Naujienos

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje režisieriaus Valiaus Staknio vakaras – miniatiūrų parodos pristatymas

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje režisieriaus Valiaus Staknio vakaras – miniatiūrų parodos pristatymas

Lietuvos žydų bendruomenės J.Heifetzo salėje lapkričio 30 d. atidaryta Valiaus Staknio miniatiūrų paroda  ,,Laiškai”. Į iškilmingą parodos atidarymą su koncertu susirinko tikras Lietuvos elitas. Pats teatro režisierius V.Staknys sukvietė operos ir operetės teatrų žvaigždes, su kuriomis dirbo, režisuodamas spektaklius. Režisierių sveikino ir „Ilgiausių metų“ dainavo dar jaunystės H. Perelšteino „Ąžuoliukų“ karta, dabar jie visi bendraamžiai – „Ąžuolai“. Nuoširdūs sveikinimai talentingam režisieriui ir dailininkui, menininkui iš prigimties skambėjo tarp operos arijų ir dainų,. Pilna salė griaudėjo nuo bičiulių aplodismentų.

Žydų atmintis, susitepimo baimė ir trintukas gynybai

Žydų atmintis, susitepimo baimė ir trintukas gynybai

Autorė Ieva Elenbergienė

Po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžia mums įvairiomis priemonėmis „padėdavo“ nematyti ir negirdėti žydų tautos išgyvenimų. Tačiau šiandien galime kaltinti tik save, jei į istorijos paveikslą neįsileidžiame visų jos dalyvių, bijodami, kad jų liudijimai sugriaus mūsų idealizuotą praeitį ar leis suabejoti išaukštintais didvyriais.
Tačiau ar taip nemėgdžiojame režimo, iš kurio dar palyginti neseniai išsivadavome? Apie tai kalbame su kultūros istorike, Vilniaus universitete dėstančią Holokausto ir praeities politikos kursą, dr. Violeta Davoliūte.

– Norėtųsi paliesti istorines sąlygas ir priežastis, kodėl mes taip mažai žinome apie žydus pokario metais Lietuvoje?

– Pirmiausia todėl, kad buvo išnaikinta beveik visa Lietuvos žydų bendruomenė. Tie, kurie išgyveno ir išlindo iš slėptuvių, buvo sukrėsti, dažnai giliai traumuoti žmonės. Pradžioje jiems reikėjo susivokti, kas gi nutiko jų gyvenimams, artimiesiems? Ilgą laiką žmonės tiesiog ieškojo vieni kitų. Grįžo ir tie, kurie buvo iš Lietuvos pasitraukę į SSRS gilumą – jie taip pat ieškojo artimųjų, bandė rasti savo vietą naujoje visuomenėje, integruotis į egzistuojančias struktūras. Būta ir bandymų visiškai asimiliuotis – pavartę pokario spaudą pamatytume, kad, pavyzdžiui, fotografas Fligelis pasivadina Sparnaičio pavarde, Judelis Kacenbergas – Kalnaičiu ir t.t. Mano bičiulės mama, prieškariu augusi senoje litvakų šeimoje Šiauliuose, o po karo atvykusi į Vilnių studijuoti, pasakojo, jog išgirdusi mieste ką nors kalbant jidiš kalba, pereidavo į kitą gatvės pusę, nors dabar negalėtų tiksliai paaiškinti, kodėl… Manau, kad žmonės buvo sukrėsti, įbauginti, pažeminti.

7-osios litvakų dienos Londone kviečia giliau susipažinti su litvakų indėliu į pasaulio meną

7-osios litvakų dienos Londone kviečia giliau susipažinti su litvakų indėliu į pasaulio meną

2017 m.  lapkričio 29 – 30 dienomis Lietuvos ambasada ir Londono universiteto koledžas (University College London) pakvietė į tradicines Litvakų dienas Londone. Septintą kartą rengiamas Lietuvos žydų kultūrą ir paveldą pristatantis renginių ciklas šiemet kvietė pažinti litvakų menininkus, palikusius pėdsaką pasaulio meno istorijoje.

XIX – XX a. iš buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos kilusių žydų kūrybinis talentas, skleidęsis muzikoje, tapyboje, fotografijoje, literatūroje, teatre ir architektūroje, pasauliui padovanojo išskirtinių asmenybių. Smuikininkas Jaša Heifetz, dailininkas Chaim Soutine, skulptorius Jacues Lipschitz,  fotografas Alter Kacyzne – tai tik keletas aukščiausio pripažinimo pasiekusių litvakų menininkų, kurių kūryba formavo šių sričių meno istoriją, o išlikę darbai saugojami  garsiausiuose pasaulio galerijų fonduose. Dėl plačios litvakų menininkų kūrybos geografijos, apimančios JAV, Izraelį, didžiuosius Vakarų Europos miestus, 7-ųjų litvakų dienų renginių lankytojai turėjo progos supažindinti su skirtingose kultūrose ir tradicijose kūrusiais ir tebekuriančiais litvakais.

Lapkričio 30 d. Lietuvos ambasadoje Londone rengiama konferencija „The Litvak Impact on the arts“ („Litvakų indėlis į pasaulio meną”), į kurią organizatoriams pavyko pritraukti žymius akademikus, litvakiško paveldo tyrėjus iš JAV, Junginės Karalystės ir Lietuvos. Viena pagrindinių konferencijos pranešėjų – specialiai į Litvakų dienas Londone atvykusi garsi Niujorko universiteto (City University of New York) profesorė, meno istorikė Gail Levin. Kitą pagrindinį pranešimą – apie litvakų įtaką Kauno tarpukario modernizmo architektūroje – skaitė Seimo narys, ambasadorius, filosofijos mokslų daktaras Arūnas Gelūnas. Renginyje taip pat dalyvavo pripažinti žydų studijų ekspertai – Brandeis universiteto (JAV) profesorius emeritas Anthony Polonsky, litvakų kilmės Londono universiteto koledžo profesorius Michael Berkowitz, Birbecko ir Southamptono (JK) universitetų mokslininkės dr. Vivi Lachs ir dr. Claire Le Foll, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus parodų kuratorė, Vilniaus universiteto lektorė Vilma Gradinskaitė.

Klezmer muzikos atlikėjas Michael Alper

Konferencijos išvakarėse, lapkričio 29 d., Londono universiteto koledže surengtas Rytų Europos žydams (aškenaziams) būdingos Klezmer muzikos koncertas, kurio centre bus šio žanro meistras Michael Alpert. Litvakiškų šaknų turintis atlikėjas (M. Alpert tėvas kilęs iš Lietuvos, motina – iš ukrainiečių žydų šeimos) svariai prisidėjo prie šios muzikinės tradicijos atgimimo JAV praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Per savo ilgametę karjerą Michael Alpert yra koncertavęs su žymiomis grupėmis „Brave old World“, „Brothers Nazarrow“ ir kitomis, 2015 m. už gyvenimo nuopelnus atlikėjui skirtas JAV Nacionalinio paveldo draugijos apdovanojimas.

Specialiai į 7-ųjų litvakų dienų renginius atvyko Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

7-ųjų litvakų dienų organizatorių partneriai – Parkes institutas Southamptono universitete ir Lenkijos žydų studijų institutas.

 

Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai

Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai

Kupiškio tarptautinę konferenciją apie žydų pastatus ir paminklus atidarė Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė istorikė Aušra Jonušytė. Centriniuose kultūros namuose susirinkusiems svečiams buvo perskaitytas Izraelio valstybės ambasadoriaus Lietuvoje Amiro Maimono sveikinimas. Jame ambasadorius pažymėjo, kad dažnai keliauja po Lietuvą ir per savo kadencijos metus aplankė daugelį šalies savivaldybių su oficialiais ir privačiais vizitais, ir kur benuvyktų, visur aplanko vietines žydų kapines, kurių Lietuvoje yra daugiau nei du šimtai bei aplanko masines žydų žudynių vietas. Kai kurios yra gerai išsilaikiusios, kitos, deja, apverktinos būklės. Yra visiškai sunaikintų žydų kapinių, kur vienintelis akmuo težymi jų vietą. Kartais matom tik grupę antkapių, iškeltų iš kapų ir keistai sustatytų vienas šalia kito…

Apžiūrėjęs antkapius, žmogus gali  perskaityti išlikusius užrašus. Tos raidės pasakoja ištisą istoriją. Žmogaus vardas, profesija, kokio būdo buvo, metai, kuomet istorija pasibaigė…

Šiais išsakytais ambasadoriaus Amiro Maimono žodžiais ir prasideda knyga „Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai“, kurią sudarė Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė istorikė Aušra Jonušytė.

Dr. Marijos Rupeikienės ir jos vyro Antano Rupeikos pastangomis buvo surinkta didelės apimties medžiaga bei nuotraukos apie žydus, kurie gyveno Kupiškyje iki Antrojo pasaulinio karo.

Ypatingo susidomėjimo sulaukė dr. Laros Lampertienės pranešimas apie Kupiškio ir jo apylinkių žydų kapines „Akmenyse saugoma atmintis“. Konferencijos dalyviams ji paaiškino žydų paminklų reikšmę, kurie yra išlikę Lietuvoje ir dalinai Kupiškio rajone.

Pokalbis su Vilniaus Choralinės sinagogos rabinu Šolom Ber Krinsky

Pokalbis su Vilniaus Choralinės sinagogos rabinu Šolom Ber Krinsky

lzb.lt

Šolom Ber Krinsky – Vilniaus Choralinės sinagogos rabinas sako, kad susirinkusieji maldai į sinagogą meldžiasi kaip visada įprasta litvakams, nepaisant to, kad rabinas Krinsky atstovauja Chabado judaizmo srovei. Apie judaizmą kalbamės sinagogoje. 

Nuo žydų dvasinio lyderio Vilniaus Gaono laikų (1720–1797) Vilnius yra žydų kultūrinio ir politinio gyvenimo centru, žinomu kaip “Lietuvos Jeruzalė” ir kaip “Kultūros citadelė”. Rašoma, kad nuo Gaono Elijahu Ben Salomono Zalmano prasidėjo visa Lietuvos žydų dvasinė didybė. Todėl Vilniaus žydams yra svarbus Gaono atminimas. Kai kalbama apie Vilniaus litvakų tikėjimą, galvojama apie Gaono pasekėjus,mitnagedus (mitnagedai reiškia „nesutinką“). Kuo skiriasi Chabadas  nuo Gaono mitnagedų? Ar skirtumų daug?:

Žinoma, livakų religijos palikimas yra ir ortodoksų judaizmo dalis. Aš gyvenu su šeima Lietuvoje.  Litvakai ir chabadnikai – abu ortodoksų judaizmo dalis. Esu iš Bostono. Vienas rabinas iš Bostono kažkada man papasakojo, kai buvau vaikas, apie skirtumus tarp ortodoksų judaizmo: jie gali būti sefardai aškenaziai, chasidai, litvakai. Vokiečių žydai turi ypatingą judaizmo srovę. Apie ortodoksų judaizmą galima skaityti Talmude ir pasižymėti skirtingų spalvų markeriais įvairias ortodoksų sroves. Viena dalis skirta Dievo meilei, kiti tikintys turi Dievo baimę, ir tai yra tas pats judaizmas. Taigi, tik mūsų paryškinti markeriu akcentai rodys, kas mums svarbiau.

Taisyklės yra visiškai vienodos. Ortodoksų judaizmas turi taisyklių knygą, vadinamą Shulchan aruch. Nėra jokių skirtingų taisyklių. Nėra jokio skirtumo.

Visų pirma, mano motinos šeima, kilusi iš Gaono palikuonių. Jei tai tiesa, tada aš tiesioginis Gaono palikuonis.  Ortodoksų judaizmas yra vienas. 

10 Dievo įsakymų – kviečiame į paskaitą!

10 Dievo įsakymų – kviečiame į paskaitą!

Gruodžio 3 d. 15.00 val. kviečiame į paskaitą rusų kalba!
Jūs sužinosite:
10-ties Visagalio įsakymų esmę
Kokia bausmė gresia pažeidus įsakymą
Aštuonias įstatymo “NEVOK” prasmes
Kas yra žudikas judaizme
Kurio įsakymo nevykdymo pasekmės yra nepataisomos.
Apie visa tai Jums papasakos bei į Jūsų klausimus atsakys edukatorė Natalja Cheifec.
Paskaita vyks Lietuvos Žydų (litvakų) bendruomenės 2-me aukšte, konferencijų salėje.

Mūsų adresas – Pylimo g-ve, 4, Vilnius
Trukmė iki 1.5 val.
Registruokitės: >>goo.gl/RFT4TW
Paveikslas: Markas Šagalas, Vilniaus Sinagoga, the “Kloyz” of the Vilna Gaon , 1935

>>Apie renginį socialiniuose tinkluose

                                                   

                                                      Sveiki, Gerbiamieji Tėveliai,  

Kviečiame 7-17 metų vaikus ir jaunuolius į žiemos stovyklą A Mehaye 2017, praleisti žiemos atostogas nuo gruodžio 24-30 d.  turiningai ir smagiai!
Stovyklos v
ieta : Dubingiai (www.orodubingiai.lt).

Vaikų amžius : 7 – 17 metų.

Siunčiame nuorodą į registracijos formą, kurią būtina užpildyti:

Užpildžius registracijos formą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (Pylimo g. 4) pas Sofją Sirutienę (Kaplan), bus galima pasirašyti reikiamus dokumentus, pateikti užstatą, vaiko medicininę pažymą ir vaiko asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.

Išsamesnė informacija apie registraciją telefonu +37067257540 arba el. paštu: soniakaplan@mail.ru

Iki pasimatymo žiemos stovykloje !

V. D. Brennerio plakečių, medalių ir monetų parodos katalogas iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinio“

Kviečiame į Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos leidinio „V. D. Brennerio plakečių, medalių ir monetų parodos katalogas iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinio“, išleisto bendradarbiaujant su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi, pristatymą. Leidinio sudarytojas kultūrologas Jonas Nekrašius.

 

Amerikos Hebrajų Akademijos (American Hebrew Academy) atstovas kviečia į seminarą Vilniuje

Amerikos Hebrajų akademiją (American Hebrew Academy) yra žinoma kaip vienintelė tarptautinė žydų paruošiamoji mokykla – koledžas pasaulyje. Čia žydų kultūra ir papročiai yra itin puoselėjami ir vertinami visos bendruomenės.

Gruodžio 4d. šios mokyklos atstovas atvyksta į Vilnių, surengti seminarą moksleiviams ir jų tėveliams, norintiems sužinoti apie vidurinio mokslo galimybes ir stipendijas šiame koledže, įsikūrusiame Greensbore, Šiaurės Karolinoje.

Seminaras yra planuojamas: Gruodžio 4 d. 17.00 val. „Kempinski Hotel Cathedral Square Vilnius“, Universiteto g. 14, Vilnius. Trukmė: 1,5 val.

Seminaras yra nemokamas, bet būtina registracija internetu Egoperfectus – Personalizuotos edukacijos kompanija .

Daugiau informacijos apie Amerikos Hebrajų  akademiją  

 

Kviečiame į Tarptautinę Kalėdų labdaros mugę Vilniaus Rotušėje

Antradienį, lapkričio 28d. “Beigelių krautuvėlė” drauge su Izraelio ambasada Lietuvoje pristatė žydiškus skanumynus, kurie bus tradicinėje Kalėdų labdaros mugėje Vilniaus Rotušėje. Kažin kuris stendas bus gausiausias šeštadienį Rotušėje?! Laukiame jūsų Rotušėje jau šį šeštadienį gruodžio 2 d.!

Užsienio šalių ambasadų atstovai pakvies į jau 15-ąją Tarptautinę Kalėdų labdaros mugę, kurioje bus galima pamatyti bei įsigyti ambasadorių žmonų, ambasadų darbuotojų, visuomeninių organizacijų atstovų pagamintų rankdarbių, kalėdinių dekoracijų, papuošalų, saldumynų ir įvairių suvenyrų. Mugės metu surinktos lėšos bus paaukotos likimo nuskriaustiems Lietuvoje.

Jubiliejiniame renginyje gruodžio 2 d. stendus Vilniaus Rotušėje turės daugiau nei 30 diplomatinių atstovybių ir 5 tarptautinės mokyklos. Mugės metu vyks loterija, kurioje dalyviai galės laimėti vertingų prizų, vyks tradicinių šokių pasirodymai, skambės choro atliekamos šventinės dainos.

Tuo metu Rotušės aikštėje įsikurs jaukus ambasadų miestelis – maisto mugė.

Darbo laikas nuo12.00–18.00 val.

Gruodžio 3d. 13val. sekmadienį kviečiame į Lektoriumą, kuris vyks Pylimo g. 4, 306k (3 aukštas)

Tema: Valstybinis antisemitizmas dabartinėje  Rusijos Federacijoje .

Pranešėjas Vitalijus Karakorskis.

Gruodžio Litvakai. 900 metų istorijos.

Vilniaus Saulėtekio mokykla – daugiafunkcinis centras maloniai kviečia Jus į vaikų ir jaunimo projekto “LITVAKAI. 900 METŲ ISTORIJOS” renginį LAPKRIČIO 29 d. 18 val. Lietuvos rusų dramos teatre, Basanavičiaus g. 13.

Įėjimas nemokamas. Laukiame Jūsų!


Projektą finansuoja:

Lietuva inicijavo istorinį Izraelio premjero Benjamino Netanyahu vizitą į Briuselį

Lietuva inicijavo istorinį Izraelio premjero Benjamino Netanyahu vizitą į Briuselį

BNS  Lietuva inicijavo istorinį Izraelio premjero Benjamino Netanyahu vizitą į Briuselį susitikti su Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrais, antradienį patvirtino diplomatai.
„Lietuva inicijavo, kad Užsienio reikalų tarybos metu gruodžio 11 dieną įvyktų ES užsienio reikalų ministrų susitikimas su Izraelio premjeru“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė. Lietuva pastarąjį dešimtmetį tapo viena iš didžiausių Izraelio diplomatinių rėmėjų Europos Sąjungoje (ES). Daugelis kitų Europos šalių Izraelio atžvilgiu nusistačiusios griežčiau dėl nausėdijų plėtros okupuotame Vakarų krante. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad tiesioginis dialogas yra būtinas spręsti nesutarimus.

Kaune pagerbti Lietuvos kariai savanoriai žydai

Kaune pagerbti Lietuvos kariai savanoriai žydai

Pagerbkime ir Lietuvos karius savanorius žydus, kurie prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės kovų 1919-1921 m. Šiais žodžiais kreipėsi Raimundas Kaminskas, šaulys, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dėkoja už nuoširdų pagerbimą ir apgailestauja, kad  nebuvo pakviesta dalyvauti drauge.


Apie teatro režisierių Valių Staknį
„Gimiau 1950-ųjų m. gruodžio 2 d. tolimame šiaurės Rusijos užkampyje, Komijoje, Ust-Vymo rajone, Žešarto kaimo pirtyje. Esu tų vietų pirmasis ir paskutinis lietuvis, gimęs lauke esant –37 laipsnių šalčio. Kai mirė Stalinas, mano šeimai buvo leista grįžti Lietuvon. Kiek pamenu, buvau žingeidus, greit pramokau lietuviškai. Lankiau Salomėjos Nėries, kiek vėliau – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mokyklą.

Profesorius S. Sužiedėlis apie žydų žudynių dalyvius Lietuvoje: tai nebuvo tik saujelė išgamų, bet ir dalis inteligentijos

Profesorius S. Sužiedėlis apie žydų žudynių dalyvius Lietuvoje: tai nebuvo tik saujelė išgamų, bet ir dalis inteligentijos

S. Sužiedėlio teigimu, Lietuva galėjo ir turėjo padaryti daugiau nustatydama ir nuteisdama holokausto vykdytojus. Istorikas sako, kad Lietuvai dėl išžudytų žydų nereikia prisiimti kaltės, tačiau pagaliau reikia be išsisukinėjimų pripažinti lietuvių dalyvavimą holokauste ir nebandyti menkinti mūsiškių dalyvavimo reikšmės. Mat tai, aiškina istorikas, kenkia Lietuvos įvaizdžiui, kuris svarbus net šalies suverenumui apginti. S. Sužiedėlio teigimu, niekas nenorės ginti krašto, kurio įvaizdis toks bjaurus.

LŽB dokumentinio filmo “Aš turiu papasakoti” peržiūra

LŽB dokumentinio filmo “Aš turiu papasakoti” peržiūra

Nuotraukoje: filmo peržiūroje dalyvavę Jakovo Bunkos Paramos ir labdaros fondo vykd. direktorius Eugenijus Bunka, fondo direktorius Daumantas Levas Todesas ir Feliksas Dektoras, filmo prodiuseris, Zevi Žabotinkskio raštų vyr. redaktorius, rusų – žydų intelektualų klubo “Kovčeg” steigėjas Maskvoje.

Lapkričio 23 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Jakovo Bunkos  Labdaros fondo direktoriaus Daumantas Levo Todeso iniciatyva, buvo surengta uždara dokumentinio filmo “Aš turiu papasakoti” peržiūra. Šis filmas – Mašos Rolnikaitės (1927 – 2016) monologas, ji yra garsios knygos, dienoraščio, ” Aš turiu jums papasakoti“ autorė. Tai pasakojimas apie Mašos Rolnikaitės gyvenimo košmarus Vilniaus gete ir Strazdamuižos bei Štuthofo koncentracijos stovyklose.

Filmo režisierius Sergejus Kudriašovas, scenaristai – Sergejus Kudriašovas ir Dilara Tasbulatova. Dokumentinio filmo rėmėjai – Jakovo Bunkos Labdaros fondas ir Geros Valios fondas.

Pristatydamas filmą D.L. Todesas pažymėjo, kad po filmo demonstravimo tarptautiniame festivalyje, jo vadovaujamas fondas padarys viską, kad šį dokumentinį filmą pamatytų kuo daugiau moksleivių visoje Lietuvoje.

Judaikos tyrimų centras kviečia į paskaitų ciklą „Žydų kultūros paveldo konstravimas: praeitis ir dabartis“

Gruodžio 12 ir 13 dienomis kviečiame į Allos Sokolovos ir Alexandro Ivanovo paskaitas, kurių metu bus gilinamasi į žydų kultūros paveldą, jo unikalumą.

         

Gruodžio 12 d. 16 val. 305 aud. įvyks Aleksandro Ivanovo paskaita „Sukurti žydų tautos portretą: Š. Anskio ekspedicijų (1912-1914) nuotraukų archyvas“.

Žymus rašytojas, rašęs rusų, jidiš kalbomis, etnografas ir revoliucionierius Š. Anskis (tikrasis vardas – Šloimė Zainvelis Rapoportas, 1863-1920), labiausiai išgarsėjęs pjese „Dibukas, arba Apsėstoji: tarp dviejų pasaulių“ 1912 – 1914 metais organizavo ekspedicijas į žydų sėslumo zoną vakarinėje carinės Rusijos pakraštyje, kurių metu fotografas Saliamonas Judovinas padarė apie 2000 nuotraukų. Aleksandro Ivanovo paskaitoje bus kalbama apie šių nuotraukų archyvą bei Anskio organizuotos ekspedicijos unikalumą ir išliekančią reikšmę.  A. Ivanovas pasakos, kodėl buvo manoma, kad ši ekspedicija prisidės prie būsimosios žydų kartos savivokos; kaip buvo kuriamas „tautos portretas“; kuo išsiskyrė S. Judovino fotografijos bendrame to laikmečio kontekste; koks likimas šių nuotraukų ir kur jos šiuo metu saugomos.

„Jie nebeturės klaidžioti kaip blyškūs šešėliai tarp kitų tautų kūrinių“ – kas šių žodžių autorius? Ateikite į Aleksandro Ivanovo paskaitą ir sužinokite!

Sveikiname su 50-uoju gimtadieniu rabiną Šolomą Ber Krinsky! Mazal Tov!

Sveikiname su 50-uoju gimtadieniu rabiną Šolomą Ber Krinsky! Mazal Tov!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina rabiną Sholom Ber Krinsky jubiliejaus proga ir dėkoja už ilgametes pastangas  ir nuoširdų darbą mūsų bendruomenės labui.
Lietuvoje užaugo jauna žydų  karta, kuri buvo lydima Jūsų mokymo ir geradarystės.
Rabine, gimtadienio proga žydų bendruomenė Jums ir Jūsų šeimai linki stiprybės ir sveikatos, teapšviečia Jūsų ateities darbus Toros išmintis.

Mazal tov! Bis 120!