
Rašytojas Etgaras Keretas: „Mes liovėmės verkti. Dabar tik šaudome…“
Empatijos jausmas ir kritinis mąstymas – Izraelio rašytojo Etgaro Kereto manymu, šie elementai visada grindė judėjiškos kultūros vertybinį pamatą. „Der Tagesspiegel“ žurnalistui Philippui Lichterbeckui jis pasakoja apie susiskaldžiusią Izraelio visuomenę, išnykusį debatų meną ir fundamentalistų cinizmą.
Pone Keretai, kalbate apie du šiuo metu vykstančius karus. Kuris iš jų yra pirmasis?
Kai kaukia sirenos, Tel Avive virš mūsų su sūnumi numušamos „Hamas“ raketos ir gatvėje vos už kelių metrų pažyra metalo nuolaužos. Arba tada, kai sėdime bunkeryje. Kai matome Gazoje žūstančius žmones. Vaikus be šalmų ir prieglobsčio. Tokiomis akimirkomis negaliu tylėti. Žmogiška norėti visa tai baigti. Jei apie tai nekalbėčiau, nebegalėčiau pažvelgti į akis savo sūnui.
Koks yra antrasis karas?
Jį Izraelio dešinieji veda prieš tokius kaip aš. Žodis „kairysis“ tapo keiksmažodžiu. Jis reiškia, kad esi išdavikas, turintis persikelti į Gazą.
Išrankusis humanizmas – virvė, ant kurios pasikars demokratija?
Per žydų šventę Peisah skirtą žydų išsivadavimui iš Egipto vergovės atminti, jauniausias sūnus prie stalo turi atsakyti į tokį tradicinį tėvo iš Hagados knygos skaitomą klausimą: „Kuo šis vakaras skiriasi nuo visų kitų vakarų?“. Tad štai, perfrazavus, būtina kelti klausimą: kuo skiriasi šis Izraelio valstybės ir „Hamas“ teroristų konfliktas nuo buvusių konfliktų?
Norint atsakyti į šį klausimą, svarbu atkreipti dėmesį į politinius procesus, kuriuos išryškino šių metų Izraelio ir „Hamas“ konfliktas. Pirma, visiškai pakito Artimųjų Rytų politinis landšaftas. Sirijoje jau treti metai vyksta pilietinis karas, nusinešęs 200 000 žmonių, tarp jų – 14 000 vaikų gyvybes. Kare dalyvauja ir ekstremistinės islamistų organizacijos, kaip antai ISIS ir „Al Qaeda“.
Irake vyksta religinių sektų šiitų ir sunitų tarpusavio skerdynės su veik puse milijono, tame tarpe – 11000 vaikų, aukų. Irako vieną miestą po kito užimantys ISIS islamistai kelia siaubą net „Hezbollah“ vadeivai Libane Nasrallah. Dešimtys tūkstančių pabėgėlių, tūkstančiai nužudytų civilių. Pagaliau JAV pradėjo ginti žudomas ISIS skerdikų krikščionių ir jazidų mažumas.

Lietuvos žydų bendruomenėje veikia vaikų stovykla ,,Anoje“
Lietuvos žydų bendruomenės patalpose Vilniuje skamba vaikų balsai. Čia –stovykla ,‚Anoje“ , hebrajų kalba žodis reiškia džiaugsmą. Nors vasarą jau vyko Dubi vaikų stovyklos gamtoje, bet pastaroji skiriasi, nuo įprastų bendruomenės stovyklų, ją paruošė žydų Socialinis centras drauge su Ikimokyklinio ugdymo įstaiga ,,Vaikystės Sodas”, specialiai vaikams, kurie nelanko klubo Dubi ar žydų vaikų darželio, -sako socialinių programų koordinatorė Diana Cadovič.
Julija Lipšic, taip pat rengusi šią stovyklą, atidžiai stebi, kad viskas būtų gerai, nes čia vaikai nuo 3 iki 5 metų. Tėvai juos atveža ryte ir pasiima 15 val. Dauguma tėvų nepriklauso bendruomenei. Pasak Julijos, pabandyta surengti stovyklą tik savaitei. Jei projektas bus sėkmingas, kitais metais galvojama ruošti ilgesnes stovyklas, gal net dieninę mokyklėlę. Yra vaikų, kurie nelanko darželio, būna su šeimos nariais, todėl jiems tokios mokyklėlės yra naudingos. Projektą remia tarptautinė organizacija JOINT.

Getas kovojo, gindamas savo tautos garbę ir orumą
Dmitrijus Gelpernas
Vėlus žiemos vakaras. Mediniai Kauno geto nameliai apgaubti tylos. Juose po sunkaus priverstinio darbo dienos miega kaliniai, dažnas gerokai sargybinių sumuštas. Prie vartų, kur rytais ir dieną viešpatauja sambrūzdis, kunkuliuoja aistros, sklinda šauksmai, dabar taip pat tylu. Palei spygliuotos vielos tvorą žirgliuoja sargybinis, o būdelėje budi vokiečių puskarininkis. Jam šiandien pasisekė: budėję žydų policininkai jam įdavė konjako butelį, ir jis su malonumu lenkia taurelę po taurelės.
Staiga prie geto vartų privažiuoja sunkvežimis. Prie vairuotojo sėdėjęs vokiečių karininkas įbėga į budėtojo būdelę ir, mosuodamas kažkokiu popieriumi, reikalauja tučtuojau pristatyti jam 30 žmonių anglies ešelonui iškrauti. Aptemdyta budėtojo smegeninė dar ne viską sumojo, bet paslaugūs žydų policininkai jau bėgioja gatve, gaudo žmones, ir – štai kokia sėkmė! – reikalingas darbininkų kiekis jau čia pat. Atvykusiam karininkui šaukiant ir žydų policininkams kartojant „šneler, šneler!“, surinkti darbininkai keliasi į sunkvežimio kėbulą. Keletas tempia kažkokius ryšulius, bet į tai niekas nekreipia dėmesio. Sunkvežimis nuvažiuoja, ir vėl įsivyrauja tyla.

Šiemet minime Dmitrijaus Gelperno 100-ąsias gimimo metines
Šiemet minime Dmitrijaus Gelperno 100-ąsias gimimo metines. Ta proga Lietuvos žydų bendruomenėje Vilniuje Pylimo 4 (I aukšto foje) surengta D.Gelpernui skirta parodėlė, kurią paruošė Polina Pailis.
D.Gelpernas 1914 rupjūčio 25 d.- 1998 liepos 17 d.
D.Gelpernas gimė Sankt-Peterburge, jo tėvas Borisas Gelpernas buvo advokatas. 1921 m. šeima grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. Baigęs Kauno vokiečių gimnaziją, pradėjo studijas Vytauto Didžiojo universiteto matematikos fakultete. Tarpukary gyvenimas suvedė jį su buvusio Lietuvos prezidento Kazio Griniaus šeima ( vokiečių okupacijos metais jis nekartą rasdavo prieglobstį jo namuose ).Sovietams okupavus Lietuvą jis pradėjo dirbti poligrafijos treste.Karui prasidėjus, D.Gelpernas ir jo artimieji mėgino evakuotis, bet nesėkmingai. 1941m. rugpjūtį buvo įkalintas Kauno gete. Metų pabaigoje gete buvo įkurta ,,Antifašistiše kamfs organizacie” – AKO ( Antifašistinė kovos organizacija ). Jos vadu tapo Chaimas Jelinas, D.Gelpernas buvo išrinktas jo pavaduotoju. Ch.Jelinui žuvus, 1944 m. tapo AKO vadu.
Po geto likvidavimo buvo išvežtas į Dachau koncentracijos stovyklą. Pasibaigus karui grįžo į Kauną, po poros metų persikėlė į Vilnių. Pradėjo spaudos darbuotojo, poligrafininko veiklą. 1954 m.neakivaizdinių būdu baigė Maskvos poligrafijos institutą. Nuo 1945 iki 1990 metų – leldyklos “Mintis” direktoriaus pavaduotojas, Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos skyriaus vedėjas. 1987 m. – vienas iš iniciatoriu įkurti Lietuvos žydų kultūros draugiją, kuri tapo Lietuvos žydų bendruomenės pagrindu, daug metų buvo jos tarybos ir valdybos narys. Buvo Lietuvos buvusių geto ir koncentracijos stovyklų sąjungos pirmininku, Tarptautinės buvusių geto kalinių sąjungos tarybos narys, Valstybinio Gaono žydų muziejaus konsultantas, vienas iš jo ekspozicijos “Katastrofa” autoriu.

Vilniaus sinagogai nebegrės griūtis
Palestina ir Izraelis – cinizmo įkaitai
Domantas Likša
Mano senelis buvo žydas. Mano mama, atsižvelgiant į kultūrinius kanonus, kurie fiktyviai lemia žmogaus identitetą, galėjo laikyti save tik pusiau žyde. Mano žydiškumas liko pakibęs ore. Kas aš – žydas, lietuvis ar du viename, šeima ir visuomenė leido rinktis pačiam. Galbūt dėl šios priežasties visuomet likdavau tik pašaliniu žydiško pasaulio stebėtoju.
Čia neatsakinėsime į klausimą, ką reiškia pasirinkimas būti lietuviu. Tačiau dabartinių įvykių akivaizdoje, atrodo, esu priverstas rinktis savo žydiškumo kontekstą.
Viešosios diskusijos dalyviai skuba vieni kitiems klijuoti kraštutinumų prisodrintas klišes. Kairuoliškų pažiūrų laisvamanis pasaulietis, simpatizuojantis akliems „Hamas“ teroristiniams išpuoliams, ar iniciatyvus sionistinės politikos sekėjas, palaikantis Izraelio nusikaltimus, šviesmečių atstumu prasilenkiančius su tarptautine teise? Vidurio, atrodo, nėra. Atrodo, kad kelti klausimus, nekultivuojant ribinių ideologinių pažiūrų, kurios nepalieka vietos dialogui ir konsensusui, yra neįmanoma. Dar daugiau – likti centre, diskusijai pasitelkti analitinius metodus ir argumentus, leidžiančius permąstyti abiejų konflikto šalių logiką, yra smerktina. Prieš akis – patetiškas B kategorijos vesterno „tu su mumis, arba prieš mus“ pasirinkimas.
Dėl laisvės kovų dalyvio statuso kreipėsi per 70 žydų gelbėtojų
Per pusantro mėnesio, kai galioja įstatymo pataisa dėl žydų gelbėtojų pripažinimo laisvės kovų dalyviais, sulaukta per 70 prašymų dėl šio statuso suteikimo.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) dokumentų rengimo grupės pirmininkas Gintaras Šidlauskas sakė, kad Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus dar gegužę jiems pateikė Lietuvoje gyvenančių žydų gelbėtojų sąrašą. Jame buvo 135 pavardės.
Registrų centro užklausus duomenų apie šiuos asmenis, paaiškėjo, kad 25 žmonės jau mirę.
„Man buvo aišku, kad ta informacija (apie priimtą įstatymo pataisą. – Red.) žmonių nepasieks. Turėdami adresus visiems jiems parašėme, kad yra priimta pataisa, kad, mūsų duomenims, jūs gelbėjote žydus, nusiuntėme atmintinę, kokius dokumentus pateikti, anketą, kurią reikia užpildyti, ir kokiu adresu atsiųsti. Per liepos mėnesį išsiuntėme 108 laiškus. Iš jų atsiliepė, pateikė dokumentus 72 asmenys“, – pasakojo G.Šidlauskas.
Tarp besikreipusiųjų devyni prašymai buvo dėl laisvės kovų dalyvių statuso suteikimo po mirties. Dėl to kreipėsi mirusiųjų vaikai.
„Apie 40 žmonių kol kas išvis neatsiliepė. Palauksime rudens ir rašysime dar kartą“, – sakė G.Šidlauskas.
Jis atkreipė dėmesį į asmenų, kurie gelbėjo žydus, gimimo metus. Šių žmonių amžius verčia kuo skubiau sutvarkyti dokumentus. Tarp besikreipusiųjų į LGGRTC yra 102 metų žydų gelbėtojas.
„Gelbėjimo procese dalyvaudavo visa šeima. Visų pirma tėvai, kurie, galima sakyti, visi jau mirę, ir vyresnio amžiaus vaikai“, – teigė G.Šidlauskas.
Įspūdžiai iš Izraelio: žydai nelinkę puikuotis – BMW ir „Mercedes“ čia retenybė
Kai Europos keliai tampa pernelyg gerai pažįstami, imi dairytis į tolimesnes šalis. Pernai atidarytas oro tiltas Vilnius-Tel Avivas sugundė nebrangia galimybe aplankyti garsiąją Izraelio žemę.
Keli šimtai litų, beveik keturios valandos ore ir pamiršti šaltą Vilniaus orą. Išlipęs šiltą vasarišką vakarą Ben Guriono oro uoste Tel Avive išsyk suvoki, kad tai jau ne Europa. Kad patekai svetur, išduoda lėtai slenkanti eilė prie pasų kontrolės. Pareigūnai dažnai paklausia, kur, ko ir kaip keliausi. Mandagus, paprastas pasienio formalumas.
Patekęs į Izraelio žemę išsyk ieškau vietinės automobilių nuomos kompanijos Eldan. Angliškai pradėtą pokalbį su simpatiška izraeliete baigiame rusiškai. Ilgainiui suprasiu, kad ši kalba yra bene antra pagal populiarumą po anglų ir kad angliškai nemokantis tėvynainis šioje šalyje neprapuls. Eldan nuomos kompaniją rekomendavo Lietuvos diplomatai. Kainos – geros, servisas – taip pat. Buvau užsisakęs pigiausią mažą mašiniuką – man už 450 litų savaitei buvo pasiūlyta Fiat Panda. Bolidas ne itin patrauklus savaitės kelionei, bet norėdamas mažinti kelionės biudžetą pamaniau, kad kadaise ir su žiguliais daug esame apkeliavę.
JAV profesorius: Lietuva turėtų sekti žydų pavyzdžiu
Putinas sako, kad Amerika sugriovė gerus abiejų šalių santykius. Ką manote apie ligšiolinius JAV ir Rusijos santykius?
Lengva jam mus kaltinti. Rusijos šnipinėjimas JAV ir NATO jau viršijo Šaltojo karo laikus. Tai nepanašu į draugystę. Mes bandėme draugauti su Rusija, nors ji nenorėjo būti mūsų drauge. Tik mes turėjome bendrauti su tais, kurie tuo metu kontroliavo aparatą.

Klaipėdos bendruomenės kolektyvinė malda už Izraelį
Klaipėdos žydų bendruomenė susirinko į Izraelio palaikymo akciją. Atėjo šeimomis, susirinko ir vaikai, kurie atnešė savo piešinius. Bendruomenės nariai kalbėjo, kad jie tvirtai remia Izraelio valstybės sprendimą gintis nuo teroristinės organizacijos Hamas sukeltų karinių veiksmų ir raketų atakų, nukreiptų į Izraelio miestus. Visi susirinkusieji kartu meldėsi už Izraelį ir jo armiją CAAL . Žmones aukojo pinigus sunkiai sužeistam CAAL kareiviui, buvusiam klaipėdiečiu, Eduardui Zigeliui.
Izraelio premjeras: JT legitimizuoja teroristines organizacijas
BNS
Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu trečiadienį užsipuolė Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybą (UNHRC), kaltindamas ją pastangomis suteikti legitimumą teroristų organizacijoms.
Taip premjeras reagavo į pranešimą, kad UNHRC atlieka tyrimą dėl numanomų Izraelio valstybės karo nusikaltimų Gazos Ruože.
„UNHRC suteikia legitimumą žudikiškoms teroro organizacijoms, tokioms kaip „Hamas“ ir „Daash“ („Islamo valstybė“), – sakė jis, kaltindamas šią instituciją, kad ji pro pirštus žiūri į kitur Artimuosiuose Rytuose vykdomas žudynes, tačiau tiria Izraelio veiksmus ginantis nuo raketų atakų iš Gazos Ruožo.
Atsakydamas į B.Netanyahu kaltinimus, 47 nares turinčios UNHRC atstovas pareiškė, jog praėjusį mėnesį pradėto tyrimo taikiklyje bus abi konflikto Gazos Ruože pusės.
„Rezoliucijoje dėl Tyrimo komisijos įkūrimo aiškiai nurodoma, kad ji tirs visus tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinių įstatymų pažeidimus nuo dabartinės karinės operacijos pradžios birželio viduryje“, – naujienų agentūrai AFP sakė Rolando Gomezas.
Prieš kelias dienas UNHRC paskyrė kanadietį tarptautinės teisės ekspertą Williamą Schabasą vadovauti tyrimui dėl veiksmų Gazos Ruože, o tas žingsnis išprovokavo Izraelio įtūžį. Izraeliečiai kaltina W.Schabasą šališkumu.
Jonathanas Sacksas. Kai tikintieji nebesugeba gyventi kartu
Tragiškiems įvykiams Irake dominuojant žiniasklaidos antraštėse, kartais pravartu žengti žingsnį atgalios nuo šios dienos įvykių ir pažvelgti į tai, kas vyksta, iš istorijos perspektyvos, birželio 20 dienos rašinyje teigia rabinas Jonathanas Sacksas.
Tai, kas šiandien vyksta Sirijoje, Irake ir kitur, bent jau iš dalies yra ilgalaikio konflikto islamo viduje tarp sunitų ir šiitų atšakų šiame didžiame tikėjime atsinaujinimas. Jei mes pažvelgsime atgalios į istoriją, pamatysime panašius konfliktus ir kitose didžiose monoteistinėse religijose – judaizme ir krikščionybėje.
Judaizme tai nutiko pirmajame mūsų eros amžiuje. Žydai Izraelyje buvo labai susiskaldę. Būta fariziejų, sadukiejų, esenų. Žmonės ginčijosi, koks turi būti atsakas Romos imperijai, kuri to nenorintiems gyventojams siekė primesti svetimas vertybes. Būta nuosaikiųjų fanatikų. Net tarp fanatikų būta radikalų.
Skaitykite bernardinai.lt

Mazel tov!
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina su jubiliejiniu gimtadieniu Mišą Jakobą, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorių. Linkime jums, mielas Miša, įgyvendinti savo užmojį – įrengti Vilniuje ateities mokyklą ir nepaliauti didžiuotis savo svajone, naujausiom tehnologijom įrengta XXI amžiaus mokykla, kurioje mokysis mūsų bendruomenės vaikai.
Mazel Tov!

Užjaučiame Izraelio prezidentą Shimoną Peresą, mirus jo puseserei
Antradienį mirė Holivudo aktorė Lauren Bacall. Jai buvo 89 metai, praneša CNN. Aktorės gyvybė užgeso Niujorke, jos namuose.
„Su dideliu liūdesiu, tačiau ir su dideliu dėkingumu už jos nepaprastą gyvenimą patvirtiname, kad Lauren Bacall mirė“, – sakoma trumpame „Humphrey Bogart Estate“ pareiškime „Twitter“.
JAV žiniasklaida pranešė, kad L.Bacall mirė antradienį ryte patyrusi insultą savo namuose Niujorke.

Ypatingas darželis Vilniuje, į kurį niekada neateina Kalėdų Senelis
Nors Vilniuje yra beveik pusšimtis tautinių mažumų darželių, apie juos žiniasklaida rašo nedažnai. Gerokai daugiau dėmesio sulaukia tautinių mažumų mokyklos, tuo tarpu ikimokyklinio ugdymo klausimai retai patenka į viešąjį diskursą. Taigi, nedaug kas žino, jog nedidelėse, tačiau jaukiose patalpose Jasinskio gatvėje yra įsikūręs vienintelis Lietuvoje žydų vaikų darželis „Salvija”, šiemet švenčiantis dvidešimt penktąsias įkūrimo metines.
Tėvai tradicijų mokosi iš vaikų
Žydų vaikų darželis neatsitiktinai vadinasi „Salvija”. Kaip paaiškina darželio direktorė Margarita Koževatova, salvija yra gėlė, turinti menoros – septynšakės žvakidės formą. Žydai tiki, kad šios gėlės pavyzdžiu buvo sukurta pirmosios šventyklos žvakidė. Šiandien menora yra vienas pagrindinių žydų tautos ir religijos simbolių – ji atvaizduojama net Izraelio herbe.
Prancūzai nemato bėdų dėl Mirtis Žydams kaimelio
Įsiutę aktyvistai, kovojantys prieš antisemitizmą, pareikalavo, kad Prancūzijos kaimelis Mirtis Žydams (pranc. La Mort aux Juifs) kuo greičiau pakeistų savo pavadinimą, pasakoja „Daily Mail“.
Tarptautiniu mastu gerai žinoma žydų interesų grupė „Simono Wiesenthalio centras“ neseniai išsiuntė laišką Prancūzijos vidaus reikalų ministrui. Jame grupės nariai pasiskundė, kad kaimelio pavadinimas yra tiesioginė antisemitizmo išraiška.
Žydų interesų gynėjai teigia esą priblokšti, kad miestelis tokiu pavadinimu gyvuoja iki šiol, o valstybės valdžia nesiima jokių veiksmų.
Mazel tov! Operos solistas Rafailas Karpis tapo tėvu
Operos solistas Rafailas Karpis tapo tėvu, jo žmona Diana Karpė pagimdė mergaitę, praneša Žmonės.lt. Džiugią naujieną patvirtino pats Rafailas.
Labai džiaugiamės, kad sulaukėme dukters. Toliau gyvensime ir stengsimės kažkaip suvokti tėvystę ir prisiimti atsakomybę už tą vaikelį. Dabar mano galvoje – daug minčių apie tėvystės kelią“, – Žmonės.lt sakė R.Karpis.

Šeši Josifo Brodskio patarimai, kuriuos derėtų išgirsti kiekvienam
Keletas paprastų Nobelio premijos laureato, poeto Josifo Brodskio (1940–1996) patarimų, kuriuos verta perskaityti kiekvienam, norinčiam šiek tiek palengvinti sau gyvenimą.
Ištrauka iš žymiosios Josifo Brodskio kalbos stadione 1988 metų gruodį, pasakytos Mičigano universiteto absolventams. Tuo metu kritikai ir kiti protingi žmonės laikė šią kalbą „netinkama“, „politiškai nekorektiška“, kai kas net joje sugebėjo įžvelgti rasizmą. Tačiau Brodskio žodis yra daugiau nei prietarai, laikas ir erdvė.
I. Susitelkite ties savo kalbos tikslumu
Stenkitės plėsti savąjį žodyną ir prižiūrėti jį taip, kaip prižiūrite savo banko sąskaitą. Skirkite jai daug dėmesio ir stenkitės didinti dividendus.
Šio veiksmo tikslas skirtas ne jūsų iškalbai miegamajame gerinti, profesinei sėkmei siekti ir netgi ne tapsmui pasaulio išminčiais. Jo tikslas – suteikti jums galimybę išreikšti save kuo pilniau ir tiksliau. Žodžiu, tikslas – jūsų pusiausvyra. Nes tai, kas tinkamai neiškalbėta, neišsakyta, gali sukelti neurozę.

