Penktadienį liepos 7d. prieš Šabatą Izraelio ambasadorius Amir Maimon pritvirtino Mezuzą prie restauruotos Joniškio Baltosios sinagogos durų, drauge su Lietuvos žydų bendruomene visi pasitiko Šabatą.
Lietuvos Valstybės dieną Makabiadoje Lietuvos “Makabi” delegacija nešė Lietuvos ir Žydų (litvakų) bendruomenės vėliavą
Lietuvos Valstybės dieną Lietuvos “Makabi” delegacija nešė Lietuvos ir Žydų (litvakų) bendruomenės vėliavą. Sveikiname žydų bendruomenę ir makabiečius!
Jeruzalėje liepos prasidėjo 20-oji “Maccabiah” Makabiada, kurioje dalyvauja 10 000 žydų atletų iš 80 valstybių. Šios pasaulio žydų Olimpinės žaidynės prasidėjo ketvirtadienį, liepos 6d. Jeruzalės Teddy stadione, dalyvaujant 30 000 žiūrovų.
Lietuvos komandai tai bus 8-toji Makabiada, kadangi pradėta dalyvauti nuo 1989 metų, kai istorinėje 13 – oje Makabiadoje Lietuvos makabiečiai, pirmi Lietuvos istorijoje tokio aukšto rango varžybose, nešė Lietuvos trispalvę. Nenuostabu, kad „Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas ir kiti klubo veteranai, kaskart vykdami į Izraelį dalyvauti pasaulio žydų Olimpinėse žaidynėse, prisimena kaip „Makabi“ tapo pirmuoju tautiniu klubu po sovietmečio išsiveržusiu iš Sovietų sąjungos ir su Lietuvos vėliava dalyvavusiu Makabiadoje.
„Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas sako, kad 2017 m. Lietuvos „Makabi“ delegacijoje dalyvauja 28 sportininkai, kurie rungsis 8-sporto šakose:(badmintono, plaukimo, mini – futbolo, dziudo, stalo ir lauko teniso, šachmatų ir jojimo). Lietuvos „Makabi“ sportininkams svarbu dalyvauti Makabiadose, jie niekad nepraleido nei vienų žydų Olimpinių žaidynių. Visada stipresne ar silpnesne komanda, sugebėdavome dalyvauti ir iškovoti medalius. Šį kartą vyksta 5 pajėgūs jauniai, 3 iš jų pretenduoja į medalius. Turim 3 badmintonininkus, plaukiką ir stiprią stalo tenisininkę Netą Alon, galinčią laimėti medalį. Markas Šamesas ir Vitalija Movšovič – badmintonininkai, galintys kovoti dėl medalių. Suaugusiųjų sportininkų grupėje dėl medalių gali kovoti žinomas šachmatininkas E.Rozentalis, badmintonininkas A. Plavinas, dziudoistas A.Molodeckij. Salomėja Zaksaitė – pajėgi šachmatininkė vyksta į Makabiadą pirmą kartą. Mūsų futbolo komanda vyksta su nauju žaidžiančiu treneriu Arūnu Šteinu. Trys pajėgūs futbolininkai dėl įvairių priežasčių negali vykti į Makabiadą: Artūro Sobolio neišleido darbdavys, Danieliaus Gunevičiaus neišleido treneris, Romanas Buršteinas negali išvykti dėl šeimyninių priežasčių.
Pasak Makabiados organizatorių, ji yra trečias, pagal dydį sporto renginys pasaulyje, kur atstovaujamos 43 sporto šakos. Didžiausios delegacijos atvyko iš Izraelio ir JAV. Varžybos vyks 68 Izraelio sporto kompleksuose.
Julijos Lipšic išleistuvės
Trečiadienį, liepos 4d. LŽB Programų direktorė Julija Lipšic pakvietė bendradarbius vyno taurei, pranešdama apie išėjimą iš darbo LŽB. Ta proga ji išplatino gražų atsisveikinimo laišką, kuriame rašoma, kad dirbdama 14 metų žydų bendruomenėje ji sukaupė daug patirties, gavo gerą gyvenimo pamoką ir išminties.
Čia citata iš Julijos laiško, kuriame daug šiltų žodžių:
„Bendruomenė be jokios abejonės užima labai didelę dalį mano širdy. Tai yra vieta, kur iš tiesų gera augti drauge. Čia yra tiek galimybių, kad tereikia norėti, domėtis, išdrįsti ir imti. Žinoma, reikia prisiminti, kad duoti reikia taip pat ,tačiau ateina diena, kuomet turi pabandyti atrasti kažką naujo. Ta akimirka atėjo ir man. Ačiū visiems, nes jūs esate tie, su kuriais man buvo didžiulė vertybė dirbti, Jūs esate tie, kurių pavyzdžiai įkvėpė, talentas žavėjo, profesionalumas skatino siekti daugiau!
Esu neabejinga ir bejėgė prieš žmonių, išmintį, talentą, nuoširdumą ir profesionalumą. Mūsų organizacija yra išskirtinė ir dovanojo man, o aš jai – nuostabų ir neįkainojamą laiką, draugus ir bičiulius! Sėkmės burtai yra pagarboje viskam, ką darai, o pagrindinė sėkmės formulė – darni ir vieninga komanda!“
Mes Julijai linkim būti laimingai, kad niekad netrūktų saulės spindulių, kad kelias, kuriuo ji eis būtų be vingių. Linkim meilės begalinės ir didelės sėkmės! Ačiū už darbo indėlį Lietuvos žydų bendruomenėje.
“Nėra Europos be žydų“, – teigia Fransas Timmermansas, Europos Komisijos (EK) pirmininko pirmasis pavaduotojas
Lietuvoje viešėjęs Europos Komisijos pirmasis vicepirmininkas Fransas Timmermansas birželio 3d. lankėsi Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje, kur susitiko su muziejaus direktoriumi Marku Zingeriu, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, kitais bendruomenės nariais. Susitikime taip pat dalyvavo EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. EK pirmininko pavaduotojas F. Timermansas domėjosi antisemitizmo problema Lietuvoje. LŽB pirmininkė F.Kukliansky svečiui pasakojo, kad žydai, Lietuvoje gyvenantys beveik 700 metų yra tokie pat šios šalies piliečiai kaip ir lietuviai ir savęs tautine mažuma nelaiko, tuo labiau neprašo jokios teisinės apsaugos kaip mažuma. LŽB pirmininkė taip pat nuogąstavo, kad vienai Vyriausybei nusprendus spręsti Lietuvos žydų problemas, kita po rinkimų sudaryta naujoji gali jų ir nevykdyti, pasigendama tęstinumo, sprendžiant svarbius Lietuvos žydams reikalus.
Lietuvos „Makabi“ sporto klubo komanda išvyksta į 20-tąją – jubiliejinę Makabiadą Izraelyje
Lietuvos „Makabi“ sporto klubo komanda išvyksta į 20-tąją – jubiliejinę Makabiadą Izraelyje, kurioje dalyvaus daugiau negu 10 000 sportininkų iš 80 šalių.
Lietuvos komandai tai bus 8-toji Makabiada, kadangi ji pradėjo dalyvauti nuo 1989 metų, kai istorinėje 13 – oje Makabiadoje Lietuvos makabiečiai, pirmi Lietuvos istorijoje tokio aukšto rango varžybose, nešė Lietuvos trispalvę. Nenuostabu, kad „Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas ir kiti klubo veteranai, kaskart vykdami į Izraelį dalyvauti pasaulio žydų Olimpinėse žaidynėse, prisimena kaip „Makabi“ tapo pirmuoju tautiniu klubu po sovietmečio išsiveržusiu iš Sovietų sąjungos ir su Lietuvos vėliava dalyvavusiu Makabiadoje.
S. Finkelšteinas:
2017 m. Lietuvos „Makabi“ delegacijoje dalyvaus 28 sportininkai, kurie rungsis 8-sporto šakose:(badmintono, plaukimo, mini – futbolo, dziudo, stalo ir lauko teniso, šachmatų ir jojimo). Kanados jojikė, turinti litvakų šaknų, buvo priimta į Lietuvos rinktinę, nes jojikų komandos Kanada neišstatė. Lietuvos komandoje yra net trys ankstesnių Makabiadų prizininkai – šachmatininkas Eduardas Rozentalis (1989 m. bronzos medalis), badmintonininkas Alanas Plavinas – sidabro medalis ir Aleksas Molodeckij, dziudo – bronzos medalis, – abu 2013 metų Makabiados dalyviai.
Mums svarbu dalyvauti Makabiadose, mes niekad nepraleidom nei vienų žydų Olimpinių žaidynių. Visada stipresne ar silpnesne komanda, sugebėdavome dalyvauti ir iškovoti medalius. Šį kartą vyksta 5 pajėgūs jauniai, 3 iš jų pretenduoja į medalius. Turim 3 badmintonininkus, plaukiką ir stiprią stalo tenisininkę Netą Alon, galinčią laimėti medalį. Markas Šamesas ir Vitalija Movšovič – badmintonininkai, galintys kovoti dėl medalių. Suaugusiųjų sportininkų grupėje dėl medalių gali kovoti žinomas šachmatininkas E.Rozentalis, badmintoninikas A. Plavinas, dziudoistas A.Molodeckij. Salomėja Zaksaitė – pajėgi šachmatininkė vyksta į Makabiadą pirmą kartą. Mūsų futbolo komanda vyksta su nauju žaidžiančiu treneriu Arūnu Šteinu. Trys pajėgūs futbolininkai dėl įvairių priežasčių negali vykti į Makabiadą: Artūro Sobolio neišleido darbdavys, Danieliaus Gunevičiaus neišleido treneris, Romanas Buršteinas negali išvykti dėl šeimyninių priežasčių.
Visi jauniai gyvens geriausiame Haifos viešbutyje, jie dalyvaus varžybose, po kurių jiems sudaryta atskira programa. Plaukikai rungtyniaus Vingeito sporto komplekse. Makabiados atidarymas liepos 6d. dalyvaus 80 šalių sportininkai, šis įvykis visada sulaukia didelio pasaulio žiniasklaidos dėmesio, apie atidarymą praneša ne tik Izraelio, bet ir CNN, BBC ir kitos pasaulio TV. Žydų olimpinės žaidynės vyksta kas 4-erius metus, visada dalyviams organizuojama plati kultūrinė pažintinė programa. Šis įvykis yra daugiau negu sportas.
Šiauliuose atidaryta paroda, skirta Rauliui Wallenbergui
Raulis Valenbergas gimė 1912 m. rugpjūčio 4 d. Stokholme, Švedijoje, vienoje turtingiausių Švedijos šeimų – dažnai vadinamų Švedijos Rokfeleriais. Tarp jos narių buvo daug bankininkų, pramoninkų, diplomatų ir dvasininkų. Nors Raulis studijavo Mičigano universitete architektūrą, jam jau buvo numatyta vieta šeimos banke, ir 1936 m., jis išvyko mokytis verslo į Haifą (tuometę Palestiną). Raulio proprosenelis buvo į krikščionybę atsivertęs žydas. Haifoje Raulis gyveno žydų pensione ir greitai pajuto nacistų grėsmę Europos žydams, nes dėl pabėgėlių mieste žydų padidėjo iki 50 000.
1939 m. Raulis grįžo į Švediją ir tapo vieno Vengrijos žydo verslo partneriu. Tačiau Valenbergas pradėjo bodėtis savo darbu ir gyvenimu ir užsimojo padaryti ką nors tikrai vertinga.
Trisdešimt vienerių metų Raulis Valenbergas buvo įtrauktas į amerikiečių planą užkirsti kelią žydų naikinimui. Slapta remiamas amerikiečių, bet keliaudamas kaip Švedijos diplomatas, Valenbergas atvyko į Vengrijos sostinę Budapeštą ir tapo atsidavusiu Budapešto žydų gynėju nuo nacistų. Jis žinojo, kad jo misija pavojinga ir kad jis turi veikti greitai. Valenbergo užduotis buvo išgelbėti kiek galima daugiau pasmerktųjų mirti.
Norėdamas išgelbėti kuo daugiau žydų, Valenbergas pradėjo išdavinėti jiems „apsauginius pasus“. Tokį pasą turintis asmuo galėjo repatrijuoti į Švediją ir jį globojo Švedijos karališkoji diplomatinė misija Budapešte. Iš pradžių pasus gaudavo tik asmenys, turėję Švedijoje giminių arba verslo reikalų. Vėliau, išduodamas pasus, Valenbergas šių apribojimų nepaisė.
Tačiau Valenbergas neapsiribojo vien pasų išdavimu. Netrukus jis sukūrė 335 paprastų žmonių ir 40 gydytojų organizaciją, kuri įsteigė ir prižiūrėjo dvi ligonines, vargšų valgyklas ir vaikų lopšelius. Pralaimintiems karą vokiečiams ir juos palaikantiems vengrams jis pareiškė, kad visi žydų persekiotojai vėliau ar anksčiau bus teisiami kaip karo nusikaltėliai. Grasinimų Valenbergas nebijojo: „Mano gyvenimas yra tik vieno žmogaus gyvenimas, o čia yra daugelio gyvybių išgelbėjimo klausimas“.
Karo pabaigoje liko gyvų apie 120 000 Vengrijos žydų, iš kurių apie 20 000 išgelbėjo Valenbergas.
1945 m. sausio mėn. Valenbergas buvo suimtas sovietų slaptosios milicijos NKVD ir išvežtas į NKVD būstinę Lubiankoje, vėliau į Lefortovo kalėjimą.
Panevėžyje netikėti svečiai iš Niujorko
Į Panevėžio m. žydų bendruomenę birželio 29 dieną atvyko trisdešimties žmonių grupė, kurią lydėjo Regina Kapilevič. Jie yra Niujorko universiteto „Yeshiva University“ mokiniai. Kartu atvyko rabinas Shoshana Hershel Schechter . Šioje religinėje grupėje buvo žmonės iš Izraelio ir Kanados. Malonioje ir šiltoje aplinkoje Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman svečiams papasakojo tarpukario laikotarpiu Panevėžyje gyvenusių žydų istoriją ir parodė dokumentinį filmą apie garsią ir gerai žinomą visame pasaulyje Panevėžio ješivą bei jos vadovus ir dėstytojus rabinus J. Kahanemaną, Kalmaną, Rabinovičių. Svečiai gerai žinojo garsios Kahanemano šeimos istoriją, jie girdėjo ir apie buvusią Panevėžio Ješivą , kuri ir šiandien egzistuoja bei veikia Bnei Brako mieste. Atvykusi grupė su didžiuliu malonumu ir smalsumu prisilietė prie religinės mergaičių gimnazijos „Javne“ sienų. Taip pat aplankė Panevėžio žydų kapines, buvusias Ješivas, domėjosi dabartiniu žydų gyvenimu Panevėžyje.
Svečių grupė atvyko nelauktai ir netikėtai, tačiau Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai visuomet mielai sutinka svečius, atvykusius iš viso pasaulio, stengiasi kuo daugiau papasakoti apie mylimą Panevėžio miestą, juos lydėti, rodyti žinomas Panevėžio m. vietas.
Tokie susitikimai svarbūs ne tik turizmo vystymui, bet ir istoriniam švietimui. Sugrįžę į namus, svečiai pasakoja savo vaikams, draugams, artimiesiems apie aplankytas istorines vietas, kur kadais gyveno jų protėviai.
Gimtadienio šventė Panevėžio žydų bendruomenėje
Panevėžio miesto žydų bendruomenėje yra puiki tradicija kiekvieną mėnesį minėti bendruomenės narių gimtadienius. Tai vyksta programos “Klubinis darbas HESED” rėmuose.
Šį kartą net penkiems nariams, senjorams, buvo paruoštas vaišių stalas. Šventinėje aplinkoje pasveikinti: Jurijus Smirnovas, Eduardas Solovjovas, Konstantinas Kružkovas, Tamara Antanaitienė ir Sergejus Amitonas. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman gimtadienio proga visiems linkėjo geros nuotaikos, stiprios sveikatos, neblėstančios energijos ir įteikė gėlių bei sveikinimo atvirukus.
Mirvis šeimos pėdsakai Panevėžyje
Miron Mirvis gimė 1863 m. Jis buvo vienu iš stambiausių miško pirklių Panevėžyje. Miron Mirvis glaudžiai bendradarbiavo su Chazanų šeima, kuri buvo viena iš pagrindinių mokesčių mokėtojų į Panevėžio miesto iždą. 1928 m. Miron Mirvis mirė ir palaidotas Panevėžio žydų kapinėse. Jis turėjo 5 vaikus, kurių laukė skirtingi likimai. Vyresnysis sūnus Aron XX a. pradžioje pirmasis iš šeimos emigravo į Pietų Afrikos respubliką (PAR). Duktė Aida Panevėžyje gimė 1904 m. ir būdama jauna, perspektyvi darbuotoja, 1926 metais taip pat emigravo į PAR. Mendelis Mirvis gimė 1912 m., įgijęs fotografo profesiją, paliko savo pėdsaką foto meno Panevėžio m. istorijoje, o 1930 m. taip pat emigravo į PAR. Ketvirtasis sūnus Moša Mirvis gimė 1914 m. Dirbdamas Panevėžyje inžinieriumi melioratoriumi, sugebėjo išgyventi Holokaustą ir 1967 m. emigravo į Izraelį. 1902 m. Mirvis šeimoje gimė duktė Taube, kuri per Holokaustą 1941 m. buvo sušaudyta Panevėžyje.
Joniškio Baltosios sinagogos atidarymas
Joniškyje miesto dienos šventės metu 2017 liepos 6 – 8 dienomis bus iškilmingai atidaroma restauruota Baltoji sinagoga, kuri statyta 1823 m.
Izraelio Valstybės ambasados Lietuvoje ir Lietuvos žydų bendruomenės iniciatyva mezuza bus pritvirtinta ir pirmasis Šabas Baltojoje sinagogoje bus švenčiamas liepos 7d. 17 val.
Žydų gyvenamos vietos ar sinagogos yra pašventinamos. Tai daroma mezuzos ritualo metu. Mezuza (Mezuzah) ant durų žydui primena Dievą.
Nuotraukoje: Joniškio centrinė aikštė 20-ojo amž. pirmajame dešimtmetyje.
Joniškio sinagogos 1935m.
Sinagogos išorės formose persipynė vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo stilių bruožai.
Restauravimo projekto finansavimo šaltiniai: LR teikiamos 2009–2014 m. Europos Ekonominės Erdvės finansinių mechanizmų, bendrojo finansavimo ir Joniškio rajono savivaldybės biudžeto lėšos. Projekto bendra vertė – 389 358,35 Eur.
Didesniuose Lietuvos miestuose stovėjo dvi, skirtingu laiku statytos, sinagogos. Iki šių dienų Lietuvoje išliko vos keletas dviejų sinagogų kompleksų – Kėdainiuose, Kalvarijoje ir Joniškyje.
Joniškio sinagogų kompleksas įkurtas centrinės miesto aikštės rytų pusėje. Kompleksą sudaro du mūriniai, lygiagrečiai stovintys pastatai: „Baltoji“ ir „Raudonoji“ sinagogos. Abu pastatai nevienalaikiai, jų tūriai ir architektūra skiriasi. Tipiška tik šių statinių situacija − sinagogos pastatytos prie centrinės miesto aikštės, kvartalo gilumoje. Jos yra gerai matomos iš šalutinių gatvelių. Nuo pagrindinės gatvės pusės jas užstoja kiti pastatai. Abi sinagogos apstatytos žemesniais vienaukščiais ir dviaukščiais pastatais.
Joniškis 1935m.
Joniškyje žydai įsikūrė apie XVIII a. vidurį, suteikus privilegiją Joniškiui ir Šiauliams. Žydų bendruomenės gyvenimo būdas buvo glaudžiai susijęs su tikėjimu ir sinagogomis. 1797 m. Joniškio žydai gavo leidimą sinagogos statybai ir sklypą kapinėms. Pirmoji sinagoga minima 1823 m. Pagal 1825−1826 m. Šiaulių ekonomijos inventorių Joniškyje buvo 49 žydų šeimos. XIX a. viduryje mieste gyveno 1042 žydai. 1865 m. minima ir antroji sinagoga, o 1866m. jau paminėtos trys sinagogos ir žydų prieglauda. 1897 m. Joniškio žydų bendruomenę sudarė 2277 asmenys. Trečioji sinagoga, stovėjusi Vilniaus gatvėje 8, buvo rekonstruota į parduotuvę ir gyvenamąjį namą1965−1966 m.
JAV ambasadoje, Vilniuje, Nepriklausomybės dienos šventėje dalyvavo LŽB nariai
JAV ambasada Vilniuje saulėtą birželio 27 d. popietę gausų būrį garbingų svečių, JAV bičiulių sukvietė į JAV nepriklausomybės dienos šventę. Renginio svečius linksmino Lietuvos kariuomenės orkestras su Jurgiu Bruzga ir dainininke Kotryna Juodzevičiūte. Tradiciškai, susirinkusius svečius sveikino Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatai, buvo pagerbtos JAV karinės vėliavos, sugiedoti JAV ir Lietuvos himnai. Džiaugsmingam
Kaune dokumentinio filmo “Seserys” pristatyme dalyvavo jo autorės ir herojės
Nepaisant įsibėgėjančio atostogų sezono jauki Kauno m. V. Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriaus salė sunkiai sutalpino visus norinčius pamatyti dokumentinį filmą “Seserys” bei susitikti su jo autorėmis ir herojėmis: Danute Selčinskaja, Lilija Kopač, Danute Pomerancaite-Mazurkevič ir Aušra Petrauskaite.
Primename, kad šis dokumentinis filmas – tai jaudinanti garsios smuikininkės Danutės Pomerancaitės, gimusios Kauno gete, gelbėjimo istorija. Tai pasakojimas apie kilnius, pasiaukojančius žmones, išskirtines asmenybes – aktorę Eleną Žalinkevičaitę-Petrauskienę, jos vyrą, operos dainininką Kiprą Petrauską, apie Balį Simanavičių, pirmąjį Danutės Pomerancaitės ir jos pusseserės Rūtos Lopianskaitės gelbėtoją.
Kaune paminėtos Lietūkio garažo žudynių metinės
1941 m., tik prasidėjus karui, birželio 27 d. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos “Lietūkis” garažų teritorijoje (dabar – Miško g. 3) buvo žiauriai išniekinti, nukankinti ir nužudyti žydų tautybės vyrai. Žvėriškų žudynių aukomis tapo daugiau nei 50 asmenų, tarp jų: buvęs Lietuvos finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Jurgis Štromas, muilo fabriko darbininkas Jizchakas Grinas, muzikas Šlomas Goldšteinas, vandens tiekėjas I. Kurliančikas, prekiautojai B. Komašas ir Ch. Cukermanas, moksleiviai Pessachas ir Goldbergas.
Ukmergėje lankėsi svečiai iš Izraelio
Pirmadienį, birželio 26 dieną, Ukmergėje lankėsi svečiai iš Izraelio, Gillam Keinan su žmona. Svečiai popietę praleido pasivaikščiodami po Ukmergės senamiestį, aplankydami istoriškai svarbias vietas, pastatus. Ukmergės rajono žydų bendruomenės nariai papasakojo atvykusiai svečių porai apie Ukmergės rajono žydų bendruomenės, miesto istoriją. Įdomiausia tai, kad Gillam Keinan šaknys kilusios būtent iš Ukmergės.
Kauno žydų bendruomenė visus kviečia birželio mėn.26d.17 val. pagerbti Lietūkio garažo aukas
Kauno žydų bendruomenė visus kviečia birželio mėn.26d.(pirmadienį)17 val. pagerbti Lietūkio garažo aukas prie paminklo šiems žiauriems įvykiams atminti, Miško gt.3,Kaunas
Maloniai kviečiame aktyviai dalyvauti. pabūti kartu su žydų tauta.
Praeities atgarsiai apie panevėžiečių Brozinų ir Zuskinų šeimas
2017 birželio 15 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenė susitiko su Brozinų šeimos giminaičiais. Brozinų šeimos atstovai Art Puškinas ir jo žmona Joann gyvena USA Long Island. Art Puškinas yra Mildred Miller sūnus, Many Raf anūkas, Rivkos dukros Aiziko Brozino proanūkis. Jo proproseneliai Rafų ir Brozinų šeimos gyveno Panevėžyje ir turėjo siuvėjų amatus. Benjamino Zuskino šeima ir Brozinų šeima buvo artimi giminaičiai. A. Puškinas papasakojo savo plačios šeimos istoriją, kuri gyveno Panevėžyje iki Pirmojo pasaulinio karo ir po jo. Suplanavus vizitą, A. Puškinas atsiuntė savo protėvių gyvenimo istorijos aprašymą ir nuotraukas, iš kurių galima daryti išvadą, kad buvęs proprosenelis Aizikas Brozinas ir jo žmona Fruma Berkovič buvo ne tik aktyvūs Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai, bet ir vykdė labdaringą veiklą. Nuotraukoje matyti iškaba apie paramą sinagogai “Chayei Odam”, kuri buvo Panevėžyje, Jablonskio g. 1, “Sinagogos moterų antro aukšto įrengimui skyrė paramą Aizikas ir jo žmona Fruma. Iškaba- padėka Rabino Dancigo kūrinys. Savo nedidelėmis lėšomis jie sugebėjo skirti lėšas medinės sinagogos „Chayei Odam“ antram aukštui įkurti ir žydų moterų prieglaudos namų įkūrimui.
Nuotraukoje paminklas Brozino proproseneliui.
Istorinis dėmesys istoriniams Lietuvos žydų pastatams
Martynas Užpelkis, LŽB paveldosaugininkas
Istorinis įvykis! Šiomis dienomis, gal ir sutapimas, bet greičiau kaip kryptingo ir nuoseklaus pasiruošimo rezultatas, vienu metu Vilniuje tvarkomi visi trys žydų bendruomenės istoriniai pastatai. Nepaisant laikinų nepatogumų, džiaugiamės ir dėkojame visiems, kas prisideda prie žydų nekilnojamojo paveldo išsaugojimo.
Tęsiama Vilniaus sinagogos Gėlių gatvėje (Zavel Germaize ir David Levinson sinagoga) tvarkyba – baigiama restauruoti fasadus, nuogrindą, įrengti pagal seną pavyzdį pagamintus langus ir duris. Pastato savininkas – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Tvarkybos darbų užsakovo funkcijas vykdo VĮ “Lietuvos paminklai”. Tvarkybos darbus atlieka UAB “Nivara”. Šiemet kaip ir praėjusius 3 metus darbai ir toliau finansuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Geros valios fondo lėšų. 2017 m. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, vadovaudamasis Kultūros ministro įsakymu, skyrė 120.000 EUR; Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė prisideda 16.000 EUR, kuriuos skyrė Geros valios fondas.
Pradėta tvarkyti Vilniaus choralinė Taharat Ha Kodeš sinagoga Pylimo gatvėje – remontuojamas stogas, restauruojamas pagrindinis fasadas, atliekami vidaus remonto ir avarijos grėsmės šalinimo darbai. Pastato savininkas – Vilniaus žydų religinė bendruomenė. Tvarkybos darbų užsakovo funkcijas vykdo VĮ “Lietuvos paminklai”. Tvarkybos darbus atlieka UAB “Statresta”. Darbai finansuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Geros valios fondo lėšų. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, vadovaudamasis Kultūros ministro įsakymu, skyrė 60.000 EUR; Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė prisideda 15.000 EUR, kuriuos skyrė Geros valios fondas.
Išsamų fotoreportažą apie Vilniaus sinagogas skaitykite čia:
Lietuvių politinės iliuzijos: Lietuvos laikinosios vyriausybės „Politika” ir Holokausto pradžia Lietuvoje 1941 metais
Penktoji dalis
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tinklapyje baigiame Algimanto Kasparavičiaus, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos istorijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo straipsnio “Lietuvių politinės iliuzijos: Lietuvos laikinosios vyriausybės „Politika” ir Holokausto pradžia Lietuvoje 1941 metais” publikaciją.
Provokiškos, pronacinės Lietuvos valstybingumo atkūrimo strategijos 1941 m. vasaros pradžioje laikėsi ne vien LAF’o politinė vadovybė Berlyne ar Laikinoji Vyriausybė Kaune, bet ir dalis tremtyje dar likusios lietuvių diplomatinės tarnybos. Tame tarpe kurį laiką iš dalies ir pats diplomatijos šefas Stasys Lozoraitis vyresnysis. Kontroversišką S. Lozoraičio veiklą 1941 m. birželio gale rodo mažiausiai du faktai. Jau birželio 23 d. lietuvių diplomatijos šefas, tuomet veikęs Romoje, nacių invazijos į SSRS proga specialia telegrama pasveikino fašistinės Italijos užsienio reikalų ministrą Galeazzo Ciano, o kiek vėliau nesėkmingai bandė patekti ir pas Trečiojo Reicho ambasadorių Romoje, kad šiam taip pat „galėtų pareikšti linkėjimus dėl karo su bolševikais”[1]. Tiesa, nacių ambasadoriui sveikinimų S.Lozoraitis tuomet taip ir neišreiškė, nes nacių pareigūnas elgėsi arogantiškai ir lietuvių diplomato net nepriėmė. Kaip matyti iš šaltinių, būtent tokį S. Lozoraičio veikimą lėmė įsitikinimas, jog „bolševikų okupacijos pakeitimas vokiečių okupacija mums yra didelis žingsnis pirmyn, Nepriklausomybės atstatymo linkui”[2].
Jeigu turėsime galvoje, kad dar nuo 1940 m. vasaros tarp nacistinės Vokietijos ir Didžiosios Britanijos vyko žūtbūtinės kautynės ore ir jūrose istoriografijoje dažnai vadinamos „Mūšiu dėl Britanijos”[3], kad 1941 m. birželio 16 d. JAV prezidento Franklin Delano Roosevelt nurodymu visoje JAV teritorijoje buvo uždarytos visos nacių Vokietijos diplomatinės atstovybės, Hitlerio diplomatai išprašyti iš šalies, o įtartini vokiečių tautybės asmenys internuoti specialiose stovyklose; jeigu turėsime omenyje, kad charizmatiškasis Didžiosios Britanijos premjeras Winston’as Spencer’is Churchill’is jau 1941 birželio 22 d. popietę viešai per BBC radiją pareiškė apie „visokeriopą” britų imperijos paramą užpultai Sovietų Sąjungai ir Jo Didenybės vyriausybės „tvirtą ryžtą sunaikinti Hitlerį ir jo nacistinį režimą”, tai negalėsime nepripažinti, kad lietuvių diplomatijos šefo veikla tomis dienomis buvo mažų mažiausiai keista ir kontroversiška.
Šaptai Cionas su šeima lankėsi Panevėžio žydų bendruomenėje
Birželio 13d. Panevėžio m. žydų bendruomenėje apsilankė Šaptai Cionas su šeima. Antrojo pasaulinio karo metais Kupiškio raj. Trinapolio vienkiemyje Markevičių šeima, kuri augino septynis vaikus, nedvejodama priglaudė 10 žydų, tarp kurių buvo ir Šaptai Ciono mama Sima Ševelytė. Juozapo Markevičiaus ūkyje ir šalia miške esančioje žieminėje buvo slepiami dar 9 iš Panevėžio geto 1941 metų vasarą išsigelbėję žydai: Voltas Kušneris (žmona jo jau buvo sušaudyta), dukros Sonia ir Asia, sūnus Jozefas, vairuotojas Levinas, advokatas Keselis, anglų kalbos mokytojas (pavardė nežinoma), Šolomas Šerenzonas, Špindelis. Sonia Kušneraitė tais pačiais 1941 metais paliko Juozapo Markevičiaus ūkį ir su drauge slapstėsi Subačiaus miestelyje geležinkelio stotyje. Likę 9 žydai išbuvo iki 1943 metų rudens. Markevičiai juos maitino ir slėpė, gelbėjo nuo neišvengiamos žūties. Vėliau už šiuos nuopelnus Markevičiai buvo pakviesti būti žydų bendruomenės garbės nariais, jiems suteikti Pasaulio teisuolių vardai.
Lietuvos žydų bendruomenės pozicija LR Pilietybės įstatymo pataisų projekto klausimu
114 parlamentarų Seime registravo Pilietybės įstatymo pataisų projektą, kuris leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems į Europos Sąjungos ir NATO šalis bei įgijusiems šių šalių pilietybę.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė svarstymus dėl dvigubos pilietybės, emigravusiems Lietuvos piliečiams, vertina teigiamai, – sako LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, „tačiau manome kad žydų kilmės lietuvių teisės neturi būti mažesnės apimties negu kitų lietuvių. Žydų kilmės lietuviai, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykę į istorinę tėvynę Izraelį, turi ne mažesnį ryšį su Lietuva negu lietuvis, gyvenantis Europos Sąjungoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau dabartinis Pilietybės įstatymo pataisų projektas numato, jog žydų kilmės lietuviai, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykę į JAV, turės teisę į dvigubą pilietybę, o išvykę į Izraelį – ne. Pietų Afrikos žydams, kilusiems iš Lietuvos, tai nėra taip aktualu, nes dauguma jų išvyko gerokai iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.