Sukako 10 metų, kai Panevėžio žydų bendruomenė kartu su Rožyno progimnazija vykdo bendrus projektus, skirtus tolerancijai ir jaunimo auklėjimui, draugystei su kitomis tautomis, gyvenančiomis Panevėžyje. Šį kartą projektas skirtas Holokausto atminimui Panevėžio krašte. Projekto pavadinimas ,,Tiltas tarp praeities ir dabarties“. Projektą finansuoja Geros Valios fondas. Projekte dalyvavo apie 200 vyresnių klasių mokinių, kurie gilinasi į Holokausto istoriją. Panevėžio žydų bendruomenė dalijasi informacija su Rožyno progimnazijos mokiniais bei vadovais, istorijos mokytoja Genute Žilyte ir progimnazijos direktore Aida Adikliene, pateikia turimą bendruomenėje informaciją apie Holokausto istorijos įvykius Panevėžyje ir jo apskrityje.

Panevėžio žydų bendruomenėje aptartas projektas su Dievo Apvaizdos vienuolyno generaline vyresniąja seserimi Jūrate Marcinkevičiūte ir seserimi  S. Klara – Hana Bivil dėl Marijos Rusteikaitės atminimo įamžinimo Panevėžyje, Panevėžio miesto gyventojai žinotų apie šios garbingos moters istoriją, susijusią su 15 išgelbėtų žydų vaikų gyvybių II pasaulinio karo metu. Panevėžio žydų bendruomenė paruošė projektą ir pristatė į Panevėžio miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrių.

Projekto tikslas –  įamžinti Pasaulio Tautų Teisuolės Marijos Rusteikaitės (1892 – 1949), Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos įkūrėjos atminimą, pavadinant naują gatvę jos vardu ir gatvės pradžioje pakabinant memorialinę lentą, kurioje būtų trumpai aprašyti Teisuolės darbai.

Pergalės diena Panevėžio žydų bendruomenėje buvo paminėta  gegužės 8 ir gegužės 9 dienomis. Gegužės 8 d. Panevėžio žydų bendruomenės nariai padėjo vainikus prie paminklo, skirto žydų atminimui ,,Geto vartai“. Buvo uždegtos žvakės ir paminėti žuvusieji Panevėžio miesto žydai, taip pat ir visi Europos žydai, nekaltai nukankinti per II pasaulinį karą masinių žudynių vietose Panevėžyje ir daugiau nei 200 vietų visoje Lietuvoje. Sunaikinus Panevėžio žydus, praktiškai neliko ir gyvų tiesioginių Holokausto liudininkų. ,,Dar ilgai nekaltai išžudytų žydų palikuonys vaizduotėje mąstys apie tas paskutines savo artimųjų akimirkas, stovint eilėje prie duobės, įsivaizduos, kas tuo metu dėjosi jų galvose, ir kokios baisios laukimo valandos akistatoje su mirtimi…“

Vėliau bendruomenės nariai perėjo prie paminklo, skirto žuvusiems kariams, kurie gynė Panevėžį ir visą Aukštaitiją. Per karo metus, laisvindami Lietuvą nuo nacių okupacijos, žuvo apie 80 000 Raudonosios armijos karių. Nemaža dalis jų buvo ir žydai, kovoję Lietuvos 16 divizijoje.

Bendruomenėje buvo paruoštas šventinis stalas, prie kurio sėdėjo karo veteranai, Leningrado blokados dalyviai, geto ir koncentracijos stovyklos kaliniai: Jurijus Smirnovas, Irena Giedraitienė, Jefim Grafman ir kiti. Tylos minute šventinio vakaro dalyviai pagerbė savo mirusius artimuosius, kariavusius arba buvo evakuotus iš karo zonų. O tokių Panevėžio žydų bendruomenėje buvo nemažai. Šventėje dalyvavo Rusijos federacijos ambasados atstovas Lietuvoje vyresnysis patarėjas Aleksandras Gancevas. Jis pasveikino visus narius su pergalės švente, veteranams palinkėjo stiprios sveikatos ir stiprybės. Jis pabrėžė, kad Europos žydai  nuo vokiečių nacizmo nukentėjo labiausiai, kaip jokia kita tauta.

Gegužės 9 d. Panevėžio žydų bendruomenės nariai kartu su Panevėžio visuomene aplankė Ramygalos g. esančias kapines, kuriose pagerbė nežinomų sovietų armijos karininkų, žuvusių kovoje su nacizmu, paminklą.

Panevėžio bendruomenėje apsilankė džiazo ansamblis iš Baltarusijos, Bobruisko miesto.  Ansamblio nariai – žydai ir baltarusiai, dirbantys Bobruisko mieste vaikų muzikos mokykloje. Ten jie sukūrė savo ansamblį THIA. Prie arbatos puodelio bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman papasakojo apie Panevėžio miestą ir čia gyvenusių žydų istoriją. Svečiai labai domėjosi miesto pramone, čia veikiančiomis įmonėmis, ekonomine padėtimi.

Paskutinę Pesach dieną Kauno žydų bendruomenės nariai susirinko kavinėje “Punto Jazz” linksmai paminėti šią laisvės ir išsivadavimo šventę. Susirinkusiųjų laukė maloni staigmena- pirmą kartą Kaune koncertuojantis šeimyninis ansamblis “Klezmer Klangen”, kuris padėjo kurti šiltą džiugią vakaro atmosferą, leido pašokti ir pasiausti, stebino gražia jidiš kalba atliekamomis dainomis, ypač visus savo šokiais, dainomis, drąsa ir betarpiškumu papirko pati mažiausia kolektyvo narė 4 m. Ramunė.

Ukmergės viešbutyje „Big Stone“ penktadienio vakarą skambėjo žydiškos melodijos, o susirinkusieji skanavo į viešbučio restorano meniu neseniai įtrauktų „šakšukos“, „humuso“, falafelių“, „foršmako“, „imberlacho“, „šv.Petro žuvies“ ir kitų žydiškos virtuvės patiekalų, kėlė taures su keturių rūšių košeriniais vynais bei košerine degtine.

Susirinkę Ukmergės žydų bendruomenės atstovai kartu su gausiu būriu svečių taip pat aptarė ir neseniai įkurtos Žydų kultūros paveldo asociacijos artimiausius veiklos planus bei jos puoselėjamo Žydų kultūros paveldo kelio ateities perspektyvas.

Skaityti plačiau

>>Nuotraukų albumas

Šiomis dienomis Kauno žydų bendruomenė (ir ne tik) pagerbė savo tautiečio ir lietuviškos estrados pionieriaus Danieliaus Dolskio, gimusio Vilniuje prieš 125 metus (kitų šaltinių teigimu – prieš 126 metus),  atminimą. Ši puikaus išsilavinimo įvairiapusė žavi asmenybė debiutavo Rusijos scenose, po Spalio revoliucijos gyveno Europoje, o 1929 m. pabaigoje įsikūrė Kaune, tapo mūsų estrados pionieriumi, kuris pirmas joje uždainavo lietuviškai.