



2015 m. rugpjūčio 8 d. Biržuose vyko “Biržų miesto žydų genocido dienos minėjimas”. Renginyje dalyvavo seniausias Biržų miesto žydas Melamed, svečiai iš Izraelio, Šiaulių žydų bendruomenės nariai. Rajono savivaldybės ir tolerancijos klubo vadovo ir istorijos mokytojo Vidmanto Jakunio kvietimu mitinge taip pat dalyvavo Panevėžio miesto žydų bendruomenės atstovai. Biržų savivaldybė nuolat rūpinasi masinių žydų žudynių vietų priežiūra. Būtina atkreipti dėmesį, kad miesto valdžia skiria ypatingą dėmesį šiai problemai. Po mitingo Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman apžiūrėjo memorialą ir pasiūlė rengti bendrą projektą, skirtą žydų kapinių priežiūrai.
Su liūdėsiu reikia pranešti, kad visą gyvenimą kartu su savo šeimą nugyvenęs mieste, Melamed po sunkios ilgos lygos mirė ir bus palaidotas rugsėjo 3 d. 11 val. Biržų kapinėse. Visi išreiškia gylią užuojautą vėlionio artimiesiems.

2015 m. 30 d. Panevėžyje vyko konferencija, kurią organizavo Dievo Apvaizdos seserų kongregacija. Dalyvius pasveikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, įteikusi organizatoriams padėkos raštą ir gėlių puokštę. Pirmininkė šiltai paminėjo ir nuoširdžiai padėkojo žmonėms, gelbėjusiems žydus, pabrėždama teisuolės Marijos Rusteikaitės vaidmenį, kuri nuo Holokausto oficialiai išgelbėjo 15 žydų, ir keletą neoficialiai pasiuntė pas kitus žmones. Už Marijos Rusteikaitės didvyriškumą Izraelio vadovybė po mirties ją apdovanojo Pasaulio Tautų Teisuolės atminimo medaliu ir Garbės raštu.
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjaDanutė Selčinskaja skaitė pranešimą apie teisuolę Mariją Rusteikaitę. Tarp konferencijos dalyvių buvo vienas iš Marijos išgelbėtų ir išgyvenusių žmonių – Sulamita Lev, kuri, savo ruožtu, pasidalino savo nelengvo likimo ir šeimos istorija. Danutė Selčinskaja pristatė ir pakomentavo stendą su nuotraukomis ir medžiaga apie Sulamitos Lev išgelbėjimo istoriją.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės
Pirmininkei Fainai Kukliansky
Rabinui Chaimui Buršteinui
Į Jus kreipiasi Šiaulių miesto žydų bendruomenės Tarybos nariai.
Pastaraisiais metais interneto tinkluose atsirado rabino Chaimo Buršteino pasirašyti kritiniai išpuoliai prieš Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę.
Mums nežinomos priežastys, paskatinusios Ch. Buršteiną užimti priešišką poziciją vadovų atžvilgiu, tačiau mūsų netenkina vyriausiojo rabino pozicija. Mes negalime spręsti, kokį vaidmenį Vilniaus miesto gyvenime jis atlieka, bet būdamas vyriausiuoju Lietuvos rabinu, jis, mūsų nuomone, privalėtų domėtis regioninių bendruomenių gyvenimu. Tačiau šito kaip tik ir nebuvo.

JOINT-o darbuotojų apsilankymas Panevėžio žydų bendruomenėje jau tapo tradicija. Panevėžio žydams visada malonūs ir įdomūs šie susitikimai tuo, kad gali daugiau sužinoti apie JOINTO labdaros organizacijos veiklą.Viena iš Panevėžio gatvių dar1923 m. buvo pavadinta JOINT-o garbei (dabartinė Zikaro g.). Ši istorinė informacija visada pradžiugina atvykstančius JOINT-o atstovus.
2014 metais lapkričio mėnesį buvo organizuota tarptautinė konferencija apie istorinę JOINTO veiklą Lietuvoje, taip pat apie jo investicijas į žydų organizacijas: švietimo ir sporto įstaigas, senelių ir vaikų namus, medicinos įstaigas, tai buvo svarbi parama žydams Panevėžyje ir Lietuvoje. Minint JOINT-o 100metį buvo pastatyta stela Zikaro gatvėje (Buvusi Jointo g.), ta i ir išleista knygą apie JOINT-ą.

Biržų rajono vicemerė Irutė Varzienė kartu su Biržų „Aušros“vidurinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centro vadovu ir istorijos mokytoju Vidmantu Jukoniu apsilankė Panevėžio žydų bendruomenėje aptarti bendrus projektus. Biržų savivaldybė daug dėmesio skiria žydų istorijos reikalams. Miesto mokyklos tolerancijos centro vadovas yra istorikas istorikas, gyventojai savo iniciatyva kreipėsi į jį dėl pagalbos sutvarkyti žydų kapines. Atsirado remėjai. Kiekvienais metais pagal sukurtą projektą paskutinius 5 metus savanoriai iš Vokietijos ir „Aušros“ vidurinės mokyklos mokiniai padeda sutvarkyti žydų kapines.
Pokalbio metu su Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininku Gennady Kofmanu buvo nuspręsta kitais metais kreiptis į Geros Valios fondą su bendru projektu dėl Biržų miesto žydų kapinių ir masinių žudynių vietos Biržuose bei jų apylinkėje sutvarkymo. Biržų vicemerė pasiūlė įkurti Biržų kraštotyros muziejuje ekspoziciją apie Biržų XIX ir XX amžiaus žydų istoriją.

Liepos pradžioje vykusiame Kėdainių rajono tarybos posėdyje buvo pritarta steigti Žydų kultūros paveldo kelio asociaciją.
Ją turėtų sudaryti ne tik kėdainiečiai, bet ir ukmergiškiai bei joniškiečiai.
Kėdainių rajono vadovai jau priėmė teigiamą sprendimą, dabar laukiama, kaip pasielgs likę du partneriai. Ukmergės ir Joniškio savivaldybių Tarybos turėtų posėdžiauti rugpjūčio mėnesį, tad tuomet ir tikimasi sprendimų.
Kai nutartys bus aiškios, bus pradedami asociacijos kūrimo darbai.
Mintis kurti Žydų kultūros paveldo kelio asociacija kilo gegužės pabaigoje Kėdainiuose surengus pasitarimą, kurį inicijavo Kultūros paveldo departamentas.

Kiekvienais metais, kone kas mėnesį Panevėžio žydų bendruomenė priima svečius iš viso Pasaulio, tarp jų nemažai religingų žydų. Juos domina tiek Panevėžio žydų praeitis, tiek dabartinis religinis jų gyvenimas.
2015-07-10 į Panevėžį atvyko gausi žydų religinė grupė iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Izraelio, kuri džiaugėsi žydų bendruomenės nuveiktu darbu, siekiant išsaugoti žydų paveldą Panevėžyje. Grupei vadovavo Niujorko Ješivos Universiteto profesorius S. Leiman, kuris dėsto religinę ir dvasinę žydų istoriją. Žydų istorija mieste labai gili, garsi pasaulyje buvo ir Panevėžio Ješiva.
Svečiams buvo pristatyti bendruomenės projektai: per pastaruosius 10 metų pastatytas memorialas “Liūdinti žydų motina”, rabino Josefo Kahanemano ir garsaus žydų aktoriaus Beniamino Zuskino atminimo įamžinimas, knygų apie Panevėžio žydų istoriją išleidimas ir stelos sukūrimas Jointo organizacijos šimto metų veiklos jubiliejui Panevėžyje ir Lietuvoje paminėti.
Svečiai domėjosi dabartiniu žydų gyvenimu, tačiau nustebo, jog Panevėžio žydų bendruomenė neturi savo sinagogos. Svečiams buvo parodytas 1932 metų filmas apie žydų gyvenimą Panevėžyje ir apie Panevėžio Ješivą. Jie susidomėję išklausė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko Genadijaus Kofmano pasakojimą apie dabartinį bendruomenės gyvenimą. Svečiams buvo įteikti atminimo ženkliukai ir padovanotos knygos.

Kauno Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos „Lietūkis“ garažų teritorijoje prieš 74 metus įvykdytas žydų pogromas buvo vienas žiauriausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, penktadienį vykusiame žudynių minėjime kalbėjo Kauno žydų bendruomenės vadovas Gercas Žakas.
„Aš manau, šis pogromas „Lietūkio“ garažo – vienas žiauriausių ne tik Kaune, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tokie žiaurumai, kokie vyko šioje vietoje, yra sunkiai suvokiami“, – kalbėjo G.Žakas.
„Lietūkio“ žudynių paminklo aplinka gavus žydų bendruomenės skundus sutvarkyta gegužės pabaigoje. G.Žakas dėkojo už miesto vadovų supratingumą ir bendradarbiavimą.
Renginyje kalbėjęs Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas teigė, kad jam sunku patikėti, jog tokia tragedija galėjo įvykti miesto centre, o ši vieta – taip ilgai būti be priežiūros.

Saulėtą praėjusio ketvirtadienio (birželio mėn. 11 d.) popietę Kauno žydų bendruomenės nariai susirinko į talką Radvilėnų žydų kapinėse. Tvarkėme aplinką- grėbėme lapus, rinkome sudžiūvusias šakas ir šiukšles. Darbo įrankius parūpino SĮ “Kauno kapinių priežiūra”. Šios įmonės vadovai bei savivaldybės atstovai atvyko į kapines pasitarti dėl tolesnių aplinkos, kapinių teritorijos sutvarkymo darbų.

Šiltoje, beveik namų aplinkoje birželio 12 d. Panevėžio bendruomenės patalpose susirinko didelis narių būrys pasveikinoti gražaus jubiliejaus proga Jurijų Smirnovą, kuriam šiemet sukako 80-ešimt metų. Garbingo gimtadienio progą jubiliatą pasveikino Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai, Panevėžio m. tarybos nariai Galina Kuzmienė, Alfonsas Petrauskas. Specialiai pasveikinti Jurijaus atvyko Rožyno progimnazijos Tolerancijos ugdymo centro vadovė Genutė Žilytė, kuri palinkėjo ne tik daug sveikatos ir energijos, bet ir likti ateityje tolerantiškumo pavyzdžiu Lietuvos jaunimui.
Pskovo mieste gimusį vaiką į Lietuvą atvežė naciai ir įkalino su visa šeimą Panevėžio,o po to – Šiaulių koncentracinėje stovykloje. Jurijaus motinai pavyko sunaikinti dokumentus ir išgelbėti vaikus nuo mirties. Išgyvenusi visas pragaro kančias, šaltį, alkį ir skurdą, Jurijaus šeima sulaukė dienos, kai Sovietų Armija įžengė į Lietuvą ir pasiliko gyventi Panevėžyje su mama, broliais ir seserimis.

Visus mokslo metus noriai lankę vaikų klubus “ILAN” ir “DUBY” Kauno žydų bendruomenės vaikai nuotaikingai užbaigė 2014/2015 metų užsiėmimų ciklą laipiojimo centre “Miegantys drambliai”, daugeliui jų tai buvo pirmas toks smagus jėgų išbandymas, kopiant į “uolų” aukštumas.
Vaikučių tėvai ir KŽB pirmininkas Gercas Žakas dėkoja šauniems vadovams Aleksandrui ir Karinai už tai, kad vaikai visada nekantraudami laukia susitikimų su jais, pergyvena, jei negali į juos atvykti, kad jie užkrečia vaikus gera nuotaika, noru bendrauti ir pažinti. Taip pat Gercas Žakas dėkoja KŽB nariams Iseriui Šreibergui, Erikui Griškevičiui ir Ievai Černevičiūtei už pagalbą organizuojant užsiėmimus.

Visus mokslo metus noriai lankę vaikų klubus “ILAN” ir “DUBY” Kauno žydų bendruomenės vaikai nuotaikingai užbaigė 2014/2015 metų užsiėmimų ciklą laipiojimo centre “Miegantys drambliai”, daugeliui jų tai buvo pirmas toks smagus jėgų išbandymas, kopiant į “uolų” aukštumas.
Vaikučių tėvai ir KŽB pirmininkas Gercas Žakas dėkoja šauniems vadovams Aleksandrui ir Karinai už tai, kad vaikai visada nekantraudami laukia susitikimų su jais, pergyvena, jei negali į juos atvykti, kad jie užkrečia vaikus gera nuotaika, noru bendrauti ir pažinti. Taip pat Gercas Žakas dėkoja KŽB nariams Iseriui Šreibergui, Erikui Griškevičiui ir Ievai Černevičiūtei už pagalbą organizuojant užsiėmimus.


2015 birželio 3 d. Kauno žydų bendruomenei buvo svarbi susitikimais su miesto valdžios atstovais. Saulėtą trečiadienio rytą KŽB pirmininkas, Lietuvos žydų religinės bendrijos pirmininko pavaduotojas Gercas Žakas ir istorija bei paveldu besidomintys Kauno bendruomenės nariai prie paminklo, Lietūkio garažo įvykiams atminti, susitiko su Kauno miesto mero pavaduotoju Simonu Kairiu, miesto kultūros paveldo skyriaus vadovais ir specialistais, S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos, kurios teritorijoje stovi paminklas, direktore.
Diskutuota, ar tinkamoje vietoje stovi paminklas. Nutarus jį palikti esamoje vietoje, buvo sprendžiami aplinkos sutvarkymo ir apželdinimo klausimai. Pasitarimo metu vyravo geranoriška atmosfera, nesunkiai pavyko rasti visiems dalyviams priimtinus sprendimus.