Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas priėmė Izraelio ambasadorių
Lietuvoje J. E. p. Yossi Levy. Susitikimo metu buvo pristatyti Panevėžyje įgyvendinami
projektai, aptartos bendradarbiavimo galimybės.
„Dėkoju ambasadoriui ir ambasadai už dėmesį Panevėžiui. Jau daug metų džiaugiamės
intensyviu bendradarbiavimu tarp Savivaldybės ir Izraelio ambasados. Tikiuosi, kad ir
toliau mūsų partnerystė ir su miestu partneriu Ramla, ir su ambasada tik stiprės“, – sakė
Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.
Po susitikimo Savivaldybėje ambasadorius susitiko su žydų bendruomene, lankėsi
vietose, susijusiose su žydų istorija ir atminimu – buvusiame pagrindiniame žydų
pastate – rabinate, Ješivos pastate, kur veikė aukštesnioji žydų mokykla, buvusioje
žydų gimnazijoje, Javnės mokyklos pastate, Atminimo skvere.
Primename, kad Panevėžys su Izraelio Ramlos miestu ryšius oficialiai užmezgė 2004
m., kai buvo pasirašytas bendradarbiavimo ketinimų protokolas. Buvo sutarta plėtoti
partnerystę visose ekonominio ir socialinio gyvenimo srityse. 2019 m. spalį pasirašius
bendradarbiavimo sutartį ir tapus miestais partneriais nuspręsta stiprinti abiejų miestų
ryšius mokslo, kultūros, švietimo, sporto, ekonomikos, viešojo administravimo ir
savivaldos, aplinkosaugos, turizmo srityse, dalytis gerąja patirtimi.
Tragiški Holokausto įvykiai paliko ryškius pėdsakus IX forte – Antrojo pasaulinio karo metu jis paverstas viena iš didžiausių masinių žudynių vietų nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje. 1941–1944 m. čia buvo žudomi Lietuvos ir iš kitų Europos valstybių (Austrijos, Čekoslovakijos, Lenkijos, Prancūzijos, Sovietų Sąjungos, Vokietijos) atvežti žydai.
Masinės žudynės prasidėjo 1941 m. lapkričio 25 d. Vien tądien sušaudyti 2 934 žydai. „Kauno diena“ pristato Vokietijoje gyvenančios buvusio kaunietės rašinį apie kraupius įvykius, jų atminimą ir kaltės jausmą. Jos senelių namai buvo visai šalia IX forto ir vadinamojo mirties kelio.
Minėjimas Miunchene „Pirklys Frizas Friondas (Fritz Freund), gyvenęs Miuler (Müller) gatvėje, būdamas 60 metų, buvo nužudytas Kaune. 53 metų našlė Stela Friond (Stella Freud), gimusi Politz iš Augsburgo, lapkričio 20 d. 1941 m. buvo deportuota per Miuncheną į Kauną ir lapkričio 25 d. nužudyta Kaune. 39 metų prekiautojas audiniais Leo Froindlichas (Leo Freundlich) gyvenęs Georgen gatvėje, su savo sutuoktine Hilde Freundlich, gimusia Cuns (Zuns), namų apyvokos parduotuvės savininke, buvo nužudyti Kaune.
Ta pačia pavarde 61-ų banko direktorius Leo Froindlichas (Leo Freundlich), gyvenęs su savo šeima Dres (Dress) gatvėje, kartu su savo 38 metų sutuoktine Luiza Froindlich (Luise Freundlich), gimusia Metzker (Metzger), buvo nužudyti Kaune.“ Ir t.t.
…Mes, kauniečiai, negalime apsimesti, kad tai mūsų neliečia. Kviečiu lapkričio 25 d. ar kokią kitą dieną nuvykti į tą baisųjį Kauno IX fortą ir galbūt pirmą kartą iš visos širdies pasinerti į gailesčio ir atsiprašymo maldą. Labai paprastai, bet kartu nuoširdžiai, kad tai daugiau mūsų nebeslėgtų. Ir tas prakeiksmas iki trečios ar ketvirtos kartos virstų 1000-osios kartos palaiminimu. (Mintyje turiu Biblijos Išėjimo knygos 34 skyriaus 6 ir 7 eilutes: „Esu gailestingas ir maloningas Dievas, lėtas pykti, kupinas gerumo ir ištikimybės, lydintis gerumu lig 1 000-osios kartos, atleidžiantis kaltę, nusižengimą ir nuodėmę, tačiau nepaliekantis kaltųjų be bausmės, bet baudžiantis vaikus už tėvų kaltę ir vaikų vaikus lig trečios ir ketvirtos kartos.“)
Ministras pirmininkas Naftali Bennettas per pirmąjį per kelis mėnesius įvykusį koronaviruso ministrų kabineto posėdį sakė, kad dideli susibūrimai gali būti uždrausti, jei padidės sergamumas, mokykloje bus atliekami antigenų tyrimai.
2021 m. lapkričio 23 d. Jeruzalėje 5–11 metų vaikai pirmą kartą buvo paskiepyti.
Pranešama, kad ministras pirmininkas N. Bennettas perspėjo apie galimus apribojimus siekiant sustabdyti COVID-19 užkratą per artėjančią Chanukos šventę, nes sveikatos apsaugos pareigūnai išreiškė susirūpinimą, kad vaikų sergamumas gali ir toliau didėti net ir prasidėjus visoje šalyje vykdomai 5–11 metų vaikų skiepijimo kampanijai.
Bennettas antradienio vakarą vykusiame koronaviruso vyriausybės ministrų kabineto posėdyje sakė, kad, remiantis hebrajų žiniasklaidos pranešimais, per savaitę trunkančią šventę, kuri prasideda lapkričio 28 d., gali būti uždrausti dideli susibūrimai.
„Izraelis gerai valdo pandemiją. Ketvirtosios infekcijos bangos kontrolę perėmėme neuždarinėdami įmonių ar mokyklų. Vaikų sergamumo tendencija Izraelyje kelia nerimą, užsikrėtimo lygis viršija vienetą, tačiau teigiamų testų skaičius yra stabilus“.
Minint Holokausto Lietuvoje pradžią ir Vilniaus geto įkūrimo 80-metį, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus skaitytojams pristatys unikalų liudijimą – vieno iš YIVO instituto vadovų, lingvisto Zeligo Kalmanovičiaus Vilniaus gete rašytą dienoraštį. Pirmą kartą po karo sujungtą vienoje knygoje ir išleistą atskirais leidimais lietuvių ir anglų kalbomis.
Knygos pristatyme lapkričio 24 d. 17:30 val. Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10) dalyvaus: literatūrologas, Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros docentas dr. Mindaugas Kvietkauskas, Vilniaus universiteto TPSMI profesorė dr. Violeta Davoliūtė, knygos sudarytojai dr. Stanislovas Stasiulis ir Saulė Valiūnaitė. Renginį moderuos Lietuvos istorijos instituto istorikas dr. Darius Staliūnas.
Už suteiktą dalinį finansavimą knygos leidybai Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus dėkoja: Lietuvos kultūros tarybai, Vilniaus miesto savivaldybei ir United States Commission for the Preservation of America‘s Heritage Abroad, LRT ir „ZoomTv“.
Plungės rajone, Šarnelėje įamžintas per Antrąjį pasaulinį karą žydus gelbėjusių žmonių atminimas. Pasaulio tautų teisuolių vardu pavadinta gatvė, kurioje dabar belikusi tik viena – poeto Vytauto Mačernio šeimos –sodyba. Pasak istorikų, šiame kaime buvo išgelbėta dešimtys žydų.
Paminklinis akmuo žymi kadaise čia, Šarnelės pakraštyje, buvusią sodybą, kurioje nacių okupacijos metais slėpėsi žydai. Juozapo ir Adolfinos Karpauskų palikuonis sako, kad seneliai juos slėpė net pusketvirtų metų.
„16 žydų gelbėjo, o jų gausi dar buvo šeima 10 žmonių – 2 tėvai ir 8 vaikai. Tai jau 26 žmonės. Ir dar paprastai prie tokio stambaus ūkio kokie 4 samdiniai, tai reiktų įsivaizduoti, kad kas dieną 30 žmonių“, – pasakoja Aleksandras Karpauskas.
„Kaip pati kilusi iš išgelbėtų žmonių šeimos, aš tiesiog pavydžiu Šarnelės kaimui, nes norėčiau, kad tokia pati gatvė atsirastų, kur gyveno mūsų gelbėtojai ir Veisėjuose. Nuo kur prasidėjo mūsų šeimos epopėja. Be galo stebina Lietuvos institucijų požiūris į tai, kad iki šios dienos nėra nacionalinio paminklo gelbėtojams“, – LRT TELEVIZIJAI sako Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Pasaulio tautų teisuolių vardu pavadinta gatvė – pirmoji tokia Lietuvoje. Žydų gelbėtojams atminti skverai įkurti Vilniuje ir Šiauliuose.
Lapkričio 28 d. (sekmadienį) 15 val. „Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83, Šiauliai) pirmąkart Šiauliuose Odesos teatras „LANŽERON“ (Ukraina, Charkovas) spektaklis „Mūsų kiemo TEZA“. Tai Šiaulių apskrities žydų bendruomenės ir „Laiptų galerijos“ bendras projektas, puikiai įsikomponuojantis į Chanukos šventę – lapkričio 28 d. pirmoji Chanukos diena.
Chanuka žydų šventė, skirta pergalei prieš užkariautojus graikus, siekusius primesti žydams helenų religiją II a. pr. m. erą.
Spektaklis „Mūsų kiemo TEZA“ žydų gyvenimo istorijų, kur daug juoko, linksmybių ir ypatingo Odesos humoro.
Pagrindinio vaidmens atlikėjas – Ukrainos nusipelnęs artistas Vitalijus Bondarevas. Režisierė – Galina Panibratec. Spektaklis rusų kalba.
Būtina registracija. Bilietai 7/3,5 Eur.
Laukiame Jūsų lapkričio 28 d. 15 val. „Laiptų galerijoje“, Žemaitės g. 83.
Lapkričio 21 d.Lietuvos žydų bendruomenės patalpose, Beigelių krautuvėlėje įvyko Lietuvos sporto klubo „Makabi“ ataskaitinė-rinkiminė konferencija. Į konferenciją susirinko „Makabi“ tarybos nariai, sportininkai, bei garbingi svečiai. Kaip visada labai aktyviai dalyvavo Kauno, Šiaulių, Panevėžio delegatai. Vesti susirinkimą buvo patikėta Kauno žydų bendruomenės pirmininkui Žakui Gercui.
Sveikinimo žodį tarė Lietuvos Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Pirmininkė pasidžiaugė „Makabi“ sporto klubo veikla, kuri labai svarbi visos Žydų bendruomenės veikloje, kaip sportinis ir kultūrinis judėjimas. Pirmininkė paskatino sporto klubo „Makabi“ dalyvius įsilieti į žydų bendruomenės kultūrinį gyvenimą, aktyviau dalyvauti žydų šventėse, bei puoselėti savo žydiškumo šaknis.
Lietuvos sporto klubo „Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas pristatė trijų veiklos metų pranešimą. Buvo pasidžiaugta puikiais rezultatais Europos „Makabi“ žaidynėse Budapešte, nenutrūkusia sporto klubo veikla pandemijos laikotarpiu. Kalbėta apie įvykusius puikius renginius, ypač Fun Run kasmetinį bėgimą, tikėtina ateityje tapsiantį tarptautiniu.
Makabiečiai įsiminė labai pasiteisinusį, pirmą kartą įvykusį „Makabi“ sąskrydį, kasmet rengiamus atvirus badmintono (treneris Genadij Plavin), plaukimo (trenerė Oksana Sinkevič), lauko teniso (Valentina Finkelšteinienė), šaudymo (Anatolij Kapustin) čempionatus.
Ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje buvo patvirtinta Lietuvos sporto klubo „Makabi“ taryba, kurią papildė nauji nariai.
Teigiamai įvertinta Lietuvos sporto klubo „Makabi“ prezidento Semiono Finkelšteino veikla ir naujosios tarybos bendru sutarimu, prezidentas buvo patvirtintas dar vieniems vadovavimo metams.
Prezidentas padėkojo už pasitikėjimą ir išreiškė savo laisvanorišką siūlymą ruošti pamainą į savo vietą, renkantis jauną, perspektyvų Lietuvos sporto klubo „Makabi“ lyderį.
Klubo vykdomasis direktorius, Daniel Dubrovin, pristatė Lietuvos sporto klubo „Makabi“ 2022 m. veiklos planą.
Konferencijos dalyviams buvo pristatytas naujas, įspūdingas ir jautrus, Sigito Valadkos filmas, apie Lietuvos sporto klubo istoriją, bei paskutinių metų rezultatus.
Konferencijos pabaigoje buvo apdovanoti aktyviausi ir labiausiai nusipelnę Lietuvos sporto klubo „Makabi“ sportininkai, veteranai, bei garbingi svečiai. Apdovanojimus paruošė Lietuvos Tautinis Olimpinis komitetas, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos žydų bendruomenė bei Lietuvos sporto klubas „Makabi“.
„Makabi“ ir toliau tęsia savo aktyvią sportinę veiklą, ruošdamasis pasaulinei Makabiadai Izraelyje.
Daugiataučiame Izraelyje jau 20 metų gyvenanti advokatė Viktorija Achmadiev džiaugiasi palaikanti ryšius su Lietuva. Laisvalaikiu mergina moko lietuvių vaikus hebrajų kalbos ir jaučia, jog tokiu būdu padeda jų šeimoms mažinti adaptacijos stresą, o dviem kultūroms – rasti sąlyčio taškų.
Viktorija Achmadiev jaučia, jog pagalba adaptuotis lietuvių šeimoms yra tam tikra prasme jos misija. Jos pačios tėvai atvyko gyventi į Izraelį, kai jai buvo vos 10 metų. Mergina iki šiol prisimena, kiek sunkumų kėlė prisitaikymas prie naujojo gyvenimo tempo.
Didžiausių sunkumų pradžioje kėlė bendravimas svetima kalba. Kadangi jos šeimai atvykus mokslo metai jau buvo įsibėgėję, ji negavo paprastai vaikams priklausančių kalbos kursų. „Mokykloje visi kalbėjo hebrajiškai.
Nesuprasdavau visiškai nieko, ir niekas nesuprato manęs. Pati sau susigalvojau mokymosi būdą – viską nusirašinėjau nuo lentos, o namuose kopijuodavau į atskirtą sąsiuvinį. Tai man tuo metu buvo vienintelė išeitis“, – prisimena pašnekovė.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė džiaugiasi galėdama prisidėti pristatant iš Vokietijos atkeliavusią paramą bei dovanas “Buvusių Getų Kalinių Labdaros Ir Paramos Fondo” žmonėms.
Šiandieną, rodos, reikia tiek nedaug – tik truputėlio dėmesio, sušildančio kiekvieno Senjoro širdį.
Maloniai kviečiame savanorius prisijungti prie mūsų komandos, siekiant greitai ir saugiai Senjorams pristatyti šiuos paramos paketus.
Per amžius Lietuvą kirto daugybė kelių. Istorija lėmė, kad nedidelėje mūsų šalyje apsigyveno įvairios tautinės bendrijos ir etninės grupės, jos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo ir tradicijų dalimi. Lygiai taip pat, kaip ir jų virtuvė. Kaimyninės tautos ir kultūros, skirtingos religijos, žmonių migracija stipriai formavo Lietuvos kulinarinį paveldą.
Žydai, rusai, lenkai, gudai nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų Lietuvos žemėje gyvenantys totoriai ir karaimai – visi jie ant mūsų stalo padėjo patiekalus, be kurių šiandien neįsivaizduojame savo kasdienybės.
Trijų dalių vaizdo pasakojimų ciklas „Šeimos skonių istorija“ – tai ne vien receptai, bet ir tikros istorijos. Kiekvienas susitikimas – tarsi skonių vadovėlis, kupinas nuoširdaus ir nuotaikingo pokalbio. Lietuvoje gyvenančių totorių, karaimų ir žydų tautinių bendrijų nariai kartu su konditere Sonata Šalkauskaite gamindami tradicinius patiekalus bei šeimos receptus žiūrovus kviečia į kupiną potyrių kelionę, kurios metu galima ne tik gaminti laidos svečio šeimos receptus, bet ir sužinoti daugiau apie skirtingų Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų tradicijas, papročius, ritualus, šventes bei nacionalinę virtuvę.
Trečioje ciklo „Šeimos skonių istorija“ laidoje kartu su litvakų kulinarijos paveldo puoselėtoja ir tradicinės žydų virtuvės žinove ponia Riva Portnaja kalbamės apie nuostabų Lietuvos žydų kulinarinį palikimą bei gaminame garsųjį klasikinį foršmaką – silkių kapotinį.
Šiandien ponia Riva rūpestingai, kaip tai darydavo ir jos mama, perduoda savo žinias ir patirtį jauniesiems žydams ir žydiškąja virtuve domėtis skatina visus, kurie užsuka pas ją.
„Aš labai noriu, kad žydų tautybės vaikai žinotų žydų paveldą – tikrą, – sako iš gausios žydų šeimos kilusi R. Portnaja. – Kai ką nors ruošiu, visada prisimenu namus, virtuvę, mamą, močiutę, kaip jos gamindavo, kaip viskas kvepėdavo. Tą kvapą! Kepu teiglach (tešlos rutuliukai, verdami medaus sirupe – aut. past.) ir visada matau mamą.“
„Sakoma, kad Lietuvos žydai suvalgydavo bent po vieną silkę kasdien. Būtent todėl yra galybė receptų, kaip šeimininkės tas silkes ruošdavo: ir marinuodavo, ir kapodavo, ir kepdavo. Sunku įsivaizduoti tradicinę žydų virtuvę be foršmako, į kurį, be silkės, dedami virti kiaušiniai, svogūnai, obuoliai, baltos duonos minkštimas ar džiūvėsėliai, sviestas, bulvės ir graikiniai riešutai.
Žydų virtuvėje foršmakas yra šaltas užkandis, pagamintas silkę kapojant. Senovėje tokiam patiekalui ruošti buvo naudojama žemiausios kokybės žuvis, kaip tada vadinta „surūdijusi“. Kad ir kai būtų, šis tradicinis užkandis tapo žydų nacionaliniu patiekalu, užimančiu garbingą vietą tarp kitų šventinių valgių“, – pasakoja Dovilė Rūkaitė.
Foršmakas – silkių kapotinis
2 silpnai sūdytos silkės (neišdarinėtos, su galva)
4–5 obuoliai (geriausiai tinka senovinės veislės antaniniai)
1–2 citrinos
5 kiaušiniai
3–4 svogūnai
cukraus, macų arba maltų džiūvėsėlių
Projektą iš dalies remia Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Kviečiame Jus į Kauno žydų bendruomenės organizuojamą koncertą “Gimę Kaune, išgarsėję pasaulyje: koncertas brolių Oskaro ir Hermano Minkovskių atminimui”, kuris vyks lapkričio 22 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje (E. Ožeškienės g. 12).
Koncerte skambės litvakų ir šiuolaikinių Izraelio kompozitorių kūriniai, atliekami Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas).
Apie brolius O. ir H. Minkovskius pasakos aktorius ir režisierius Aleksandras Rubinovas
Koncertą finansuoja:
Kauno m. savivaldybė
Tautinių mažumų departamentas prie LRV
Geros valios fondas
Informacinis partneris: dienraštis “Kauno diena”
Jei ketinate dalyvauti, maloniai prašome užpildyti elektroninę registracijos formą:
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė Lietuvos mokykloms dovanoja tūkstantį Icchoko Rudaševskio knygos „Vilniaus geto dienoraštis“ egzempliorių. Vakar Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vyko simbolinis dovanos įteikimo renginys, kuriame dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, knygos sudarytojas, vertėjas, buvęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas ir dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. Knygas mokykloms išplatins Nacionalinė švietimo agentūra. Simboliška, kad tai vyksta artėjant I. Rudaševskio gimtadieniui gruodžio 10 d., ši diena būtų puiki proga mokytojams ir mokiniams pasikalbėti apie šią asmenybę ir jo dienoraštį. Knyga įtraukta į lietuvių kalbos ir literatūros programą, autorius minimas ir atnaujinamoje istorijos programoje.
„Holokaustas atsirado iš to, kad dalis žmonių buvo arba blogai išsilavinę, arba lavinami kita kryptimi. Paprasčiausias dalykas žengiant Holokausto edukacijos keliu – grožinė literatūra, dažnai ji padeda kai kuriuos dalykus suprasti geriau nei istorijos vadovėliai. Juk Anos Frank dienoraštis yra skaitomas ir populiarus visame pasaulyje, tačiau ir Lietuvoje turime analogišką paauglio rašytą dienoraštį – Vilniuje gyvenusio I. Rudaševskio. Mano užduotis – padovanoti mokykloms šią knygą, o švietimo – pasakyti, kad tokių Icchokų Rudaševskių buvo milijonas“, – kalbėjo F. Kukliansky.
Ministrė J. Šiugždinienė visų mokytojų ir mokinių vardu dėkojo už didžiulį darbą, neeilinę knygą ir dovaną: „I. Rudaševskis dienoraštyje rašo ir apie švietimą, gyvendamas tame baisiame kontekste jis sakė, kad kultūra ir švietimas yra itin svarbu. Ši knyga skatina susimąstyti.“
Praeitą savaitę Nacionalinė švietimo agentūrai buvo pristatytas 1000 Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščio“ egzempliorių, kurie jau visai netrukus pasieks bene visas Lietuvos mokyklų bibliotekas. Ši knyga prisidės prie vaikų švietimo Holokausto istorijos tema, įtaigiai ir jautriai paaiškindama, kas nutiko tuo tragišku XX a. laikotarpiu.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė Lietuvos mokykloms padovanojo tūkstantį Icchoko Rudaševskio knygos „Vilniaus geto dienoraštis“ egzempliorių, kurie jau netrukus pasieks mokyklą. Simbolinę dovaną iš bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky priėmė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, o knygas mokykloms išdalins Nacionalinė švietimo agentūra.
Perdavimo ceremonijos metu F. Kukliansky pažymėjo, kad ši dovana svariai prisidės prie mokinių edukacijos Holokausto tema, nes būtent grožinė ar memuarinė literatūra įtaigiai papildo istorinius faktus ir ugdo empatiją. „Kai kalbame apie Holokaustą, vaikai supranta maždaug taip: „tai buvo kažkada kažkur“, ir aiškiai išaiškinti tampa sudėtinga. O šios knygos autorius ir herojus – vietinis, čia gyvenęs berniukas. Mūsų bendruomenės reikalas – padovanoti knygą mokykloms, o švietimo užduotis – išaiškinti, kad tokių rudaševskių buvo tūkstančiai“, – kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.
Ministrę Jurgitą Šiugždinienę, kuri jau perskaičiusi knygą, nustebino įtaigus, jautrus žodynas, penkiolikmečiui nebūdingas mąstymas. „Toje kančioje, beprasmybėje berniukui buvo itin svarbi kultūra ir švietimas. Mokymasis berniukui siejosi su prasmingos egzistencijos galimybe. Klasėje vaikams šalta, tačiau Icchokas sako, kad mokykloje linksma, o mokantis šalčio nebesijaučia. Ši knyga neabejotinai praturtina lietuvių literatūros programą. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo mokytojų, kaip jie tai sugeba pateikti vaikams. Norėčiau, kad visi vaikai perskaitytų ne tik šią knygą, bet ir apskritai kuo daugiau skaitytų“, – sakė ministrė.
Susitikimas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ministre Jurgita Šiugždiniene bei simbolinė I. Rudaševskio knygos perdavimo ceremonija buvo itin maloni. Džiaugiuosi, jog susitikime dalyvavo ir knygą išvertęs dr. Mindaugas Kvietkauskas bei iliustratorė Sigutė Chlebinskaitė, be kurių milžiniško indėlio šis taip subtiliai pateiktas liudijimas nebūtų pasiekęs mūsų.
Kultūros paveldo departamentas paskelbė žinią apie užbaigtą Alantos sinagogos tvarkybą:
Molėtų rajone, Alantos miestelyje sinagoga stovi nedidelės kalvos šlaite, kiek atitolusi nuo Ukmergės gatvės, dešinėje kelio Alanta–Molėtai pusėje. Alantos sinagoga yra išskirtinis ne tik Lietuvos, bet ir visos Rytų Europos žydų kultūros paveldo objektas. Tai viena iš septyniolikos teišlikusių, po visą Lietuvą išsibarsčiusių medinių sinagogų. Sprendžiant iš formų, spėjama, kad Alantos miestelyje išlikę maldos namai statyti XIX a. antrojoje pusėje. Alantos sinagoga – vienintelė išlikusi vientiso tūrio su vidiniais laiptais, romantizmo periodo sinagoga Lietuvoje.
Sutvarkytos Alantos sinagogos pastatas bus perduotas Molėtų rajono savivaldybės administracijai siekiant valstybės saugomą kultūros paveldo objektą pritaikyti Savivaldybės kultūros, švietimo, pažintinio turizmo (parodų, ekspozicijų rengimui, supažindinimui su sinagogos pastato ir vietos žydų bendruomenės istorija) veiklų įgyvendinimui.
Žydų bendruomenės atsiradimas Alantoje yra neištyrinėtas. 1878 m. pirmą kartą paminėtas rabinas Benyamin Gitezon (1851-1932). 1921 m. įkurta oficiali žydų bendruomenė su šešių narių valdyba. Buvo mokykla su dviem mokytojais, biblioteka hebrajų ir jidiš kalbomis, egzistavusi iki Sovietų okupacijos 1940 m
Alantos sinagogos pastatas nuosavybės teise priklauso Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei.
Pastatas sutvarkytas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto – paveldotvarkos finansavimo programos – lėšomis pagal UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ (projekto vadovė – architektė Rūta Irena Klimavičienė),projektas parengtas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės užsakymu ir dalinai jai finansuojant.
LŽB paveldosaugininko Martyno Užpelkio nuotraukos, kuriose matysite Alantos sinagogą prieš sutvarkymą ir po sutvarkymo:
Nespėjome skaičiuoti nei vaikų nei maca kneidlach – virėm, kepėm, ragavom, prašėm pakartot, plojom balabostai Rivai už įmantrius receptus ir gerą nuotaiką. Taip prabėgo ketvirtas vaikų sekmadieninės mokyklėlės užsiėmimas #KinderTiš – vaikų stalas. Nuo 8 ryto jau virė višta puode – gaminome žydišką peniciliną – arba žydišką buljoną su macos kukuliais. Skanaus ir laukiame po dviejų savaičių edukacijoje “Chanukos Strabūklas”. #BalabostaRiva
Lapkričio 10 d. Vienoje Europos žydų kongresas surengė svarbų susirinkimą, kuriame Vykdomosios tarybos nariai susirinko pirmą kartą asmeniškai nuo Covid19 pandemijos protrūkio. Jie turėjo galimybę aptarti aktualias problemas, kurios šiandien liečia žydų bendruomenes Europoje. Susirinkime dalyvavo ir LŽB pirmininkė Faina Kukliansky.
EJC prezidentas Moshe’as Kantoras padėkojo IKG garbės nariui ir EJC viceprezidentui Arieliui Muzicantui ir IKG prezidentui Oskarui Deutsch už tokį šiltą priėmimą ir įspūdingo renginių ciklo organizavimą Vienoje.
Lapkričio 9 d., dieną , vykdantieji nariai dalyvavo ceremonijoje prieš Shoah memorialą Judenplatz, siekdami paminėti 83-ąsias Kristallės nakties metines. Austrijos nacionalinės tarybos pirmininkas Wolfgangas Sobotka padėjo vainiką kartu su Izraelio diasporos reikalų ministru Nachmanu Shai, EJC pirmininku Moshe’u Kantoru ir IKG prezidentu Oskaru Deutschu. Tą pačią dieną Moshe Kantor pristatė precedento neturintį išsamų tyrimą, kuriame aprašoma, kaip nugalėti antisemitizmą.
Vykdomajame posėdyje Moshe Kantor išdėstė ateinančių mėnesių darbus ir pabrėžė, kaip svarbu šviesti jaunus žmones apie ekstremizmo ir antisemitizmo grėsmes.
Neapykanta žydams, kurią kurstė ir koordinavo Adolfo Hitlerio propagandistai, prieš 80 metų, 1938 m. lapkričio 9-os naktį inspiravo pogromą, kurį vadino “spontaniškomis antižydiškomis demonstracijomis”. Krištolinės nakties metu naciai siautėjo po Vokietijos Reichą, įskaitant Austriją ir neseniai prijungtą Sudetų kraštą Čekoslovakijoje. Jie plėšė namus, firmas ir sinagogas, nacių gaujos užpuolė žydų ligonines, vaikų namus ir pagyvenusių žmonių namus. Jie niokojo, degino, mušė, žudė. Naciai pavadino tą naktį Krištoline dėl žėrinčio stiklo šukių, pabirusių iš tūkstančių sudaužytų langų.
