Gerbiamieji Tėveliai, kaip ir kiekvienais metais Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su JDC parama rengia žiemos stovyklą A Mehaye 2016 !Kviečiame 7-17 metų vaikus ir jaunuolius turiningai ir smagiai žiemos praleisti atostogas! Susitiksime gruodžio 24 – 30 dienomis!
Registracija/informacija:+37067257540 soniakaplan
Kauno.diena.lt
Kauno tvirtovės VII forto masinėje kapavietėje šiandien atidengtas holokausto aukų atminimo ženklas. Tai viena iš daugelio iniciatyvų Kaune šiam žydų tautos, o kartu ir visos Lietuvos istorijos tarpsniui įamžinti.
Kauno tvirtovės VII forte 1941 metų liepą nužudyta apie 3000 žmonių. Prieš kelis metus žydų bendruomenė masinės kapavietės vietoje VII forte palaidojo čia rastus žuvusių žydų kaulus, o trečiadienį atidengtas ir pagerbimo ženklas.
Akmeninę iš žemės veržliai išnyrančios žvaigždės skulptūrą sukūrė skulptorius Alfonsas Vaura. Paminklui apšviesti įrengtas elektros įvadas, sumontuoti trys skirtingo tipo automatizuoti prožektoriai, apšviesiantys memorialą tamsiuoju paros metu. Beveik 10 tūkst. eurų kainavusius darbus finansavo Kauno miesto savivaldybė.
Spalio 30 d. Kaune paminėtos Didžiosios akcijos, kurios metu 1941 m. IX forte buvo nužudyti 9200 Kauno gete kalėjusių žydų, tarp jų 4273 vaikai, 75-osios metinės. Pagerbimo ceremonija prasidėjo 14 val. IX forte prie masinių žudynių lauko. Niūrus dangus ir talžantys šalti vėjo ir lietaus gūsiai atliepė kalbėtojų žodžiuose. Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoja Efrat Hochstetler pasidalino Avrahamo Tory liudijimu apie Didžiosios akcijos įvykius. Ji bei Kauno m. mero pavaduotojas Vasilijus Popovas, Kauno m. tarybos narys Andrius Kupčinskas, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, IX forto muziejaus direktorė Jūratė Zakaitė kalbėjo apie tai, ką turėjo išgyventi bėjegiai, pažeminti žmonės, nuo 6 val. ryto stingdančiame šaltyje stovėję Demokratų aikštėje, skirstomi į kairę ir dešinę, į mirtį ar gyvenimą, apie tai, kiek menininkų, mokslininkų ar tiesiog dorų piliečių prarado Lietuva, apie mūsų pareigą prisiminti šias nežmoniško žiaurumo aukas ir perduoti istorinę tiesą ateities kartoms. Muzikos ir poezijos įtaiga visada sustiprina kalbėjimo poveikį: šį kartą susirinkusiems grojo Artūras Makštutis, eiles skaitė aktorė Kristina Kazakevičiūtė, prieš keletą metų su moksleivių grupe pastačiusi spektaklį apie Didžiąją akciją. 17 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje prasidėjo koncertas Didžiosios akcijos aukoms pagerbti. Pilnutėlė filharmonijos salė spengiančioje tyloje klausėsi koncerto vedančiojo Aleksandro Rubinovo skaitomų mažųjų šios protu nesuvokiamos selekcijos ir vos per vieną dieną įvykdytų masiškiausių žydų žudynių Lietuvoje liudytojų prisiminimų bei talentingų Lietuvos poetų eilių apie Holokaustą. Puikūs dainininkai Judita Leitaitė (mecosopranas) ir Rafailas Karpis (tenoras), kuriems akomponavo Rūta Mikelaitytė Kašubienė bei Darius Mažintas, ne tik talentingai atliko savo programą, bet ir sukūrė be galo dvasingą, jautrią, šiltą ir kartu susimąstyti verčiančią atmosferą, jie dainavo žinodami, dėl ko ir kam dainuoja, jie lenkė galvas ir nekaltai nužudytiems, ir Holokausto siaubą išgyvenusiems, laimei, dar galintiems į koncertą atvykti klausytojams, tarp kurių buvo ir Didžiosios akcijos liudininkės Feiga Koganskienė ir Fruma Kučinskienė.
Už galimybę surengti nemokamą koncertą Kauno žydų bendruomenė dėkoja Tautinių mažumų departamentui prie LR vyriausybės bei Geros valios fondui.
Veisiejų ir Lazdijų žydai buvo sušaudyti Kaktiškėse.
LŽB pirmininkės Faina Kukliansky šeima per žudynes neteko 29 giminaičių, gelbėtojų dėka pavyko išsigelbėti seneliui su vaikais. Lietuvos žydų bendruomenėje yra keli Veisiejų Holokaustą išgyvenusių žydų palikuonys: F.Kukliansky, A.Levinsonas, I.Bereznickis, Junona Bereznicky , V. Sideraitė, seserys R. ir L. Ofčinskaitės.
Prie paminklo Holokausto aukoms Kaktiškėse.
Veisiejų vaistininkas Saulius Kuklianskis su žmona, gydytoja Zinaida ir trimis vaikais Moše, Ana ir Samueliu karo išvakarėse gyveno Alytuje. Nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, šeima greitai neteko dar jaunos, rūpestingos, mylinčios ir mylimos trijų vaikų motinos Zinaidos Kuklianskienės, tačiau Veisiejų vaistininkui ir jo vaikams pavyko išgyventi. Dramatiškas šios šeimos gelbėjimosi kelias – pabėgimas iš okupuotos Lietuvos teritorijos, pusantrų metų gyvenimas Gardino gete, pabėgimas iš Gardino geto ir grįžimas į Lietuvą – buvo pilni pavojų ir nesiliaujančios kovos dėl išlikimo.
“Telšių Atjauta” – negalią turinčių žmonių klubo nariai prieš lapkričio 1-ąją sutvarkė Telšių senąsias žydų kapines. Visi savanoriai dalyvauja projekte “Pagražinkime mūsų Telšius”. Žydų kapinių tvarkymas yra vienas iš projekto darbų.
Šalia senųjų žydų kapinių jau vyksta matavimai ir vedamos komunikacijos – čia iškils gyvenamųjų namų ir poilsio paskirties pastatų kompleksas.
Pajūrio naujienos, Viktorija Vaškytė
Išvydę pievoje prie senųjų žydų kapinių kalamus kuoliukus ir vedamas komunikacijas, kretingiškiai susirūpino, ar visai netoli šios amžino poilsio vietos gali būti vykdoma ūkinė veikla.Kretingos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjos vyriausiosios architektės Redos Kasnauskės teigimu, Savivaldybė yra užsakiusi senųjų žydų kapinių kadastrinius matavimus, todėl tikėtina, kad žmonės matė, kaip sklypą matavo matininkai.Anot architektės, aplink senųjų žydų kapinių teritoriją iš visų pusių yra daug įteisintų sklypų ir kiekvienas iš jų gali būti matuojamas, žymimas.
Taip atrodys gyvenamųjų namų ir poilsio paskirties pastatų kompleksas, iškilsiantis greta senųjų žydų kapinių. Šalia – būsimo kvartalo išsidėstymo schema.
Spalio 26 d. Jurbarke įvyko Izraelio dienos renginys, kuriame dalyvavo nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas kartu su savo komanda, Jurbarko rajono savivaldybės vadovai, žydų bendruomenės atstovai bei kiti svečiai.
Prieš renginį, Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas ir rajono meras Skirmantas Mockevičius susitiko ir bendravo su mokiniais Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje, o vėliau kartu su žydų bendruomenės vadove Faina Kukliansky ir bendruomenės nariais aplankė Jurbarko žydų kapines.
Vesdama ekskursijas po Jurbarką Nijolė Paulikienė turistams pasakoja ir apie žydus, nes negalima praleisti kelis šimtmečius čia gyvenusių žmonių istorijos. Informaciją gidė surinko ir teberenka iš knygų ir iš senųjų jurbarkiečių.
Jurbarke gyvenusią didelę žydų bendruomenę dabar beprimena Kauno gatvė, anksčiau vadinta Didžiąja ir Vilniaus, ženklai apie genocido vietas ir kapinės. Kai birželį mūsų mieste apsilankė Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, jurbarkiečiai pradėjo aktyviau iš užmaršties kelti istorinį žydų bendruomenės paveldą. Spalio pabaigoje viešojoje bibliotekoje bus surengta Izraelio diena, vėliau mieste turėtų atsirasti žydų atminimą įamžinančių objektų.
Daug apie Jurbarko žydus gali papasakoti mokytoja ir gidė Nijolė Paulikienė. Ji net puoselėja svajonę apie žydų muziejų ir kuria to muziejaus viziją. Atminimas apie žydus dar tyliai guli vieno kito senojo jurbarkiečio atminties kertelėje, užasfaltuoto grindinio akmenyse, slepiasi perdažytuose senamiesčio fasaduose. Prieš Antrąjį pasaulinį karą žydai sudarė 42 proc. Jurbarko gyventojų, po karo gyvų buvo likę 76.
Koncerto parneriai: Tautinių mažumų departamentas prie LT vyriausybės, Geros valios fondas
Panevėžio miesto žydų bendruomenė sveikina jubiliejaus proga savo narį Michailą Grafmaną ir linki stiprios sveikatos, stiprybės ir ilgų gyvenimo metų šeimos ir ištikimų draugų apsuptyje .
Michailui Grafmanui sukanka 70 metų, gražus jubiliejus, nueitas prasmingas gyvenimo kelias. Jubiliato šeimos istorija yra įspūdinga:
Spalio pradžioje į Panevėžį atvyko JDC (Joint Distribution Committee atstovai – mecenatai, gyvenantys Bostone, Don Wertlieb ir Lorre Polinnger, kurie užsiima labdaringa veikla. Šį kartą jie atvažiavo į Panevėžį susipažinti su žydų visuomenine veikla. Susitikimų metu PŽB pirmininkas Gennady Kofman pristatė ir padovanojo knygą „Amerikos žydų labdaros organizacijos Joint ( JDC )šimto metų veikla Panevežyje ir Lietuvoje“. Knygoje rašoma apie Jointo veiklą Lietuvoje. Svečiai buvo nustebę, sužinoję, kad 1923 metais vietinė miesto taryba labdaringos organizacijos garbei, vieną miesto gatvių pavadino Džointo vardu.
Tik prasidėjus Naujiesiems žydų metams, Kauno žydų bendruomenės narių grupė vyko į kaimyninės Lenkijos sostinę. Pagrindinis kelionės tikslas- aplankyti Lenkijos žydų istorijos muziejų POLIN, tačiau nebuvo apsiribota vien šiuo vizitu. Puikus gidas ir nuostabus žmogus Waclaw Wojciechowski supažindino svečius iš Lietuvos su žydiškąja Varšuva, jos praeitimi, paveldu, skaudžia Antrojo pasaulinio karo patirtimi.
Galina ROMANOVA
Pagal seną tradiciją, kiekvieną pirmą spalio sekmadienį į Švenčionių rajoną suvažiuoja žydai iš visos Lietuvos ir netgi pasaulio, žinoma – atvyksta ir kiekvienas iš likusios saujos Švenčionių žydų bendruomenės su jos pirmininku rajone Moisejumi Šapiro priešakyje. Prie Menoros Švenčionių parke, kur antrojo pasaulinio karo metais, 1941 m., vietoje 3 sinagogų „išaugo“ 2 getai, vėliau netoli Platumų kaimo ir Šalnaičio ežero taip vadinamame poligone, kur buvo suvaryti ir žiauriai nužudyti 8 tūkst. žydų iš visos Vilniaus apskrities, pagerbė visus patyrusius Holokausto tragediją.
Panevėžio žydų bendruomenėje rugsėjo mėnesį vyko daug renginių, skirtų Holokausto minėjimui. Rugpjūčio mėnesį Panevėžio bendruomenės nariai dalyvavo Biržų, Kupiškio, Rokiškio miestelių žydų bendruomenių sunaikinimo metinių paminėjime.
Aukų atminimo ciklą užbaigėme rugsėjo 30d, surengę kelionę į Lenkiją, kur Panevėžio bendruomenės nariai aplankė Aušvico ir Birkenau koncentracijos stovyklas.
Kelionės metu Panevėžio žydų bendruomenės nariai sužinojo daug tragiškų istorijų apie Antrojo pasaulinio karo laikotarpio įvykius. Ekskursija po mirties lagerio Aušvico ir Birkenau žemę vaikams ir jų tėvams paliko didelį įspūdį. Ten buvo nužudyta virš 1,5 milijono žydų, lenkų, rusų, romų ir kitų tautybių žmonių. Dujų kamerose, naciai ir jų pagalbininkai žudė kalinius, nekaltų žmonių kūnai buvo sudeginti krosnyje.
“Tai tu – žydelka? Ale kokia faina!” – tokios reakcijos Bella Shirin sulaukė iš lietuvės, išsišnekėjusi su ja eilėje pas gydytoją. Gimusi ir užaugusi Kaune, sovietmečiu su tėvais emigravusi į Izraelį, prieš porą mėnesių ji sugrįžo gyventi į Lietuvą.
Tikrų litvakų giminė
Po tokių nepažįstamosios žodžių Bella nesutriko. “Visi mes, žydai, faini”, – atsakė nusistebėjusiai lietuvei. “Lietuva ir Izraelis man – tarsi du vienos motinos vaikai. Abu juos myliu vienodai. Mūsų giminės Lietuvoje – nuo Gedimino laikų. Mes – tikri litvakai”, – išdidžiai priduria Bella.
Energinga smulkutė septyniasdešimtmetė pasitinka viename senųjų E.Ožeškienės gatvės daugiabučių. Čia Bella nuomojasi butą. Jos kiemas – gerai žinomas: čia veikia “Kiemo galerija”, aplinkinių namų sienos ištapytos iki holokausto čia gyvenusių žydų portretais. “Nenorėčiau prie jų fotografuotis. Reikia žinoti istoriją, prisiminti praeitį, tačiau žiūrėti į priekį. Reikia daugiau kalbėti apie šviesius pavyzdžius, taikų sugyvenimą kartu”, – paaiškina savo poziciją.
Kauno m. savivaldybės informacija
Šiomis dienomis baigti daugiau kaip mėnesį trukę fotofiksavimo darbai, kuriais įamžinti beveik 6 tūkst. antkapių. „Esame dėkingi VDU bendruomenei už tokį geranorišką indėlį atkuriant istorinį paveldą Kaune. Aštuoni studentai atsiliepė į mūsų kvietimą ir atliko išties didelį bei reikšmingą darbą. Kiekvienas antkapis nufotografuotas keliais skirtingais rakursais, tad iš viso turime keliolika tūkstančių nuotraukų. Jos pateks į bendrą duomenų bazę, kuri pasitarnaus tęsiant senųjų žydų kapinių atkūrimo projektą. Be to, specialiai jam šiuo metu kuriama interneto svetainė, kurioje taip pat suguls visas studentų triūsas“, – kalbėjo Kauno miesto tarybos narys ir vienas idėjos autorių, architektas prof. Jonas Audėjaitis.
Inventorizuoti Kauno Žaliakalnio žydų senąsias kapines ir identifikuoti ten esančius kapus nuspręsta pernai rudenį. Kad tai būtų atlikta pilnavertiškai, pagal visas reikiamas metodikas, pirmiausiai imtasi kapinių tvarkymo darbų. Savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ išpjovė sužėlusius krūmokšnius ir kitus menkaverčius želdinius, sutvarkė veją, atliko kosmetinį tvoros remontą ir kitus būtiniausius darbus, kuriuos ketinama tęsti ir toliau. Šiuo metu čia aplink visą perimetrą montuojamos vaizdo stebėjimo kameros.
Tradicija susirinkti ir pagerbti Švenčionių žydų žudynių aukas kasmet spalio pirmąjį sekmadienį gyvuoja daug metų. Visame pasaulyje gyvenantys iš Švenčionių kilę ir aplinkinių vietų gyventojai susirenka šia liūdna proga pagerbti aukų , nusilenkti prie masinių žudynių vietos. Pagerbti per Holokaustą nužudytų Švenčionių krašto žydų atvyko Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vyriausioji specialistė Aušra Šokaitienė, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas, Švenčionių rajono savivaldybės tarybos nariai, žydų bendruomenės atstovai, mokiniai.
Algis JAKŠTAS, Švenčionių kraštas
Vargu, ar rasime atsakymą, kodėl žmonijos istorijoje vis pasikartoja masinio genocido apraiškos, kai žudomi žmonės dėl tautybės, rasės, tikėjimo. Prieš porą metų, žiūrėdamas filmą „Žemės druska“ apie fotografą Sebastijano Salgado, daug metų fotografavusį dvidešimtojo amžiaus pabaigoje ir dvidešimt pirmojo pradžioje vykdomą genocidą įvairiuose pasaulio taškuose, prisiminiau ir Holokaustą, vykdytą fašistų prieš žydų tautą. Ne kartą kalbėdamas su Švenčionyse gyvenančiu Moisej Preisu, kuris, perėjęs visą getų ir koncentracijos stovyklų žiaurumą, per stebuklą liko gyvas. Kartais klausantis jo pasakojimų net sunku įsivaizduoti, kaip žmogus gali ištverti tokius žiaurumus ir likti gyvas bei išsaugoti žmogiškumą.
Nors Holokausto įkvėpėjai ir vadai buvo Hitleris ir jo parankiniai, bet okupuotose teritorijose prie masinio žydų naikinimo prisidėdavo ir nemažai vietinių žmonių. Taip buvo ir Lietuvoje. Liūdna, bet tą tenka pripažinti, kad saujelė mūsų tautiečių prisidėjo prie masinių žydų žudynių – Holokausto.