Živilė Juonytė
Straipsnio autorė yra Jeruzalės Hebrajų universiteto „Izraelio studijų“ magistrantė
Artimieji Rytai – regionas, kuriame karštųjų taškų tiek daug, kad naujienos apie ten vykstantį smurtą stebina vis mažiau. Sirijos pilietinio karo ir kruvinos Islamo Valstybės ekspansijos akivaizdoje ypač nublanksta žinios apie pavienius teroristinius išpuolius regione. Vis dėlto pastarojo meto įvykiai Izraelyje – valstybėje, su Lietuva susijusia vertybiniais, istoriniais, galiausiai – litvakiškais saitais – kelia mažų mažiausiai susirūpinimą, o Izraelio viešajame diskurse aktyviai diskutuojama, kaip įvardinti augančią smurto ir teroro bangą.
Intifada – kruvinas Izraelio ir palestiniečių santykių etapas
Nors Izraelis, gynybai ir karybai skiriantis daugiau nei 5 % bendrojo vidaus produkto, sėkmingai saugo savo valstybės sienas nuo išorės grėsmių, ne mažesnį pavojų šalies stabilumui ir kasdieniam jos piliečių gyvenimui kelia priešiškai nusiteikusi palestiniečių dalis. Izraelio ir palestiniečių, 1967 m. patekusių Izraelio Valstybės kontrolėn, santykiai niekada nebuvo draugiški ir taikingi, o juodžiausiais jų laikotarpiais galima pavadinti dvi intifadas, arba palestiniečių sukilimus, vykusius atitinkamai 1987-1991(3) m. ir 2000-2004 m. ir pareikalavusius tūkstančių žmonių aukų abiejose konflikto pusėse. Šiuo metu visi Izraelio dienraščiai ir naujienų portalai svarsto, ar tai, kas vyksta šalyje, galima laikyti trečiosios intifados pradžia.