Holokaustas

Biržų  žydų kultūros ir istorijos draugija minėjo 80 metų sukaktį nuo Holokausto Lietuvoje pradžios

Biržų  žydų kultūros ir istorijos draugija minėjo 80 metų sukaktį nuo Holokausto Lietuvoje pradžios

Spalio 3 dieną Biržų  žydų kultūros ir istorijos draugija kartu su VšĮ ” Prabudimo orkestras” pakvietė  Panevėžio m. žydų bendruomenės narius į  minėjimą – 80 metų sukaktį nuo Holokausto Lietuvoje pradžios.

Koncertas  įvyko Biržų kultūros Namuose. Skambėjo jaunosios kartos kompozitoriaus Jievaro Jasinskio sukurta „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės”. Holokausto 80-mečiui skirtą kūrinį atliko Vilniaus miesto šv. Kristoforo kamerinis orkestras  bei kviestiniai klasikos, džiazo ir folkloro muzikantai. Įspūdingą pasirodymą pristatė renginio svečias – Artimųjų rytų instrumentais grojantis multiinstrumentalistas iš Izraelio Yaron Cherniak. Jungtiniam kolektyvui dirigavo LNOBT vyr. dirigentas Ričardas Šumila.

Skaityti plačiau
Holokausto aukų paminėjimas Švenčionių krašte

Holokausto aukų paminėjimas Švenčionių krašte

Minėjimą Švenčionių miesto parke prie paminklinės Menoros simbolizuojančios Švenčionių geto ribą pradėjo renginio vedančioji Kristina Sizonova Avromo Sutzkeverio vieno žinomiausių jidiš kalbos poetų, litvako, išgyvenusio Vilniaus getą  eilėmis „Draugui“ parašytas Vilniaus gete, 1941-ųjų gruodžio 30 d.

Guli žuvęs draugas

Geto patvorėj,

Prie širdies prispausta

Duonos žiauberė.

Dovanok už drąsą –

Šitoks alkis juk –

Kandau duoną tavo,

Duoną su krauju.

O bevardi drauge,

Štai kuo tu vardu,

Duona tau paguoda

Tebūnie kartu.

Kaip tauta maitinas

Gydančia šviesa,

Pas mane su duona

Eikš tu su visam.

O bebalsi drauge,

Syvais gyvas aš.

Manimi padengsi

Sąskaitas visas.

Jei ir aš parkrisčiau

Geto patvorėj,

Tebus mano žodis

Kito žiauberė.

Kas apsprendžia vienos ar kitos tautos atsparumą laiko invazijai, padeda išlikti? Ko gero inteligentija ir įžymūs žmonės, savo veikla populiarinę gimtąją žemę, žemę, kur augo, gyveno. Švenčionyse gimė, augo ar gyveno nemažai žinomų žydų tautybės žmonių, palikusių ryškų pėdsaką ne tik šio krašto istorijoje. Tai rabinas  Rainis, savo pažangia mąstysena pralenkęs laiką. Chirurgas, mokslų daktaras Jakobsonas, dirbęs Maskvos universitete, gydytojas Benjaminas Kovarskis, visą gyvenimą praleidęs Švenčionyse.

Poetai  Mikolka Šutanas- Natišas, Germaniškis, Mejinke Kacas ir rašytojas Kaganas. Inžinierius Juljanas Bakas. Jo pastatyti tiltai dar ir dabar puošia Sankt Peterburgą. Fizikas Levas Kovarskis dirbo su Ž.F. Kiuri. Mokytoja Dora Fišer, skulptorė Sara Goršein ir daugelis kitų.

Skaityti plačiau
Kviečiame į koncertą, skirtą Didžiosios akcijos Kauno gete 80-osioms metinėms

Kviečiame į koncertą, skirtą Didžiosios akcijos Kauno gete 80-osioms metinėms

Jau šį penktadienį, spalio 8 d., 19 val. Kauno kultūros centre (Vytauto pr. 79) Kauno žydų bendruomenės ir VŠĮ “Prabudimo orkestras” organizuojamas koncertas, skirtas Didžiosios akcijos Kauno gete 80-osioms metinėms. Koncertas įtrauktas į “Istorijų festivalio” programą.
Kviečiame išgirsti Jievaro Jasinskio kūrinio “Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės” premjerą Kaune ir savo dalyvavimu pagerbti Holokausto aukas.
Koncertas yra nemokamas. Jeigu norėtumėte paremti šį Holokausto 80-mečiui skirtą muzikinį projektą “Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės”, daugiau infromacijos rasite čia: www.orkestras.org/simfonija
Renginys nemokamas, tačiau būtinas galimybių pasas bei registracija. Registruokitės paspaudę šią nuorodą:
Kvietimas prisiminti ir pagerbti Švenčionyse gyvenusią gausią žydų bendruomenę nužudytą Holokausto metu

Kvietimas prisiminti ir pagerbti Švenčionyse gyvenusią gausią žydų bendruomenę nužudytą Holokausto metu

Jau tapo tradicija, kiekvieną pirmąjį spalio mėnesio sekmadienį susitikti  Švenčionyse, parke prie Menoros pagerbti ir prisiminti Švenčionyse gyvenusią gausią žydų bendruomenę, puoselėjusią savitą kultūrą, tradicijas bei tragišką šios tautos likimą.

Maloniai kviečiu visus atvykti į Holokausto aukų paminėjimą Švenčionių miesto parke prie paminklinės Menoros simbolizuojančios Švenčionių geto ribą. 2021 m. spalio 3 d. 11.00 val.

Renginio pradžia 11.00 val.

11.30 val. Nalšios muziejuje parodos „Žydų tauta-Švenčionių krašto istorijos dalis“ lankymas.

12.00 val. Švenčionių kultūros centre filmo „Žydų tauta-Švenčionių krašto istorijos dalis“ premjera. Filme pasakojama Švenčionių krašto žydų istorija, jos pažinimą perteikiančius įvykius ir žmones.

 

13.30 val. Švenčionėliuose prie Švenčionių apskrities žydų nužudymo vietos, aukų pagerbimas Platumų kaime, Švenčionėlių seniūnijoje.

Pagarbiai  Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro.

Prieš teismą pabėgo 96 metų buvusi nacių mirties stovyklos sekretorė

Prieš teismą pabėgo 96 metų buvusi nacių mirties stovyklos sekretorė

Delfi.lt

Devyniasdešimt šešerių buvusi nacių koncentracijos stovyklos sekretorė, pabėgusi kelios valandos prieš prasidedant jos teismui, jau yra surasta, ketvirtadienį pranešė teismas, procesui netikėtai pasisukus dramatiška linkme.
Irmgard Furchner, viena iš pirmųjų moterų, teisiamų dėl nacių laikų nusikaltimų, kaltinama bendrininkavimu 1943–1945 metais nužudant per 10 tūkst. žmonių Štuthofo koncentracijos stovykloje okupuotoje Lenkijoje.

Ji šį rytą iš senelių namų, kuriuose gyveno, taksi išvyko į metropoliteno stotį, bet teisme taip ir nepasirodė, sakė Icehojės teismo atstovė Frederike Milhoffer. Tuomet teismas išdavė bėglės arešto orderį.

Praėjus kelioms valandoms I. Furchner buvo rasta, o teismas dabar sprendžia, ar jai skirti iki ikiteisminį įkalinimą, sakė F. Milhoffer. Kilus šiai sumaiščiai teisėjas Dominikas Grossas paskelbė, kad bylos nagrinėjimas atidedamas iki spalio 19 dienos.

Tarptautinio Aušvico komiteto pirmininko pavaduotojas Christophas Heubneris sakė, kad šis pabėgimas demonstruoja „nepagarbą išgyvenusiems [nacių stovyklų kaliniams], taip pat įstatymų viršenybei“. Pasak jo, tai taip pat atkreipė dėmesį į galimus teisingumo sistemos trūkumus.

 

Skaityti plačiau

Diskusija „Atsigręžus į mūsų praeitį. Lietuviai, vokiečiai ir žydai“ VU filologijos fakulteto V. Krėvės auditorija

Spalio 1 d. 18 val. kartu su VU pradedame bendrą paskaitų ir diskusijų ciklą „Atviri pokalbiai apie istoriją“, kuriame kelsime aktualius klausimus apie istorinę tiesą, atminčių karus ir visuomenės gebėjimą atsispirti spaudimui tarnauti vienai ar kitai ideologijai.
Į pirmąjį pokalbį „Atsigręžus į mūsų praeitį. Lietuviai, vokiečiai ir žydai“ pakvietėme žymų istoriką, knygų apie vokiečių okupacinę politiką ir Holokaustą Lietuvoje autorių Christoph Dieckmann.
Pokomunistinėse Rytų Europos šalyse vis dar stipriai nesutariama dėl įvairių istorinių įvykių, ypač Antrojo pasaulinio karo, Holokausto, nacizmo ir komunizmo vertinimo. Istorikas Ch. Dieckmannas pasidalins savo įžvalgomis apie santykį tarp istorijos ir atminties. Kalbės apie asmenines paieškas bandant rasti geriausią būdą nagrinėti Holokaustą Lietuvoje, ir sustos ties naudojamu metodu, kuris padeda įtraukti skirtingas Holokausto dalyvių perspektyvas. Taipogi aptars, kodėl taip sunku atkurti ir analizuoti bendrą istoriją – kodėl kyla tokia didelė trintis tarp nūdienos ir praeities istorijų?
Dieckmann’o sprendimas – kelti klausimus ir ieškoti tiksliausių atsakymų. Svečias sieks aptarti bendrą lietuvių, žydų ir vokiečių praeitį, įsitraukdamas į diskusijas su auditorija.
Diskusijos moderatoriai: Sergejus Kanovičius ir Paulius Gritėnas.
Renginys vyks anglų kalba.
Įėjimas į renginį su galimybių pasu arba jį atitinkančiu dokumentu.
Antrasis atvirų pokalbių renginys numatytas spalio 15 d. Jame dalyvaus buvęs Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN direktorius Dariusz Stola. Su profesoriumi kalbėsime apie nepaprastą POLIN muziejaus sėkmę ir Lenkiją skaldančius atminties karus.
Iš 141 Seimo narių tik 64 dalyvavo posėdyje, skirtame Lietuvos žydų genocido dienai ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-osioms metinėms paminėti

Iš 141 Seimo narių tik 64 dalyvavo posėdyje, skirtame Lietuvos žydų genocido dienai ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-osioms metinėms paminėti

Profesorius Pinchos Fridberg

Vilnius

Norėčiau trumpai pakomentuoti pranešimą spaudai, kuris pasirodė rugsėjo 23 d. Seimo tinklapyje.

 

Mano nuomonę apie šią visumoje gerą rezoliuciją stipriai sudrumstė pranešimo žodžiai «vieningai balsavo 64 Seimo nariai». De facto žodis vieningai reiškia, jog deputatų dauguma (77 !!!) posėdyje skirtame Lietuvos žydų genocido dienai ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-sioms metinėms paminėti nedalyvavo.

Dėl ko jie neatvyko pagerbti šios Lietuvos istorijos tragiškos dienos, galiu tik spėlioti.

Tikimybė, kad visi 77 turėjo pateisinamą priežastį, visai maža.

Nejaugi dalis deputatų sąmoningai boikotavo temą?

 

Subačiaus apylinkių žydų Holokausto aukų 80-mečio minėjimas

Subačiaus apylinkių žydų Holokausto aukų 80-mečio minėjimas

Aušrinė MERKYTĖ

Subačiaus seniūnijos, kultūros ir šveitimo įstaigų atstovai, renginio svečiai rugsėjo 23 d. susirinko pagerbti žuvusių žydų tautybės gyventojų atminimą masinių žudynių vietoje Ilčiūnų miške, ant kalnelio vadinamo Lapakalniu, kur 1941 metų liepą, kaip rašoma ant paminklo buvo nužudyta 80 gyventojų.

Renginio organizatorė, Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio darbuotoja, kultūrinės veiklos vadybininkė  Inga Dovydėnienė, pradėdama renginį priminė, kad nuo tų baisių įvykių praėjo jau 80 metų, daugelio amžininkų nebeturime ir negalime sužinoti tragiškai žuvusių šeimų istorijų, liudijimų.

Pasak kalbėjusiosios, visi čia susirinkę žmonės jaučia pareigą šiandien pagerbti ir prisiminti žuvusius kraštiečius. Jų Subačiaus miestelyje ir Subačiaus mieste galėjo gyventi apie 600–700 žydų. Ta didžiulė bendruomenė buvo nužudyta vos per kelis mėnesius. Kai kuriuose šaltiniuose minima ne 80 o 300 nužudytų žydų. Renginio vedėja perskaitė žinomas nužudytų subatėnų pavardes.

Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas, kuris akcentavo, kad labai svarbu žinoti nužudytų žydų vardus ir pavardes, kaip tai padaryta Kupiškyje. Jis kalbėjo, kad visoje Lietuvoje žudynių vietose yra pasatyti paminklai, o šalyse į rytus nuo Lietuvos to nėra. Nuo nacių nukentėjo ir lietuviai: buvo šaudomi, kiti išvežti darbams į Vokietiją, ten mirė iš bado, ligų, bombardavimo metu. Priminė kunigo Alfonso Lipniūno, lietuvių katalikų kunigo, Štuthofo kalinio, istoriją.

 

G. Kofmanas dėkojo istorikams, tyrinėjantiems Holokausto ir žydų istoriją. Jų galėjo būti nužudyta apie 200 tūkstančių, sakė, kad įvairiuose renginiuos kaip pavyzdį pristato Kupiškio etnografijos muziejininkę Aušra Jonušytę už jos atsidavimą ir istorinę veiklą.

Prie paminklo buvo uždegtos žvakelės, padėti akmenukai su nužudytų žydų pavardėmis ir Subačiaus seniūnijos seniūnės atvežta rudeninių gėlių puokštė.

Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio salėje Etnografijos muziejaus muziejininkė istorikė Aušra Jonušytė perskaitė pranešimą „Atminties ženklai“, buvo pateiktos gyvenamosios paskirties ir ūkinių pastatų, laidojimo, ir nužudytųjų įamžinimo vietų nuotraukos su jų istorija.

Vėliau kraštietė Milda Markauskaitė-Aižinienė prisiminė kaimynystėje gyvenusius žydus prekybininkus ir amatininkus. Tuo metu pasakotoja, buvusi maža mergaitė, džiaugėsi, kad ją savo parduotuvėje pasodinęs ant prekystalio saldainiais apdovanodavo prekybininkas Mendeliukas. O prisiminusi apie žudynes, moteris susigraudino.

Holokausto Lietuvoje pradžios 80-čio minėjimas „1941- 2021 Atminties kelias Panevėžyje“

Holokausto Lietuvoje pradžios 80-čio minėjimas „1941- 2021 Atminties kelias Panevėžyje“

Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse, rugsėjo 22 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenė kartu su svečiais šią kraupią datą paminėjo „Atminties kelio“ eisenoje, susirinkę prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, vėliau – prie paminklo Krekenavos ir Klaipėdos gatvių kampe, žyminčio Panevėžyje nacių įkurto geto vietą, Kurganavos miškelyje, kur 1941-aisiais sušaudyta apie 8000 žmonių. Renginį Panevėžyje pradėjo Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman – Prieš aštuonias dešimtis metų Lietuvos istoriją paženklino juoda žymė, reiškusi beveik 200 tūkst. pražudytų gyvybių.Europoje nužudyta apie šešis milijonus žydų.

Atsimenama ne tik ši tragedija ir nekaltai sušaudyti žmonės. Nukentėjo visa Lietuva. Mes mažai kalbame, kiek nukentėjo lietuvių. Daug jų buvo išvežta į nacistinę Vokietiją priverstiniams darbams. Daug jų nebegrįžo.Ir tarp žydų yra tokių, kurių tėvas lietuvis buvo išvežtas į Vokietiją darbams ir nebegrįžo.

Žvėriškame naikinimo fabrike nukentėjo ir kitos tautinės mažumos, Lietuvoje gyvenusios iki Antrojo pasaulinio karo. Lietuva – prarado mokslininkus, mokytojus, teisėjus, advokatus, amatininkus, darbininkus.

Didžiausios masinių žudynių vietos yra šalia Panevėžio  Žaliosioje girioje ir Kurganavoje. Tokių vietų visoje apskrityje – daugiau nei trys dešimtys.

Renginyje dalyvavao garbingi svečiai, kurie su liūdesiu prisiminė prieš 80 metų įvykusią tragediją. Pagerbė Holokausto aukas gėlėmis ir žvakutėmis Panevėžio miesto savivaldybės vicemeras Laurynas Jagminas, Panevėžio rajono mero pavaduotojas Antanas Pocius, Lietuvos respublikos Seimo narys  Bronislovas Matelis.

Į jaunimą kreipėsi Lietuvos žydų (litvakų )bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir prašė nepamiršti šio tragiško įvykio  prieš 80 metų. Kvietė paskaityti knygas, susipažinti su žydų tautos  istorija, su jų išgyvenimais, aprašytais getuose bei koncentracijos stovyklose nežinomybėje ir kankinimuose gyvenusių žydų poetų ir rašytojų.

Taip pat prisiminė Holokausto aukas ir jas pagerbė,  užuojautos žodžius pareiškė mokyklų  vadovai – mūsų partneriai ir garbingi svečiai – Danutė Krikščiūnienė ir Tautvydas Anilionis.

 

Tylos minute buvo pagerbtas Holokausto aukų atminimas, uždegtos žvakės ir padėtos gėlės bei akmenėliai, pagal žydų tradicijas.

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky kalba Paneriuose 2021

LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky kalba Paneriuose 2021

Gerbiamieji,

Stoviu prieš Jus tam, kad pasakyčiau kalbą, tačiau atrodo, kad ši vieta, ši skaudi proga, kviečia susikaupti ir patylėti. Bet tyla tylai nelygi. Susikaupimo, pagarbos, nuolankumo tylos, kiekvieną mąstantį ir jaučiantį žmogų ištinkančios šioje vietoje, negalime maišyti su abejingumo, nežinojimo ar baimės tyla. Mes visi tylėjome labai ilgai. Per ilgai.  Tylėjome apie tai, kas atsitiko, kur atsitiko, kodėl atsitiko. Didžioji dalis tų aštuonių dešimtmečių, kuriuos skaičiuojame nuo Holokausto Lietuvoje pradžios, buvo pratylėta. Iš baimės? Iš nežinojimo? Iš abejingumo?

 Todėl dabar nuveju į šalį norą patylėti iš susikaupimo ir pagarbos, ir kalbu už tuos, kurie patys už save kalbėti nebegali. Už nužudytus ir sunaikintus. Čia, aplink mus, tokių yra apie 70 tūkstančių. Dar virš 200 tūkstančių guli Lietuvos miškeliuose ir palaukėse. Vieną dieną buvo – kitą jau nebe. Vieną dieną prekiavo, mokėsi ir mokė, šventė, meldėsi, kūrė, o kitą – tų žmonių nebėra. Kas liko? Jų tušti namai, jų daiktai, jų darbai. Dar turėjo likti atmintis, bet ji, atrodo, irgi labai ilgai tylėjo. Tylėjo kaimynų atmintis, tylėjo atmintis ir tų, kurie matė, girdėjo, stebėjo. Ypač gerai tylėjo tie, kurie prisidėjo prie žudynių – jų tyla daugeliui padėjo išvengti teisingumo.

Skaityti plačiau
Poetas Kanovičius apie slepiamas Holokausto vykdytojų pavardes: padorūs žmonės stovi kaip elgetos ir laukia istorinės teisybės

Poetas Kanovičius apie slepiamas Holokausto vykdytojų pavardes: padorūs žmonės stovi kaip elgetos ir laukia istorinės teisybės

D.Umbrasas: nuotraukoje per Holokaustą nužudyti vaikai .

Mindaugas Jackevičius LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“ 2021.09.23

Rugsėjo 23d. minima viena tragiškiausių datų Lietuvos istorijoje – Žydų genocido diena. Apie tai, kaip Lietuvoje vyko Holokaustas ir ką teko patirti žydams LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius Arūnas Bubnys ir poetas, eseistas, muziejaus „Dingęs Štetlas“ vadovas Sergejus Kanovičius.

– Pone A. Bubny, lygiai 80 metų nuo Holokausto pradžios Lietuvoje, pirmosios žudynės birželį Gargžduose. Jeigu nusikeltume 80 metų atgal, kaip atrodė situacija rugsėjo pabaigoje? Kiek jau buvo Lietuvos provincijos žydų išžudyta?

Skaityti plačiau Skaityti plačiau
„Atminties kelio“ eisenos dalyviai pagerbė Holokausto aukas Paneriuose

„Atminties kelio“ eisenos dalyviai pagerbė Holokausto aukas Paneriuose

Lrytas.lt

Rūdninkų aikštėje ketvirtadienį prasidėjo „Atminties kelio“ minėjimas ir eisena į Panerius. Renginys skirtas paminėti Holokausto pradžios Lietuvoje 80-ąsias metines, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną ir Vilniaus geto likvidavimo 78-ąsias metines. Eidami „Atminties keliu“ šias sukaktis pažymės daugiau kaip 150 mokyklų visoje Lietuvoje.

Daugiau nei dešimtmetį vykstanti tradicinė pilietinė iniciatyva „Atminties kelias“ – tai kvietimas visiems geros valios žmonėms, bet pirmiausia mokytojams ir mokiniams, prisiminti Holokausto metu sunaikintas gausias Lietuvos žydų bendruomenes, kartu nueiti į masinių žudynių vietas tais keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo kelionę. Lietuvoje tokių vietų yra daugiau nei 200.
Rengiantis minėjimams mokiniai susipažino su toje vietovėje gyvenusios žydų bendruomenės istorija, tradicijomis, išlikusiu kultūros paveldu. Siekiama, kad mokiniai žinotų ne tik apie Holokausto tragediją, bet ir apie Lietuvoje gyvenusią gausią žydų bendruomenę.

Jame dalyvavo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir kiti Vyriausybės nariai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, Seimo nariai, svečiai iš užsienio, keli šimtai mokinių iš Vilniaus ir kitų miestų, Lietuvos žydų bendruomenių nariai. Visoje Lietuvoje per 150 mokyklų organizuoja „Atminties kelio“ renginius. Pilietinę iniciatyvą „Atminties kelias“ inicijuoja Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Renginys Vilniuje organizuojamas bendradarbiaujant su Tarptautine Gyvųjų maršo organizacija.

 

I.Šimonytė: Holokaustas nėra tik žydų tautos tragedija, tai – Lietuvos ir pasaulio tragedija

I.Šimonytė: Holokaustas nėra tik žydų tautos tragedija, tai – Lietuvos ir pasaulio tragedija

Holokaustas nėra žydų tautos tragedija, tai – Lietuvos ir pasaulio tragedija, teigia premjerė Ingrida Šimonytė, pabrėžusi, kad turime užkirsti kelią neapykantai ir smurto protrūkiams ateityje.

Ji taip kalbėjo ketvirtadienį sostinės Rūdninkų skvere surengtame Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo renginyje „Atminties kelias 1941–2021“. „Tai, kas įvyko, nėra žydų tautos tragedija, tai visų Lietuvoje gyvenusių ir gyvenančių tautų ir visos valstybės tragedija, žinoma, ir viso pasaulio tragedija, nes pasaulis neteko unikalių spalvų, pasaulis neteko didžiulio potencialo, pasaulis neteko galbūt atradimų ir sprendimų“, – susirinkusiesiems sakė I.Šimonytė. „Bet svarbiausia buvo net ne tai – svarbiausia buvo, kad metodiškai buvo žudomi žmonės, buvo žudomos jų svajonės, jų talentai, jų santykiai ir visa tai vyko dangstantis absurdiškiausiomis sąmokslo teorijomis ir absurdiškais išvedžiojimais“, – pridūrė ji.

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, jog „norisi tikėti, kad tai buvo skaudžiausios praeities valandos, beprotystės metas, kuris neturi nieko bendro su dabartimi“. Tačiau Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad turime užkirsti kelią neapykantai ir smurto protrūkiams ateityje.

Skaityti plačiau
Tragedijos siaubo laikas neištrynė

Tragedijos siaubo laikas neištrynė

Sekundė.lt Daiva Savckienė

Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse Panevėžio miesto žydų bendruomenė kartu su svečiais šią kraupią datą paminėjo „Atminties kelio“ eisenoje, susirinkę prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, vėliau – prie paminklo Krekenavos ir Klaipėdos gatvių kampe, žyminčio Panevėžyje nacių įkurto geto vietą, Kurganavos miškelyje, kur 1941-aisiais sušaudyta apie 8000 žmonių.

„Maži miesteliai ir dideli miestai 80-ąsias Holokausto metines pamini eisenomis“, – pasakoja Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas.

Atsimenama ne tik ši tragedija ir nekaltai sušaudyti žmonės. Nukentėjo visa Lietuva. „Sušaudyta apie 200 tūkst. žydų. Mes mažai kalbame, kiek nukentėjo lietuvių. Daug jų buvo išvežta į nacistinę Vokietiją priverstiniams darbams. Daug jų – negrįžo“, – sako G. Kofmanas.

Anot jo, ir tarp žydų yra tokių, kurių tėvas lietuvis buvo išvežtas į Vokietiją darbams ir nebegrįžo. Žvėriškame naikinimo fabrike nukentėjo ir kitos tautinės mažumos, Lietuvoje gyvenusios iki Antrojo pasaulinio karo. „Nukentėjo ne vien žydai, nukentėjo visa Lietuva – prarado mokslininkus, mokytojus, teisėjus, advokatus, amatininkus, darbininkus“, – teigė bendruomenės pirmininkas.

 

Skaityti plačiau
Popiežius išreiškė „gėdą“ dėl Slovakijos žydų žudynių Holokausto metu

Popiežius išreiškė „gėdą“ dėl Slovakijos žydų žudynių Holokausto metu

DELFI.lt

Popiežius Pranciškus pirmadienį išreiškė „gėdą“ dėl daugiau nei 100 000 Slovakijos žydų žudynių Holokausto metu, pasmerkdamas Antrojo pasaulinio karo „neapykantos siautulį“ ir užsitęsusį antisemitizmą.

„Čia, šioje vietoje, buvo išniekintas Dievo vardas“, – kalbėjo popiežius šalia Holokausto memorialo Žuvų aikštėje buvusiame žydų rajone Bratislavoje, kur komunistų laikais buvo nugriauta ten stovėjusi sinagoga.

„Čia, apmąstydami žydų tautos istoriją, pažymėtą šiuo tragišku įžeidimu, mes su gėda pripažįstame, kaip dažnai jo netariamas vardas buvo naudojamas neapsakomiems nežmoniškumo veiksmams“, – sakė pontifikas.

„Susivienykime smerkdami bet kokį smurtą ir visas antisemitizmo formas“, – pridūrė Slovakijoje viešintis popiežius. Pranciškus sekmadienį įspėjo, kad antisemitizmas vis dar „slypi“ pasaulyje.

Skaityti plačiau
Minint Holokausto 80-metį Krakėse bus įmontuoti atminimo akmenys Stolpersteine

Minint Holokausto 80-metį Krakėse bus įmontuoti atminimo akmenys Stolpersteine

2021 m. rugsėjo 2 d., ketvirtadienį, Krakėse  minimos 80-osios Holokausto metinės. 1941 m. šalia Krakių esančiame Peštiniukų kaime buvo sušaudyti 1125 Krakių ir aplinkinių gyvenviečių – Gudžiūnų, Pociūnėlių, Baisiogalos, Grinkiškio, Dotnuvos žydai.

Pagerbiant jų atminimą kartu su Krakių gimnazistais organizuojama eisena, šeimų pavardžių skaitymas šalia masinės kapavietės Peštiniukuose.

Minint Holokausto 80-metį ir siekiant įamžinti Krakėse gyvenusių žydų bendruomenės narių atminimą, trijose miestelio vietose, kur dirbo gydytojai B. Alperavičius (V. Kudirkos g.), A. M. Volpovičius (Kauno g.) ir vaistininkas A. Polunskis (Vasario 16-osios g.) bus įrengti atminimo akmenys (vok. Stolpersteine), kuriuos sukūrė vokiečių menininkas Gunteris Demnigas.

Stolpersteine – tai šaligatviuose ar gatvių grindiniuose montuojamos atminimo lentelės, skirtos įamžinti nacionalsocializmo aukas. Atminimo akmenys išvežtuosius į koncentracijos stovyklas, sušaudytus masinių žudynių vietose, nukankintus kalėjimuose ar kitaip nukentėjusius per Holokaustą simboliškai grąžina į miestų ir miestelių erdves, kuriuose jie gyveno, mokėsi ar dirbo, taip primindami, kad per masines žudynes nukentėjo ne abstraktūs skaičiai, bet konkretūs žmonės.

Šiuo metu pasaulyje įmontuota per 60 000 atminties ženklų, kartu jie sudaro didžiausią pasaulyje memorialinį muziejų po atviru dangumi. Lietuvoje šiuo metu yra virš 30 skirtinguose miestuose įmontuotų atminimo akmenų.

 

Skatinant viešą diskursą Holokausto tema, jaunimui bus surengta filmo „Batai” peržiūra ir atvira diskusija su Kauno dailės gimnazijos mokytoju Sauliumi Mikuckiu.

Žydų žudynių 80-ųjų metinių minėjimas keliasi į Alytų

Žydų žudynių 80-ųjų metinių minėjimas keliasi į Alytų

Diena.lt

80-ųjų žydų žudynių metinių minėjimas kelsis į Alytų – čia trečiadienį rugsėjo 8d.vyko „Atminties kelio“ eisena, skirta paminėti Holokausto sukakčiai. Eisena prieš vidurdienį prasidėjo nuo Senamiesčio skvero ir vyks į masinių žudynių vietą Vidzgirdo miške, kur prie memorialo, „sulaužytos“ Dovydo žvaigždės, įvyko Holokausto aukų pagerbimo ceremonija.

Minėjime dalyvavo žydų bendruomenės atstovai iš Vilniaus ir Kauno, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Alytaus savivaldybės vadovai, Seimo nariai, Jungtinių Valstijų ambasadorius Robertas Gilchristas, kitų ambasadų atstovai, vietos bendruomenė, Alytaus ir aplinkinių miestų moksleiviai, kiti svečiai.

Po eisenos renovuotos buvusios sinagogos pastate Kauno gatvėje buvo atidaromas Alytaus audiovizualinių menų centras, įvyko „Rakija Klezmer Orkestal“ koncertas.

Minėjimas yra vienas iš ciklo „Atminties kelias 1941 – 2021“ renginių, jį inicijavo Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais.

Žydų bendruomenė Alytuje buvo viena seniausių Lietuvoje, manoma, kad pirmieji žydai čia apsigyveno dar Vytauto Didžiojo laikais.

Šios tautos atstovai masiškai pradėti persekioti 1941 metų liepos viduryje, liepos ir rugpjūčio sandūroje buvo įsteigtas nedidelis getas, kuriame buvo sutelkti Alytaus ir apskrities žydai. Jie taip pat buvo kalinami ir Alytaus kalėjime.

Nuo rugpjūčio vidurio prasidėjo sistemingas žydų žudymas,  o didžiausios žudynės įvyko 1941-ųjų rugsėjo 9-ąją Vidzgirdo miške. Tą dieną, pagal K. Jegerio raportą, buvo nužudyti 1279 žydai, prieš tai čia sušaudyti dar 1137. Žudynes vykdė Hamano skrajojantis būrys. Vietos policininkai ir baltaraiščiai saugojo ir konvojavo pasmerktuosius.

Pivonijos šile paminėtos 80-osios vietos žydų sunaikinimo metinės

Pivonijos šile paminėtos 80-osios vietos žydų sunaikinimo metinės

Šalia Ukmergės ošiančiame Pivonijos šile tradiciškai pirmą rugsėjo sekmadienį paminėtos 80-osios vietos žydų sunaikinimo metinės. Pagerbimo iškilmės prie nužudytųjų kapų vyksta kasmet tuo pačiu laiku, 12 valandą.

Minėjimo organizatoriai Ukmergės rajono žydų bendruomenė ir Lietuvos žydų bendruomenė. Svečių teisėmis dalyvavo Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais inicijuoto nacionalinio projekto „Atminties kelias 1941–2021“ atstovai.

Į iškilmes trečioje pagal dydį Lietuvos Holokausto vietoje susirinko Ukmergės rajono žydų bendruomenės nariai, atvyko nemažas būrys jų tautiečių iš Vilniaus, Kauno bendruomenių. Ukmergės miesto pašonėje vykusiame renginyje dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Jungtinių Valstijų ambasadorius Robertas Gilchristas, Izraelio ambasadorius Yossefas Levy, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Lietuvoje kultūros atašė ponia Anja Luther, Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas, seimo nariai Viktoras Pranckietis, Juozas Varžgalys ir Emanuelis Zingeris.

Diplomatinų misijų nariai , Lietuvos seimo nariai ir LŽB pirmininkė F. Kukliansky
kritikavo ir reiškė priekaštus Ukmergės merui , dėl paminklo kolaborantui su naciais ir nusikaltėliui J. Krikštaponui.

Tradicinį žuvusiųjų pagerbimo minėjimą pradėjęs Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas sakė, „kasmet prisimename šią tragediją, renkamės čia, kad tai nepasikartotų, kad pasakytume tiesą apie 1941-ųjų įvykius“.

Kauno religinės žydų bendruomenės narys Iseris Šreibergas žydų atminimui pagerbti skaitė maldą. A.Taicas dėkojo Dukstynos pagrindinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centro moksleiviams, kurie su istorijos mokytoja Vida Pulkauninkiene ir muzikos mokytoja Vilma Retiene jau aštuonioliktą rugsėjį dalyvavo nužudytų žydų pagerbime. Šie moksleiviai naujus mokslo metus pradeda istorijos pamoka, kuri vyksta Pivonijos šile.

Ukmergės rajono žydų bendruomenės rėmėjas – Geros valios fondas.

Minėjimo akimirkos nuotraukose.

Skaudi tiesa Troškūnų bažnyčios rūsyje – gete žuvusį paauglį režisierius vadina Hamletu

Skaudi tiesa Troškūnų bažnyčios rūsyje – gete žuvusį paauglį režisierius vadina Hamletu

Dalia Gudavičiūtė „Lietuvos rytas“

Po Panevėžio lėlių vežimo teatro spektaklio „Mano vardas Icchokas“ žmonės plojo, bet skirstėsi prislėgti ir tylūs. Jie išgyveno dramą, kuri buvo atskleista remiantis Vilniaus gete žuvusio paauglio Icchoko Rudaševskio sukrečiančiu dienoraščiu.

I.Rudaševskis (1927–1943) savo dienoraštyje apnuogina ir paliudija tai, ką suaugusieji linkę nutylėti.

Rašydamas dienoraštį jis ne tik atskleidžia geto gyvenimą – badą, šaltį, kasdienę kovą už būvį, smurtą, pažeminimą, bet ir bando priešintis žudikų prievartai, žydų bendruomenės bejėgiškumui. Režisieriaus Juliaus Dautarto sukurtas spektaklis iki šiol buvo suvaidintas tik vieną kartą – pernai karantino išvakarėse įvykusią premjerą pagal saugaus atstumo reikalavimus galėjo pamatyti tik 50 žmonių. Praėjusią savaitę „Mano vardas Icchokas“ buvo parodytas dar kartą – Troškūnų bažnyčios rūsyje įrengtoje salėje. „Labai norėjau, kad provincijos žmonės prisimintų, kokia skaudi ir tragiška dalia ištiko tuos, kurių palikimu mes ir šiandien gyvename ir džiaugiamės, iš kurių mokomės.

Aš manau, kad tiesa, kad ir kokia būtų skaudi ar kam nors nepriimtina, privalo būti atskleista. Ir su tais skaudžiais dalykais mes turime tvarkytis savyje“, – kalbėjo Troškūnų klebonas Saulius Filipavičius.

– Kodėl spektaklį pagal dienoraštį, kuriame aprašomi įvykiai Vilniaus gete, statėte lėlių teatre, juk jis dažniausiai rodo vaidinimus vaikams? – paklausiau režisieriaus J.Dautarto. – Prieš porą metų man paskambino Panevėžio lėlių vežimo teatro vadovas Antanas Markuckas ir paklausė, ar sutikčiau statyti jų teatre spektaklį. Nesiruošiau net svarstyti tokio pasiūlymo, nes maniau, kad lėlių teatre tinka statyti tik pasakas vaikams.

„Mano vardas Icchokas“ scenos daugelį žiūrovų priverčia susimąstyti. Spektaklio dailininkai – O.Rossol ir O.Serhijenko, kompozitorius – L.Somovas. Fotografas-Valentinas Pečininas

Skaityti plačiau
Molėtų žydų atminties maršą, vykusį prieš 5 metus, būtina kartoti šiemet

Molėtų žydų atminties maršą, vykusį prieš 5 metus, būtina kartoti šiemet

Prieš 5 metus įvyko garsusis Molėtų žydų atminties maršas. Dalyvavo apie 70 žydų išeivių iš Molėtų ir kitų Lietuvos vietų. Tai žydai iš Izraelio, Pietų Afrikos Respublikos, Urugvajaus, JAV, Didžiosios Britanijos ir kt. Rašytojas Marius Ivaškevičius sugebėjo išjudinti didelę dalį visuomenės žydų palaikymui. Susirinko keli tūkst. palaikančiųjų.
Apie Molėtų žydų atminties maršą parašė žymiausi pasaulio laikraščiai: The New Times, The Washington Post, Frankfurter Allgemeine Zeitung, The Jerusalem Post, Psrzegląd Baltycki. Tokie renginiai nepalieka vietos abejingumui, užmarščiai. „Reikia aiškiai pasirinkti, kurioje pusėje tu stovi – atminties, istorinio teisingumo ir sąžinės – ar melo, apsimetinėjimo ir dvigubų standartų. Negalime pasakoti selektyvios istorijos, kurioje Lietuva – tik lietuviams,“ – teigė atminties maršo dalyviai.
Būtina kartoti maršą. Rugpjūčio 29 d. buvo nužudyti visi Molėtų žydai. Tą „sūdną“ dieną jie konvojaus priežiūroje turėjo nueiti paskutinę 2 km savo gyvenimo atkarpą: nuo sinagogos iki broliško kapo duobės. Būtina priminti sau ir pasauliui, kad mums brangus nekaltai nužudytų žmonių atminimas, kad mes nesitapatiname su žydų holokausto vykdytojais ir bendrininkais, kad mes atstovaujame tą šviesiąją visuomenės dalį, kuriai svetimas antisemitizmas, kad pritariame 2020 m. gruodžio 2 d. Europos Tarybos deklaracijai dėl kovos su antisemitizmu.
13.30 val. Paminklo žydų sinagogų vietoje atidengimas (priešais savivaldybės aikštę). Dalyvauja Aurimas Širvys.
14 val. Molėtų žydų atminties maršo mitingas savivaldybės aikštėje. Renginio vedėjas Saulius Pilinkus. Dalyvauja Molėtų meras Saulius Jauneika, Tzvi Kritzer, LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, Donatas Puslys.
15–16 val. Eisena į holokausto vietą
16 val. „Kadiš“ malda su Vilniaus choralinės sinagogos kantoriumi Šmuel Jatom prie Molėtų žydų holokausto aukų kapo. Dalyvauja Leonas Kaplanas, Donatas Katkus
Muzikinę kompoziciją „Nežudyk“ atlieka Arkadijus Gotesmanas,
Petras Vyšniauskas ir Dmitrijus Golovanovas
19 val. Dokumentinio filmo „Paskutinis rugpjūčio sekmadienis“
(apie Molėtų žydų žudynes ir maršą) peržiūra Molėtų kultūros centre. Dalyvauja Ilja Bereznickas
Kontaktinis asmuo – Viktorija Kazlienė, +37068214595, info@moletumuziejus.lt