Religija

Purimo šventė ir skirtumas tarp jom kadoš ir jom tov (pagal Ravą J.D. Soloveičiką)

Purimo šventė ir skirtumas tarp jom kadoš ir jom tov (pagal Ravą J.D. Soloveičiką)

Dr. doc. Aušra Pažėraitė

Purimo šventę šiemet pradedame švęsti trečiadienio vakare, vasario 28-tą.

Ravas Josefas Dovas Soloveičikas yra aiškinęs Purimo (bei Chanukos) skirtumą nuo kitų švenčių, tame tarpe ir Šabo. Šventės hebrajiškai (halakhiniu požiūriu) vadinamos dvejopai (t.y., liaudyje gali pasitaikyti visaip). Yra dvi sąvokos:  jom kadoš (pažodžiui, šventa diena, kartais sakoma kdušat hajom, dienos pašventinimas) ir jom tov, jomim tovim (pažodžiui gera diena, geros dienos).  Pirmuoju atveju yra švenčių, kurios turi kdušat hajom, t.y. šventumą savyje. Ir yra kita grupė švenčių, kurias klasifikuojame kaip jomim tovim. Abu terminai yra biblinės kilmės. Kai žmonės kalba apie dienas apskritai, jos yra tiesiog laiko skaičiavimo matas, nieko daugiau. Prasmės požiūriu jos tokios pat tuščios, kaip ir erdvė. O judaizme jos yra lyg gyvos būtybės, turi savo pobūdį, savybes, individualumą, ar netgi galima sakyti, asmeniškumą: geros dienos, blogos dienos. Tačiau ne ta prasme, kad kažkas žmogui tomis dienomis atsitiko – geri ar blogi dalykai, bet todėl, kad pačios dienos yra geros arba blogos. Tą dieną (per vieną Roš hašana), kai kunigas Ezra perskaitė Jeruzalėje susirinkusiems žmonėms Įstatymo knygą, verkiantiems žmonėms jis pasakė: „Eikite, valgykite rinktinius valgius ir gerkite saldžius gėrimus(…), nes ši diena šventa mūsų Viešpačiui [ki-kadoš hajom laadoneinu]“ (Neh 8,10).

O jom tov matome Esteros knygoje tą dieną, kurią žydai apsigynė nuo savo priešų (t.y. Purimas), ir jiems „skausmas pavirto džiaugsmu, o gedulas – gera diena [jom tov], „jie buvo įpareigoti jas švęsti kaip puotų ir linksmybės dienas, kaip progą siųsti skanėstus vieni kitiems ir dovanas vargšams“ (Est 9,23). Ir nors kitos visos šventės gali būti pavadinamos jom tov, bet Šabas niekada negali būti taip vadinamas. Tačiau daugelis švenčių, kaip ir Šabas, turi kdušat hajom, pašventinimą. Tik Chanuka ir Purimas neturi. Jos yra tik jomim tovim. Geros dienos. Ką reiškia šis skirtumas?

Ravas aiškina, kad dienos pašventinimas yra jos išskyrimas. Tokių dienų kaip ir Šabo laikymosi esmė – ne socializacija, ne bendravimas, ne dalinimasis su kitais, bet atsiskyrimas. Pirmiausia – atsiskyrimas nuo visuomenės. Kūrėjas per Šabą nori žmogaus vien tik sau, nenori juo su niekuo dalintis. Tai „išlaisvinimo nuo visuomenės“ diena. Visas kitas savaitės dienas žmogus dirba, per darbą kurdamas ir plėtodamas įvairius saitus ir ryšius su kitais žmonėmis. Per Šabą visa tai turi liautis, būti sustabdyta. Tada žmogus lieka vienišas Kūrėjo akivaizdoje. Tai lyg egocentrizmas, kuris yra būtinas, kad žmogus išsilaisvintų, kad, galiausiai jo kūrybingumas rastų resursų. Kai tik žmogaus individualumas kokioje nors visuomenėje (pvz., Ravas pateikia „komunistinės Rusijos“ pavyzdį) būna pajungiamas sociumui, visuomeniškumui, užsiblokuoja ir nuskursta jo kūrybingumas. Tačiau yra ir kitas pavojus – individualizmas, visiškai iškritus iš visuomenės, kaip kad Robinzono Kruzo atveju. Žmogus, būdamas vien tik sau ir dėl savęs, atsiduria Jobo situacijoje: visiško praradimo. Kada Jobas viską atgauna? Kai meldėsi už savo bičiulius (prieš tai jis buvo susirūpinęs tik savimi ir savo šeima).

Judaizme,- teigia Ravas, per halakhinę švenčių sampratą, per tuos du skirtingus terminus, yra išlaikyta dialektinė pusiausvyra, nes jomim tovim, priešingai, nei jomim kdošim, yra dalinimosi dienos. Dienos, per kurias dovanojamos dovanos, vaišinamasi, socializuojamasi, ir per kurias darbas nėra uždraustas.

Dvasinis Švat mėnesio darbas

Dvasinis Švat mėnesio darbas

tora.lt

Trečiadienį prasidėjo Švato mėnuo. „Roš chodeš” (mėnesio pradžia) pažymi pradžią žmogaus dvasiniame darbe. Tai reiškia „kryptį“, į kurią žmogus turėtų nukreipti savo sielą. Žinome, kad metuose yra 12 mėnesių, todėl kiekvieną mėnesį mes pradedame ir užbaigiame savitą dvasinio darbo ciklą.

Po to, kai (Izraelyje) gerai palijo, laikas pradėti megzti vaisius. Žmogaus „vaisiai“ – tai žmogaus darbai, teisuolio „vaisiai“ – geri darbai. Taip pat reikia žinoti, kad savo „vaisius“ žmogus turi megzti ant tvirto tikėjimo pagrindo, nes savo pasaulėžiūrą reikia statyti ant tvirtų pamatų –  postulatų. Pats tvirčiausias pamatas –postulatas skelbiantis, kad yra  Kūrėjas, kuris yra geras, mylintis mus ir norintis, kad mes Jį pamiltume. „Vaisiai“, kuriuos žmogus turi „užmegzti“ Švato mėnesį, turi būti ne „išoriniai“, bet  „vidiniai“. Iš tikro „vaisiai“ mezgami iš gilesnio supratimo. Tik vidinės Toros mokymosi būdu galima atverti, pamatyti, t.y. „užmegzti“  tikrą „vaisių“.

Vilniaus Choralinėje sinagogoje prasidėjo 7 paskaitų ciklo seminaras

Vilniaus Choralinėje sinagogoje prasidėjo 7 paskaitų ciklo seminaras

 Vilniaus choralinėje sinagogoje sekmadienį įvyko pirmas seminaro „O, D-ve mano“ (tikėjimas ar žinojimas) užsiėmimas. Jame dalyvavo 40 klausytojų. Jie aktyviai diskutavo tema „Iš kur mes galime sužinoti – ar yra D-vas.“ Seminaro organizatorius ir moderatorius rabinas Sh. B. Krinsky temperamentingai ir jam būdingu humoru į diskusiją įtraukė daugumą seminaro dalyvių.

Pagrindiniai diskusijos klausimai buvo:
– Tikėjimas grindžiamas logika ar aklu tikėjimu?
– Kokio pobūdžio įrodymai patvirtina, kad D-vas yra?
– Kokie ateistų argumentai?
– Ar ateizmas logiškesnis nei tikėjimas?
Po užsiėmimo, dalyviai neskubėjo eiti į namus, diskutavo, bendravo, vaišinosi rebecen Dinos atneštais pyragais ir vaisiais.
Šiame seminare vyks 7 užsiėmimai. Sekančio (antrojo) užsiėmimo „Ar yra logiški įrodymai, kad D-vas egzistuoja?“ temos:
– Iš kur atsirado tikėjimas D-vu?
– Ar yra racionalūs liudijimai (įrodymai), kad D-vas egzistuoja?
– Ar logiškiau tikėti D-ieviškuoju Kūrėju ar kuo kitu?


Ateinantį sekmadienį (sausio 21 d. 16:30 v.) lauksime visų dalyvavusių ir naujų klausytojų. Tiek moterų, tiek vyrų. Visų, kas smalsūs ir nori pažinti supančio pasaulio esmę. Užsiėmimo trukmė – apie 1 v.

 

 

 

 

 

 

 

 

Minjanas prie Chanukijos Vilniaus sinagogoje

Baigėsi viena linksmiausių ir šviesiausių žydų švenčių – Chanuka.
Atsinaujinusi Vilniaus choralinė sinagoga sunkiai talpino atėjusius vilniečius,
užsienio valstybių ambasadorius.
Tradiciškai bendruomenę pagerbė ir prof. V. Landsbergis.
Tegul Chanukos žvakučių šiluma ir stebuklai lydi mus visus!
Anapilin išėjo litvakiško judaizmo lyderis rabinas Aaronas Šteinmanas

Anapilin išėjo litvakiško judaizmo lyderis rabinas Aaronas Šteinmanas

Rabinas Aaronas Šteinmanas mirė 2017 gruodžio 12 d. Jis buvo  garsus ortodoksų rabinas, didžiausias įstatymų leidimo ir dvasinis autoritetas litvakiško judaizmo pasekėjų tarpe. Jam buvo 104 metai.

А. Šteinmanas gimė 1913 metais Brest – Litovsko mieste. Per Antrąjį pasaulinį karą   jis pabėgo į Šveicariją, kur pradėjo dėstyti  ješivoje.

1955 m. Panevėžio jėšivos rabinas Kaanmanas paragino rabiną Šteinmaną vadovauti Izraelyje įkurtai “Panevėžio ješivai jauniems”, kurios vadovu išbuvo iki gyvenimo  pabaigos. Jis taip pat atidarė naujas ješivas “Gaonas Jakovas” ir “Orchot Tora”.

Rabino mokiniai išleido savo mokytojo parašytų Toros it Talmudo komentarų rinktinę.

Nuo 1988 m. rabinas A. Šteinmanas buvo partijos “Degel ha Tora” Toros išminčių Tarybos narys, partijos “Degel ha Tora” vadovu.

2001 m. rabinas buvo pripažintas vienu iš litvakiško judaizmo lyderiu, o 2012 m. rabinas Šteinmanas tapo partijos Degel ha Tora vadovu.

Pagal žurnalo “Forbes” vertinimą, 2012 metais rabinas Šteinmanas užėmė 3 vietą tarp įtakingiausių Izraelio rabinų. Tūkstančiai žmonių gruodžio 12 dieną, užtvindydami gatves, susirinko į jo laidotuves.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė švenčia Chanuką

Antradienio pavakarę skirtingose Lietuvos vietose sužibo pirmosios Chanukijų žvakės ir iškilmingai prasidėjo vieną svarbiausių žydų metų švenčių Chanuka. Šiemet šviesos ir stebuklo švente vadinama Chanuka –  prasidėjo antradienį (gruodžio 12 d.) nusileidus saulei ir tęsis aštuonias dienas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę pasiekė sveikinimai iš Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, Vilniaus miesto savivaldybės ir mero Remigijaus Šimašiaus. 

Kauno, Ukmergės, Šiaulių, Panevėžio žydų bendruomenės taip pat atsiuntė šiltus ir jaukius sveikinimus –  vieni kitiems linkėdami šviesos, sėkmės ir šilumos Chanukos proga. 

Mokėkime džiaugtis  ir švęsdami prisiminkime, kokį stebuklą Chanuka mums visiems reiškia. ” – sveikinimu dalijosi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirminininkė Faina Kukliansky.

Vilniaus sinagogoje – bendruomenės nariai ir garbūs svečiai kartu pasitiko Chanuką

Vienos didžiausių Chanukijos įžiebimo ceremonijų tradiciškai vyko Vilniaus Choralinėje sinagogoje, kurioje paminėti šios judėjams svarbios šventės – rinkosi bendruomenės nariai ir garbūs svečiai: Airijos ambasadorius Lietuvoje David Noonan, JAV ambasadorė Anne Hall, Lenkijos ambasadorė Uršulė Doroževska, Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, Vilniaus  vyskupas Arūnas Poniškaitis, Nepriklausomybės akto signataras profesorius Vytautas Landsbergis.

Koncertuoja grupė – Rakija Klezmer Orkestar

„Aš labai džiaugiuosi, kad kasmet vis daugiau ir daugiau žmonių ateina švęsti Chanukos į sinagogą. Šiemet susirinko pilna salė – gerų žmonių ir šviesių svečių, kurie atėjo čia sutikti mums labai svarbios šventės kartu ” – gyvuojančiomis tradicijomis džiaugėsi Vilniaus religinės žydų bendruomenės vadovas Simas Levinas.

Pirmoji Chanukos žvakė sinagogoje 

Susikaupę maldai ir įžiebę pirmąją žvakę – šventės švečiai klausėsi išraiškingos žydiškos muzikos, kurią atliko jaunuolių grupė Rakija Klezmer Orkestar.

Chanukija įžiebta ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

Chanukija taip pat buvo įžiebta ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pastato balkone, todėl visą šventės laikotarpį bus gerai matoma ir savo šviesa šildys miesto gyventojus ir jo svečius.

Chanukijos įžiebimas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

Chanuka švenčiama visoje Lietuvoje

Kauno žydų bendruomenė taip pat ruošiasi visą savaitę truksiančiam Chanukos renginių maratonui.
Sveikinimas iš Kauno žydų bendruomenės


„Kaip ir kasmet – šiemet numatytą daugybė šventinių renginių ir minėjimų. Nuostabu, kad mūsų bendruomenė kiekvienais metais aktyviai tęsia tradicijas ir švenčia šventes kartu” – sakė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.

„Sveikinu visus pasaulio žydus ir jų draugus su švente, kuri žymi dvasios stiprybės pergalę prieš jėgos kultą.” – šventinį sveikinimą siuntė Kauno chasidų sinagogos religinė bendruomenės pirmininkas Iseris Šreibergas.

Chanukos šventė neaplenkia ir kitų Lietuvos miestų – Chanukijos sužimba ir Ukmergėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Švenčionyse.

Chanukijos uždegimas Ukmergėje

Žvakių uždegimo simbolis – pati svarbiausia šventės dalis

Chanukijos įžiebimo simbolis yra pati svarbiausia  šventės dalis. Chanukos istorija pasakoja, kad atkovotoje šventykloje buvo likęs tik vienas šventinto aliejaus indas ir jo galėjo užtekti tik vienai dienai menoros šviesos. Bet įvyko stebuklas ir menora degė visas aštuonias dienas, kol buvo pagamintas naujas aliejus. Tai ir yra Chanukos stebuklas,  atspindintis šviesos pergalę prieš tamsą ir žymintis būtent ne jėgos, o dvasios pergalę prieš kultūrinę, etninę ar religinę priespaudą.

Šventė žymi II a. pr. m. e. vykusį judėjų sukilimą ir Jeruzalės šventyklos išlaisvinimą iš Seleukidų imperijos priespaudos. Judėjai sukilo neapsikentę religinio, kultūrinio, ekonominio persekiojimo ir vedami didvyrių Makabiejų išlaisvino išniekintą šventyklą ir uždegė specialią žvakidę-menorą.

Chanukija tradiciškai įžiebta ir V. Kudirkos aikštėje

Vinco Kudirkos aikštėje susirinkusi žydų bendruomenė kartu su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi  uždegė Didžiąją Chanukiją. Šventinėje ceremonijoje dalyvavo žydų religinės bendruomenės „Chassidie Chabad Lubavitch“ Rabinas Sholomas Ber Krinsky, Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas Shmuelis Levinas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir kt.

Renginio metu Vilniaus merui taip pat buvo įteiktas simbolinis žydų bendruomenės apdovanojimas „Jeruzalės ranka“.

Daugiau nuotraukų iš šventinių renginių:

Profesorius Vytautas Landsbergis ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Pirmininkė Faina Kukliansky

Chanuka ir žydų istorijos paradigmos pagal Ravą Josefą B. Soloveičiką

Chanuka ir žydų istorijos paradigmos pagal Ravą Josefą B. Soloveičiką

Doc.dr. Aušra Pažėraitė

Savo gausiose Toros pamokose, skirtose Chanukai, litvakiškos rabiniškos dinastijos tęsėjas JAV, ilgus dešimtmečius vadovavęs Icchako Elchanano vardo Teologinei seminarijai prie Ješivos universiteto,  vienas iš įtakingiausių XX amžiaus rabinų, analizavo daugelį su šia švente susijusių halachinių (religinės teisės) ir prasmės klausimų. Tarp tokių klausimų buvo ir Maimonido formuluotos nuostatos.  Maimonidas (dar vadinamas Rambamu), žymus XII a. gyvenęs žydų filosofas ir halakhistas vienas pirmųjų suteikė šiai šventei  ypatingą reikšmę, jai skyręs atskirą veikalą, pavadinimu Hilkhot Chanuka. Talmudo išminčiai, ypač ankstyviausios jų kartos (vadinami tanajais, kurie mokė I-II m.e.a., ir jų mokymai tapo Talmudo dalies, vadinamos Mišna, pagrindu), buvo skyrę jai labai mažai dėmesio, palikę be platesnio aptarimo ir komentarų, dėl ko ji palaipsniui galėjo būti visiškai užmiršta. Todėl Rambamas suformulavo ir išryškino nuostatas, kad ši šventė neišnyktų. Tarp tų nuostatų buvo ir ta, kad esminis šios šventės akcentas yra Pirsumei nissa, t.y. „Stebuklo viešinimas“. Jis vyksta žvakę ar žibintą, kuris paprastai per šabą uždegamas namuose, uždegant lauke, viešoje erdvėje, prie namų ar namuose ant palangės, kad būtų matoma lauke. Tai Ner Chanuka (Chanukos žvakės uždegimo) micva (įsakas).

Koks tas stebuklas? Kokia jo prasmė? Ravas Soloveičikas plėtojo savo viziją metai po metų, atsiremdamas į savaitinius Toros skaitinius, kurie kasmet skaitomi šios šventės kontekste, nors tiesiogiai ir nėra susiję su Chanuka. Kaip žinia, yra metinis Toros skaitymo ciklas, kiekvieną savaitę skaitant Torą dalimis, skyriais. Pradžios knyga, teigia Ravas, remdamasis Maimonido mintimi, yra knyga, pripildyta simonim, t.y. ženklų, kurių reikšmės susietos ne tik su praeitimi, bet ir su ateitimi. Tai lyg formavimosi knyga (Sefer Jecira), knyga apie formavimąsi, atskleidžianti ne tik Toros viziją, liečiančią visos Kūrinijos kūrimą, bet ir Izraelio formavimosi procesą. Pats šis procesas, kurio reikšmingiausi dalyviai buvo patriarchai Abraomas, Izaokas, Jokūbas ir jo sūnūs (bei matriarchės Sara, Rebeka, Lėja, Rachelė) atskleidė svarbias visos būsimos žydų istorijos paradigmas. Per šias istorijas atsiskleidžia santykių ir konfrontacijų paradigmos: tarp žydų ir kitų žmonių, ir tarp pačių žydų – brolių, tėvų ir vaikų, ir tiesiog kitų.

Vilniaus žydų religinės bendruomenės vadovas Simas Levinas prisimena savo paauglystės Chanuką Šiauliuose

Vilniaus žydų religinės bendruomenės vadovas Simas Levinas prisimena savo paauglystės Chanuką Šiauliuose

XX a. šešiasdešimtųjų metų Šiauliai buvo keistas miestas. Sovietmetis, dar veikė nelegalios „sinagogos“- butai. Beveik visi miesto žydai vyrai eidavo melstis. Neaišku, ko ten buvo daugiau – religingumo ar etninės bendrystės poreikio. Kalbėtis jidish kalba?  Prisiminti baisius Holokausto išgyvenimus?

O gal instinktyvus psichoterapinis siekis išgydyti savo sielų žaizdas.  Visi norėjo džiaugtis gyvenimu, kurį  stebuklinga likimo loterija  padovanojo jiems.

Miesto žydai laikėsi vienas kito, buvo pasiruošę suteikti paramą visiems, kam to reikėjo. Tai buvo tikrai ne formali  bendruomenė. Jos lyderiu tapo… šeima, turinti didesnį butą. Pas juos ir rengdavom visas tradicines ir Šabato šeštadieninių bendravimo vakarus. Tai vykdavo (iki šios vasaros buvusio Šiaulių žydų bendruomenės pirmininko) Josifo Buršteino namuose, kuriuose žydai rinkdavosi iki pat Nepriklausomybės atstatymo.

Pokalbis su Vilniaus Choralinės sinagogos rabinu Šolom Ber Krinsky

Pokalbis su Vilniaus Choralinės sinagogos rabinu Šolom Ber Krinsky

lzb.lt

Šolom Ber Krinsky – Vilniaus Choralinės sinagogos rabinas sako, kad susirinkusieji maldai į sinagogą meldžiasi kaip visada įprasta litvakams, nepaisant to, kad rabinas Krinsky atstovauja Chabado judaizmo srovei. Apie judaizmą kalbamės sinagogoje. 

Nuo žydų dvasinio lyderio Vilniaus Gaono laikų (1720–1797) Vilnius yra žydų kultūrinio ir politinio gyvenimo centru, žinomu kaip “Lietuvos Jeruzalė” ir kaip “Kultūros citadelė”. Rašoma, kad nuo Gaono Elijahu Ben Salomono Zalmano prasidėjo visa Lietuvos žydų dvasinė didybė. Todėl Vilniaus žydams yra svarbus Gaono atminimas. Kai kalbama apie Vilniaus litvakų tikėjimą, galvojama apie Gaono pasekėjus,mitnagedus (mitnagedai reiškia „nesutinką“). Kuo skiriasi Chabadas  nuo Gaono mitnagedų? Ar skirtumų daug?:

Žinoma, livakų religijos palikimas yra ir ortodoksų judaizmo dalis. Aš gyvenu su šeima Lietuvoje.  Litvakai ir chabadnikai – abu ortodoksų judaizmo dalis. Esu iš Bostono. Vienas rabinas iš Bostono kažkada man papasakojo, kai buvau vaikas, apie skirtumus tarp ortodoksų judaizmo: jie gali būti sefardai aškenaziai, chasidai, litvakai. Vokiečių žydai turi ypatingą judaizmo srovę. Apie ortodoksų judaizmą galima skaityti Talmude ir pasižymėti skirtingų spalvų markeriais įvairias ortodoksų sroves. Viena dalis skirta Dievo meilei, kiti tikintys turi Dievo baimę, ir tai yra tas pats judaizmas. Taigi, tik mūsų paryškinti markeriu akcentai rodys, kas mums svarbiau.

Taisyklės yra visiškai vienodos. Ortodoksų judaizmas turi taisyklių knygą, vadinamą Shulchan aruch. Nėra jokių skirtingų taisyklių. Nėra jokio skirtumo.

Visų pirma, mano motinos šeima, kilusi iš Gaono palikuonių. Jei tai tiesa, tada aš tiesioginis Gaono palikuonis.  Ortodoksų judaizmas yra vienas. 

Sveikiname su 50-uoju gimtadieniu rabiną Šolomą Ber Krinsky! Mazal Tov!

Sveikiname su 50-uoju gimtadieniu rabiną Šolomą Ber Krinsky! Mazal Tov!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina rabiną Sholom Ber Krinsky jubiliejaus proga ir dėkoja už ilgametes pastangas  ir nuoširdų darbą mūsų bendruomenės labui.
Lietuvoje užaugo jauna žydų  karta, kuri buvo lydima Jūsų mokymo ir geradarystės.
Rabine, gimtadienio proga žydų bendruomenė Jums ir Jūsų šeimai linki stiprybės ir sveikatos, teapšviečia Jūsų ateities darbus Toros išmintis.

Mazal tov! Bis 120!

Monake pasirašytas memorandumas tarp Europos rabinų konferencijos (CER) ir JAV komisijos dėl Amerikos paveldo išsaugojimo užsienyje

Chief Rabbi Ephraim Mirvis on the right alongside other European religious leaders

Kairėje Vyriausieji rabinai: Didžiosios Britanijos – Ephraim Mirvis ir Prancūzijos – Haim Korsia.

jewishnews.timesofisrael.com

Europos rabinai bendradarbiaus su JAV paveldo grupe, siekdami išsaugoti Holokausto kapines. Monake vykusioje konferencijoje buvo pasirašytas tarpusavio supratimo memorandumas tarp Europos rabinų konferencijos (CER) ir JAV komisijos dėl Amerikos paveldo išsaugojimo užsienyje. Europos pagrindinis rabinų aljansas sutiko dirbti su JAV paveldosaugininkais, siekiančiais išsaugoti Holokausto kapavietes visame žemyne.

“Šis susitarimas reikšmingas, nes ateityje dvi mūsų organizacijos galės glaudžiau  bendradarbiauti”, – sakė po pasirašymo CER prezidentas, vyriausiasis Maskvos rabinas Goldschmidtas. CER yra sukūrusi 11 tūkstančių kapų duomenų bazę. Pasak Goldschmidto, kartu su JAV komisija bus galima pasiekti dar daugiau. „Pasirašytas memorandumas yra ne tik bendradarbiavimo susitarimas, bet ir keitimasis informacija bei tarpusavio pagalba, kuri reikalinga, siekiant išsaugoti nacizmo aukų atminimą”, – komentavo susitarimą rabinas Goldschmidtas.

Savaitinė rabino pamoka

Vienas labai sėkmingas sporto treneris kartą pasakė: „Kai mes turime žaisti prieš komandą, kuri turi išskirtinį žaidėją, aš visada ieškau informacijos, kaip tas žaidėjas pasirodė ankstesniame žaidime. Jei blogai, tada man yra aišku, kad bus labai sunku laimėti šiose varžybose. Faktas yra tai, kad geri žaidėjai visada naudoja savo praeities nesėkmes kaip trampliną, kad siektų dar aukščiau.“

Mūsų savaitinio Toros skyriaus komentatoriai aiškina, kad VISOS Abraomo ir Saros gyvenimo dienos buvo geros, vienodai geros. Bet kaip tą galima tvirtinti? Juk Sara buvo nevaisinga iki 90 metų, ir jie abu su Abraomu turėjo daug įvairių išbandymų ir negandų.

Atsakymas yra toks: kad ir kaip  dideli žaidėjai,  kurie visada naudoja savo nesėkmes kaip savęs tobulinimo paskatą, taip ir Abraomas su Sara žvelgė į visas negandas ir išbandymus (net objektyviai neigiamus įvykius) kaip į medžiagą, siekdami stiprinti ryšį su Dievu,  ir dvasiškai stiprėdami.

Pamoka mums : kai mes parpuolame arba suklystame, tai yra puiki galimybė nukreipti savo nepasitenkinimo ir nusivylimo jausmą, pakilimui aukštyn, kad taptume stipresni – fiziškai, ir ypač dvasiškai.

Vilniaus Choralinę Sinagogą aplankė rabinas Meir Manevich.

Vilniaus Choralinę Sinagogą aplankė rabinas Meir Manevich.

Trečiadienį, lapkričio 8 d., Vilniaus Choralinę Sinagogą aplankė ir kartu meldėsi Maskvos Choralinės Sinagogos rabinas Meir Manevich. Svečias gimė ir gyveno Vilniuje. Judaizmo pagrindus gavo  Vilniaus choralinėje sinagogoje.Rabinas džiaugėsi išsaugota macų kepimo mašina ir jos keptų macų skoniu, kuri dar prisimena, mažąja sinagogos salę, kurioje dažniausiai vyko sovietinio periodo religinis Vilniaus žydų gyvenimas.Kartu su minjano nariais paragavo labdaros pusryčių, pasidalino prisiminimais ir jausmais, kuriuos jis patyrė po daugelio metų sugrįžęs į sinagogą ir Vilnių.

Savaitinis Toros skyrius

“Vajiera”

Toros skyriuje mes skaitėme apie tai, kaip Abraomas gavo iš D-vo įsakymą iškeliauti: „Eik iš savo šalies, iš savo tėvynės ir iš savo tėvo namų į žemę, kurią tau parodysiu“. D-vas liepė jam palikti įprastą situaciją ir eiti į nežinomą vietą. Laikui bėgant paaiškės, kad jis iškeliavo į Izraelio žemę, kuri jam bus palikta, tačiau tuo metu Abraomas tikriausiai net nenutuokė, kur jis eina. Bet paliepimas yra paliepimas, todėl jis sąžiningai iškeliavo.

Galų gale, didžioji Abraomo kelionė bus jo kaip monoteizmo tėvo pašaukimo įgyvendinimas. Jis mes iššūkį visam stabmeldystės pasauliui ir laimės tokią pergalę šioje kovoje, apie kurią jis negalėjo net svajoti. Beje, manau, kad mes savo Biblijos herojus suprantame pernelyg kaip savaime suprantamą dalyką. Mes nepakankamai vertiname didžiulį indėlį, kurį Abraomas padarė pasaulio civilizacijos vystymuisi. Galų gale jis vienut vienutėlis pakeitė viso pasaulio mąstymo būdą, nei daugiau, nei mažiau! Tikėjimas į vieną neregimą D-vą buvo kultūrinis šokas to laikų stabmeldžiams. Šis nuopelnas padarė Abraomą ne tik žydų tautos pradininku, bet ir visų pasaulio monoteistinių religijų tėvu. Nenuostabu, kad paskutinė apklausa apie „šimtą įtakingiausių žmonių“ istorijoje iškėlė Abraomą į sąrašo viršų, toli nuo kitų tikėjimų pradininkų ir netgi tokių žmonių kaip Madonna, Britney ir Billai – tiek Clinton, tiek ir Gates.