Kaunas pagerbė savo žemietę Lėją Goldberg (papildyta)

Kaunas pagerbė savo žemietę Lėją Goldberg (papildyta)

 Kaune Kęstučio g. ant namo sienos sukurta freska, pagerbianti prieš 85 metus miestą palikusią išskirtinę Izraelio poetę Lėją Goldberg. Kaunas 2022 metais taps Europos kultūros sostine. Garsinant būsimą renginį, savaitgalį mieste vyko vietos žydų paveldo šventė. Atidarymo ceremonijoje skambėjo užburianti Lea Goldberg poezija hebrajų kalba, kurią skaitė Kaunas 2022 ambasadorė Bella Shirin, bei atliekama muzika. Kauno medicinos universiteto studentas Shahar Berkovitz (Izraelis) atliko nuostabią Lea Goldberg dainą. Dėkojame ir “Atminties biuro” programos kuratorei Daivai Citvarienei už nuoširdų darbą, išsaugojant daugiakultūrę Kauno istoriją ateities kartoms, bei dailininkui  už šį nepaprastai jautrų gatvės meno kūrinį.

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Kaune gyveno daugiau nei 30 tūkstančių žydų, tai – 25% miesto gyventojų. Miestas visoje Europoje taip pat garsėjo žydų kultūros ir švietimo įstaigomis. Nacių okupacijos metu buvo sunaikinti beveik visi žydų gyventojai. Po karo Kaune gyveno apie du tūkstančius žydų.

Freska  sukurta ant pastato, kuriame gyveno L.Goldberg šeima iki 1935 m. Freską sukūrė jaunas dailininkas Linas Kaziulionis, jos dydis yra 15 × 10 m. Freskoje originaliai išverstas į lietuvių kalbą Lėjos Goldberg eilėraščio „Oren“ („Pušis“) tekstas.

Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Izraelio ambasada Lietuvoje. Ambasadorius Yossefas Levy pasakė: „Jei didžioji poetė L, Goldberg, visą gyvenimą pasiilgusi šio gražaus miesto, galėtų pamatyti savo veidą gatvėje, kurioje gyveno jaunystėje, ji būtų patyrusi didžiulį džiaugsmą.“

Kaune, ant buvusios tarpukariu hebrajų gimnazijos sienos, kurioje mokėsi poetė, kabo lenta jos atminmui.

Poetės tėvai – Abraomas Goldberg ir mama Cipa( Cilia ). Prieš pirmąjį Pasaulinį karą Abraomas dirbo vyr. ekonomistų draudimo kampanijoje.

Karo pabaigoje, kai jie sugrįžo, Lietuvos armijos lietuvių kariai maždaug dešimt dienų kankino jos tėvą Abraomą, apkaltintą komunizmu. Lėja Goldberg rašė, kad po kankinimų jos tėvas susirgo potrauminio streso sutrikimu, kuris išsivystė į psichinę ligą.

L. Goldberg 1934 m. susituokė su žurnalistu Šimel Gensu ( gim. Rumšiškėse ). 1935 m. jie emigravo į Palestiną. 1936 m. ir jos  mama Cipa emigravo į Palestiną.

Žurnalistės pažymėjimas

L. Goldberg eiles hebrajų kalba pradėjo kurti būdama dar moksleivė. Poetės eilėraščiai ir poemos pasižymi melancholija su pozityvia potekste, kūryboje atsispindi sužeistos meilės tema, meilės bei šviesos ilgesys. Jos darbai pažymėti estetiniu intelektu, besiribojančiu su modernizmu. Ji išleido 9 poezijos, 6 mokslines knygas, 2 romanus, 20 knygų vaikams, 3 pjeses ir kt. Į hebrajų kalbą išvertė nemažai lietuvių liaudies dainų: „Benamių daina“, „Išvykimas“, „Mergelės (Nuotakos) daina“, „Trys sūnūs“, „Žąsis“ ir kt. Gerai mokėdama 7 kalbas, vertė literatūros klasikos kūrinius.iš rusų L. Goldberg buvo apdovanota daugeliu premijų, tarp jų vienu garbingiausių Izraelio valstybės apdovanojimu – Izraelio premija .

Garsios poetės gabei Izraelyje sukurtas  100 šekelių banknotas

L. Goldberg išvertė daug knygų, jai priklauso  Europos klasikos vertimai į hebrajų kalbą. Tarp jų yra L. Tolstojaus „Karas ir taika“ (1958), Čechovo pasakojimai (1945), Gorkio „Vaikystė“ (1943), kelios Šekspyro pjesės ir sonetai (1957), Petrarcho parinkti sonetai (1957), Ibseno „Peras Giuntas“. (1958), senoji prancūzų istorija „Aucassin and Nicolet“ (1966)