Naujienos

Sensacinga naujiena: legendinio kino kūrėjo Woody Alleno šaknys – Panevėžyje

Sensacinga naujiena: legendinio kino kūrėjo Woody Alleno šaknys – Panevėžyje

DELFI.lt

Žydų kultūros paveldo specialistas ir tyrinėtojas Marius Galadauskas vos prieš keletą dienų paskelbė sensacingą naujieną – vieno ryškiausių JAV kino kūrėjo Vudžio Aleno šeimos istorija veda ne kur kitur, o tiesiai į Panevėžį.

Kino grandas Vudis Alenas, kurio tikrasis vardas yra Alanas Stiuartas Konigsbergas, gimė 1935 m. Niujorke.

Tačiau, pasak M. Galadausko, kino žvaigždės senelis Izaokas, prosenelis Šmuelis ir proprosenelis Mauša (Moiše) kilę iš Panevėžio. Visa Konigsbergų šeima yra Panevėžio – Ponevezh, kaip buvo vadinamas šis miestas Rusijos imperijos laikotarpiu, žydai.

„Įdomus ir kiek netikėtas atradimas, apie tai kažkodėl bent iki šiol neteko girdėti. Tačiau tuo atradimai ir žavi“, – sako žydų paveldo žinovas. M. Galadauskas ir pats pusiau panevėžietis. Jo tėtis ir senelis kilę iš Panevėžio. Tad nekeista, kad M. Galadauskui buvo itin smalsu, ar kino legendos šeimos pėdsakų esama miesto, kuriame pats praleido dalį vaikystės, gatvėse.

„Mano tėtis iš Panevėžio – buvusio didelio žydų miesto, mama iš Panemunės krašto, kur dauguma gyventojų irgi buvo žydai. Mano tėvai nėra žydai, tačiau visai neseniai atradau žydiškas mūsų šaknis. Todėl ši tema man buvo ir yra pati įdomiausia“, – „Sekundei“ pasakojo Marius.

 

 

Skaityti plačiau
Kviečiame dalyvauti Akmenės krašto Holokausto aukų paminėjimo ceremonijoje

Kviečiame dalyvauti Akmenės krašto Holokausto aukų paminėjimo ceremonijoje

 

1941 metais Akmenės krašto žydai buvo iš krašto gyvenviečių suvaryti į Akmenę, kur buvo laikomi gete, o vėliau išvežti į Mažeikius, kur sušaudyti. Jad Vašem centro duomenimis tai buvo 78 Akmenės, Vegerių, Klykolių gventojai. Tam, kad būtų išsaugota istorinė atmintis, kad būtų neužmiršti šie žmonės ir jų likimai ir skirtas šis renginys.

Programoje:

Akmenės miesto aikštėje:

14.00 – Paminklo buvusių Akmenės sinagogų vietoje atidengimas

14.30 – Akmenės krašto žydų, nužudytų 1941 metais Mažeikiuose vardų skaitymo ceremonija.

Toliau renginys persikelia į Mažeikių senąsias žydų kapines

17.00 – Akmenės krašto žydų, nužudytų 1941 metais Mažeikiuose vardų skaitymo ceremonija

Organizatoriai: MB “Pelėdiškių ąžuolas” ir VšĮ ‘Akmenės istorijos muziejus”

Partneriai: Šiaulių krašto žydų bendruomenė

Pagrindiniai rėmėjai: Geros Valios Fondas, Lieuvos Kultūros Taryba, Akmenės rajono savivaldybė.

Renginys bus filmuojamas ir fotografuojamas, medžiaga viešinama. Renginio dalyviai registruojami, renginio metu laikomasi NVSC rekomendacijų viešiesiems renginiams. Prašome renginio dalyvius dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (kaukes), laikytis socialinio atstumo.

Pasikeitus epidemiologinei situacijai renginys gali būti atšauktas.
Internetu registruotis galima čia: https://forms.gle/hnHEWRvT3Y4h8BaJ8
Sukka Vilniaus Choralinės sinagogos kieme

Sukka Vilniaus Choralinės sinagogos kieme

Pasibaigė ilgas mūsų savianalizės laikotarpis – atgaila ir apsivalymas.

Sulaukėme ir linksmybių laikotarpio, kuris sujungia judėjų tautą – SUKKOT.

Nepaisant apribojimų dėl pandemijos, Vilniaus Choralinės sinagogos teritorijoje sukonstruota tradicinė palapinė, skirta švęsti Sukkoto šventę,  šiemet ji prasidėjo spalio 2 d. ir trunka septynias dienas. Idėja – „apsigyventi“ arba praleisti laiką palapinėje kiekvieną savaitės dieną, valgyti ir švęsti, prisimenant praeitį, kai žydai gyveno palapinėse po išėjimo ir išsivadavimo iš Egipto.

 

Kaip ir mūsų protėviai prieš tūkstančius metų, laikinai paliekame savo šiltus ir jaukius namus, kad kiekvieną dieną pabūtume Sukkoje, trapiame statinyje be tvirtų sienų ir stogo. Taip tęsiame savo tradicijas, kurios prasidėjo mūsų gyvenimo Sinajaus dykumoje laikotarpiu.

Nepatogu, tačiau esame laimingi!  Ir šiandien išliekame ištikimi JAM, nežiūrint į pandemijas ir kitus gyvenimo sunkumus.  Esame kartu, kaip ir gyvenimo Sinajuje laikotarpiu.                                                                                                        Linkime, kad SUKKOT šventė būtų džiugi ir prasminga!

Esate laukiami Vilniaus Choralinės sinagogos Sukoje!

Simas Levin, Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas

Koncertas Čiunei Sugiharai – ypatingas iššūkis Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui

Koncertas Čiunei Sugiharai – ypatingas iššūkis Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui

lrytas.lt

Pakitusi kultūrinė realybė kelia naujus iššūkius, kurių drąsiai imasi Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.

Spalio 8 d., 19 val., Šv. Kotrynos bažnyčioje vyks koncertas, skirtas Japonijos diplomato Čiunės Sugiharos veiklos Kaune 80-mečiui ir jo 120-mečiui pagerbti. Jo metu pirmą kartą savo istorijoje orkestras ir solistai gros būdami skirtingose pasaulio šalyse, nuotoliniu būdu. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ne pirmą kartą rengia koncertus, kuriais skatina kultūrinę draugystę su įvairiomis pasaulio šalimis. 2020-ieji paskelbti Čiunės Sugiharos, diplomato, kuris, suteikdamas Japonijos tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms, išgelbėjo daugiau nei 6 tūkst. žmonių gyvybes, metais.

Orkestras, prisidėdamas prie šios iškilios asmenybės nuopelnų įprasminimo, ir skatindamas kultūrinius mainus, atliks lietuvių, japonų ir litvakų kompozitorių programą. Joje, be kita ko, net dvi premjeros – japonų kompozitorių Sh. Saharos ir Mizuki Aita specialiai šiam koncertui parašyti kūriniai.

Šiuo koncertu norime prisidėti prie išskirtinio diplomato pagerbimo Lietuvoje renginių, pristatydami lietuviškos, japoniškos ir litvakų muzikos programą, ir taip nutiesdami muzikinius tiltus tarp trijų geografiškai nutolusių, bet istoriškai labai susijusių šalių“, – pasakoja orkestro vadovas Nerijus Masevičius. Unikaliame koncerte be minėtų pasaulinių premjerų taip pat skambės Takashi Yoshimatsu, Maxo Brucho, Olego Bogdano (litvako, Jeruzalės muzikos akademijos profesoriaus, gimusio Vilniuje) ir Algirdo Martinaičio kūriniai.

Ypatingas iššūkis Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui yra tai, kad kartu su juo grosiantys nuotoliniu būdu solistai – vibrafonininkas M. Aita ir violončelininkė Kristina Reiko Cooper gros nuotoliu, iš savo šalių. Minėta violončelininkė, be kita ko, yra ir viena Sugiharos simfoninio orkestro įkūrėjų, apie ką ji papasakos nedideliame filmuke koncerto metu.

Nuoroda į bilietai.lt:
https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/kristoforo-orkestras-c-sugiharos-kelias-309697/

Skaityti plačiau
Savo gelbėtojų nepamirš niekada

Savo gelbėtojų nepamirš niekada

Šiaulių naujienos, Teresė Hokienė

Iš vaikystės ne vienas prisimename tėvų ar senelių pasakojimus apie baisiąją 1941m. vasarą, kai netikėtai ištuštėjo kaimynų trobos. Neliko nei Moišės, kuris „ant bargo“ parduodavo silkę, nei daugiavaikės siuvėjos Saros šeimynos, nei gražuolės Lėjos, dėl kurios šypsenos pešdavosi visi miestelio berniokai…

Kalbėtis apie Holokaustą nelengva, nes kiekvienas nešiojamės dalį kaltės. Tarp mūsų artimųjų juk buvo tokių, kurie apsvaigę stūmė gatve pusnuoges moteris artimiausio miškelio link, buvo tokių, kurie naktimis užsikimšdavo ausis, kad negirdėtų šūvių, buvo, kas pridėjo lauknešėlį duonos, paskynė braškių ir parodė, kurioje pusėje slėptis, bet į namus įsileisti nedrįso.

Suprantama baimė dėl savo vaikų. Bet buvo tokių, kurie įsileido, priglaudė, išsaugojo. Nepaisė kaimynų įkyraus smalsumo, pavydo, keršto. Apie juos šiandien kalbame su didžiule pagarba ir dėkingumu.

Išvežta  po šiaudais

Skaityti plačiau
Linksmos Sukkot šventės palapinėse su visa šeima!

Linksmos Sukkot šventės palapinėse su visa šeima!

Sukkot, kurį žydai vadina “Palapinių švente”, šiemet prasidėjo spalio 2 dienos vakare. Per Sukkotą tradiciškai statoma palapinė, hebrajų k. Sukkahm kaip laikinas namelis, kuriame 7 šventės dienas šeima susės prie stalo, žais vaikai, kas norės, galės gyventi per šventę.

Per šventę įprasta palapinėje turėti Sukkoto simbolius: etrogą – tai vaisus panašus į citriną, tik saldus Visi tradiciškai puošia palapinę palmių šaka ir ja mojuoja per šventę. Pagrindinis Sukkoto simbolis – palapinė arba namelis, kur žydai turėtų valgyti ir švęsti, prisimindami savo tautos istorinę kelionę per dykumą po išėjimo iš Egipto. Toroje parašyta, kad per Sukkotą įsakyta ” mojuoti gražių medžių šakom, turėti palmės šakų, lapuočių ir paupio gluosnių bei džiaugtis švente 7 dienas.

Liūdna žinia iš Kauno: mirė Pasaulio teisuolė Aldona Radzevičienė Norvaišaitytė

Liūdna žinia iš Kauno: mirė Pasaulio teisuolė Aldona Radzevičienė Norvaišaitytė

2020-10-02 iš Kauno atėjo liūdna žinia: mirė Pasaulio teisuolė Aldona Radzevičienė Norvaišaitė. Prieš trejus metus Kauno žydų bendruomenė šventė jos 90 metų jubiliejų: tada ponia Aldona ne tik klausėsi ir sulaukė artimųjų, draugų ir giminaičių sveikinimų, bet ir sukosi valso sūkuryje …

Akdoną Norvaišaitytę sveikina KŽB pirmininkas gercas Žakas.

Jai buvo būdingas optimizmas, gerumas ir humoro jausmas. Matyt visos šios savybės padėjo Aldonai sulaukti tokį garbingą amžių. Kalbėdama apie savo indėlį į žydų išgelbėjimą, Aldona Radzevičienė visada jaudinosi,  būdama paauglė tuo metu padėjo savo tėvams – Juozui ir Uršulei Norvaišaičiams. Tuo metu Norvaišaičių šeima gyveno Vilkaviškio rajone. Jie išgelbėjo kaunietį  Alperą Kirkilovskį, Chaimą Černevskį, seseris Šenke ir Cipke Veberytes.

Šiltuoju metų laiku jie slėpėsi miške, specialiai įrengtoje pastogėje, o žiemą – tvarte. Kai gelbėtojus apskundė kaimynai,, naciai suėmė Juozą Norvaišaitį ir išvežė į Saksoniją, jo likimas, deja, nežinomas.

Visi išgelbėti žydai džiaugėsi sulaukę karo pabaigos. 1993 metais tuometinis Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas už žūvančiųjų gelbėjimą apdovanojo Kryžiais Norvaišaičių šeimą – Juozą, Uršulę ir jų dukrą Aldoną. 2001 m. Izraelio  institutas Yad Vašem jiems suteikė Pasaulio teisuolių garbės vardus.

Lietuvos žydų (litvakų)  bendruomenė gedi kartu su Aldonos Radzevičienės šeima ir draugais. Tokių šviesių žmonių atminimas amžinai išliks mūsų širdyse.

Aktyvus Panevėžio žydų bendruomenės gyvenimas

Aktyvus Panevėžio žydų bendruomenės gyvenimas

Įdomus susitikimas įvyko Panevėžio bendruomenės patalpose su Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės direktore Vida Montvydaitė ir valdybos pirmininku Daumantu Todesu bei Švenčionių žydų bendruomenės pirmininku Michailu Šapira ir Šeduvos žydų memorialinio fondo atstove  Milda  Edulite.  Pokalbio metu buvo aptarti įvairūs pasiūlymai naujam projektui, bei bendruomenių problemos.

Spalio 1d. prasidėjo edukacijos ciklo pamokos su Panevėžio Kazimiero Paltaroko 3-4 klasių gimnazistais. Dvi grupės jaunuolių susidomėję žydų istoriją ir Toros reikšmę pasaulyje. Klausėsi apie judaizmą ir bendruomenes gyvenimą.

Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai aktyviai pradėjo rudens gyvenimą 2020m rugsėjo 20d. Panevėžyje vyko Roš Ha Šana šventė, kurioje dalyvavo bendruomenės nariai, vaikai, miesto svečiai ir partneriai. Dėl Covid -19 karantino reikalavimų laikymosi šventė vyko lauke, buvo organizuota vaišių popietė. Skambėjo šofaro garsai, paskelbę Naujų  5781 metų pradžią. Visiems dalyviams buvo padovanoti žydų kalendoriai.

Rugsėjo 21 d., bendruomenėje lankėsi svečiai iš Vilniaus, UAB „JeruLitos“ vadovas Daniel Gurevičius, jo tėvas Julijus ir  gidas Viljamas Žitkauskas. Jie  kūrė filmą apie Panevėžio žydų istoriją tarpukario metais.

2020.m. rugsėjo 23d. buvo minima tragiška Lietuvos žydų genocido diena. Paminėjimas vyko senosiose Panevėžio žydų kapinėse prie „Liūdinčios žydų motinos“ memorialo, dalyvavo miesto ir rajono valdžios atstovai, moksleiviai ir jų mokytojai, svečiai ir mūsų  partneriai. Gausus dalyvių būrys vyko autobusu į masines žudynių vietas: Žaliąją girią bei Kurganavos mišką, kur uždegė žvakes ir padėjo gėles.

                                                           

Etikos sargai apie Šimo balsavimo būdą: pažeidė Valstybės politikų elgesio kodeksą

Etikos sargai apie Šimo balsavimo būdą: pažeidė Valstybės politikų elgesio kodeksą

ELTA

Seimo narys Audrys Šimas pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą pagarbos žmogui ir valstybei principą.

Tai nutarė Seimo Etikos ir procedūrų komisija, ištyrusi žydų bendruomenę įžeidusį Seimo nario Audrio Šimo balsavimo būdą, kuris priminė nacistinį saliutavimą.

Etikos sargai taip pat rekomendavo Seimo nariui A. Šimui vengti elgesio, kuris gali būti vertinamas kaip nepagarbus, įžeidžiantis ar žeminantis atskirus asmenis ar jų grupes.

Už tokį A. Šimui nepalankų sprendimą trečiadienį balsavo 5 Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nariai, 1 buvo prieš, 2 susilaikė. Posėdyje dalyvavęs Seimo narys A. Šimas tvirtino, kad tai buvo spontaniškas veiksmas, kurio ir jis pats nepastebėjo.

„Spontaniškai pakėliau ranką. Dėl savo veiksmo esu atsiprašęs“, – sakė jis etikos sargams. Parlamentaras A. Šimas sakė, kad asmeninėmis lėšomis yra prisidėjęs prie holokausto aukų pagerbimo Biržuose, o dėl jo netyčinio veiksmo kilusį ažiotažą vadino „grynu politiniu žaidimu ir puolimu“. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narė Ona Valiukevičiūtė yra įsitikinusi, kad tai buvo nepiktybinis parlamentaro veiksmas, kad jis neketino nieko įžeisti.

Tačiau liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad „joks šešėlis neturi kristi ant parlamento“. Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad Seimo narys A. Šimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto šių metų gegužės 20 d. posėdyje balsavo „iškeldamas ištiestą dešinę ranką su dviem ištiestais pirštais“.

„Tokio pobūdžio gestas viešoje erdvėje sukėlė svarstymų dėl Seimo nario A. Šimo sąmoningo bandymo imituoti nacistinės Vokietijos laikotarpiu naudotą pasisveikinimo būdą. Pagarba ir jautrumas Holokaustą patyrusių asmenų bei jų artimųjų jausmams bei pareiga Seimo nariams, kaip tautos atstovams, laikytis aukštesnių moralės ir etikos principų suponuoja Seimo narių atsakomybę vengti poelgių, kurie gali būti vertinami kaip nepagarbūs ir skaudinantys asmenis, patyrusius holokaustą ir kitokias nacistinio režimo represijas, bet menkinantys Seimo, kaip tautos atstovybės, reputaciją“, – Seimo etikos sargų išvadą citavo viena iš jos rengėjų Seimo narė Dovilė Šakalienė.

Skaityti plačiau
Aušra Maldeikienė. Knyga apie ateitį: Dieckmannas atsako Vanagaitei

Aušra Maldeikienė. Knyga apie ateitį: Dieckmannas atsako Vanagaitei

Pusmetį iki mirties mano teta – tuomet jau daugiau kaip 90-ies tremtinė – labai netikėtai pakomentavo: „Gal ir gerai, kad mus išvežė į Sibirą.“ Sekundę nustėrau, netikėdama savo ausimis, bet teta tęsė: „Gal Dievas nebus toks rūstus, kai mirsiu, ir atleis, kad tada tą žydę mergaitę tėvelis jos giminėms po trijų mėnesių grąžino. Gal taip išpirkom savo kaltę, kad kaimynų pabijojom.“ Taip prabėgus trims ketvirčiams amžiaus nuo tų baisių 1941-ųjų sužinojau apie dar vieną savo šeimos, o ir savo Tėvynės, istorijos detalę. Tragišką detalę.

Aušra Maldeikienė,  Monikos Požerskytės nuotrauka

Holokaustas yra ne tik didžioji mūsų tautos tragedija, tai ir esminis mūsų valstybės ateities potėpis. Moralinis Holokausto vertinimas geriau nei kas kita parodo, kokia visuomenė esame, taip pat tai, kokia ateitis mūsų laukia. Pasirinkimai du: arba nuoširdžiai suvokiame savo moralinę atsakomybę už tuos įvykius ir susitaikę su savo ribotumu kuriame etiškesnę bendruomenę, arba toliau ieškome pateisinimų tam, kas vyko, ir taip žudome vėl ir vėl. Tiesa, dabar jau ne tuos, kurie dešimtmečius guli Lietuvos pakelėse ir pamiškėse, bet save pačius.

„Kaip tai įvyko? Christophas Dieckmannas atsako Rūtai Vanagaitei“ – knyga, kurią turi perskaityti kiekvienas doras mąstantis lietuvis. Knyga rami, kiekvienas sakinys pagrįstas istorinėmis nuorodomis, klausimai neįmantrūs, dažnai spiriantys svarstyti, o istoriko atsakymai trumpi ir stebėtinai talpūs. Šia knyga autoriai gali didžiuotis; beje, abu autoriai – tiek per 20 metų Holokaustą Lietuvoje nag­rinėjęs vokiečių istorikas, tiek agresyvios minios moraliai žlugdyta, bet nepasidavusi Rūta Vanagaitė.

Knygą verta perskaityti norint sužinoti, kaip viskas vyko. Vis dėlto svarbiausia ne tai: susimąstyti šįkart verčia ne pati tragiška Holokausto istorija (ji daug­maž žinoma), bet jo moralinių dilemų iškėlimas ar net bandymas jas išrišti. „Istorija nėra juoda ir balta, joje yra galybė pilkų atspalvių“, – sako vienas knygos autorių Ch. Dieckmannas, ir būtent ta klampi klajonė pilkais tragedijos svarstymo keliais leidžia sujungti praeitį ir ateitį.

Ieškant atsakymo į klausimą, kodėl vis dėlto per karą Lietuvoje buvo itin žiauriai, nežmoniškai žiauriai nužudyta absoliuti dauguma šimtmečius čia gyvenusių žydų ir beveik 200 tūkst. karo belaisvių, privalu atsigręžti ir į paprastų lietuvių sielas, ir į tuomečio Lietuvos elito principus, ir į moralinio kompaso – Bažnyčios – rodytą kryptį.

Skaityti plačiau
Kaip Vilniaus Choralinėje sinagogoje šventė Yom Kipur

Kaip Vilniaus Choralinėje sinagogoje šventė Yom Kipur

Praėjusį sekmadienį ir pirmadienį Vilniaus Choralinėje sinagogoje Lietuvos žydų bendruomenė pažymėjo Yom Kippur – tai didžiausia žydų religinė šventė, kasmetinė atpirkimo diena, vykstanti Tišrej mėnesio 10 d. Atpirkimo diena – vieną iš svarbiausių judaizmo švenčių.

Nuotraukoje: prieš šventės pradžiąYom Kippur Vilniaus Choralinėje sinagogoje.2020-09-29

.Prieš Yom Kipur yra įprasta prašyti draugų atleidimo, jei atsitiktinai įžeidėte juos žodžiu ar veiksmu, nes Aukščiausiasis negali žmogui atleisti, kol jam neatleidžia žmonės.

 

 


Atpirkimo dienos išvakarėse, likus maždaug valandai iki saulėlydžio, sinagogoje buvo surengta vakarienė prieš pasninką: per Yom Kippur negalima nei valgyti, nei gerti, nei praustis. Šis griežtas pasninkas trunka parą.

Yom Kippur maldos yra persmelktos prašymų Aukščiausiajam. Maldaujama atleisti ir išpirkti kiekvieno žmogaus ir visos žydų tautos padarytas nuodėmes.

Kantorius tris kartus gieda Kol Nidrei maldą, o visi susirinkusieji tyliai kartoja kiekvieną žodį po jo. Po Nidrei seka vakarinė malda Maariv.

Kitos pamaldos (Šacharitas) prasideda anksti ryte. Atvertę Torą, judėjai skaito Izkoro maldą – atminimo maldą už mirusiuosius.

Po Musaro ir Minchos maldų prasideda iškilmingiausia (ir paskutinė) Neilo tarnystė – Yom Kippur maldų viršūnė.Tada pasigirsta paskutinis (rago) šofaro garsas, o Atpirkimo diena baigiama žodžiais: “Kitais metais – Jeruzalėje!”

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dėkoja Vilniaus Choralinės sinagogos rabinui Šolomui Ber Krynskiui, Rebetsenei Dinai Krynski, kantoriui Šmuelui Yatomui ir Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkui Simui Levinui už puikų švenčių organizavimą.

Nuotraukos fotografuotos prieš šventės pradžią.

 

Žygdarbis, vertas įamžinimo

Žygdarbis, vertas įamžinimo

Markevičių sodybos vietoje dabar belikęs vienišas ąžuolas, tačiau jos gyventojų pasiaukojimą amžinai primins Pasaulio tautų teisuolių vardas ir atminimo medaliai, 1991-aisiais skirti Juozapui, Elenai, Vladui, Marijonai, Jonui, Romui ir Valerijai Markevičiams. ASMENINIO V. MARKEVIČIAUS ALBUMO nuotr.

Inga Kontrimavičiūtė

 

Vienos šeimos iš Kupiškio istorija tokia unikali, kad prisimenama ir Izraelyje.

Jad Vašem – Tautos atminimo institutas Izraelyje, tiriantis holokaustą ir besirūpinantis jo aukų bei gelbėtojų atminties įamžinimu, žmonėms, kurie Antrojo pasaulinio karo metais rizikuodami savo gyvybėmis nuo pražūties gelbėjo žydus, suteikia Pasaulio tautų teisuolio vardą. Lietuvoje tokių arti tūkstančio, ir šis sąrašas vis dar gausėja. Kaip ir apdovanotųjų Lietuvos prezidento Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, jau mūsų valstybės skiriamu savo piliečiams už tokį žygdarbį.

Giminės garbė

Kitaip, nei žygdarbiu, šių žmonių poelgio negalima pavadinti. Žydų gelbėtojai rizikavo gyvybe taip pat, kaip ir persekiojamieji. Gyveno nuolatinėje baimėje, kad bus susekti, nes žinojo nesulauksiantys pasigailėjimo.

Bet ir karo siaubai nepajėgė nustelbti žmogiškumo. Tą puikiai įrodo paprastos ūkininkų šeimos iš Kupiškio rajono istorija.

Markevičiai išgelbėjo beveik tiek pat gyvybių, kiek užaugino po savo stogu: jų namuose prieglobstį rado 9 žydai, dar vienas buvo trumpam pasislėpęs.

Pasaulio tautų teisuolių Juozapo ir Elenos Markevičių anūkas panevėžietis Vidmantas Markevičius sako lig šiol teberenkantis informaciją apie savo šeimos istoriją. Klausinėjęs giminių, laiškais bendravęs su dviem išgelbėtais žydais, po kruopelytę dėliojantis praeitį.

Įamžinti yra ką: visiems Markevičių šeimos nariams, išskyrus dvi jauniausias dukras, kurios buvo mažametės, suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.

Tiesa, savo kelionę į giminės praeitį V. Markevičius pradėjo nuo ankstesnių laikų. Kuomet Pirmojo pasaulinio karo metais jo senelis su savo tėvu Jokūbu Markevičiumi iki 1917 metų revoliucijos buvo pasitraukę į Rusijos gilumą. Vėliau prosenelis išvyko į Ameriką, o senelis liko Rusijoje. Ten vedė, susilaukė vyriausios dukros.

Grįžęs iš už Atlanto, V. Markevičiaus prosenelis įsikūrė Trinapolio kaime maždaug 7 kilometrai nuo Subačiaus miesto.

„Nusipirko žemės iš Komaro“, – pasakoja sužinojęs ponas Vidmantas. Kiek tiksliai – neaišku, bet mirus proseneliui V. Markevičiaus senelis Juozapas paveldėjo apie 44 hektarus su pastatais. Taigi su šeima grįžo gyveni į Lietuvą, Trinapolį.

Pasaulio tautų teisuolių Juozapo ir Elenos Markevičių anūkas panevėžietis Vidmantas Markevičius pasiryžęs po krislą surinkti savo giminės istoriją. P. ŽIDONIO nuotr.

Skaityti plačiau
Šiaulių krašto žydų bendruomenės narys 11-os metų Daniel Šer Lietuvos šachmatų supermaratone iškovojo aukso, sidabro ir bronzos medalius

Šiaulių krašto žydų bendruomenės narys 11-os metų Daniel Šer Lietuvos šachmatų supermaratone iškovojo aukso, sidabro ir bronzos medalius

Š.m. rugsėjo 10-13 d. Vilniuje “Karolinos” viešbutyje vyko Lietuvos šachmatų supermaratonas – visų amžiaus grupių jaunių greitųjų ir žaibo šachmatų varžybos. Triženklis skaičius šalies jaunųjų talentų dėl aukščiausių vietų kovojo su bendraamžiais ir išsidalino medalius. Per keturias dienas iš viso buvo sužaisti 4 Lietuvos čempionatai.

Visuose keturiuose čempionatuose savo jėgas išbandė bei dėl medalių kovojo ir vienuolikametis Šiaulių krašto žydų bendruomenės narys Daniel Šer, kuris po šio Lietuvos šachmatų supermaratono namo grįžo su iškovotais visų spalvų (aukso, sidabro ir bronzos) medaliais bei 2 taurėm.

Sveikiname Daniel Šer su pergale!!!

Skaityti plačiau
Švenčionyse, spalio 18 d. parke prie Menoros pagerbkime ir prisiminkime  čia gyvenusią gausią žydų bendruomenę (pakeistas anksčiau skelbtas laikas)

Švenčionyse, spalio 18 d. parke prie Menoros pagerbkime ir prisiminkime  čia gyvenusią gausią žydų bendruomenę (pakeistas anksčiau skelbtas laikas)

Jau tapo tradicija,  spalio mėnesį sekmadienį susitikti  Švenčionyse, parke prie Menoros   pagerbti ir prisiminti  Švenčionyse  gyvenusią gausią žydų bendruomenę, puoselėjusią savitą kultūrą, tradicijas bei tragišką šios tautos likimą. Šį kartą kviečiame atvykti spalio 18d.

Maloniai kviečiame visus  atvykti į Holokausto aukų  minėjimą  Švenčionių miesto parke prie paminklinės Menoros simbolizuojančios Švenčionių Geto ribą. 2020 m. spalio 18 d. 11.00 val.

Renginio pradžia 11.00 val.

11.30 val. Švenčionių kultūros centre filmo „Žydų tauta-Švenčionių krašto istorijos dalis“ premjera. Filme pasakojama Švenčionių krašto žydų istorija, jos pažinimą perteikiančius įvykius ir žmones.

12.00 val. Švenčionių kultūros centre pristatoma Icchako Arado Izraelio ginkluotųjų pajėgų brigados generolo, gimusio Švenčionyse, knyga „Iš mirties slėnio į Siono kalną“

13.30 val. Švenčionėliuose prie Švenčionių apskrities žydų nužudymo vietos, aukų pagerbimas Platumų kaime, Švenčionėlių seniūnijoje.

Pagarbiai  Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro

Susitikimas su knyga Matilda Olkinaitė

Susitikimas su knyga Matilda Olkinaitė

„Atrakintas dienoraštis” – tai pirmą kartą iš užmaršties iškylanti poetės kūrybos visuma. Knygą sudaro Matildos dienoraštis, eilėraščiai ir mažoji proza, biografinė medžiaga ir nuotraukos, surinktos iš įvairių valstybinių ir asmeninių archyvų. Kūrybos publikacijas lydi sudarytojo Mindaugo Kvietkausko įvadinis straipsnis, Irenos Veisaitės palydimasis žodis, rašytojos Laimos Vincės esė „Nutildyta mūza”. .

Irena Veisaitė knygoje pasakoja apie Matildos kūrybos atradimą ir išgelbėjimą: „Kai man į rankas pateko Matildos eilėraščių sąsiuvinis, tiesiog fiziškai pajutau: turiu suteikti jai balsą, kad išgirstų kiti. Perskaičiusi jos eilėraščius, supratau, kad ji labai daug ką nujautė ir norėjo būti išgirsta, kalbėti „minioms ir tautoms”.