Dėl Vilniaus Choralinės sinagogos kantoriaus veiklos
Kantorius arba chazanas – pagrindinis sinagogoje maldų giedotojas. Vilniaus Choralinėje sinagogoje giedojo žinomi kantoriai: Mordechajus Geršmanas, Noach Zeludkovsky, Abraomas Bernšteinas, Elias Zaludkowsky. 2002 m. sinagogoje giedojo ir žinomas pasaulyje kantorius Josef Malovani. Jis išrinktas ir mūsų sinagogos garbės kantoriumi.
Nuo 2008 metų sinagogoje dirba originalus ir ypatinas kantorius Šmuel Jatom – žinomas ir Lietuvos žydų bendruomenėse, į kurias nuolat ir kviečiamas. Jis yra vienintelis profesionalus kantorius Lietuvoje.
Šiomis dienomis koronavirusu užsikrečia kasdien jau šimtai žmonių, nustatomi vis nauji susirgimų atvejai.
Vilniaus sinagogoje pandemijos metu nustatyti pakankamai griežti reikalavimai, kuriuos ir rekomenduoja LR vyriausybė: visiems minjano nariams matuojama temperatūra, naudojamos kaukės, dezinfekuojami sinagogos suolai skirti maldai, durų rankenos, nuolat vėdinama salė.
Toros skaitymas vyksta Bimoje – paaukštinimas skirtas tik Toros skaitymui.Tai maža erdvė, kur sunkiai telpa vienu metu 4 maldininkai: kantorius, 2 minjano nariai sekantys, kad skaitant Toros ištrauką nebūtų padaryta klaidų ir pakviestasis, kuris perskaito palaiminimo žodžius. Visi gali būti su kaukėmis, kantoriui tai daryti sunku – jo skaitomi maldos žodžiai turi būti girdimi visiems esantiems sinagogoje.
Šiomis dienomis sinagogos valdybos posėdyje nutarta rekomenduoti kantoriui laikinai nevažinėti į regioninių žydų bendruomenių renginius.
Minjano vardu, atsiprašome šių bendruomenių, kad jų svarbių renginių metu negalės dalyvauti Vilniaus Choralinės sinagogos kantorius.
Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas Simas Levinas
Didžiosios žydų rudens šventės Kauno bendruomenėje
Žydai rudenį švenčia Sukkot šventę, kuri be kitų savo prasmių kalba mums ir apie kelionę – fizinę ir dvasinę.
Praėjusią savaitę teko leistis į dvi keliones, fiziškai netolimas, bet suteikusias daugybę emocijų, minčių ir įspūdžių, tų kelionių palydovų dėka leidusias pasukti laiko ratą atgal ir pajusti gyvą praeities pulsavimą.
Pirmoji kelionė buvo į Kalvariją, tą, kuri netoli Marijampolės, ir kurioje, gėda pasakyti, lankiausi pirmą kartą. O paskatino į ją nuvykti Ingrida Vilkienė, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų Lietuvoje nusikaltimams įvertinti švietimo programų koordinatorė, daug pasakojusi apie tenykščius žmones ir jų nuveiktus darbus.
Bet tai, ką pamačiau, ką pažinau atvykęs, pranoko lūkesčius. Pirmiausia sužavėjo žmonės, su kuriais susitikome, būtinai turiu juos visus paminėti! Tai: daug šviesių, jaunų veidų – Kalvarijos gimnazijos moksleiviai, šios gimnazijos istorijos mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Arūnė Vaičiūnaitė-Levuškinienė , daugelio veiklų varikliukas, ir jos Tolerancijos ugdymo centro komanda: Daura Jonylienė – istorjos mokytoja, Giedrė Guzavičienė – anglų kalbos mokytoja, Vilma Bernatonytė – lietuvių kalbos mokytoja ir Ina Šatienė – bibliotekos vedėja; Kalvarijos krašto muziejaus muziejininkas ir buvęs istorijos mokytojas, neišsenkantis žinių šaltinis Alvydas Totoris; Vida Brogyte- lietuvių kalbos mokytoja; Ausma Sakalauskaitė – nepailstanti Kalvarijos kultūrininkė, įvairių projektų iniciatorė, choro “Sonantem” ir asociacijos “Skambėjimas” vadovė; Laima Karpavičienė – Kalvarijos viešosios bibliotekos direktorė ir Sigita Palionienė – bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja. Visi šie žmonės – tikri šviesuoliai, entuziastai, idealistai, pilietiški visuomenininkai, mylintys savo darbą ir neskaičiuojantys jo valandų, nuolat generuojantys įvairias idėjas ir uždegantys jomis jaunimą
Elijo metai: Vilniaus Gaono įtaka Lietuvos žydų kultūrai
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
„Pati Tora prabilo: esu išmintis, kuri rado prieglobstį Elijo sieloje, ir per jį tapau žinoma visame pasaulyje“, – šis epitafijos fragmentas, iškaltas Elijo ben Saliamono Zalmano antkapyje, puikiai atkleidžia šio išminčiaus, geriau žinomo kaip Vilniaus Gaonas, reikšmę ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio žydų kultūrai. Todėl minėdama Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė leidinių ir dokumentų parodą „Shenot Eliyahu / Elijo metai: Vilniaus Gaono įtaka Lietuvos žydų kultūrai“.
Parodoje pristatoma Vilniaus Gaono asmenybė, jo intelektinė ir pedagoginė veikla, įtaka Vilniaus žydams, jų mentalitetui ir kultūrai, eksponuojami išminčiaus gyvenimą atspindintys dokumentai, Gaono ir jo mokinių darbai. Vienas svarbiausių parodos eksponatų yra Vilniaus Gaono sinagogos pinkas (metraštis), saugomas YIVO žydų mokslinių tyrimų institute Niujorke. Šis ypatingos reikšmės rankraštis eksponuojamas pasitelkiant holograminę projekciją. Ekspozicija, parengta Nacionalinėje bibliotekoje saugomos Judaikos kolekcijos pagrindu, iliustruoja jos gausą ir įvairovę.
Paroda atidaroma spalio 20 d. (antradienį) 17.30 val. III a. atrijuje. Per atidarymo renginį įvyks ir muzikos kūrinio „Elijo skambantis trikampis“ premjera (kompozitorius Arkadijus Gotesmanas, instaliacijos autorius Grigorijus Zundelovičius). Jame naudojamos šiuolaikinės vaizdo ir garso technologijos senovinį tekstą paverčia pasakojimu, leidžiančiu susipažinti su unikaliu Gaono mąstymu. Dainuojamo senovinio teksto, trikampių muzikos, gyvo performanso, lazerių ir šviesos jungtis yra visiškai naujoviška Gaono paveldo interpretacija.
Renginyje taip pat bus pristatyta 10 eurų kolekcinė sidabro moneta, skirta Vilniaus Gaono 300-osioms gimimo metinėms. Ją tą pačią dieną (spalio 20 d.) išleidžia Lietuvos bankas (monetos grafinį projektą sukūrė dailininkai Viktorija Sideraitė-Alon, Jūratė Juozėnienė ir Albinas Šimanauskas).
Atidarymo renginyje vietų skaičius ribotas, todėl visus, norinčius artimiau susipažinti su Vilniaus Gaono asmenybe ir jo palikimu, kviečiame dalyvauti ekskursijose po parodą (informacija bus pateikta Nacionalinės bibliotekos interneto svetainėje ir „Facebook“ paskyroje). Paroda, parengta lietuvių ir anglų kalbomis, bus eksponuojama iki gruodžio 31 d. Nacionalinės bibliotekos Parodų salėje (III a.).
Parodos kuratorė Lara Lempertienė.
Parodos architektas Gediminas Akstinas.
Parodos koordinatorė Gerda Paliušytė.
Parodos dizainerė Vaida Gasiūnaitė.
Parodos architektas Gediminas Akstinas.
Parodos koordinatorė Gerda Paliušytė.
Parodos dizainerė Vaida Gasiūnaitė.
Partneriai: Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir YIVO žydų mokslinių tyrimų institutas Niujorke.
Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
Rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba
Europos žydų kongreso prezidento pareiškimas
Europos žydų kongreso prezidentas dr. Moshe Kantoras palankiai įvertino „Facebook“ sprendimą uždrausti Holokausto neigimą bei iškraipymą, taip pat ir geriau informuoti visuomenę apie Holokaustą.
“Tai jau gerokai pavėluotas, bet svarbus sprendimas”, – sakė dr. Kantoras. „Holokausto neigimas nėra teisėta diskusija ir yra naudojamas tik kaip neapykantos žydams išraiška, todėl šis sprendimas nėra apie nieką, išskyrus,- neapykantos ir antisemitizmo ribojimą“.
Dr. Kantoras, kuris taip pat yra Pasaulio Holokausto forumo fondo prezidentas, pasveikino vyriausybių, IT kompanijų ir pilietinės visuomenės sutelktas pastangas kovoti su neapykantos sąmokslo mitų platinimu internete ir Holokausto neigimu.
„Tuo metu, kai antisemitizmo daugėja, o žinių apie Holokaustą jaunimo tarpe trūksta, tai kelia nerimą. Labai svarbu, kad internetinės platformos ir toliau būtų sprendimo, o ne problemos dalimi“, – tęsė dr. Kantoras.„Tai yra klausimas, kurį jau seniai propagavo Europos žydų kongresas, ir mes dėkojame„ Facebookui “už reguliarias ir produktyvias diskusijas su mumis ir kitomis žydų organizacijomis tiek Europos, tiek pasaulio mastu“, – pareiškė dr. Kantoras.
„Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas draus platformoje Holokausto neigimą
„Facebook“ draus platformoje dalintis turiniu, kuriame propaguojamas Holokausto neigimas. Tai naujausias socialinių tinklų milžinės žingsnis ribojant prieštaringai vertinamą turinį, jai reiškiant susirūpinimą kylančiu antisemitizmu.
„Jei žmonės „Facebook“ ieškos Holokausto temos, mes juos nukreipsime į patikimus šaltinius, kad gautų tikslią informaciją“, – pirmadienį sakė „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas.
Šį pareiškimą komentuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Mes puikiai žinome, kokia yra statistika, kokie yra komentarai po žiniasklaidos straipsniais apie žydus. Nubaustų už tokius komentarus nėra. Jei nebus Facebooke antisemitinių pasisakymų, nebus ir pažeidimų. Pasakyti, kas konkrečiai neigia Holokaustą Lietuvoje yra sudėtinga. Tai nėra išsilavinę, ar aukštos kultūros žmonės, dažnai tie asmenys – pagiežingi ir savo pyktį išlieja antisemitizmu.
Labai norėtųsi, kad pakaktų pasak Marko Zuckerbergo, geriausio būdo kovoti su bloga kalba, nes tai būtų gera kalba. Tačiau yra visuotinė problema – auklėjimo problema. Gera kalba turi būti, bet tai prevencinė priemonė. Už padarytą teisės pažeidimą reikia bausti.
Jeigu mes panaikinsime priemonę, kurios būdu galima tą nusikaltimą padaryti: Facebookas nespausdins, Youtube, Instagramas nespausdins, tai ir bausti nereikės. Reiškia mes išvengsim ir teisės pažeidimo. Pagaliau atsirastų pagarba žuvusiems, atmintis, kuri liečia ne tik žydus, bet ir gelbėtojus, rizikavusius savo ir visos šeimos gyvybėmis, nukentėjusius per Holokaustą, juk jie irgi Holokausto aukos kaip ir antinacinio judėjimo aukos. Jeigu mes negalim pasitikėti žmogaus sąmoningumu ar moralumu, tai jis tiesiog neturės galimybės pasireikšti, nes jam bus panašu į grotas ant langų. Tačiau yra ir kita pusė: biznis, pinigai ir kaip mes suprantame žmogaus teises reikšti savo nuomonę.
Informacijos apie Holokaustą Lietuvoje yra daug. Žmonės, kurie domisi Holokausto tematika, informacijos gali ieškoti ir Genocido centre, be to dabar daug straipsnių skelbia istorikai, prisiminimų knygas rašė ir teberašo išgyvenę Holokaustą.
Reikia švietimo programos mokyklose apie Holokaustą, apie tai turėtų atsirasti tekstai vadovėliuose, – žydų bendruomenė kalba ir primena daug metų. Buvo sukurta net komisija prie Vyriausybės, atsakinga už švietimą ir auklėjimą, Holokausto atminimo išsaugojimą. Yra ir pasaulio organizacijos, kurios tuo rūpinasi, tačiau reikia veikti, ne tik kalbėti.
,,Icchoko Rudaševskio Vilniaus geto dienoraštis“ turi būti įtrauktas į švietimo programą. Iš kur atsiranda antisemitinės kalbos tarp vaikų? Juk jie girdi savo šeimos aplinkoje. Aš negaliu suprasti, kodėl žmonės negali suvokti, kas buvo Holokaustas? Juk Lietuvoje jis reiškia nužudytus 250 tūkstančių žydų.
Ar tai žmonių neišsiauklėjimas, nesidomėjimas, knygų neskaitymas, žemas auklėjimo lygis? Draudimas Facebooke, Youtube, Instagrame neigti Holokaustą atstoja empatiją Holokausto aukoms.
Kviečiame į Ruth Reches knygos „Holokaustą patyrusių asmenų tapatumo išgyvenimas“ pristatymą
Mieli bendruomenės nariai, draugai, kolegos,
Maloniai kviečiame Jus į Ruth Reches knygos „Holokaustą patyrusių asmenų tapatumo išgyvenimas“ pristatymą.
Renginyje dalyvauja:
Knygos autorė dr. Ruth Reches
Literatūrologė Rima Kasperionytė
VU docentas, kultūros istorikas Aurimas Švedas
M. Romerio universiteto prof. dr.Aistė Diržytė
Leidėjas, asociacijos „Slinktys“ pirmininkas Juozas Žitkauskas
Renginio moderatorius:
VDU lektorius, filosofas Algirdas Davidavičius
Renginys vyks spalio 19 dieną, 18:00 val., Beigelių krautuvėlėje, Baltojoje salėje (Pylimo g.4).
Siekiant apsaugoti save bei kitus nuo siaučiančio COVID-19 viruso, prašome vadovautis LR SAM rekomendacijomis.
Prašome pranešti apie savo dalyvavimą iki spalio 18d. el. paštu: info@lzb.lt
Klubas Ilan kviečia 7-13 metų vaikus į Žaislų muziejų
Kasdienybės didvyriai. Kviečiame į koncertą
Maloniai kviečiame į Kauno žydų bendruomenės organizuojamą koncertą, skirtą žydų gelbėtojams, Pasaulio tautų teisuoliams Danutei Čiurlionytei Zubovienei (1910 – 1995) ir Vladimirui Zubovui (1909 – 2007).
Koncertas vyks spalio 14 d., trečiadienį, 17.30 val. VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7).
Renginys nemokamas, bet BŪTINA registracija (geriausia, jei registruositės atsakydami į šį laišką).
Koncertas įtrauktas į Sugiharos savaitės programą.
Kaunas pagerbė savo žemietę Lėją Goldberg
Kaune Kęstučio g. ant namo sienos sukurta freska, pagerbianti prieš 85 metus miestą palikusią išskirtinę Izraelio poetę Lėją Goldberg. Kaunas 2022 metais taps Europos kultūros sostine. Garsinant būsimą renginį, savaitgalį mieste vyko vietos žydų paveldo šventė. Atidarymo ceremonijoje skambėjo užburianti Lėjos Goldberg poezija hebrajų kalba, kurią skaitė Kaunas 2022 ambasadorė Bella Shirin, bei atliekama muzika. Kauno medicinos universiteto studentas Shahar Berkovitz (Izraelis) atliko nuostabią L. Goldberg dainą. Dėkojame ir “Atminties biuro” programos kuratorei Daivai Citvarienei už nuoširdų darbą, išsaugojant daugiakultūrę Kauno istoriją ateities kartoms, bei dailininkui už šį nepaprastai jautrų gatvės meno kūrinį.
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Kaune gyveno daugiau nei 30 tūkstančių žydų, tai – 25% miesto gyventojų. Miestas visoje Europoje taip pat garsėjo žydų kultūros ir švietimo įstaigomis. Nacių okupacijos metu buvo sunaikinti beveik visi žydų gyventojai. Po karo Kaune gyveno apie du tūkstančius žydų.
Freska sukurta ant pastato, kuriame gyveno L.Goldberg šeima iki 1935 m. Freską sukūrė jaunas dailininkas Linas Kaziulionis, jos dydis yra 15 × 10 m. Freskoje originaliai išverstas į lietuvių kalbą Lėjos Goldberg eilėraščio „Oren“ („Pušis“) tekstas.
Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Izraelio ambasada Lietuvoje. Ambasadorius Yossefas Levy pasakė: „Jei didžioji poetė L, Goldberg, visą gyvenimą pasiilgusi šio gražaus miesto, galėtų pamatyti savo veidą gatvėje, kurioje gyveno jaunystėje, ji būtų patyrusi didžiulį džiaugsmą.“
Kaune, ant buvusios tarpukariu hebrajų gimnazijos sienos, kurioje mokėsi poetė, kabo lenta jos atminmui.
Poetės tėvai – Abraomas Goldberg ir mama Cipa( Cilia ). Prieš pirmąjį Pasaulinį karą Abraomas dirbo vyr. ekonomistų draudimo kampanijoje. Lėja gyvendama Kaune turėjo margautinę pavardę – Goldbergaitė
Karo pabaigoje, kai jie sugrįžo, Lietuvos armijos lietuvių kariai maždaug dešimt dienų kankino jos tėvą Abraomą, apkaltintą komunizmu. Lėja rašė, kad po kankinimų jos tėvas susirgo potrauminio streso sutrikimu, kuris išsivystė į psichinę ligą. Tėvas žuvo per Holokaustą Kaune.
L. Goldberg 1934 m. susituokė su žurnalistu Šimel Gensu ( gim. Rumšiškėse ). 1935 m. jie emigravo į Palestiną. 1936 m. ir jos mama Cipa emigravo į Palestiną.
Žurnalistės pažymėjimas
L. Goldberg eiles hebrajų kalba pradėjo kurti būdama dar moksleivė. Poetės eilėraščiai ir poemos pasižymi melancholija su pozityvia potekste, kūryboje atsispindi sužeistos meilės tema, meilės bei šviesos ilgesys. Jos darbai pažymėti estetiniu intelektu, besiribojančiu su modernizmu. Ji išleido 9 poezijos, 6 mokslines knygas, 2 romanus, 20 knygų vaikams, 3 pjeses ir kt. Į hebrajų kalbą išvertė nemažai lietuvių liaudies dainų: „Benamių daina“, „Išvykimas“, „Mergelės (Nuotakos) daina“, „Trys sūnūs“, „Žąsis“ ir kt. Gerai mokėdama 7 kalbas, vertė literatūros klasikos kūrinius.iš rusų L. Goldberg buvo apdovanota daugeliu premijų, tarp jų vienu garbingiausių Izraelio valstybės apdovanojimu – Izraelio premija .
Garsios poetės gabei Izraelyje sukurtas 100 šekelių banknotas
L. Goldberg išvertė daug knygų, jai priklauso Europos klasikos vertimai į hebrajų kalbą. Tarp jų yra L. Tolstojaus „Karas ir taika“ (1958), Čechovo pasakojimai (1945), Gorkio „Vaikystė“ (1943), kelios Šekspyro pjesės ir sonetai (1957), Petrarcho parinkti sonetai (1957), Ibseno „Peras Giuntas“. (1958), senoji prancūzų istorija „Aucassin and Nicolet“ (1966)
„Facebook“ draus turinį, kuriame propaguojamas Holokausto neigimas
ELTA, BNS
„Facebook“ draus platformoje dalintis turiniu, kuriame propaguojamas holokausto neigimas. Tai naujausias socialinių tinklų milžinės žingsnis ribojant prieštaringai vertinamą turinį, jai reiškiant susirūpinimą kylančiu antisemitizmu.
„Jei žmonės „Facebook“ ieškos holokausto, mes pradėsime jus nukreipinėti į patikimus šaltinius, kad gautumėte tikslią informaciją“, – pirmadienį sakė „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas.
M. Zuckerbergas teigė, kad kurį laiką „plėšėsi“ tarp žodžio laisvės apsaugojimo ir neapykantą skleidžiančio turinio ribojimo. „Nėra paprasta nubrėžti teisingas linijas tarp to, kas yra ir kas nėra priimtina, tačiau, esant dabartinei pasaulio būklei, manau, kad toks balansas tinkamas“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę „Facebook“ paskelbė pašalinsianti bet kokią grupę ar puslapį, kuris atvirai tapatinasi su sąmokslo teorija „QAnon“, kurioje laikomasi kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ir tikima, kad pasaulį valdo pedofilų satanistų grupė.
Šios taisyklės bus taikomos ir „Facebook“ valdomai platformai „Instagram“.
Socialinių tinklų milžinė taip pat paskelbė apie apribojimus tyčinei dezinformacijai apie koronavirusą ir įrašams, slopinantiems balsavimą.
Toks sprendimas priimtas Holokaustą išgyvenusiems žmonėms visame pasaulyje per šią vasarą prasidėjusią kampaniją raginant M. Zuckerbergą šalinti Holokausto neigėjų žinutes socialiniame tinkle.
Kviečiame į pėsčiųjų ekskursiją su gidu Marku Psoniku
Užuojauta
Spalio 2d. mirė Elja Butas (1954 -2020)
Lietuvos žydų bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą žmonai Laimutei ir sūnui.
Garbūs Izraelio rabinai apie saugumo priemones pandemijos laikotarpiu
Ultradoksinių bendruomenių rabinai Chaimas Kanevskis ir Geršonas Edelšteinas paskelbė eilę instrukcijų, raginančių tikinčiuosius laikytis atsargumo priemonių, susijusių su artėjančia Simchat Tora švente.
Šurmulingas šventės pobūdis ir dažnai perpildytos sinagogos nesudaro sąlygų rabinų nurodymams vykdyti. Nors rabinai teigė, kad reiktų stengtis organizuoti maldą lauke, jie nedraudė pamaldų sinagogose.
„Simchat Torah“ išsiskiria linksmais šokiais, taip pat ir ilgomis maldomis.
Šie rabinai pareiškė, kad šokantys žmonės neturėtų susikibti už rankų ir kad jie turėtų stovėti vietoje, nešokti. Laikantys Toros ritinius turėtų dezinfekuoti rankas.
Garbūs rabinai pridūrė, kad tradicinės AKAFOT, sinagogos procesijos su Toros ritiniais metu, turėtų būti sutrumpintos ir kad žmonės neturėtų tiesiogiai bučiuoti ritinių, kaip yra tradiciškai daroma, todėl tai daryti reikia per savo talitą.
Jie taip pat teigė, kad tikintieji šventės metu turėtų būti kuo toliau vienas nuo kito ir dėvėti kaukes.
Užuot kvietus kiekvieną žmogų laiminti Torą, galima pakviesti tik 10 vyrų.
Padėka Kauno miesto savivaldybei
Skubame padėkoti Kauno miesto savivaldybei už itin operatyviai, tiesiog netikėtai greitai atstatytą vandalų išniekintą stelą nužudytiems Petrašiūnų žydams atminti. Apie tai mus šįvakar informavo ir nuotraukas atsiuntė Kauno vicemeras Mantas Jurgutis.
Taip pat dėkojame Šaulių sąjungai už palaikymą, dalinamės jų vadovo laišku:
Gerbiamas p. Gerca Žakaii,
Apgailestaujame dėl vandališko išpuolio Energetikų gatvėje ir smerkiame nepateisinamus chuliganų, kurių tikslas suardyti Lietuvoje gyvenančių tautų santarvę, veiksmus.
„Lietuva, Tėvyne mūsų…“ – tie žodžiai skamba Lietuvoje gyvenančių lietuvių, žydų, lenkų, baltarusių, rusų, ukrainiečių ir kitų tautybių žmonių lūpose ir visi esame vienos valstybės vaikai.
Pagarbiai,
plk. Albertas DAPKUS
Lietuvos šaulių sąjungos vadas
Klubas Ilan kviečia į Simchat Tora šventę
Kviečiame švęsti Simchat Tora
B”H
Kai Sukkoto šventė baigiasi, švenčiama Simchat Tora (Toros džiaugsmas). Tokiu būdu pagerbiama Tora kaip svarbiausias judaizmo tekstas ir kaip relikvija, šventas objektas. Šventė mena Toros gavimą dykumoje; šis įvykis žydų bendruomenę įtvirtino kaip „Knygos tautą“.
Simchat Tora – šventė, kuri pažymi ištisus metus skaitytų savaitinių Toros skyrių ciklo pabaigą. Tą dieną mes skaitome paskutinį jos skyrių ir iš karto vėl pradedame skaityti Torą nuo pradžių.
Iš sinagogos Aron Kodešo paimamos visos ten saugomos Toros ir prasideda procesija su šokiais ir dainomis. Septynis kartus laikydami rankose Toros ritinius šokame apeidami sinagogos Bimą (paaukštinimas ant kurio ir skaitoma Tora). Visi esantys sinagogoje žmonės linksminasi.
Atrodytų keista, kad pasaulio žydai per Simchat Tora linksminasi ir šoka su Toros ritiniais. Tai siboliška. Tą diena panaikina skirtumą tarp Toros žinovų ir žydų retai ją skaitančių. Kai šokame su susuktais ritiniais prispaustais prie širdies ir jos turinys nematomas, visi esantys sinagogoje žydai susilygina ir gali džiaugtis kartu.
Simas Levin, Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas
S I M C H A T T O R A
KIDUŠAS
Š o k i a i su TORA
BARAS : GĖRIMAI VAIKAMS IR SUAUGUSIEMS
ŠEŠTADIENIS, SPALIO 10 D. 19:15 val.
Vilniaus choralinė sinagoga
Krauju sulaistyta istorija
Daiva Savickienė
Antrojo pasaulinio karo metais milijonai žmonių buvo sunaikinti vien dėl to, kad priklausė žydų tautai.
Lietuva buvo viena pirmųjų šalių, kurioje naciai pradėjo žiaurią antisemitinę politiką. Žudynės prasidėjo kone pirmomis karo dienomis ir per trumpą laiką buvo sunaikinta didžioji dalis vietos žydų bendruomenės.
Išplito kaip gaisras
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius daktaras Arūnas Bubnys sako, kad Holokaustas Lietuvoje prasidėjo vos ne kartu su nacių ir sovietų karo pradžia.
Pirmosios masinės žydų žudynės – 1941 metų birželio 24-ąją, antrąją karo dieną, Gargžduose. Čia buvo sušaudytas 201 žydas, egzekuciją vykdė Tilžės gestapo ir Klaipėdos vokiečių policininkų būriai.
Vėliau holokaustas prasidėjo ir kitose šalies vietovėse. „Pagal buvusią Lietuvos ir Vokietijos pasienio zoną Lietuvos pusėje – ir Palangoje, ir Kretingoje, ir toliau pagal sieną Tauragės, Raseinių, Vilkaviškio, Marijampolės apskrityse prasidėjo pirmosios masinės žydų žudynės“, – vardija istorikas.
Daktaro A. Bubnio teigimu, tų metų vasarą vien Tilžės gestapo būrys nužudė apie 5 500 žydų. Tačiau kraujas liejosi ir kitose vietovėse. 1941 metais nuo birželio 25-osios Kaune vykę gestapo inicijuoti pogromai truko kelias dienas. Vėliau, liepos mėnesį, prasidėjo reguliarios masinės žydų žudynės Kauno VII forte, o nuo liepos vidurio žydai sistemingai pradėti žudyti Paneriuose.
„Liepos mėnesį praktiškai visoje Lietuvoje prasidėjo Holokaustas, – konstatuoja istorikas. – Iš pradžių dažniau buvo žudomi vyrai – šeimomis dar retai, bet 1941 metų rugpjūtį prasidėjo masinės žudynės jau šeimomis. Nebuvo svarbūs nei politiniai motyvai, nei kas ką veikė sovietmečiu – ar buvo komunistai, ar kiti veikėjai.
Prasidėjo tas tikrasis žydų genocidas, kai buvo šaudoma dėl tautybės.“ Daktaro A. Bubnio pasakojimu, 1941 metų rugpjūtį ir rugsėjį atėjo mažųjų getų eilė.
Dauguma jų, kaip ir laikinųjų izoliavimo stovyklų, buvusių provincijoje, ypač apskričių centruose, kai kuriuose valsčiuose, buvo sunaikinta.
Paskutiniai tokie getai likviduoti 1941-ųjų lapkritį – Lazdijuose ir Vilkaviškyje, o gruodžio 24-ąją – Telšiuose.
„Tai buvo iš esmės paskutinis provincijoje buvęs getas, – sako A. Bubnys. – Buvo likę tik didieji getai Vilniuje, Kaune, Šiauliuose. Vienintelis iš mažesnių getų, kuris egzistavo iki 1943 metų pavasario, buvo Švenčionyse.“
Atminimo paminklas Kurganavos miške, vienoje iš trijų žudynių vietų, kur 1941-ųjų vasarą šaudyti žydai. PB ARCHYVO nuotr.
Linksma Sukkot šventė Panevėžyje
Sukkot kaip ir kasmet Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai organizavo laikydamiesi žydų tradicijų. Kieme pastatė palapinę, kad būtų pažymėta derliaus nuėmimo šventė bei prisiminta žydų kelionė, kuomet žydai klajojo po Sinajaus dykumą glausdamiesi palapinėse ir neturėdami nuolatinės gyvenamosios vietos. Kiekviena bendruomenė palapinę (sukką) stato pagal savo galimybes. Šį kartą bendruomenes pirmininkas Gennady Kofman paaiškino bendruomenės vaikams Sukkot šventės reikšmę ir prasmę. Vaikai žaidė, linksminosi, vaišinosi. Palapinėse buvo surengta šventės dalyvių fotosesija, kuri liks Panevėžio miesto žydų bendruomenės archyve ir kiekvienoje šeimoje. Bendruomenės nariai atnešė užaugintų rudens gėrybių: obuolių, cukinijų, moliūgų, vynuogių ir kitų gėrybių.
Į bendruomenės šventę atvyko Panemunėlio UDC teatras su teatralizuota kompozicija „Širdy nepasakytą žodį aš nešu“ pagal Matildos Olkinaitės biografiją. Po spektaklio kalbėjomės su artistais ir režisiere Neringa Dainiene apie knygą „Matilda Olkinaitė Atrakintas dienoraštis“. Įsiminė Matildos žodžiai spektaklio pabaigoje:
Sensacinga naujiena: legendinio kino kūrėjo Woody Alleno šaknys – Panevėžyje
DELFI.lt
Žydų kultūros paveldo specialistas ir tyrinėtojas Marius Galadauskas vos prieš keletą dienų paskelbė sensacingą naujieną – vieno ryškiausių JAV kino kūrėjo Vudžio Aleno šeimos istorija veda ne kur kitur, o tiesiai į Panevėžį.
Kino grandas Vudis Alenas, kurio tikrasis vardas yra Alanas Stiuartas Konigsbergas, gimė 1935 m. Niujorke.
Tačiau, pasak M. Galadausko, kino žvaigždės senelis Izaokas, prosenelis Šmuelis ir proprosenelis Mauša (Moiše) kilę iš Panevėžio. Visa Konigsbergų šeima yra Panevėžio – Ponevezh, kaip buvo vadinamas šis miestas Rusijos imperijos laikotarpiu, žydai.
„Įdomus ir kiek netikėtas atradimas, apie tai kažkodėl bent iki šiol neteko girdėti. Tačiau tuo atradimai ir žavi“, – sako žydų paveldo žinovas. M. Galadauskas ir pats pusiau panevėžietis. Jo tėtis ir senelis kilę iš Panevėžio. Tad nekeista, kad M. Galadauskui buvo itin smalsu, ar kino legendos šeimos pėdsakų esama miesto, kuriame pats praleido dalį vaikystės, gatvėse.
„Mano tėtis iš Panevėžio – buvusio didelio žydų miesto, mama iš Panemunės krašto, kur dauguma gyventojų irgi buvo žydai. Mano tėvai nėra žydai, tačiau visai neseniai atradau žydiškas mūsų šaknis. Todėl ši tema man buvo ir yra pati įdomiausia“, – „Sekundei“ pasakojo Marius.