą bei į susitikimą Sugiharos namuose pakvietė šio muziejaus ir Sugiharos fondo steigėjus Ramūną Garbaravičių ir Egidijų Aleksandravičių, Kauno žydų bendruomenės pirmininką Gercą Žaką, žurnalistę Birutę Garbaravičienę. Amerikos ambasados politikos ir ekonomikos skyriaus pareigūnas Ted Janis pasidžiaugė, kad Kauno bei Lietuvos žydų bendruomenės, Kauno miesto savivaldybė, VII forto kolektyvas, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon suvienijo jėgas ir įamžino VII forte II-jo pasaulinio karo metu vykusių žudynių aukų, kurių dauguma buvo žydai, atminimą būtent masinės kapavietės vietoje.

iš Ukmergės rajono savivaldybės internetinės svetainės ir „Facebook‘o“ paskyros

Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas lapkričio 24-ąją trumpam pamiršo visus rimtus darbus ir pareigas – užsijuosė prijuostę bei tapo kepėju. Ukmergės viešbutyje-restorane „Big Stone“ rajono vadovas minkė tešlą, voliojo jos volelius ir gamino iš jų žydiškos duonos chalos pynes. Chalų minkymo, pynimo ir kepimo edukacinį vakarą surengė Geros valios fondo (GVF) remiama Ukmergės žydų bendruomenė kartu su Vilniuje įsikūrusios košerinės kavinės „Beigelių krautuvėlė“ kepėjomis. Renginį vedė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės projektų vadovė Dovilė Rūkaitė, o kepimui vadovavo vyriausioji „Beigelių krautuvėlės“ kepėja Riva Portnaja.

Klausykitės antradienį lapkričio 22d. “Ryto garsų” laidoje po 9 val. žinių.

„Prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui, kartu su tėvais, sese ir jos dukrele pabėgom į Jakovo Chaluzino ūkį, keli kilometrai nuo Kelmės. Ten jau radome daugybę besislepiančių žydų šeimų. Po kelių dienų mums pranešė, kad Kelmė dega, tuomet savo gimtuosius namus praradau amžiams”, – tai vienas iš Holokaustą Kelmėje išgyvenusių žydų liudijimų.

Per Antrajį Pasaulinį karą Kelmė sudegė, išliko vos vienas kitas pastatas. Šiandien miestelyje nebėra namų, liudijančių apie turtingą Kelmės žydų istoriją. Manoma, kad į Kelmę žydai ėmė keltis XVII amžiuje, o ilgainiui jie tapo didžiausia gyventojų grupe miestelyje. Prieš Antrąjį Pasaulinį karą ir Holokaustą Kelmė buvo svarbus religinis žydų centras. Čia veikė pasaulyje garsi Kelmės Talmud Tora jašiva, kurioje buvo ruošiami rabinai. Šiandien apie Kelmės žydų istoriją primena tik senieji žydų kapai, masinės Holokausto aukų žudynių vietos ir iš viso pasaulio į Kelmę savo protėvių šaknų ieškoti atvykstantys žydai. Kaip prieš karą atrodė Kelmė, kaip žydai ir lietuviai sugyveno tarpusavyje, ir galiausiai, kaip šiandien miestelis atsimena savo žydus?

Ved. Indrė Anskaitytė

lzinios.lt, D.Nikitenka. Šalia Pranciškonų gimnazijos – didžiulė erdvė, tačiau naujai sporto salei pasirinkta kraupių įvykių vieta. 
Kretingoje kyla triukšmas dėl brolių pranciškonų užmojų buvusioje sovietų ir nacių budelių vykdytų kankinimų vietoje statyti sporto salę. 1,5 tūkst. kvadratinių metrų modernus pastatas išdygtų Šv. Antano rūmų ir senųjų kapinių pašonėje. Teritorija patenka į valstybės saugomą kultūros paveldo kompleksą. Vienuoliai tikina, kad naujai Pranciškonų gimnazijos sporto salei ši vieta yra tinkama, tačiau istorikai šiurpsta nuo tokių planų. Kretingos valdžia ketina kviestis vienuolius ir siūlyti atsisakyti esą makabriško užmojo.

1995 metais UNESCO organizacija paskelbė lapkričio 16-ąją Tarptautine tolerancijos diena, kuri minima demokratiškose pasaulio valstybėse. Tarptautinė tolerancijos diena Lietuvoje minima jau keturioliktus metus. Šios dienos paminėjimui kasmet pasiūlomas vis kitoks simbolis. Šių metų Tolerancijos dienos simbolis- PAUKŠTIS. Pasirinktas simbolis tolerancijos temą skatina plėtoti pasitelkus  pavyzdžius iš gamtos, žmonių gyvenimo, istorijos  bei artimiausios  kiekvieną žmogų  supančios aplinkos. Šiemet  tolerancijos dienos minėjime dalyvauja daugiau kaip 700 kultūros, švietimo įstaigų. Tolerancijos paukščiais pasipuošė mokyklos, darželiai, neformalaus švietimo įstaigos ir vaikų dienos centrai.

Panevėžio miesto žydų bendruomenė lapkričio 14-16 dienomis dalyvavo Panevėžio „Šviesos“ specialiojo ugdymo centro  organizuotame tarptautinės tolerancijos dienos paminėjime.

Klaipėdos žydų bendruomenės nariai šventiškai pasipuošę susirinko į “The Shabbos project”. Chalos iškepė gražios ir skanios.

Nuotraukos:

https://www.facebook.com/klaipedajewish/photos/pb.398987866879432.-2207520000.1480270492./1008160012628878/?type=3&theater

Chalų šventės akimirkomis dalinasi Kauno žydų bendruomenė.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės projektą parėmė Lietuvos Kultūros taryba, šiemet ypatingą dėmesį skirdama žydiškos chalos kepimo tradicijos atgaivinimui įvairiuose Lietuvos regionuose.

Lapkričio 11 d. skirtingų kartų KŽB narės susirinko kepti chalų, visą procesą lydėjo ne tik susikaupimas ir atsakomybės jausmas, bet ir daug teigiamų emocijų. Gardžios, šviežutėlės, kvepiančios chalos po kelių valandų papuošė Šabato stalą. Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės pirmininkas Iseris Šreibergas įdomiai papasakojo apie chalos simboliką ir jos kepimo tradicijas. Malonu buvo tokį ypatingą vakarą sulaukti svečių iš Niujorko – ponia Asia, buvusi Kauno geto kalinė, su vyru ir sūnumi po daugelio metų atvyko į gimtąjį miestą ieškoti savo vaikystės ankstyvosios patirties, mamos pasakotų istorijų pėdsakų.

Chalos kepimo projekte dalyvauja viso pasaulio žydai. Panevėžio žydų bendruomenė Šabato chalos kepimo šventę surengė lapkričio 11 d. Chalos kepime dalyvavo Panevėžio švietimo skyriaus atstovai, mokytojai, Panevėžio žydų bendruomenės nariai.
Nuo pat ryto buvo ruošiamasi chalos kepimui: supirkti būtini produktai – kiaušiniai, mielės, aliejus ,druska, aguonos. Pagrindinis ingredientas- tai aukščiausios kokybės miltai . Tešlos gamybai ypač tiko nuo pernai metų užsilikę košeriniai miltai. Buvo pasiūlyta įvairių receptų. Nuspręsta naudoti tradicinį receptą, nes Panevėžio m. žydų bendruomenėje elektrinė orkaitė nedidelė, nepritaikyta didesnių kiekių gamybai. Šeimininkė Virginija paruošė tešlą.
Administratorė Lina trumpai papasakojo apie chalos kepimo tradicijas žydų šeimose. Chala –tai ypatinga, Šabui ir šventėms kepama duona.Kiekviena šeimininkė chalą kepa savaip, bet galutinis rezultatas visada tas pats- labai skani palaiminta chala.

Kauno savivaldybėje miesto meras Visvaldas Matijošaitis prėmė Izraelio ambasadorių Amirą Maimoną ir grupę VDU studentų, kurie atgaivino senąsias žydų kapines. Tūkstančiai senųjų žydų kapų atgulė virtualioje nuotraukų galerijoje.

Žaliakalnio žydų senųjų kapinių komplekse beveik 6 tūkst. kapų nufotografavę Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai sulaukė įvertinimo. Už šią iniciatyvą jaunimui padėkoję Kauno meras ir Izraelio ambasadorius šį didžiulį darbą pavadino istoriniu.

Daugiau kaip 8 hektarų ploto teritoriją Radvilėnų plente pustrečio mėnesio „šukavę“ tuzinas VDU studentų neseniai baigė savo misiją. Prie Kauno miesto iniciatyvos atgaivinti senąsias žydų kapines Žaliakalnyje savanoriškai prisijungę VDU Verslo praktikų centro nariai atliko fotofiksaciją – skaitmeniniu būdu įamžino daugiau kaip 5,8 tūkst. antkapių. Jų atvaizdai ilgainiui taps viešai prieinami virtualioje erdvėje.

„Kapinės yra pati švenčiausia vieta, kuri privalo būti nuolat prižiūrima ir puoselėjama. Man nesuprantama, kodėl anksčiau miestas nesiėmė iniciatyvos jas sutvarkyti. Darysime viską, kad ši vieta primintų ramybe alsuojantį mirusiųjų amžinojo poilsio parką, kur bet kas galėtų užeiti, pamatyti, prisiminti. Galiausiai – pagerbti, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Gerbiama Faina,

Norime jums pranešti apie du labai teigiamus mūsų planų pokyčius, kurie yra reikšmingi, stengiantis suburti pasaulinę paramą patyrusiems Holokaustą, jų turto restitucijai.

  Europos Parlamentas

Pirmą kartą istorijoje Europos Parlamento prezidentas pareiškė tvirtą paramą Holokausto restitucijos procesui ir su tuo susijusių klausimų sprendimui, kurie yra svarbūs išgyvenusiems Holokaustą. Kalbama apie jų turto restitucijos įgyvendinimą. Reikalai pajudėjo WJRO pastangų ir darbo Europos Sąjungoje dėka.

Prezidentas Martinas Šulcas laiške Europos aljanso „Už Holokaustą išgyvenusiųjų turto grąžinimą (EAHS)“ pirmininkui  patvirtino nekilnojamojo turto ir daiktų, neteisėtai nusavintų Holokausto metu iš žydų bendruomenių ir nukentėjusiųjų, sugrąžinimą.

“Aš asmeniškai patvirtinu, kad restitucijos ir kompensacijos už nekilnojamąjį turtą, žydų meno paveldo ir kitų kultūros vertybių, pagrobtų per Holokaustą, svarbą”, jis rašė EAHS.  WJRO pernai kreipėsi laišku, kurį pasirašė 36  Europos Parlamento nariai iš įvairių šalių ir partijų, prašydami prezidento M.Šulco pritarti savo vardu restitucijos procesui.

Klaipėdoje bus teisiamas vyras dėl viešo niekinimo ir neapykantos žmonių grupėms skatinimo dėl jų tautiškumo, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ir pažiūrų.Tyrimą baigusi Klaipėdos apygardos prokuratūra bylą perdavė teismui. Kaip pranešė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2013 metų lapkritį Klaipėdos rajono gyventojas V.L., naudodamasis socialinio tinklo „Facebook“ paskyra, paskelbė vieno leidinio santrauką ir paskaitos rusų kalba teksto vertimą, kuriame buvo skleidžiamos melagingos žinios apie žydus, su jais susijusius visuomeninius ir politinius reiškinius. Vėliau po savo įrašu vyras parašė du komentarus, kuriuose viešai tyčiojosi iš žydų, homoseksualų ir Lietuvoje veikiančių politinių partijų narių.