Holokaustas

Gyvas liudijimas: žmogus išlieka žmogumi, net kai gresia baisus pavojus

Gyvas liudijimas: žmogus išlieka žmogumi, net kai gresia baisus pavojus

Šiais metais minime 80-ąsias Lietuvos okupacijos, didžiųjų tremčių ir Holokausto pradžios metines. Šiauliuose atidarytas Pasaulio tautų teisuolių skveras ir memorialas, skirtas pagerbti tautos didvyrius, kurie rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis Holokausto metu gelbėjo žydus. Lietuvoje beveik 1 600 asmenų, gelbėjusių žydus nacių okupuotoje Lietuvoje, yra apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi,  918 Lietuvos piliečių yra pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais, jų pavardės iškaltos Pasaulio tautų teisuolių sode Jeruzalėje. Šis sąrašas plečiasi, sužinant vis naujų faktų apie to laikmečio gyventojus ir jų žygdarbius.

 

Ieškojo gelbėtojų nuo įsikūrimo pradžios
Šiaulietė Frida Šteinienė džiaugiasi, kad pagaliau mieste tinkamai pagerbti Pasaulio tautų teisuoliai, sutvarkytas skveras, įrengtas gražus memorialas. Tačiau jos teigimu,  nėra teisinga visus nuopelnus dėl teisuolių pagerbimo prisiimti S. Kerbeliui. Taip kalbanti ne iš piktumo, ne iš kokio nors pavydo, o dėl to, kad daug metų šia kryptimi buvo einama, daug pastangų įdėjo visas būrys  žydų bendruomenės garbių žmonių: žymusis kraštotyrininkas Leiba Lipšicas, bendruomenės vadovai Josifas Buršteinas, Borisas Šteinas.

„Dar 1988 m., kai buvo atkurta Šiaulių miesto žydų bendruomenė,  vienas iš pirmųjų darbų buvo surasti tuos žmones, kurie rizikuodami savo ir šeimos narių, giminių gyvybėmis, Antrojo pasaulinio karo metu įvairiais būdais prisidėjo prie to, kad mūsų tautiečių gyvybės būtų išgelbėtos“, – sakė F. Šteinienė.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky kalba Kaune „Didžiosios akcijos“ minėjime

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky kalba Kaune „Didžiosios akcijos“ minėjime

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente,

Gerbiamas Kauno miesto mere,

Gerbiamieji susirinkusieji,

Į šią vietą iš Demokratų aikštės mus atvedė Kančios kelias, prieš aštuonias dešimtis metų buvęs niekingo ir nežmoniško nusikaltimo prieš beveik dešimt tūkstančių žydų tautybės kauniečių, liudininkų.

Kiek anksčiau tais metais, Kauno komendanto ir Kauno miesto burmistro įsakymo Nr. 15, 4 punktas jau buvo išvaręs visus Kauno žydus iš jų namų ir įprastų gyvenimų: „Visi Kauno miesto ribose gyveną žydų tautybės asmenis be lyties ir amžiaus skirtumo, nuo š.m. liepos mėn. 15 d. iki rugpjūčio mėn. 15 d. turi persikelti gyventi į Kauno priemiestį – Vilijampolę.“

Tą spalio dieną, toje pačioje Vilijampolėje esančioje aikštėje, 28 tūkstančiai mūsų bendrapiliečių, Kauno miestą kūrusių ir puoselėjusių žydų, buvo skirstomi į dvi puses.

Į dešinę – mirti. Į kairę – laikinai gyventi.

Budeliai rankų mostais į dešinę kreipė šeimas su mažais vaikais, senolius, moteris ir silpniausiuosius.

Mano kolega, ir geras vyresnysis draugas, kilęs iš Lazdijų,  Avraham Tory (ankstesnė pavardė Golub) buvo Kauno geto kalinys. Savo dienoraštyje, kurį surado po karo aprašė siaubą keliantį vaizdą, kuomet motinos plyštančios širdimis glaudė savo mažus vaikus prie krūtinės myluodamos ir bučiuodamos juos, tarsi žinotų, kad daro tai paskutinį kartą…

Kitą rytą, prie IX forto beveik 10 tūkstančių Kauno žydų laukė mirtis, kurią atnešė ne šiaip iš kažkur atsiradusių nacių rankos. Mirtis, kurią atnešė ir jų kaimynų – lietuvių – rankos. Privalome žiūrėti tiesai į akis. Tai buvo kruviniausia diena modernios Lietuvos istorijoje. Šiuos nusikaltimus nacių paliepimu vykdę lietuviai buvo ir visados išliks – nusikaltėliai žmogiškumui.

Drąsi ir garbinga yra ta tauta, kuri sugeba pripažinti, kad tokių žmonių būta. Ne jų nuodėmės krenta ant mūsų, o tai, kad šiandienė karta vis dar bijo tiesos. Ieško patogesnių ir aptakesnių žodžių kalbėdami apie tiesą. Negalime sau to leisti.

Nusikaltimams prieš žmogiškumą nėra senaties.

Nusikaltimams prieš žmogiškumą nėra atleidimo.

Negali būti jokios tolerancijos ir šiandien iškylančioms antisemitizmo apraiškoms.

Negali būti užmerktų akių prieš bandymus padailinti kruviną istoriją.

Neleiskime tiems žudikams pasiekti savo tikslų ir ištrinti Lietuvos žydų iš atminties. Eidami susitaikymo keliu, privalome pasiekti, kad Lietuvos mokyklų istorijos vadovėliuose atsirastų ir išsamūs skyriai apie Lietuvos žydų istoriją, apie mūsų indėlį į Lietuvos mokslą, kultūrą ir visuomenės identitetą.

Kalbėdami apie Lietuvą privalome kalbėti apie žydų istoriją, išdėstant, kaip žydų tauta atsirado Lietuvoje, kaip čia gyveno, kūrė ir tikėjo ateitimi. Reikia be baimės dėstyti tiesą apie įvykusią tragediją bei jos pasekmes, kurias abi tautos jaučia ir šiandien.

Nesyk esu kartojusi – Tautą reikia matuoti pagal geriausius, o ne pagal blogiausius jos narius. Ir Lietuva privalo didžiuotis turėjusi beveik tūkstantį Pasaulio tautų teisuolių, gelbėjusių žydus Holokausto tragedijos metu. Tačiau niekada neleisime užtušuoti istorijos – Lietuvos žydų žudynės vyko nacių paliepimu su vietinių kolaborantų pagalba.

To pripažinimas tik padės susitaikyti su praeitimi ir drąsiai su pasitikėjimu žvelgti ateitin.
Ačiū Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui, kuris, kartu su mumis mini šią Lietuvos tragediją. Jūsų ir Ponios buvimas čia rodo pagarbą ir užuojautą nužudytiesiems bei jų šeimoms bei siunčia žinią ne tik mūsų bet ir tarptautinei žydų bendruomenei apie Lietuvos valstybės požiūrį į Holokaustą, okupantus ir kolaborantus.

 

Nuotraukos: KDFM (Kauno IX forto muziejus)

Minėjimas Holokausto aukoms ir „Didžiajai akcijai“ atminti 2021 spalio mėn. 28 d.  Tiesioginė transliacija iš Kauno IX forto memorialiniame komplekse vykstančio „Didžiosios akcijos“ minėjimo. Prieš 80 metų – 1941 m. spalio mėnesį – Kauno gete įvykdyta atranka ir masinės žydų žudynės, vadinamos „Didžiąja akcija“. 1941 m. spalio 28 d.

Demokratų gatvėje buvusioje aikštėje atrinkta 9200 Kauno geto žydų, iš kurių beveik pusė – vaikai. Kitą dieną (spalio 29-ąją) visi pėsčiomis nuvaryti į IX fortą ir sušaudyti netoliese esančiame lauke. Tai vienos didžiausių Lietuvos istorijoje per tokį trumpą laiką įvykdytų gyventojų žudynių.

Prisimenant „Didžiosios akcijos“ įvykius ir pagerbiant Holokausto aukas, 2021 m. spalio 28 d. nuo Demokratų g. esančios aikštės (Demokratų g. ir Vytenio g. sankirta) iki IX forto masinių žudynių lauko organizuojama pilietinė eisena, simboliškai atkartojanti kelią, kuriuo 1941 m. į mirtį buvo varomi Kauno geto žydai. Pasibaigus eisenai – „Didžiosios akcijos“ minėjimas Kauno IX forto memorialiniame komplekse.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/video/transliacijos/anonsai/minejimas-holokausto-aukoms-ir-didziajai-akcijai-atminti.d?id=88540945

Gitanas Nausėda „Didžiosios akcijos“ minėjime

Gitanas Nausėda „Didžiosios akcijos“ minėjime

R. Dačkaus/prezidentūros nuotr.

LRT.lt

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvavo pilietinėje eisenoje ir minėjime, skirtuose prisiminti ir pagerbti Holokausto aukas, nužudytas „Didžiosios akcijos“ metu. Pasak šalies vadovo, minėdami tragiškas „Didžiosios akcijos“ pasekmes, simboliniu atminties keliu sujungiame šimtus Lietuvos vietovių, per kurias driekiasi kruvina skausmo istorijos žymė.

Prezidentas prisijungė prie eisenos dalyvių, rimtyje ėjusių keliu, kuriuo prieš 80 metų į Kauno IX fortą pasitikti mirties buvo varomi beveik 10 tūkstančių žydų.

„Būdami čia, geriau suvokiame katastrofą, kurios tikrojo masto niekada neišmatuosime. Katastrofos, kuri negailestingai pasiglemžė žydų gyvenimus daugybėje Lietuvos ir kitų šalių miestuose ir miesteliuose“, – Kauno IX forto memorialiniame komplekse vykusiame minėjime sakė prezidentas.

Šalies vadovas kvietė prisiminti tuos, kurie net tamsiausią valandą nepaklydo ir pasirinko drąsą ir kilnumą bei tuos, kurie net išgyvenę žudynių siaubus, sugebėjo visą gyvenimą skleisti meilę artimui, teigiama prezidentūros pranešime.

Pasak G. Nausėdos, vienas iš tūkstančių šių šviesių žmonių buvo Stefanija Ladigienė, kuri karo metais priglaudė „Didžiąją akciją“ išgyvenusią mergaitę – Ireną Veisaitę. Šviesaus atminimo profesorė Irena Veisaitė savo gyvenimu liudijo ne tik tai, ką išsaugojome, bet ir ką praradome per Holokaustą.

„Didžioji akcija“ – 1941 metais vykusios didžiausios Kauno geto gyventojų žudynės, kurių išvakarėse gestapininkai mirčiai atrinko beveik 10 tūkstančių žydų. Prieš 80 metų, spalio 29 d. Kauno IX forte buvo nužudytos daugiavaikės šeimos, fiziškai silpni asmenys, seneliai ir ligoniai.

„Didžiosios akcijos“ minėjimas yra dalis nacionalinio projekto „Atminties kelias 1941-2021“, skirto paminėti 80-ąsias Holokausto pradžios Lietuvoje metines.

Seminarai mokytojams Holokausto tema – kalbėti šia tema būtina

Seminarai mokytojams Holokausto tema – kalbėti šia tema būtina

Šiuo metu vykdomas bendras Olgos Lengyel Instituto (TOLI), Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato bei Lietuvos žydų bendruomenės projektas, skirtas Lietuvos mokytojų švietimui Holokausto ir žmogaus teisių temomis.

Projekto tikslas – prisidėti prie švietimo kokybės gerinimo, analizuojant Holokausto tragedijos aspektus, žmogaus teisių bei socialinio teisingumo temas svarbiausių XX amžiaus įvykių šviesoje. Projektu siekiama supažindinti su naujais ugdymo metodais ir aptarti galimybes juos įdiegti ugdymo procese.

Paskaitų ir seminarų metu siekiama suteikti platesnį supratimą apie stereotipų, prietarų, diskriminacijos poveikį asmeniui, atskiroms grupėms bei visai visuomenei. Taip pat, su mokytojais plačiai diskutuojama apie žydų tautos gyvenimą iki Holokausto ir po jo. Susitikimų metu paliečiamos skausmingos temos ir nepatogūs istoriniai aspektai, apie kuriuos būtina kalbėti su jaunąja karta.

Vieną seminarų mokytojams vedė Lietuvoje šiuo metu viešinti, tarptautinio atgarsio sulaukusios knygos apie Joną Noreiką-Generolą Vėtrą autorė, žurnalistė, jo anūkė Silvia Foti. Susitikimo metu autorė pristatė savo patirtį susiduriant su nepatogia šeimos praeitimi ir moralinę atsakomybę apie ją kalbėti net tada, kai norėtųsi nutylėti.

Nors autorės knyga Lietuvoje susilaukė didelio atgarsio bei prieštaravimų iš norinčiųjų nutylėti istorinius faktus, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, po susitikimo su Silvia Foti, teigė: ”ponia Foti neteršia Lietuvos vardo. Kalbėti apie Holokaustą – nereiškia teršti Lietuvos vardą. Vykdyti Holokaustą – reiškia teršti Lietuvos vardą”.

Bendruomenės pirmininkė pabrėžė poreikį pasiekti, kad Lietuvos mokyklų istorijos vadovėliuose atsirastų ir išsamūs skyriai apie Lietuvos žydų istoriją, apie žydų bendruomenės indėlį į Lietuvos mokslą, kultūrą ir visuomenės identitetą. „Žydų istorija Lietuvoje prasideda ne nuo iškastos nacių duobės. Ji turi daug daugiau metų. „Tik gebėjimas be baimės dėstyti tiesą apie įvykusią tragediją bei jos pasekmes, kurias abi tautos jaučia ir šiandien, leis darbiai eiti susitaikymo keliu“, – teigė F. Kukliansky.

Olgos Lengyel Institutas (TOLI) Niujorke pavadintas Vengrijos žydės Olgos Lengyel, išgyvenusios Holokaustą vardu. Ji kartu su šeima buvo atvežta į Aušvico koncentracijos stovyklą. Tik Olgai Lengyel pavyko išgyventi ir jos istorijos pagrindu William Styron sukurtas romanas „Sofi pasirinkimas“. TOLI buvo įsteigtas, siekiant tęsti Olgos Lengyel darbą, šviečiant ateities kartas Holokausto tema ir pabrėžiant jos aktualumą šiandieniame pasaulyje.

Semeliškėse organizuotame „Atminties kelyje 1941–2021“ pažymėtas Holokausto 80-metis

Semeliškėse organizuotame „Atminties kelyje 1941–2021“ pažymėtas Holokausto 80-metis

Mes nuėjome pas Juos. Pėsčiomis. Kartu

Spalio 6 d. Semeliškėse organizuotame „Atminties kelyje 1941–2021“ Holokausto 80-mečiui pažymėti eisenoje nuo buvusio geto (Užupio g. 14, Semeliškės) iki masinės žudynių kapavietės Dargonių miške, ėjome visi kartu, pėsčiomis, pas Juos, kad galėtume atiduoti savo pagarbą ir meilę būdami TEN ir skaitydami Jų VARDUS, kad paglostytume ir tartume: „Mes prisimename ir nepamiršime niekados.” Prie masinės kapavietės išklausėme turiningų ir prasmingų Mero bei svečių pamąstymų, įžvalgų, išgirdome jautrų Juozo Purvio pasakojimą apie jo šeimos tragediją. Dalijamės išsakytomis mintimis su „Elektrėnų žinių“ skaitytojais.

Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis VAITUKAITIS

Jūsų ekscelencijos, gerbiamas ambasadoriau Yossef Levy, ambasadoriau Richard Martin Nielsen, mielas jaunime,

mes negalime žodžiais išsakyti, kas čia įvyko. Mes negalime protu suvokti, kas čia įvyko. Mes galime tai pajausti tik širdimi, kokie čia įvykiai įvyko prieš aštuoniasdešimtį metų.

Prieš 30 metų, kai buvau jaunas, dirbau Trakų rajone (ši vieta taip pat tuo metu priklausė Trakų rajono savivaldybei), pas mane atvažiavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius. Jis prašė sutvarkyti žydų sušaudymo ir palaidojimo vietą. Aš nustebau ir paklausiau: ‚Jūs tokia turtinga tauta, tokia turtinga valstybė ir negalite susitvarkyti savo kapų?..‘ Mes ilgai kalbėjomės su juo, prisiminėme įvairių garbingų, paprastų žydų istorijų pas mus čia, Lietuvoje, iki karo, ir tuos siaubingus įvykius, kurie įvyko ne tik čia, bet ir visoje Lietuvoje. Jis sako: ‚Ar tu, jaunuoli, įsivaizduoji, mūsų buvo apie 200 tūkstančių mūsų bendruomenės narių čia, Lietuvoje, ir 95 procentai jų buvo sunaikinta. Neliko jų artimųjų, neliko jų pažįstamų, vienas kitas tiktai. Visos tos bendruomenės, 200 tūkstančių su viršum mūsų valstybės gyventojų, turėjo čia daug ir turto. Tais laikais, prieš 30 metų, dar apie privačią nuosavybę mes labai atsargiai kalbėjome, viskas buvo valstybės, tai arba viskas buvo suvalstybinta, nusavinta, arba perėjo į privačias rankas – jų, tų Lietuvos Respublikos piliečių žydų turtas.‘ Ir tada aš jau susimąsčiau. Vis dėlto vertas atminimas mūsų piliečių, mūsų kaimynų, mūsų draugų, mūsų protėvių draugų.

Šiauliuose Pasaulio Tautų Teisuolių skvere susitiko žmonės ir atmintis

Šiauliuose Pasaulio Tautų Teisuolių skvere susitiko žmonės ir atmintis

Pasaulio tautų teisuolė Genovaitė Černiauskaitė-Dugnienė už idėją, projektą ir jo įgyvendinimą dėkojo visų teisuolių vardu.
Šiaulių kraštas www.skrastas.lt
Šiauliuose, Vilniaus ir Ežero gatvių sankryžoje, buvusio žydų geto prieigose, iškilmingai atidarytas ir pašventintas Pasaulio tautų teisuolių skveras, jame įamžintos Šiaulių miesto ir regiono asmenų, gelbėjusių žydus, pavardės. Dainų parke pasodinta trisdešimt sakurų, Venclauskių namuose vyko susitikimas, skirtas Pasaulio tautų teisuoliams pagerbti. Šiauliai pirmieji Lietuvoje paminklu įamžino Pasaulio tautų teisuolių atminimą. Šiauliečio dizainerio Ado Toleikio sukurtas projektas „Jungtis“ apima ir getų vietas žyminčius meninius akcentus. „Meilės, tolerancijos nenusipirksi už pinigus, ją turi širdyje išauginti“, – sakė Pasaulio tautų teisuolė Genovaitė Černiauskaitė-Dugnienė.

Įamžintas atminimas

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas (dešinėje) projekto „Jungtis“ autoriui Adui Toleikiui įteikė padėką ir atminimo ženklą.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Iškilmingoje Pasaulio tautų teisuolių skvero atidarymo ceremonijoje dalyvavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Izraelio ambasadorius Yossef Levy, Vokietijos ambasadorius Matthias Peter Sonn, JAV ambasadorius Robert Gilchrist, paskirtasis Japonijos ambasadorius Ozaki Tetsu, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, NATO integravimo pajėgų Lietuvoje vadas plk. Peter Nielsen, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Seimo nariai, Šiaulių žydų bendruomenė, kariai, kunigai, Pasaulio tautų teisuolių artimieji ir kt.

Į renginį iš Mažeikių atvyko ir  Pasaulio tautų teisuolė Genovaitė Černiauskaitė-Dugnienė, jai žodis suteiktas tik renginio pabaigoje.

Iškilmės prasidėjo Gedimino Brūzgos atliktu muzikiniu kūriniu iš filmo „Šindlerio sąrašas“. Tylos minute pagerbtas Pasaulio tautų teisuolių, kuriuos savo prieglobstin priėmė Lietuvos žemė, atminimas.

Pirmasis į susirinkusiuosius kreipėsi Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, linkėjęs „balanso tarp žmogaus širdies, sąžinės ir formalios gyvenimo dalies“. A. Visockas įteikė padėką paminklo autoriui dizaineriui Adui Toleikiui, padėką perdavė ir architektei Ilonai Voznonienei.

Iškilmingai progai paminėti išleistas ir riboto tiražo atminimo ženklas. Pirmasis įteiktas A. Toleikiui, atminimo ženklais padėkota ir renginyje kalbėjusiems garbingiems asmenims.

„Prisipažinsiu, čia yra ankstyviausių mano vaikystės prisiminimų vieta, – sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. – Anuomet tai buvo tarsi tranzito zona, tam tikra prasme užmiršta žemė, kurioje stengiamasi neužsilaikyti.“ Netoliese – bendrabutis, kuriame Seimo narė gyveno iki 4 metų, 10 vidurinėje mama dirbo istorijos mokytoja.

Didždvario gimnaziją baigusi Seimo Pirmininkė priminė Zubovų šeimos istoriją: jų palikuonis architektas Vladimiras Zubovas nacių okupacijos metais kartu su žmona Danute Čiurlionyte-Zuboviene, jos mama Sofija Kymantaite-Čiurlionienė aktyviai gelbėjo Kauno žydus, 1991 metais jam suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.

„Kaip sakė Vladimiras Zubovas, gelbėdamas aš gelbėju lietuvių tautos orumą. Lietuvos piliečiai, Pasaulio tautų teisuoliai išgelbėjo mums galimybę gyventi oriai, pasinaudokime ja, o ši vieta, šis puikus skveras, tikiu, mums taps priminimu kaskart, kai kils abejonė ir pasirinkimas tarp patogios tylos ir žmogiškumo.“

Izraelio ambasadoriui Yossef Levy šis renginys – vienas iš įspūdingiausių ir jautriausių jo, kaip ambasadoriaus, karjeroje: istorinėje vietoje susitiko ne tik žmonės, bet ir atmintis.

Prisimindamas Holokaustą, ambasadorius svarstė, jog nebuvo lengva pasiryžti gelbėti nekaltus žmones, žydus, juodžiausiu istorijos metu, nes gelbėtojams, jų šeimoms irgi grėsė mirtis. Yossef Levy retoriškai klausė, kaip mes pasielgtume, jei vidurnaktį pasibeldęs asmuo prašytų pagalbos, nes už kelių valandų bus sušaudytas, bet žinotume, kad gelbėdami patys rizikuojame savo ir artimųjų gyvenimu. Pasak Yossef Levy, žmonės, kurie gelbėjo, atidarė duris ir atidarė širdis, nepaisydami įstatymų, kitų patarimų, nes buvo geri krikščionys, geri lietuviai, buvo herojai, bet pirmiausia buvo geri žmonės.

Herojams ambasadorius dėkojo Izraelio valstybės vardu.

„Šiandien stoviu prieš jus kaip valstybės, kuri prieš 80 metų, 1941 metais, sukėlė neišmatuojamą skausmą ir kančias, ambasadorius“, – dėkodamas už kvietimą pasisakyti, sakė Vokietijos ambasadorius Matthias Peter Sonn. – Visi žinome, kad neįmanoma panaikinti įvykdytus žiaurumus ar atgaivinti nužudytųjų, bet įmanoma pasimokyti iš viso to ir prisiminti.“ Pasak ambasadoriaus, už šį tragišką laikotarpį istorinė atsakomybė tenka Vokietijai – dabar ir visados.

JAV ambasadorius Robert Gilchrist, kalbėdamas apie Pasaulio tautų teisuolių drąsius poelgius, priminė ir dalyvavusius Holokausto nusikaltimuose. Ambasadoriaus teigimu, Pasaulio tautų teisuoliai aktyviai priešintųsi nacių kolaborantų atminimo įamžinimui. Tokiu asmeniu Robert Gilchrist įvardijo Joną Noreiką.

„Jokia tauta negali tuo pačiu metu rodyti pagarbos Holokausto vykdytojams ir tuo pačiu metu laikytis demokratinių vertybių, vienijančių JAV ir Lietuvą, – sakė JAV ambasadorius ir linkėjo, kad šis skveras primintų apie tuos, kurie drąsiai stovėjo už savo įsitikinimus, gelbėjo gyvybes ir suteiktų stiprybės eiti į priekį ir priimti tikrąsias savo šalių istorijas.

 

„Skveras žymi šviesos ir vilties spindulį juodoje istorijos naktyje, – sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. – Labai svarbu, kad kalbėdami apie Pasaulio tautų teisuolius neignoruotume fakto, jog tai – Lietuvos žmonių gelbėtojai, žydų, gimusių ir augusių Lietuvoje, kūrusių Lietuvą ir mūsų bendrą kultūrą. Negalime to pamiršti, negalime pasiduoti dirbtinai primestoms skirtims. Privalu kalbėti apie praeities nusikaltimus ir klaidas augančioms kartoms, privalu diegti teisingus pasirinkimus ateičiai.“

Pasak F. Kukliansky, Pasaulio tautų teisuolių pavardės, iškaltos akmenyje, tebūna pagarbos teisingiems pasirinkimams ir sąžinei simboliu, tebūna atminimas ir visoms Holokausto aukoms, kurių nepavyko išgelbėti.

„Šiandieną visame pasaulyje, Lietuvoje taip pat, matome vėl rusenančias antisemitizmo apraiškas, joms negali būti jokių pateisinimų, tylios tolerancijos. Istorija vertina teisingus poelgius, o ne gėdingą tylą. Kasdien rinkimės tą šviesą, kurią mums spinduliuoja Pasaulio tautų teisuolių pavyzdys.“F. Kukliansky į renginį atsinešė 1927 metais Kaune išleistus patarimus ekskursijų vadovams: knygutės skyriuje apie Šiaulius nurodytas garo malūnas, stovėjęs Vilniaus g. 154. Tai buvo F. Kukliansky senelio malūnas, ten gyveno jos seneliai, mama, visa šeima.

„Mano senelis pabėgo iš geto kartu su mama, kai jai buvo 10 metų, bet jų niekas negelbėjo. Baltaraiščiai pagavo, senelis klūpėdamas išprašė, kad mamos nenužudytų. Mūsų šeimai nepasisekė taip, kaip kitoms šeimoms, bet kažkam pasisekė, ačiū, jums, gelbėtojai.“

F. Kukliansky padėkojo renginyje dalyvavusiam Sondeckių šeimos atstovui už išgelbėtą Marko Petuchausko, daug davusio Lietuvai, gyvybę.

Žydų gelbėtoja G. Černiauskaitė-Dugnienė apgailestavo, kad teisuolių pagerbime dalyvauja viena, ir visų teisuolių vardu dėkojo už idėją, už projektą, už projekto įvykdymą.

„Juk šie teisuoliai aukojo ir save, ir savo šeimą, jie buvo ne tik geri žmonės, bet ir labai drąsūs. Aš nuo pat vaikystės gyvenau žydų tautybės žmonių apsuptyje, mūsų bendravimas vyko iki 2019 metų – iki kol gyvi, iš Izraelio skambindavo kas dvi savaites iki pat mirties. Man žydų tauta labai artima, kadangi visas mano gyvenimas praėjo meilės apsuptyje, rašėme vieni kitiems meilės laiškus, skambindavomės.“

Pasaulio tautų teisuolė kreipėsi į tėvus ir į mokytojus, kad nuo mažens vaikus auklėtų tolerantiškus aplinkiniams ir kitų tautų žmonėms.

„Aš norėčiau, kad mano maža tauta būtų išdidi ir verta pagarbos“, – sakė G. Černiauskaitė-Dugnienė.

Paminklą ir susirinkusius palaimino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, priminęs, kad gelbėtojų sąraše buvo ir 159 dvasininkai. Vyskupas linkėjo, kad meno kūrinyje įamžintas atminimas leistų prisiminti ir kitus brolius ir seseris, kurie aukojosi dėl vertybių.

Ant paminklo padėtas simbolinis gėlės žiedas, uždegta žvakė, tris atminimo ir pagarbos salves iššovė Garbės sargybos kuopos kariai. Artūro STAPONKAUS nuotr.

Po iškilmių Dainų parke pasodinta 30 sakurų.

Pavardės, iškaltos pas Dievą knygoje.

Venclauskių namuose vykusiame renginyje pirmiausia žodis buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolei Genovaitei Černiauskaitei-Dugnienei.

,,Mano gyvenimas baigiasi, norėtųsi, kad žmonės naująją kartą auklėtų tolerantišką, tai ir už pinigus svarbiau. Meilės, tolerancijos nenusipirksi už pinigus, ją turi širdyje išauginti“, – susitikime Moteris prisiminė, kaip gelbėjami žydai buvo vežami ir iš Šiaulių – tėvas buvo tarsi ryšininkas. Išgelbėtieji lietuviams buvo dėkingi visą gyvenimą.”
Venclauskių namuose kalbėjo Pasaulio tautų teisuolė Genovaitė Černiauskaitė-Dugnienė.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Moteris prisiminė, kaip gelbėjami žydai buvo vežami ir iš Šiaulių – tėvas buvo tarsi ryšininkas. Išgelbėtieji lietuviams buvo dėkingi visą gyvenimą.

„Būkime išdidūs savo tautos žmonės, gerbkime vienas kitą, mums trūksta dar Lietuvoje tolerancijos, mes vienas su kitu kartais nebegalime susikalbėti. Mano gyvenimas baigiasi, norėtųsi, kad žmonės naująją kartą auklėtų tolerantišką, tai ir už pinigus svarbiau. Meilės, tolerancijos nenusipirksi už pinigus, ją turi širdyje išauginti“, – sakė Pasaulio tautų teisuolė.

Seimo narys, Nepriklausomybės akto signataras Emanuelis Zingeris emocingai prisiminė savo mamos, tuomet 18-metės Kauno gimnazistės istoriją, kai nuo jos nusisuko visi klasės draugai tą dieną, kai vokiečiai mieste iškabino skelbimus, jog žydai – ne žmonės.

Įsimintina istorija iš 1943 metų, kai istorijas mokytojas pamatė varomas buvusias mokines, viduryje gatvės prieš visą Kauno geto merginų būrį sušuko: „Atleiskit man, mergaitės!“ „Įsivaizduojate? – graudinosi E. Zingeris. – Jį čia pat sumušė žmogus su baltu raiščiu.“

Pasak E. Zingerio, Šiauliai, pagerbę Pasaulio tautų teisuolius, moralės sumaištyje tampa žiburiu.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis įdėjo daug darbo, kad paminklas Šiauliuose atsirastų.

„Mažiausia, ką galėjome padaryti, iškalti jų pavardes akmenyje, bet aš manau, jų pavardės, jų šeimų pavardės iškaltos pas Dievą knygoje“, – sakė Sania Kerbelis, daug nuveikęs, kad Šiauliuose atsirastų Pasaulio tautų teisuoliams skirtas atminimo ženklas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

„Pasaulio tautų teisuoliai turbūt yra patys švenčiausi ir šviesiausi žmonės, kokie begali būti pasaulyje, jie gelbėjo tai, kas yra brangiausia, jie gelbėjo gyvybes. Man pasisekė susipažinti su daug Pasaulio teisuolių, šeimų nariais, tai yra šviesūs, visai kitokio mąstymo žmonės, jų vertybės kitokios, pas juos pirmiausia yra žmogus. Mažiausia, ką galėjome padaryti, iškalti jų pavardes akmenyje, bet aš manau, jų pavardės, jų šeimų pavardės iškaltos pas Dievą knygoje“, – sakė S. Kerbelis.

S. Kerbelis „Aušros“ muziejui padovanojo Šiaulių apskrities žydų bendruomenės saugotą Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių, priklausiusį Vincui Jokubaičiui. Bendruomenės padėką S. Kerbelis įteikė ir A. Toleikiui.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorė Kamilė Rupeikaitė priminė, koks ilgas, kruopštus, dažnai nematomas darbas atliekamas, kol asmeniui suteikiamas Pasaulio tautų teisuolio vardas. Muziejus žinią apie teisuolius skleidžia parodomis, filmais.

Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo projekto vadovė Danutė Selčinskaja pristatė ištrauką iš dokumentinių filmų ciklo „Pasaulio teisuoliai“, parodė fotografijas žmonių, kurių pavardės iškaltos Pasaulio tautų teisuolių skvere.

Žydų gelbėtojais, sakė Danutė Selčinskaja, buvo įvairių socialinių sluoksnių žmonės, tikintys ir laisvamaniai – bendro vardiklio nėra.

Šiuo metu Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi yra apdovanoti 1 588 žydų gelbėtojai, Pasaulio tautų teisuolių vardas suteiktas 919-ai Lietuvos piliečių.

 

Knygos DEŠIMTIES STEBUKLŲ LIUDYTOJAI” pristatymas

Knygos DEŠIMTIES STEBUKLŲ LIUDYTOJAI” pristatymas

2021 metais minime žydų žudynių Lietuvoje pradžios 80- metį. Praktiškai per kelis 1941 m. vasaros ir rudens mėnesius buvo visiškai sunaikintos Lietuvos žydų bendruomenės. Tik nedaugeliui pavyko išlikti gyviems  pačių pastangomis ar kilnių žmonių pagalbos dėka.Jeruzalėje esančioje atminties įamžinimo institucijoje Jad Vašem saugoma medžiaga apie daugiau nei devynis šimtus lietuvių, lenkų, rusų Lietuvoje gelbėjusių žydus, kurie vadinami Pasaulio Tautų Teisuoliais.

Tarptautinė bendruomenė sutinka su konkrečiais įsipareigojimais kovoti su Holokausto iškraipymais ir su antisemitizmu

Tarptautinė bendruomenė sutinka su konkrečiais įsipareigojimais kovoti su Holokausto iškraipymais ir su antisemitizmu

2021 spalio 10-13 dienomis Tarptautinis Holokausto atminimo aljansas prisijungė prie pasaulio lyderių ir tarptautinių organizacijų, įskaitant Europos Tarybą, ES, Pagrindinių teisių agentūrą, ESBO, Jungtines Tautas ir UNESCO. ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdama skatinti Holokausto atminimą ir kovoti su Holokausto iškraipymu bei antisemitizmu.

Prie 50 šalių atstovų prisijungė socialinės žiniasklaidos įmonės, politikos formuotojai, nevyriausybinės organizacijos ir pilietinės visuomenės organizacijos, norėdamos susitarti, kaip sustiprinti Holokausto atminimą ir švietimą tuo metu, kai auga antisemitizmas, anti-romų rasizmas ir kitos diskriminacijos formos. IHRA atstovavo IHRA pirmininkas, ambasadorius Chrisas J. Lazaris, IHRA generalinis sekretorius, dr. Kathrin Meyer ir garbės pirmininkas, profesorius Yehuda Bauer.

Prezidentas Gitanas Nausėda: Lietuva pasiruošusi drauge įgyvendinti ES kovos su antisemitizmu strategiją

Prezidentas Gitanas Nausėda: Lietuva pasiruošusi drauge įgyvendinti ES kovos su antisemitizmu strategiją

2021-10-13

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį dalyvaudamas Tarptautiniame Malmės Holokausto atminimo ir kovos su antisemitizmu forume kvietė ugdyti jaunąją kartą ir nenusileisti neapykantos kalbai bei bandymams klastoti istoriją.

Pasak Prezidento, didžioji Lietuvos žydų tragedija palietė beveik visus šalies miestus ir miestelius bei paliko tuštumą. Nors jos užpildyti neįmanoma, būtina siekti, kad Holokausto pamokos nebūtų pamirštos.

„Turime užtikrinti, kad būsimos kartos prisimintų ir apmąstytų tai, kas įvyko. Nėra kito būdo laiduoti, kad siaubingi praeities įvykiai daugiau niekada nepasikartotų. Mūsų šiandieniniai įsipareigojimai turi virsti konkrečiais veiksmais, nutaikytais į jaunąją kartą ir visą plačiąją visuomenę“, – sakė šalies vadovas.

Pristatydamas Lietuvos įsipareigojimus Holokausto atminimui ir kovai su antisemitizmu, Prezidentas pabrėžė visuomenės švietimo, stiprių akademinių tyrimų ir Lietuvos žydų palikimo išsaugojimo svarbą. Šiuo tikslu plečiamas Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus padės geriau atskleisti turtingą Lietuvos žydų istoriją.

Šalies vadovas kvietė netoleruoti antisemitizmo, Holokausto neigimo ir bandymų klastoti istoriją bei paragino plėtoti atvirą dialogą, besiremiantį istoriniais faktais. Pasak Prezidento, atremti naujoms radikalizacijos apraiškoms skaitmeninėje erdvėje reikės tarptautinių pastangų. Pirmoji ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategija yra viena iš tokių iniciatyvų, prie kurių Lietuva norėtų prisidėti.

Švedijos Ministro Pirmininko Stefano Löfveno kvietimu Tarptautinis Malmės forumas turėjo įvykti 2020 m. spalį, praėjus 75 metams nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, tačiau koronaviruso pandemija privertė renginį atidėti metams.

Forume dalyvavo daugiau nei 30 valstybių, taip pat daugelio tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, tarp jų Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Charles‘is Michelis, Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen, Latvijos Prezidentas Egilas Levitas, Estijos Ministrė Pirmininkė Kaja Kalllas, Rumunijos Prezidentas Klausas Iohannis ir Suomijos Prezidentas Sauli Niinistö.

Nuotraukos Roberto Dačkaus.
Prezidento komunikacijos grupė
Faina Kukliansky dalyvauja tarptautiniame forume Malmo, Švedijoje

Faina Kukliansky dalyvauja tarptautiniame forume Malmo, Švedijoje

Šiandien rytą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky išvyko į Malmö, Švediją, kur vyks tarptautinis forumas, skirtas Holokausto atminimui ir kovai su antisemitizmu. Vizito metu pirmininkė dalyvaus svarbiuose susitikimuose su delegacijų vadovais, specialiais pasiuntiniais ir koordinatoriais, atsakingais už kovą su antisemitizmu bei Holokausto įamžinimu – p. Katharina von Schnurbein  ir daugeliu kitų.

“Antisemitizmas  – ataka prieš Europos vertybes, o bet kokio tipo rasistiniai ar neapykantos veiksmai yra nesuderinami su pagarba žmogaus teisėms, demokratijos principais. Stenkimės įveikti visuomenės susiskaldymą, aktyviai pristatydami žydų kultūrą ir tradicijas plačiajai visuomenei. 
Vis dar pastebimos netiesioginės arba užslėptos antisemitizmo ir Holokausto istorijos iškraipymo ar neigimo apraiškos išlieka skaudžiu žydų tautybės asmenų įžeidimu”,- sako LŽB pirmininkė F. Kukliansky.
Po kelių dienų vizito Švedijoje, LŽB pirmininkė į Lietuvą sugrįš kartu su Amerikos žydų komiteto Tarptautinių reikalų departamento direktoriumi rabinu Andrew Baker. Lietuvoje numatomi reikšmingi susitikimai su politikos formuotojais, su kuriais bus aptariami Lietuvos žydų bendruomenės ateičiai aktualūs klausimai.
Biržų  žydų kultūros ir istorijos draugija minėjo  80 metų sukaktį nuo Holokausto Lietuvoje pradžios

Biržų  žydų kultūros ir istorijos draugija minėjo 80 metų sukaktį nuo Holokausto Lietuvoje pradžios

Spalio 3 dieną Biržų  žydų kultūros ir istorijos draugija kartu su VšĮ ” Prabudimo orkestras” pakvietė  Panevėžio m. žydų bendruomenės narius į  minėjimą – 80 metų sukaktį nuo Holokausto Lietuvoje pradžios.

Koncertas  įvyko Biržų kultūros Namuose. Skambėjo jaunosios kartos kompozitoriaus Jievaro Jasinskio sukurta „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės”. Holokausto 80-mečiui skirtą kūrinį atliko Vilniaus miesto šv. Kristoforo kamerinis orkestras  bei kviestiniai klasikos, džiazo ir folkloro muzikantai. Įspūdingą pasirodymą pristatė renginio svečias – Artimųjų rytų instrumentais grojantis multiinstrumentalistas iš Izraelio Yaron Cherniak. Jungtiniam kolektyvui dirigavo LNOBT vyr. dirigentas Ričardas Šumila.

Holokausto aukų paminėjimas Švenčionių krašte

Holokausto aukų paminėjimas Švenčionių krašte

Minėjimą Švenčionių miesto parke prie paminklinės Menoros simbolizuojančios Švenčionių geto ribą pradėjo renginio vedančioji Kristina Sizonova Avromo Sutzkeverio vieno žinomiausių jidiš kalbos poetų, litvako, išgyvenusio Vilniaus getą  eilėmis „Draugui“ parašytas Vilniaus gete, 1941-ųjų gruodžio 30 d.

Guli žuvęs draugas

Geto patvorėj,

Prie širdies prispausta

Duonos žiauberė.

Dovanok už drąsą –

Šitoks alkis juk –

Kandau duoną tavo,

Duoną su krauju.

O bevardi drauge,

Štai kuo tu vardu,

Duona tau paguoda

Tebūnie kartu.

Kaip tauta maitinas

Gydančia šviesa,

Pas mane su duona

Eikš tu su visam.

O bebalsi drauge,

Syvais gyvas aš.

Manimi padengsi

Sąskaitas visas.

Jei ir aš parkrisčiau

Geto patvorėj,

Tebus mano žodis

Kito žiauberė.

Kas apsprendžia vienos ar kitos tautos atsparumą laiko invazijai, padeda išlikti? Ko gero inteligentija ir įžymūs žmonės, savo veikla populiarinę gimtąją žemę, žemę, kur augo, gyveno. Švenčionyse gimė, augo ar gyveno nemažai žinomų žydų tautybės žmonių, palikusių ryškų pėdsaką ne tik šio krašto istorijoje. Tai rabinas  Rainis, savo pažangia mąstysena pralenkęs laiką. Chirurgas, mokslų daktaras Jakobsonas, dirbęs Maskvos universitete, gydytojas Benjaminas Kovarskis, visą gyvenimą praleidęs Švenčionyse.

Poetai  Mikolka Šutanas- Natišas, Germaniškis, Mejinke Kacas ir rašytojas Kaganas. Inžinierius Juljanas Bakas. Jo pastatyti tiltai dar ir dabar puošia Sankt Peterburgą. Fizikas Levas Kovarskis dirbo su Ž.F. Kiuri. Mokytoja Dora Fišer, skulptorė Sara Goršein ir daugelis kitų.

Kviečiame į koncertą, skirtą Didžiosios akcijos Kauno gete 80-osioms metinėms

Kviečiame į koncertą, skirtą Didžiosios akcijos Kauno gete 80-osioms metinėms

Jau šį penktadienį, spalio 8 d., 19 val. Kauno kultūros centre (Vytauto pr. 79) Kauno žydų bendruomenės ir VŠĮ “Prabudimo orkestras” organizuojamas koncertas, skirtas Didžiosios akcijos Kauno gete 80-osioms metinėms. Koncertas įtrauktas į “Istorijų festivalio” programą.
Kviečiame išgirsti Jievaro Jasinskio kūrinio “Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės” premjerą Kaune ir savo dalyvavimu pagerbti Holokausto aukas.
Koncertas yra nemokamas. Jeigu norėtumėte paremti šį Holokausto 80-mečiui skirtą muzikinį projektą “Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės”, daugiau infromacijos rasite čia: www.orkestras.org/simfonija
Renginys nemokamas, tačiau būtinas galimybių pasas bei registracija. Registruokitės paspaudę šią nuorodą:
Kvietimas prisiminti ir pagerbti Švenčionyse gyvenusią gausią žydų bendruomenę nužudytą Holokausto metu

Kvietimas prisiminti ir pagerbti Švenčionyse gyvenusią gausią žydų bendruomenę nužudytą Holokausto metu

Jau tapo tradicija, kiekvieną pirmąjį spalio mėnesio sekmadienį susitikti  Švenčionyse, parke prie Menoros pagerbti ir prisiminti Švenčionyse gyvenusią gausią žydų bendruomenę, puoselėjusią savitą kultūrą, tradicijas bei tragišką šios tautos likimą.

Maloniai kviečiu visus atvykti į Holokausto aukų paminėjimą Švenčionių miesto parke prie paminklinės Menoros simbolizuojančios Švenčionių geto ribą. 2021 m. spalio 3 d. 11.00 val.

Renginio pradžia 11.00 val.

11.30 val. Nalšios muziejuje parodos „Žydų tauta-Švenčionių krašto istorijos dalis“ lankymas.

12.00 val. Švenčionių kultūros centre filmo „Žydų tauta-Švenčionių krašto istorijos dalis“ premjera. Filme pasakojama Švenčionių krašto žydų istorija, jos pažinimą perteikiančius įvykius ir žmones.

 

13.30 val. Švenčionėliuose prie Švenčionių apskrities žydų nužudymo vietos, aukų pagerbimas Platumų kaime, Švenčionėlių seniūnijoje.

Pagarbiai  Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro.

Prieš teismą pabėgo 96 metų buvusi nacių mirties stovyklos sekretorė

Prieš teismą pabėgo 96 metų buvusi nacių mirties stovyklos sekretorė

Delfi.lt

Devyniasdešimt šešerių buvusi nacių koncentracijos stovyklos sekretorė, pabėgusi kelios valandos prieš prasidedant jos teismui, jau yra surasta, ketvirtadienį pranešė teismas, procesui netikėtai pasisukus dramatiška linkme.
Irmgard Furchner, viena iš pirmųjų moterų, teisiamų dėl nacių laikų nusikaltimų, kaltinama bendrininkavimu 1943–1945 metais nužudant per 10 tūkst. žmonių Štuthofo koncentracijos stovykloje okupuotoje Lenkijoje.

Ji šį rytą iš senelių namų, kuriuose gyveno, taksi išvyko į metropoliteno stotį, bet teisme taip ir nepasirodė, sakė Icehojės teismo atstovė Frederike Milhoffer. Tuomet teismas išdavė bėglės arešto orderį.

Praėjus kelioms valandoms I. Furchner buvo rasta, o teismas dabar sprendžia, ar jai skirti iki ikiteisminį įkalinimą, sakė F. Milhoffer. Kilus šiai sumaiščiai teisėjas Dominikas Grossas paskelbė, kad bylos nagrinėjimas atidedamas iki spalio 19 dienos.

Tarptautinio Aušvico komiteto pirmininko pavaduotojas Christophas Heubneris sakė, kad šis pabėgimas demonstruoja „nepagarbą išgyvenusiems [nacių stovyklų kaliniams], taip pat įstatymų viršenybei“. Pasak jo, tai taip pat atkreipė dėmesį į galimus teisingumo sistemos trūkumus.

 

Diskusija „Atsigręžus į mūsų praeitį. Lietuviai, vokiečiai ir žydai“ VU filologijos fakulteto V. Krėvės auditorija

Spalio 1 d. 18 val. kartu su VU pradedame bendrą paskaitų ir diskusijų ciklą „Atviri pokalbiai apie istoriją“, kuriame kelsime aktualius klausimus apie istorinę tiesą, atminčių karus ir visuomenės gebėjimą atsispirti spaudimui tarnauti vienai ar kitai ideologijai.
Į pirmąjį pokalbį „Atsigręžus į mūsų praeitį. Lietuviai, vokiečiai ir žydai“ pakvietėme žymų istoriką, knygų apie vokiečių okupacinę politiką ir Holokaustą Lietuvoje autorių Christoph Dieckmann.
Pokomunistinėse Rytų Europos šalyse vis dar stipriai nesutariama dėl įvairių istorinių įvykių, ypač Antrojo pasaulinio karo, Holokausto, nacizmo ir komunizmo vertinimo. Istorikas Ch. Dieckmannas pasidalins savo įžvalgomis apie santykį tarp istorijos ir atminties. Kalbės apie asmenines paieškas bandant rasti geriausią būdą nagrinėti Holokaustą Lietuvoje, ir sustos ties naudojamu metodu, kuris padeda įtraukti skirtingas Holokausto dalyvių perspektyvas. Taipogi aptars, kodėl taip sunku atkurti ir analizuoti bendrą istoriją – kodėl kyla tokia didelė trintis tarp nūdienos ir praeities istorijų?
Dieckmann’o sprendimas – kelti klausimus ir ieškoti tiksliausių atsakymų. Svečias sieks aptarti bendrą lietuvių, žydų ir vokiečių praeitį, įsitraukdamas į diskusijas su auditorija.
Diskusijos moderatoriai: Sergejus Kanovičius ir Paulius Gritėnas.
Renginys vyks anglų kalba.
Įėjimas į renginį su galimybių pasu arba jį atitinkančiu dokumentu.
Antrasis atvirų pokalbių renginys numatytas spalio 15 d. Jame dalyvaus buvęs Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN direktorius Dariusz Stola. Su profesoriumi kalbėsime apie nepaprastą POLIN muziejaus sėkmę ir Lenkiją skaldančius atminties karus.
Iš 141 Seimo narių tik 64 dalyvavo posėdyje, skirtame Lietuvos žydų genocido dienai ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-osioms metinėms paminėti

Iš 141 Seimo narių tik 64 dalyvavo posėdyje, skirtame Lietuvos žydų genocido dienai ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-osioms metinėms paminėti

Profesorius Pinchos Fridberg

Vilnius

Norėčiau trumpai pakomentuoti pranešimą spaudai, kuris pasirodė rugsėjo 23 d. Seimo tinklapyje.

 

Mano nuomonę apie šią visumoje gerą rezoliuciją stipriai sudrumstė pranešimo žodžiai «vieningai balsavo 64 Seimo nariai». De facto žodis vieningai reiškia, jog deputatų dauguma (77 !!!) posėdyje skirtame Lietuvos žydų genocido dienai ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-sioms metinėms paminėti nedalyvavo.

Dėl ko jie neatvyko pagerbti šios Lietuvos istorijos tragiškos dienos, galiu tik spėlioti.

Tikimybė, kad visi 77 turėjo pateisinamą priežastį, visai maža.

Nejaugi dalis deputatų sąmoningai boikotavo temą?

 

Subačiaus apylinkių žydų Holokausto aukų 80-mečio minėjimas

Subačiaus apylinkių žydų Holokausto aukų 80-mečio minėjimas

Aušrinė MERKYTĖ

Subačiaus seniūnijos, kultūros ir šveitimo įstaigų atstovai, renginio svečiai rugsėjo 23 d. susirinko pagerbti žuvusių žydų tautybės gyventojų atminimą masinių žudynių vietoje Ilčiūnų miške, ant kalnelio vadinamo Lapakalniu, kur 1941 metų liepą, kaip rašoma ant paminklo buvo nužudyta 80 gyventojų.

Renginio organizatorė, Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio darbuotoja, kultūrinės veiklos vadybininkė  Inga Dovydėnienė, pradėdama renginį priminė, kad nuo tų baisių įvykių praėjo jau 80 metų, daugelio amžininkų nebeturime ir negalime sužinoti tragiškai žuvusių šeimų istorijų, liudijimų.

Pasak kalbėjusiosios, visi čia susirinkę žmonės jaučia pareigą šiandien pagerbti ir prisiminti žuvusius kraštiečius. Jų Subačiaus miestelyje ir Subačiaus mieste galėjo gyventi apie 600700 žydų. Ta didžiulė bendruomenė buvo nužudyta vos per kelis mėnesius. Kai kuriuose šaltiniuose minima ne 80 o 300 nužudytų žydų. Renginio vedėja perskaitė žinomas nužudytų subatėnų pavardes.

Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas, kuris akcentavo, kad labai svarbu žinoti nužudytų žydų vardus ir pavardes, kaip tai padaryta Kupiškyje. Jis kalbėjo, kad visoje Lietuvoje žudynių vietose yra pasatyti paminklai, o šalyse į rytus nuo Lietuvos to nėra. Nuo nacių nukentėjo ir lietuviai: buvo šaudomi, kiti išvežti darbams į Vokietiją, ten mirė iš bado, ligų, bombardavimo metu. Priminė kunigo Alfonso Lipniūno, lietuvių katalikų kunigo, Štuthofo kalinio, istoriją.

 

G. Kofmanas dėkojo istorikams, tyrinėjantiems Holokausto ir žydų istoriją. Jų galėjo būti nužudyta apie 200 tūkstančių, sakė, kad įvairiuose renginiuos kaip pavyzdį pristato Kupiškio etnografijos muziejininkę Aušra Jonušytę už jos atsidavimą ir istorinę veiklą.

Prie paminklo buvo uždegtos žvakelės, padėti akmenukai su nužudytų žydų pavardėmis ir Subačiaus seniūnijos seniūnės atvežta rudeninių gėlių puokštė.

Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio salėje Etnografijos muziejaus muziejininkė istorikė Aušra Jonušytė perskaitė pranešimą „Atminties ženklai“, buvo pateiktos gyvenamosios paskirties ir ūkinių pastatų, laidojimo, ir nužudytųjų įamžinimo vietų nuotraukos su jų istorija.

Vėliau kraštietė Milda Markauskaitė-Aižinienė prisiminė kaimynystėje gyvenusius žydus prekybininkus ir amatininkus. Tuo metu pasakotoja, buvusi maža mergaitė, džiaugėsi, kad ją savo parduotuvėje pasodinęs ant prekystalio saldainiais apdovanodavo prekybininkas Mendeliukas. O prisiminusi apie žudynes, moteris susigraudino.

Holokausto Lietuvoje pradžios 80-čio minėjimas „1941- 2021 Atminties kelias Panevėžyje“

Holokausto Lietuvoje pradžios 80-čio minėjimas „1941- 2021 Atminties kelias Panevėžyje“

Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse, rugsėjo 22 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenė kartu su svečiais šią kraupią datą paminėjo „Atminties kelio“ eisenoje, susirinkę prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, vėliau – prie paminklo Krekenavos ir Klaipėdos gatvių kampe, žyminčio Panevėžyje nacių įkurto geto vietą, Kurganavos miškelyje, kur 1941-aisiais sušaudyta apie 8000 žmonių. Renginį Panevėžyje pradėjo Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman – Prieš aštuonias dešimtis metų Lietuvos istoriją paženklino juoda žymė, reiškusi beveik 200 tūkst. pražudytų gyvybių.Europoje nužudyta apie šešis milijonus žydų.

Atsimenama ne tik ši tragedija ir nekaltai sušaudyti žmonės. Nukentėjo visa Lietuva. Mes mažai kalbame, kiek nukentėjo lietuvių. Daug jų buvo išvežta į nacistinę Vokietiją priverstiniams darbams. Daug jų nebegrįžo.Ir tarp žydų yra tokių, kurių tėvas lietuvis buvo išvežtas į Vokietiją darbams ir nebegrįžo.

Žvėriškame naikinimo fabrike nukentėjo ir kitos tautinės mažumos, Lietuvoje gyvenusios iki Antrojo pasaulinio karo. Lietuva – prarado mokslininkus, mokytojus, teisėjus, advokatus, amatininkus, darbininkus.

Didžiausios masinių žudynių vietos yra šalia Panevėžio  Žaliosioje girioje ir Kurganavoje. Tokių vietų visoje apskrityje – daugiau nei trys dešimtys.

Renginyje dalyvavao garbingi svečiai, kurie su liūdesiu prisiminė prieš 80 metų įvykusią tragediją. Pagerbė Holokausto aukas gėlėmis ir žvakutėmis Panevėžio miesto savivaldybės vicemeras Laurynas Jagminas, Panevėžio rajono mero pavaduotojas Antanas Pocius, Lietuvos respublikos Seimo narys  Bronislovas Matelis.

Į jaunimą kreipėsi Lietuvos žydų (litvakų )bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir prašė nepamiršti šio tragiško įvykio  prieš 80 metų. Kvietė paskaityti knygas, susipažinti su žydų tautos  istorija, su jų išgyvenimais, aprašytais getuose bei koncentracijos stovyklose nežinomybėje ir kankinimuose gyvenusių žydų poetų ir rašytojų.

Taip pat prisiminė Holokausto aukas ir jas pagerbė,  užuojautos žodžius pareiškė mokyklų  vadovai – mūsų partneriai ir garbingi svečiai – Danutė Krikščiūnienė ir Tautvydas Anilionis.

 

Tylos minute buvo pagerbtas Holokausto aukų atminimas, uždegtos žvakės ir padėtos gėlės bei akmenėliai, pagal žydų tradicijas.

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky kalba Paneriuose 2021

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky kalba Paneriuose 2021

Gerbiamieji,

Stoviu prieš Jus tam, kad pasakyčiau kalbą, tačiau atrodo, kad ši vieta, ši skaudi proga, kviečia susikaupti ir patylėti. Bet tyla tylai nelygi. Susikaupimo, pagarbos, nuolankumo tylos, kiekvieną mąstantį ir jaučiantį žmogų ištinkančios šioje vietoje, negalime maišyti su abejingumo, nežinojimo ar baimės tyla. Mes visi tylėjome labai ilgai. Per ilgai.  Tylėjome apie tai, kas atsitiko, kur atsitiko, kodėl atsitiko. Didžioji dalis tų aštuonių dešimtmečių, kuriuos skaičiuojame nuo Holokausto Lietuvoje pradžios, buvo pratylėta. Iš baimės? Iš nežinojimo? Iš abejingumo?

 Todėl dabar nuveju į šalį norą patylėti iš susikaupimo ir pagarbos, ir kalbu už tuos, kurie patys už save kalbėti nebegali. Už nužudytus ir sunaikintus. Čia, aplink mus, tokių yra apie 70 tūkstančių. Dar virš 200 tūkstančių guli Lietuvos miškeliuose ir palaukėse. Vieną dieną buvo – kitą jau nebe. Vieną dieną prekiavo, mokėsi ir mokė, šventė, meldėsi, kūrė, o kitą – tų žmonių nebėra. Kas liko? Jų tušti namai, jų daiktai, jų darbai. Dar turėjo likti atmintis, bet ji, atrodo, irgi labai ilgai tylėjo. Tylėjo kaimynų atmintis, tylėjo atmintis ir tų, kurie matė, girdėjo, stebėjo. Ypač gerai tylėjo tie, kurie prisidėjo prie žudynių – jų tyla daugeliui padėjo išvengti teisingumo.