Naujienos

Atidengta atminimo lenta Bliumai Kac

Atidengta atminimo lenta Bliumai Kac

Algis JAKŠTAS

Kiekvienais metais spalio mėnesio pradžioje į Švenčionių miesto parką prie paminklinės Menoros susirenka būrelis žmonių, kurie prisimena 1941-1943 m. įvykius, susijusius su šia vieta.

Šiųmetį susitikimą pradėjo Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro. Susirinkusiems pristatęs svečius, pirmininkas suteikė žodį Nalšios muziejaus istorikei Nadeždai Spiridonovienei. Paliesdama istorinių įvykių apžvalgą Švenčionyse kalbėtoja pabrėžė, kad žydų atsiradimas Lietuvoje susijęs su tragiškais įvykiais Vakarų ir Centrinėje Europoje XIX a.

„Lietuva buvo žemės ūkio kraštas, priklausęs didžiulei nepramoninei Rusijos daliai. Dauguma valstiečių buvo lietuvių, baltarusių ir lenkų tautybės, išpažinę katalikų tikėjimą. Tai daugiausia ir lėmė vietos gyventojų santykius su žydais. Lietuvio, baltarusio, lenko akimis žydas buvo gudrus ir išmintingas dėl savo įvairiapusių sugebėjimų. Žydai – tai smulkūs prekiautojai, amatininkai, keliavę iš vienos vietos į kitą, buvo labai vertinami kaip informacijos platintojai, naujienų šaltiniai. Švenčionyse tuo metu gyveno apie 4,5 tūkstančių žydų, jie įkūrė vaistažolių fabriką, turėjo miesto centre odos perdirbimo dirbtuves. Visose gamybos srityse reiškėsi žydų verslo žmonių pastangos, iniciatyva ir patyrimas.

„Vilnius Jazz“ prizas už nuopelnus Lietuvos džiazui – Arkadijui Gotesmanui

„Vilnius Jazz“ prizas už nuopelnus Lietuvos džiazui – Arkadijui Gotesmanui

Šeštadienio vakarą sostinės Rusų dramos teatre paskelbtas 12-asis festivalio „Vilnius Jazz“ laureatas – už nuopelnus Lietuvos džiazui apdovanotas perkusininkas ir kompozitorius Arkadijus Gotesmanas.

Muzikas jau tris dešimtmečius reiškiasi šalies džiazo scenoje. Jis yra ilgametis Viačeslavo Ganelino, Petro Vyšniausko, Vladimiro Tarasovo, Liudo Mockūno, Dainiaus Pulausko, Tomo Kutavičiaus partneris, muzikuoja Vilniaus džiazo orkestre, trio „ACCOsax Freeminded“, su Juozu Kuraičiu, Eugenijumi Kanevičiumi ir daugeliu kitų šalies džiazo meistrų.

Naujausia A.Gotesmano eksperimentų laboratorija – duetas su klavišininku Dmitrijum Golovanovu, audžiantis spontaniškas improvizacijas iš akustinių mušamųjų dūžių ir klavišininko melodijų bei gyvos elektronikos triukų. Prie dueto dažnai prisijungia ir poetas Rolandas Rastauskas.

Skaitykite 15min.lt

D.Grybauskaitė: Lietuvos ir Izraelio santykiai – geriausi per visą istoriją

Vilnius, spalio 15 d. (BNS). Vizito į Izraelį besirengianti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu dvišaliai santykiai yra geriausi per visą istoriją.

„Ko gero, galime pasakyti, kad turime geriausius santykius per visą pokarinę istoriją su Izraeliu“, – ketvirtadienį paskelbtame interviu LRT radijui sakė prezidentė. Į Izraelį prezidentė išvyksta sekmadienį, vizitas tęsis iki ketvirtadienio. Izraelyje taip pat lankysis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, ūkio ministras Evaldas Gustas ir energetikos ministras Rokas Masiulis.Pasak D.Grybauskaitės, Lietuvą su Izraeliu sieja interesai gynybos, kibernetinio saugumo, inovacijų, verslo srityse.

Prezidentės teigimu, jos vizitas gali turėti tarptautinį atgarsį dėl to, jog „šiame regione matome didžiulę įtampą ir konfliktus“. Vizito metu prezidentė planuoja susitikti su Izraelio ir Palestinos vadovais.„Šis regionas dabar ypač yra karštasis pasaulio taškas, kuriame būtina siekti iš abiejų pusių taikos ir mūsų buvimas tokiu įtemptu, sudėtingu laikotarpiu šiame regione taip pat rodo ir mūsų pasitikėjimą, mūsų interesą, kad net ir Lietuva, nedidelė Lietuva, galėtų mėginti daryti savo indėlį į taikos procesus visur, kur tik galima“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Pastarosiomis savaitėmis atsinaujinusi smurto banga Izraelio okupuotame Vakarų Krante ir aneksuotoje rytų Jeruzalėje paskatino nuogąstavimus, kad prasideda trečioji intifada – palestiniečių sukilimas. Lietuva ES yra viena iš tvirčiausių Izraelio rėmėjų. 2011 metais ji buvo viena iš vos 14 valstybių, balsavusių prieš Palestinos narystę Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje (UNESCO). Šiemet rugsėjį Lietuva susilaikė Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje balsuojant dėl leidimo palestiniečiams iškelti savo vėliavą prie šios organizacijos būstinės. Vėliavos iškėlimą palaikanti rezoliucija buvo priimta 119 balsų prieš aštuonis, o 45 šalys susilaikė.

Smurtas prieš civilius izraeliečius – eilinė terorizmo banga ar intifados pradžia?

Smurtas prieš civilius izraeliečius – eilinė terorizmo banga ar intifados pradžia?

Živilė Juonytė

Straipsnio autorė yra Jeruzalės Hebrajų universiteto „Izraelio studijų“ magistrantė

Artimieji Rytai – regionas, kuriame karštųjų taškų tiek daug, kad naujienos apie ten vykstantį smurtą stebina vis mažiau. Sirijos pilietinio karo ir kruvinos Islamo Valstybės ekspansijos akivaizdoje ypač nublanksta žinios apie pavienius teroristinius išpuolius regione. Vis dėlto pastarojo meto įvykiai Izraelyje – valstybėje, su Lietuva susijusia vertybiniais, istoriniais, galiausiai – litvakiškais saitais – kelia mažų mažiausiai susirūpinimą, o Izraelio viešajame diskurse aktyviai diskutuojama, kaip įvardinti augančią smurto ir teroro bangą.

Intifada – kruvinas Izraelio ir palestiniečių santykių etapas

Nors Izraelis, gynybai ir karybai skiriantis daugiau nei 5 % bendrojo vidaus produkto, sėkmingai saugo savo valstybės sienas nuo išorės grėsmių, ne mažesnį pavojų šalies stabilumui ir kasdieniam jos piliečių gyvenimui kelia priešiškai nusiteikusi palestiniečių dalis. Izraelio ir palestiniečių, 1967 m. patekusių Izraelio Valstybės kontrolėn, santykiai niekada nebuvo draugiški ir taikingi, o juodžiausiais jų laikotarpiais galima pavadinti dvi intifadas, arba palestiniečių sukilimus, vykusius atitinkamai 1987-1991(3) m. ir 2000-2004 m. ir pareikalavusius tūkstančių žmonių aukų abiejose konflikto pusėse. Šiuo metu visi Izraelio dienraščiai ir naujienų portalai svarsto, ar tai, kas vyksta šalyje, galima laikyti trečiosios intifados pradžia.

Skaityti daugiau

Sekmadienį LŽB vyks “Aleksandro Machto atminimo šachmatų turnyras”

Sekmadienį LŽB vyks “Aleksandro Machto atminimo šachmatų turnyras”

LŽB sekmadienį, spalio 18d. 11val. Pylimo g. 4 vyks “Aleksandro Machto atminimo šachmatų turnyras”. Jį organizuoja Lietuvos žydų (litvakų)bendruomenė ir elitinis šachmatų, šaškių klubas Rositsan ir Maccabi.
Borisas Rositsanas turnyro išvakarėse interviu LŽB tinklapiui sakė, kad ketina žaisti 30 žmonių. Užsakyti specialūs medaliai, skirti šiam turnyrui.
Ką mums reiškia Aleksandro Machto vardas?
B.Rositsanas:
Aleksandras Mahtas yra istorinė asmenybė, labai svarbus žmogus Lietuvos šachmatų istorijoje, ne tik žydų. Tokio žmogaus neturime teisės pamiršti, todėl tęsiame turnyrų tradiciją. Juk jis tarpukario Lietuvoje buvo 7-nis kartus Lietuvos čempionas. A. Machtas gyveno Kaune, vadovavo Žydų liaudies bankui, buvo jo direktorius, 1935 m. jis išvyko į Izraelį, ten vadovavo garsiam Leumi bankui. Niekas apie šį puikų šachmatininką sovietmečiu nerašė, nekalbėjo, neprisiminė. Esame parengę programą, skirtą Lietuvos žydams šachmatininkams. Kai metų pradžioje pristatėm knygą ,,Žydai Lietuvos šachmatų istorijoje” , LŽB pirmininkė F.Kukliansky paklausė, kodėl netęsiam šios istorijos? Noriu pasakyti, kad bendradarbiaudami su bendruomene, ruošiamės tą ir daryti. Mes rengiam du turnyrus, šis skirtas suaugusiems, bet jei ateis jauni stiprūs šachmatininkai, mes juos įtrauksim. Spalio 31d. bus turnyras Isako Vistaneckio atminimui, jame žais vaikai.

ES kamuoja antisemitizmo dvasia. Ar todėl Briuselis tyli?

Arkadijus Vinokuras

Jau dvidešimt Izraelio piliečių žuvo ar sužeisti palestiniečių peiliais. Jeruzalėje, Raananoje, Afuloje, Kiryat Gate. Kol vis tai vykstai, Izraelio gydytojai žydai Nazareto miesto narkomanų klinikoje gydo vietinius arabus narkomanus.

Tuo pat, teroristams palestiniečiams žudant civilius Izraelio gyventojus, ES bei JT greitos smerkti Izraelio gynybines operacijas palestiniečių teritorijose, tyli lyg vandens į burną prisėmę. Antisemitizmas? Deja, linkęs tuo nebeabejoti.

Be abejo, palestiniečių teroristai naudojasi savo visuomenės frustracija dėl Izraelio gyvenviečių plėtros palestiniečių teritorijose ir pastaruoju metu eskaluojamo mito neva Izraelis siekia kontroliuoti Al Aksos mečetės kompleksą. Taip pat teroristiniais veiksmais siekiama nukreipti dėmesį nuo beviltiškos palestiniečių politikų socialinės politikos, korupcijos, vyraujančios diktatūros.

Prieš korumpuotą PLO vadovybę ar Hamas fanatikus juk nepakovosi. Sunaikins vietoje. Todėl nesunku paversti palestiniečių vaikus, vaikinus ir merginas žydų žudikais. ES ir JAV žiniasklaidos galiūnams tai patinka. Nes tik taip jie gali be jokios sąžinės graužaties paversti teroristus aukomis. Antai, BBC skelbia: „Du palestiniečiai nušauti Jeruzalėje“.

Skaitykite daugiau

Kada Lietuva atsikratys  ,,žydšaudžių šalies vardo”?

Kada Lietuva atsikratys ,,žydšaudžių šalies vardo”?

Spalis 11, 2015. Švenčionių žydų bendruomenė paminėjo Holokausto aukas prie Menoros paminklo. Liūdnoje ceremonijoje dalyvavo Švenčionių miesto vadovai, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Religinės žydų bendruomenės vadovas Simas Levinas, Izraelio ambasadoriaus pavaduotojas Lietuvoje Yehuda Gidron, profesorius Dovid Katz, švenčioniškiai. Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro padėkojo visiems susirinkusiems, kurie nepaisė šaltų orų, neliko abejingi nužudytųjų atminimui. Gėles prie paminklo padėjo buvę Kauno ir Vilniaus geto kaliniai – Moisiejus Preisas ir Fania Brancovskaja. Vietinio Kraštotyros muziejaus “Nalšia” atstovė papasakojo apie Švenčionių miesto istoriją, apie žydų indėlį į miesto plėtrą, apie jų tragišką likimą per Antrąjį pasaulinį karą.

Šeduvoje atidengtas paminklas Šeduvos žydams

Šeduvoje atidengtas paminklas Šeduvos žydams

Į Šeduvą atvykę LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, LR užsienio reikalų ministerijos atstovai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, Radviliškio rajono savivaldybės atstovai, iš viso pasaulio kampelių atvykę žydai, šeduviai dalyvavo Šeduvoje gyvenusių, dirbusių, kūrusių ir čia mirusių ir sušaudytų žydų atminimo ceremonijoje ir Šeduvos žydų memorialinio fondo projekto „Prarastas Štetlas“ atidarymo iškilmėse.

Skaitykite daugiau     ir  akimirkos

Palestiniečiai Izraelyje švaistosi peiliais – subadyti aštuoni autobuso keleiviai

Palestiniečiai Izraelyje švaistosi peiliais – subadyti aštuoni autobuso keleiviai

Vienas palestinietis antradienį subadė mažiausiai aštuonis žmones viename Jeruzalės autobuse, pranešė Izraelio policija, o žiniasklaida nurodė, kad užpuolikas buvo pašautas.

Šis incidentas įvyko tuojau po to, kai kitas palestinietis peiliu „vidutiniškai sunkiai“ sužeidė vieną izraelietį sostinės Tel Avivo priemiestyje Rananoje netoli vietos autobusų stoties. Policijos paskelbtame vaizdo įraše matoma, kaip praeiviai spardo ir muša numanomą užpuoliką.

Pareigūnai nurodė, kad užpuolikas yra 22 metų palestinietis iš Rytų Jeruzalės, kuris buvo smarkiai sumuštas gyventojų ir išvežtas į ligoninę.

Skaitykite daugiau

Perrinktas Kauno bendruomenės pirmininkas G.Žakas

Perrinktas Kauno bendruomenės pirmininkas G.Žakas

2015 m. spalio 11 d. Kauno žydų bendruomenės nariai gausiai susirinko į bendruomenės ataskaitinį rinkiminį susirinkimą. Susirinkimo pradžioje KŽB pirmininkas Gercas Žakas pakvietė tylos minute pagerbti per ketverius nuo paskutinio rinkiminio susirinkimo greitai prabėgusius metus anapilin išėjusius bendruomenės narius, kurių dauguma buvo aktyviai bendruomenės gyvenime dalyvavę žmonės. Vėliau susirinkimo vairą į savo rankas perėmė Michailas Duškesas, pirmininkavęs sueigai. G. Žakas apžvelgė savo bei bendruomenės tarybos ketverių metų kadencijos veiklą, pasiekimus ir trūkumus, iškylančias problemas bei jų sprendimo būdus, aptarė ateities planus. Po pasisakymų ir diskusijų prasidėjo balsavimas KŽB pirmininko ir tarybos rinkimuose. Atidarius balsadėžę rasti 176 biuleteniai. 98 % susirinkusiųjų balsų KŽB pirmininku naujai keturių metų kadencijai buvo išrinktas Gercas Žakas. Taip pat buvo išrinkta 13 žmonių bendruomenės taryba.

Lietuvos žydų gyvenimas iki Holokausto: paroda iš Michailo Duškeso asmeninės kolekcijos

Lietuvos žydų gyvenimas iki Holokausto: paroda iš Michailo Duškeso asmeninės kolekcijos

Kaune Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje (adresas Vlado Putvinskio g. 64)vyksta Lietuvos žydų gyvenimo iki Holokausto originalių dokumentų iš Michailo Duškeso asmeninės kolekcijos demonstravimas.

Tokia išplėstinė paroda Kaune yra rodoma pirmą kartą. Ji skirta Lietuvos žydams, kurie buvo nužudyti per Holokaustą. Gausi archyvinė medžiaga, fotografijos, originalūs dokumentai, atvirlaiškiai atskleidžia XIX a. pab. – XX a. pradž. žydų gyvenimą ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Žydų veikla pristatoma per bendruomenės savitarpio pagalbos, mecenatystės, savišalpos principus. Parodoje akcentuojamos žymios asmenybės, religinės organizacijos, bankai, kontoros, kredito draugijos. Siekiant išsamaus veiklos pristatymo medžiaga stenduose suskirstyta į atskiras temas:

Kompozitoriui A.Šenderovui – Kultūros ministerijos apdovanojimas

Kompozitoriui A.Šenderovui – Kultūros ministerijos apdovanojimas

(BNS). Kultūros ministerijos aukso garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ skirtas kompozitoriui Anatolijui Šenderovui. 70-metį šiemet švenčiantį kompozitorių kultūros ministras Šarūnas Birutis apdovanojo „už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką“, pranešė ministerija.Apdovanojimas įteiktas šeštadienį per A.Šenderovo jubiliejinį koncertą Nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje.

Šeduvoje atidengtas paminklas visiems vietos žydams

Šeduvoje atidengtas paminklas visiems vietos žydams

Spalio 9 d.(BNS). Penktadienį Šeduvoje, Radviliškio rajone, atidengtas monumentas miestelyje gyvenusiems žydams.

„Šeduva gali didžiuotis ypač ilga žydų tautos istorija, prasidėjusia dar XV-ame amžiuje. Žydai čia gyveno, kūrė, vertėsi prekyba, žydų bendruomenė Šeduvoje visais laikais didelį dėmesį skyrė kultūrai ir aktyviam visuomeniniam gyvenimui“, – sakė paminklo atidarymo iškilmėse dalyvavęs premjeras Algirdas Butkevičius. Jo teigimu, šis monumentas ne tik padės atminti Šeduvos žydus, bet ir taps paskata kitiems miestams ir miesteliams sutvarkyti ir įamžinti istorines vietas ir taip pagerbti Lietuvoje gyvenusias ir mūsų šalies labui dirbusias kitas tautas.

Anot Vyriausybės pranešimo, Šeduvoje Vyriausybės vadovas taip pat apžiūrėjo sutvarkytas žydų kapines, aplankė Liaudiškių miške esančius monumentus masinių žudynių aukoms atminti. Žvejų gatvėje esančios senosios kapinės buvo apleistos: nemažai paminklų nuvirtę, užžėlę žole, krūmokšniais. Už privačias lėšas ten iškirsti krūmynai, nukasta velėna, atstatyta originali akmenų tvora, o likę senosios tvoros fragmentai – restauruoti. Kadangi kapinių teritorijoje rasta daug antkapinių paminklų nuolaužų, jos sudėtos į į Dovydo žvaigždės formos skulptūrinę kompoziciją.

Žydų atminimo įamžinimu Šeduvoje rūpinasi Šeduvos žydų memorialinis fondas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Šeduvoje žydai sudarė beveik du trečdalius iš 3 tūkst. miestelio gyventojų, per karą buvo išžudyta beveik visa vietos žydų bendruomenė.

Akimirkos Facebook’e

 

Atminties broliai

Atminties broliai

bbb

Kalba buvo sakyta Šeduvoje pristatant projektą „Dingęs štetlas“

Jūsų Ekscelencija, pone Ministre Pirmininke, gerbiams viceministre, Jūsų Ekscelencija gerbiamas Izraelio ambasadoriau p. Amir Maimon, Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai, gerbiami merai, ponia Lietuvos Žydų bendruomenės pirmininke,  ponios ir ponai, mieli ir brangūs šeduviečiai.

Norėčiau padėkoti visiems, šiandien atvykusiems į unikalaus atminties projekto atidarymą.  Jau esame pripratę, kad mūsų kaimynus ir bendrapiliečius žydus atmename, deja, tik kokių nors dažniausiai nelabai džiugių sukakčių proga. Dažniausiai, kai minime kurias nors žydų masinių žudynių metines.

Šitas projektas tik įpusėjo.  Kad žodis virstų kūnu, greta senųjų Šeduvos žydų kapinių iškils Prarasto štetlo muziejus, kuris papasakos Lietuvai ir pasauliui ne tik kaip baigėsi Šeduvos žydų istorija, bet jis papasakos, kaip ji prasidėjo, muziejus įprasmins tai, ką šiandien taip dažnai vadiname litvakų ir mažų miestelių – štetlų kultūra.  Žydų mirties ženklų yra pilna visa Lietuva, nes prieš septyniasdešimt metų ji tapo vienu didžiuliu, nors deramai ir nepažymėtu, Lietuvos žydų kapinynu. Paradoksalu, bet tik jie labiausiai ir teliudija mus, žydus, čia kadaise gyvenus.  Muziejus papasakos ne tik mūsų protėvių mirties, jis papasakos jų gyvybės ir gyvenimo istoriją. Galbūt tada ir suvoksime, ką esam praradę.

Skaitykite daugiau

LŽB darbuotojų talka Vilniaus Užupio senosiose žydų kapinėse

LŽB darbuotojų talka Vilniaus Užupio senosiose žydų kapinėse

    Spalio 8 d. LŽB darbuotojų talkoje Užupio senosiose žydų kapinėse (Olandų g.) dalyvavo mažokai talkininkų, bet jie dirbo iš peties, nešiojo nukirstus nedidelius medžius ir jų šakas. Talkininkams vadovavo Regioninio parko inspektorius kultūrologas Juozas Labokas, papasakojęs apie kapinių istoriją ir paraginęs rengti daugiau talkų, kviesti savanorius, kad per ateinančią žiemą šios vietos tvarkymo darbai galėtų tęstis. Tvarkymo darbuose dalyvauti laukiama vyrų talkininkų, nes medžius tampyti reikia daug jėgų, nuotraukose matyti, kad  ir iš pažiūros nedidelį medį panešti gali trys vyrai.

   Teritorija greta Olandų gatvėje esančių laidojimo Rūmų – senosios žydų kapinės, įtrauktos į Kultūros paveldo vertybių sąrašą. Dabartinio Pavilnių regioninio parko teritorijoje esančiose 11 ha dydžio kapinėse įvairiais skaičiavimais palaidota apie 70 000 asmenų. Vis dėlto, Vilniaus miestui istoriškai svarbios kapinės yra visiškai užžėlusios mišku. Šiuo metu jau nemažai nedidelių medžių iškirsta ir galima matyti išlikusius žydų kapinių antkapius.

Japonijoje atidaryta paroda apie  Pasaulio Tautų Teisuolį Chiune Sugihara

Japonijoje atidaryta paroda apie  Pasaulio Tautų Teisuolį Chiune Sugihara

„Drąsa prisiminti: Holokaustas 1939-1945. Anne Frank ir  Chiune Sugihara  didvyriškumas“ . Taip pavadinta paroda,   atidaryta Tokyo Metropoliteno meno centro salėje,  susilaukė didelio Japonijos ir tarptautinės bendruomenės dėmesio.

Dokumentai, nuotraukos,  Holokausto aukoms priklausę daiktai ir kiti reti  eksponatai atskleidžia skaudžią  istorinę Antrojo pasaulinio  karo metų  tikrovę ir bei žmonių, gelbėjusių žydus, didvyriškumą.

„Turime atminti Holokaustą ir milijonų nekaltų žmonių kančias, kurias liudija Anne Frank dienoraštis“, — pabrėžė Lietuvos ambasadorius Egidijus Meilūnas, sakydamas kalbą  parodos atidaryme spalio 8 dieną.

Pasakodamas Japonijoje dar nedaugeliui žinomus faktus , atskleidžiančius  dramatišką   Lietuvos karo metų istoriją, didelę  žydų bendruomenės  netektį ,  E.Meilūnas   sakė:

Izraelio ambasadorių į Švenčionis pritraukė rajono herbas su žuvelėmis

Izraelio ambasadorių į Švenčionis pritraukė rajono herbas su žuvelėmis

Galina ROMANOVA

Praėjusį ketvirtadienį, spalio 1 d., Švenčionių rajone visą dieną svečiavosi pirmasis Izraelio ambasadorius Lietuvoje (pati Izraelio ambasada atidaryta Vilniuje dar tik šiais metais, 2015 m. kovo 12 d.) Jo ekscelencija Amir Maimon su asistente Ana Maizel. Ambasadorius atvyko Švenčionių rajono savivaldybės tarybos nario Dariaus Veličkos kvietimu ir kaip ir priklauso jo rango atstovui buvo sutiktas su visa pagarba.

Oficialaus priėmimo metu Švenčionių rajono savivaldybėje meras Rimantas Klipčius, administracijos skyrių vadovai labai sąžiningai pristatė rajoną, kuo jis galėtų būti įdomus užsieniečiams – ir kaip turizmo, ir kaip abipusiai naudingo investavimo objektą.

Atvykusiam garbingam svečiui, atrodo, labiausiai rūpėjo žydų problemos: kad būtų tinkamai įvertintas jų indėlis prisidedant prie mūsų rajono ir Lietuvos ekonominio vystymosi ir klestėjimo prieškario laikotarpiu, kad čia gyvenusių ir vėliau nukentėjusių nuo tragedijos (Holokausto) žydų atminimas būtų deramai saugomas – kad žydų laidojimo vietose būtų laikomasi visų žydų tradicijų ir kad ten visada būtų ideali tvarka.

Kviečiame į talką

Kviečiame į talką

Gerbiamieji LŽB nariai,

Spalio 8 d. (šį ketvirtadienį) organizuojama LŽB darbuotojų talka Užupio senosiose žydų kapinėse (Olandų g.). Visi kviečiami aktyviai dalyvauti. Talkos pradžia – 14 val. Iš Pylimo g. 4 pajudame 13:45 (kas turime transportą minutei sustojame prie Pylimo g. 4 paimti kolegų).
Kapinėse renkamės viršutinėje stovėjimo aikštelėje (už laidojimo rūmų).
Apranga ir nuotaika darbinė. Turėti pirštines – nešiosime krūmus ir mažus medžius. Kas turite galimybę, pasirūpinkite arbata/kava ir užkandžiais sau ir savo draugui.

Apie dalyvavimą talkoje praneškite info@lzb.lt
Pagarbiai,
LŽB administracija

Prezidentė džiaugiasi skiepijamu patriotizmu Vilniaus žydų gimnazijoje

Vilnius, spalio 5 d. (BNS). Prezidentė Dalia Grybauskaitė džiaugiasi, kad Šolomo Aleichemo gimnazija, kur ugdomi Lietuvos žydų bendruomenės vaikai, skiepija lietuvišką patriotizmą.Ši mokykla taip pat svarbi, kad čia mokosi daug įvairiausių tautybių žmonių – čia yra didelė konkurencija patekti, tai – aukštos kokybės mokykla. Kaip girdėjome ir matėme šio vizito metu, vaikai ugdomi patriotiškai, Lietuvos piliečiais, ir tai labai džiugina“, – pirmadienį lankydamasi gimnazijoje žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.Šią ugdymo įstaigą aplankyti Tarptautinės mokytojo dienos proga prezidentė teigė pasirinkusi dėl jos daugiatautiškumo, taip pat dėl kartu pažymimos žydų šventės – Toros skaitymo dienos.

Prezidentė pabrėžė vertinanti, jog mokykla yra ne tik pažangi, bet ir puoselėja tautinės bendrijos tradicijas, kultūrą ir kalbą.„Ši diena yra tikrai džiaugsmo diena. Džiaugiuosi, kad ši diena šiemet sutampa ir su jūsų mokyklos džiaugsmo, su Toros skaitymo diena. Tai – keleriopa šventė mums visiems“, – sveikinimo kalboje pedagogams ir moksleiviams sakė prezidentė. Anot jos, tiksliuosiuose moksluose besispecializuojančios gimnazijos rezultatai rodo, jog absolventai yra gerai pasiruošę studijuoti technologines ir kitas tiksliąsias specialybes aukštosiose mokyklose.