Šiandien, gruodžio 8 d. 16.05 val. LRT radijo laidoje “Pakeliui su klasika” vibrafoninkas Marius Šimkūnas kalbina Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky.
Kviečiame pasiklausyti pokalbio apie Lietuvos žydų muzikų indėlį į Lietuvos ir pasaulio kultūrą, senąją ir naująją žydų muzikų kartą, Pirmininkės vaikystę praleistą klausant pusseserės smuiko melodijų.
Gruodžio 10d. sekmadienį 13 val. kviečiam į Lektoriumą, Pylimo g. 4, 306k , III aukštas.
Žiūrėsime dokumentinį filmą Padūkę modernistai 1939m. – 1945 m. (6 serija)
Seminare-diskusijoje „Žmogaus teisės: universalios, bet ar lietuviškos?“ aptarta žmogaus teisių padėtis Lietuvoje ir išryškintos didžiausios problemos, kurioms spręsti pritrūksta politinės valios ar institucijų bendradarbiavimo.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Birutė Sabatauskaitė pristatė smurto artimoje aplinkoje temą, pabrėždama, kad Lietuvos valdžia vis dar vengia priimti Europos Tarybos Stambule priimtus kovos prieš smurtą siūlymus. Jos teigimu, geriausiai žmogaus teisių srityje Lietuvą vis dar atstovauja užsienio reikalų ministerija, suinteresuota įgyvendinti Lietuvoje bendrus europiečių susitarimus. Prieš rinkimus viešai žadėję palaikyti Stambulo konvencijos priėmimą Lietuvoje premjeras Saulius Skvernelis ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kol kas šiais klausimais tyli.
Garsi operos solistė mezzo-sopranas Judita Leitaitė ir jos gera draugė pianistė Marianna Slobodeniuok kartu koncertuoja jau 28 metus. Kelerius metus jos abi rengia Advento koncertus Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje, ir žinoma Lietuvoje. Kadangi šis metų laikas yra tamsus laikotarpis, kai visi labai laukia šviesos, nuo primadonos Juditos balso tarsi visa salė nušvinta. Ji sako, norinti dainuoti, kad žmonėms nuo dainų būtų gera.
Koncertas J.Heifetzo salėje prasidėjo skandinaviškomis dainomis, po to plaukė jausmingi rusų romansai apie jaunystę, meilę ir viltį. Skambėjo lietuviškos estrados legendos Algimanto Raudonikio daina “Švelnumas”, kurios gaidų Juditos Leitaitės prašo visose gastrolėse. Koncerto pabaigoje kartu su soliste jau dainavo visa salė: “Serdce, kak chorošo na svetė žyt” (vertimas: “Širdie, kaip gera gyventi pasaulyje”).
Judita Leitaitė svajoja įrašyti diską su Kalėdų giesmėmis ir dar vieną su žydų Geto dainomis. Dabar jau ir pati organizuoja koncertus su Marianna Slobodeniuok, kuri gyvena Suomijoje. Marianna myli Lietuvą ir čia dažnai lankosi. Prisistatydama Lietuvos žydų bendruomenėje susirinkusiai publikai, pianistė pasakojo apie savo šeimą – muzikų dinastiją. Jos senelis buvo sinagogos kantorius, nužudytas per Holokaustą, tėvai abu garsūs Maskvoje koncertmeisteriai, vyras taip pat koncertmeisteris, sūnus Suomijos, Lahti orkestro dirigentas.
Dėl saugumo incidentų, smurtinių ir teroro išpuolių, riaušių su Izraelio saugumo pajėgomis, saugumo padėtis Jeruzalės senamiestyje ir Rytų Jeruzalėje išlieka nestabili.
Lietuvos piliečiams, esantiems Jeruzalėje, o ypač senamiestyje ir rytinėje miesto dalyje (Ras al-Amud, At-Tur/Mount of Olives, Wadi Al-Joz, Silwan ir kituose rajonuose), rekomenduojama imtis ypatingų atsargumo priemonių, nesinaudoti viešuoju transportu.
Tiek Jeruzalėje, tiek kituose Izraelio miestuose patariama vengti demonstracijų, masinių susibūrimų, nedelsiant pasišalinti jiems prasidėjus, sekti vietos žiniasklaidos informaciją apie saugumo padėtį šalyje, laikytis vietos valdžios institucijų nurodymų, nevykti į Gazos ruožą.
Taip pat rekomenduojama susilaikyti nuo kelionių į pasienio ruožus su Sirija ir Libanu ir nevykti į Izraelio kontroliuojamas Golano aukštumas, Shebaa Farms ir Ghajjar rajonus.
Rekomenduojame esantiems Balyje užsiregistruoti URM kelionių registracijos sistemoje http://keliauk.urm.lt/ tinklapyje arba programėlėje “Keliauk Saugiai”.
Ištikus nelaimei, nedelsiant informuokite LR Užsienio reikalų ministeriją visą parą veikiančiu telefonu +370 5 236 2444 arba el. paštu pilieciai@urm.lt. Lietuvos atstovybės Japonijoje telefonas: +81 3 3408 5091, el.paštas: amb.jp@urm.lt.
Esantiems Izraelyje rekomenduojame užsiregistruoti URM kelionių registracijos sistemoje http://keliauk.urm.lt arba programėlėje „Keliauk saugiai“ (iOS: https://goo.gl/dOxeli Android: https://goo.gl/rPwrfx).
Ištikus nelaimei, nedelsiant informuokite LR Užsienio reikalų ministeriją visą parą veikiančiu telefonu +370 5 236 2444 arba el. paštu pilieciai@urm.lt. Lietuvos atstovybės Izraelyje telefonas: +972 3 6958 685, el. paštas: amb.il@urm.lt.
BNS
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nepaisydamas rūsčių perspėjimų iš pasaulio lyderių, trečiadienį pripažino Jeruzalę Izraelio sostine.
Pasaulis, išskyrus Izraelį, smerkia Trumpo pranešimą dėl Jeruzalės
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pripažino ginčijamą Jeruzalės miestą Izraelio sostine, o šis istorinis sprendimas atšaukia kelių ankstesnių dešimtmečių Amerikos politiką ir galis sukelti naują smurto protrūkį Artimuosiuose rytuose. „Nusprendžiau, kad laikas oficialiai pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine“, – JAV lyderis sakė savo kalboje iš Baltųjų rūmų.
D. Trumpo pareiškimas įtraukia Jungtines Valstijas į dešimtmečius besitęsiantį ginčą dėl miesto, laikomo šventu žydų, musulmonų ir krikščionių. Prezidentas šį sprendimą priėmė nepaisydamas JAV sąjungininkų ir Artimųjų Rytų lyderių perspėjimų to nedaryti.
Gruodžio 6 d. Lietuvos žydų bendruomenės klubas „Abi men zet zich” pakvietė į išskirtinį žydiškų dainų koncertą: „Įžiebkime Chanukos šviesą“. Susirinkusius sveikino žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Koncertą surengė Vilniaus „Saulėtekio“ mokyklos mokiniai ir mokytojai (Direktorė Reiza Zinkevičienė). Koncertas vyko Jašos Heifetzo salėje. „Įžiebkime Chanukos žvakę” popietės metu skambėjo gerai žinomos dainos, vilnijo saksofono garsai, o susirinkusieji ritmingai plojo ir lingavo į muzikos į taktą. Popietę sušildė ir jaukūs žydų bendruomenės Pirmininkės Fainos Kukliansky žodžiai. Taip pat smagaus koncerto linkėjo ir Socialinio centro programų vadovė Žana Skudovičienė.
Daugiau nuotraukų
Jubiliatą sveikina Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė. Daumantas Todesas už ilgametę visuomeninę veiklą ir tautinės kultūros bei tapatumo išsaugojimą apdovanotas Tautinių Mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės “Aukso garbės ženklu “Už nuopelnus”.
Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje (Rotušės a. 15) veikia Liudvikui L. Zamenhofui skirta paroda. 
2017-uosius UNESCO paskelbė Liudviko L. Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai. Lenkijos institutas Vilniuje Lenkijos užsienio reikalų ministerijos užsakymu Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva, Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis.
Kas siejo L. Zamenhofą ir Kauną? Ar tik tai, kad Lietuvą jis vadino savo tėvyne, o jo žmona buvo iš Kauno? Kodėl apie Kauną yra girdėję viso pasaulio esperentininkai?
Atidžiai perskaičiau Vidmanto Valiušaičio straipsnį „Kodėl šmeižiamas Kazys Škirpa?“. Pasigedau jau a. a. garsaus, žinomo ir Lietuvoje, litvako, Izraelio istorijos profesoriaus Barry Rubino pozicijos.
Štai ji: „Noriu pabrėžti, kad įvykius reikia egzaminuoti kuo objektyviau, siekti sąžiningai pateikti įrodymus, patvirtinti juos ir sekti paskui faktus.“ Profesoriaus B. Rubino giminės buvo nužudyti Lietuvoje. Delfi.lt pateikė interviu su prof. Barry Rubinu, kuriame jis be užuolankų teigė, kad tapę komunistais žydai virto ir žydų visuomenės išdavikais, ir kad juokinga bijoti kalbėti apie komunizmo nusikaltimus bei ginčytis, kas kentėjo labiau.
avo teiginius grindžiu pripažintų Lietuvos istorikų pasisakymais. Kaip antai garbės daktaras, prof. Saulius Sužiedėlis, humanitarinių mokslų hab. daktaras Alvydas Nikžentaitis, VGTU Filosofijos ir komunikacijos katedros lektorius Andrius Kulikauskas. Remiuosi taip pat ir garsiu Lietuvos tarpukario diplomatu Eduardu Turausku (1896–1966, ateitininkas, teisininkas, žurnalistas, diplomatas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys).
Tautinių mažumų departamento (TMD) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa Paliukienė ir vyriausioji specialistė Aušra Šokaitienė ketvirtadienį Kaune pristatė tautinių bendrijų projektinės veiklos galimybes 2018 metams ir pakvietė organizacijas teikti paraiškas šiuo metu paskelbtam konkursui. Susitikime su departamento atstovėmis dalyvavo ir Kauno žydų bendruomenės, kiekvienais metais teikiančios projektus TMD, pirmininkas Gercas Žakas
Kauno žydų bendruomenės nariai aktyviai lanko renginius, reprezentuojančius žydų kultūrą, litvakiškąjį paveldą, Izraelio meną. Lapkričio mėnesį Kauno kameriniame teatre stebėjome daug minčių sukėlusią, retai statomą Zugdidi dramos teatro (Gruzija) spektaklį pagal Nobelio premijos laureato Isaac Bashevis Singerio pjesę “Tojbelė ir jos demonas“, dalyvavome Azijos studijų centro ir Japonijos ambasados Lietuvoje organizuotoje kino filmo „Persona Non Grata“ apie Č. Sugiharos žygdarbį peržiūroje, kuri buvo paskutinė galimybė pamatyti šį filmą Lietuvoje. Taip pat lankėmės VDU teatrologijos katedros docentės Inos Pukelytės paskaitoje „Žydų teatras tarpukario Lietuvoje“, vykusioje Kauno dramos teatre. Lektorė neseniai išleido monografiją šia tema, tad paskaitoje Žydų teatro fenomeno studijoms ne vienerius paskyrusi teatrologė dalinosi atrastais ir iki šiol nežinomais bei be galo įdomiais faktais apie šio teatro didžiulę reikšmę Lietuvos kultūriniam gyvenimui. Įvairiuose Lietuvoje vykstančiuose festivaliuose (teatro, šokio, kino, muzikos) neretai dalyvauja svečiai iš Izraelio, ne išimtis ir “Scanoramos” kino festivalis, pristatęs ne vieną Izraelio (kooprodukcijoje su kitomis šalimis) filmą. Kauno bendruomenės narius bene labiausiai sužavėjo šiltas subtilus režisieriaus Ofir Raul Graizer 2017 m. debiutinis ilgo metražo filmas “Kepėjas” (http://www.scanorama.lt/
Dalyvavimas renginiuose apmokėtas GVF 
Nuotraukoje: iš dešinės: Premjeras S,Skvernelis, LŽB pirmininkė F.Kuliansky, Izraelio misijos vadovo pavaduotoja E.Hochstetler, S. Skvernelė, premjero žmona
Vilniaus rotušėje vyko jau tradicine tapusi Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė, kurioje buvo galima pamatyti bei įsigyti Lietuvoje reziduojančių užsienio šalių ambasadorių žmonų, ambasadų darbuotojų, visuomeninių organizacijų atstovų pagamintų rankdarbių, Kalėdinių dekoracijų, papuošalų, saldumynų ir įvairių suvenyrų.
Prezidentas V.Adamkus, F. Kukliansky, A. Adamkienė
Tarptautinę Kalėdų labdaros mugę organizuoja Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija, vienijanti Lietuvos ir užsienio moteris, laikinai gyvenančias ir dirbančias Lietuvoje.
Renginio metu buvo renkamos lėšos labdarai.
Iš dešinės: Apaštališkasis nuncijus – arkivyskupas P. L. Quintana
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir “Beigelių krautuvėlės” savanoriai padarė daug gerų darbų, dalyvaudami tarptautinėje Kalėdų labdaros mugėje. Izraelio ambasados stende prekiauta litvakiškais ir izraelietiškais produktais ir surinkta beveik keturis su puse tūkstančių eurų labdarai – tris kart daugiau nei pernai! Gražių švenčių!
Izraelis Lietuvoje Beigelių krautuvėlė Lietuvos žydų bendruomenė