Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky kalba Kaune „Didžiosios akcijos“ minėjime

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky kalba Kaune „Didžiosios akcijos“ minėjime

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente,

Gerbiamas Kauno miesto mere,

Gerbiamieji susirinkusieji,

Į šią vietą iš Demokratų aikštės mus atvedė Kančios kelias, prieš aštuonias dešimtis metų buvęs niekingo ir nežmoniško nusikaltimo prieš beveik dešimt tūkstančių žydų tautybės kauniečių, liudininkų.

Kiek anksčiau tais metais, Kauno komendanto ir Kauno miesto burmistro įsakymo Nr. 15, 4 punktas jau buvo išvaręs visus Kauno žydus iš jų namų ir įprastų gyvenimų: „Visi Kauno miesto ribose gyveną žydų tautybės asmenis be lyties ir amžiaus skirtumo, nuo š.m. liepos mėn. 15 d. iki rugpjūčio mėn. 15 d. turi persikelti gyventi į Kauno priemiestį – Vilijampolę.“

Tą spalio dieną, toje pačioje Vilijampolėje esančioje aikštėje, 28 tūkstančiai mūsų bendrapiliečių, Kauno miestą kūrusių ir puoselėjusių žydų, buvo skirstomi į dvi puses.

Į dešinę – mirti. Į kairę – laikinai gyventi.

Budeliai rankų mostais į dešinę kreipė šeimas su mažais vaikais, senolius, moteris ir silpniausiuosius.

Mano kolega, ir geras vyresnysis draugas, kilęs iš Lazdijų,  Avraham Tory (ankstesnė pavardė Golub) buvo Kauno geto kalinys. Savo dienoraštyje, kurį surado po karo aprašė siaubą keliantį vaizdą, kuomet motinos plyštančios širdimis glaudė savo mažus vaikus prie krūtinės myluodamos ir bučiuodamos juos, tarsi žinotų, kad daro tai paskutinį kartą…

Kitą rytą, prie IX forto beveik 10 tūkstančių Kauno žydų laukė mirtis, kurią atnešė ne šiaip iš kažkur atsiradusių nacių rankos. Mirtis, kurią atnešė ir jų kaimynų – lietuvių – rankos. Privalome žiūrėti tiesai į akis. Tai buvo kruviniausia diena modernios Lietuvos istorijoje. Šiuos nusikaltimus nacių paliepimu vykdę lietuviai buvo ir visados išliks – nusikaltėliai žmogiškumui.

Drąsi ir garbinga yra ta tauta, kuri sugeba pripažinti, kad tokių žmonių būta. Ne jų nuodėmės krenta ant mūsų, o tai, kad šiandienė karta vis dar bijo tiesos. Ieško patogesnių ir aptakesnių žodžių kalbėdami apie tiesą. Negalime sau to leisti.

Nusikaltimams prieš žmogiškumą nėra senaties.

Nusikaltimams prieš žmogiškumą nėra atleidimo.

Negali būti jokios tolerancijos ir šiandien iškylančioms antisemitizmo apraiškoms.

Negali būti užmerktų akių prieš bandymus padailinti kruviną istoriją.

Neleiskime tiems žudikams pasiekti savo tikslų ir ištrinti Lietuvos žydų iš atminties. Eidami susitaikymo keliu, privalome pasiekti, kad Lietuvos mokyklų istorijos vadovėliuose atsirastų ir išsamūs skyriai apie Lietuvos žydų istoriją, apie mūsų indėlį į Lietuvos mokslą, kultūrą ir visuomenės identitetą.

Kalbėdami apie Lietuvą privalome kalbėti apie žydų istoriją, išdėstant, kaip žydų tauta atsirado Lietuvoje, kaip čia gyveno, kūrė ir tikėjo ateitimi. Reikia be baimės dėstyti tiesą apie įvykusią tragediją bei jos pasekmes, kurias abi tautos jaučia ir šiandien.

Nesyk esu kartojusi – Tautą reikia matuoti pagal geriausius, o ne pagal blogiausius jos narius. Ir Lietuva privalo didžiuotis turėjusi beveik tūkstantį Pasaulio tautų teisuolių, gelbėjusių žydus Holokausto tragedijos metu. Tačiau niekada neleisime užtušuoti istorijos – Lietuvos žydų žudynės vyko nacių paliepimu su vietinių kolaborantų pagalba.

To pripažinimas tik padės susitaikyti su praeitimi ir drąsiai su pasitikėjimu žvelgti ateitin.
Ačiū Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui, kuris, kartu su mumis mini šią Lietuvos tragediją. Jūsų ir Ponios buvimas čia rodo pagarbą ir užuojautą nužudytiesiems bei jų šeimoms bei siunčia žinią ne tik mūsų bet ir tarptautinei žydų bendruomenei apie Lietuvos valstybės požiūrį į Holokaustą, okupantus ir kolaborantus.

 

Nuotraukos: KDFM (Kauno IX forto muziejus)

Minėjimas Holokausto aukoms ir „Didžiajai akcijai“ atminti 2021 spalio mėn. 28 d.  Tiesioginė transliacija iš Kauno IX forto memorialiniame komplekse vykstančio „Didžiosios akcijos“ minėjimo. Prieš 80 metų – 1941 m. spalio mėnesį – Kauno gete įvykdyta atranka ir masinės žydų žudynės, vadinamos „Didžiąja akcija“. 1941 m. spalio 28 d.

Demokratų gatvėje buvusioje aikštėje atrinkta 9200 Kauno geto žydų, iš kurių beveik pusė – vaikai. Kitą dieną (spalio 29-ąją) visi pėsčiomis nuvaryti į IX fortą ir sušaudyti netoliese esančiame lauke. Tai vienos didžiausių Lietuvos istorijoje per tokį trumpą laiką įvykdytų gyventojų žudynių.

Prisimenant „Didžiosios akcijos“ įvykius ir pagerbiant Holokausto aukas, 2021 m. spalio 28 d. nuo Demokratų g. esančios aikštės (Demokratų g. ir Vytenio g. sankirta) iki IX forto masinių žudynių lauko organizuojama pilietinė eisena, simboliškai atkartojanti kelią, kuriuo 1941 m. į mirtį buvo varomi Kauno geto žydai. Pasibaigus eisenai – „Didžiosios akcijos“ minėjimas Kauno IX forto memorialiniame komplekse.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/video/transliacijos/anonsai/minejimas-holokausto-aukoms-ir-didziajai-akcijai-atminti.d?id=88540945