Mieli bendruomenės nariai,
ieškome komandos pastiprinimo žiemos stovyklai AMEHAYE’17 !
Ieškome TAVĘS, jei esi atsakingas (-a), mokantis (-i) bendrauti su vaikais, darbštus (-i) ir komunikabilus (-i) !
Vaikų stovykloje TAVĘS laukia įdomus, atsakingas, o kartu ir labai smagus darbas!
AMEHAYE’17 vyks
Oro Resort poilsio namuose Dubingiuose
jau 2017 m. gruodžio 24-30 d.
Susidomėjai? Tuomet parašyk adresu zanas@sc.lzb.lt arba skambink +37067881514
Iki pasimatymo!
Lapkričio 9 d., minint tarptautinę dieną prieš fašizmą ir antisemitizmą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė surengė didelio dėmesio sulaukusią tarptautinę konferenciją #AtmintisAtsakomybeAteitis, kurioje žinomi mokslininkai, savo sričių ekspertai ieškojo ir siūlė atsakymus į aktualius klausimus: ar skausmingų istorinių įvykių minėjimas gali padėti susivokti šiandienos politikoje ir išvengti baisių istorinių įvykių pasikartojimo.
Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, JAV ambasadore Anne Hall, Vokietijos ambasadorė Angelika Viets, Izraelio misijos Lietuvoje vadovo pavaduotoja Efrat Hochstetler.
Pagrindinis konferencijos tikslas — sukurti veiksmingas rekomendacijas kovai su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje. Ši konferencija išryškino sankirtas tarp istorinės atminties ir dabartinių neapykantos formų Lietuvoje.
Renginys organizuotas, įgyvendinant projektą „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romofobija Lietuvoje, paruošimas ir viešinimas“ , kurį remia EVZ fondas (Vokietija). („Erinnerung, Verantwortung, Zukunft“ vok. – tai „Atmintis, Atsakomybė, Ateitis“ liet). Šis fondas remia sistemingus ir ilgalaikius tyrimus, analizuojančius romų ir žydų diskriminavimą bei marginalizaciją Europoje. Projektą taip pat remia Geros valios fondas.
Konferencijoje pagrindinį pranešimą skaitėspecialiai iš JAV atvykęs profesorius Saulius Sužiedėlis – mokslininkas, istorikas, Milersvilio universiteto istorijos profesorius emeritas, įvairių mokslinių asociacijų narys.
Gerbiamieji Socialinių programų departamento klientai,
Gruodžio 14-18 d. Pernu (Estija) vyks kasmetinė senjorų stovykla GOLDEN AGE.
Dalyvauti gali tik socialinių programų departamento klientai, kurie registruoti pagal visas SPD taisykles. Prioritetas teikiamas nariams, kurie nėra dalyvavę ankstesnėse stovyklose.
Visa stovyklos kaina vienam žmogui – 327 Eur. Autobuso kaina – 1100 Eur.
Kaina, kuria moka stovyklos dalyvis – 99 Eur/žm. Kitą kainos dalį dengia socialinių programų departamentas.
Iš Vilniaus išvykstame gruodžio 14 dieną, 7 val. ryto nuo LŽB (Pylimo g. 4).
Registracija telefonu 8678 81 514 (Žana)
Информация на русском языке – в приложении.
lrytas.lt
Lietuva, priėmusi įstatymą, numatantį žydų religinių bendruomenių turto kompensavimą, neturėtų sustoti – Holokaustą išgyvenusiems žydams reikia grąžinti ir jų privačią nuosavybę. Tai ragina ir aukšti JAV pareigūnai, ir Lietuvos žydų bendruomenė. „Klausimas dėl privačios žydų nuosavybės grąžinimo buvo keliamas ir anksčiau, tačiau pastaruoju metu apie tai imta kalbėti vis dažniau. Nepasakyčiau, kad yra spaudimas, bet amerikiečiai mums atvirai leidžia suprasti, jog žydų turto grąžinimas liks darbotvarkėje“, – „Lietuvos rytui“ sakė premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas užsienio politikos klausimais Deividas Matulionis. Šis diplomatas dirbo kancleriu Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje, kai buvo priimtas įstatymas dėl Geros valios fondo. Pagal jį, valstybė moka kompensacijas už karo metu sunaikintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių turtą, finansuodama žydų kultūrinę, religinę, mokslinę ir kitokią visuomenei naudingą veiklą. Vyriausybė įpareigota į šį fondą iš viso pervesti apie 37 mln. eurų.
D.Matulionis neseniai Vilniuje kalbėjosi su JAV Valstybės departamento specialiuoju pasiuntiniu Holokausto klausimais Thomu Yazdgerdi. Aukštas amerikiečių diplomatas taip pat susitiko su Seimo nariais, Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) vadovais. Viena svarbiausių Th.Yazdgerdi pokalbių temų buvo tolesnis žydų turto grąžinimas.
Lapkričio 9 d., minint tarptautinę dieną prieš fašizmą ir antisemitizmą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rengia tarptautinę konferenciją #AtmintisAtsakomybeAteitis, kurioje žinomi mokslininkai, savo sričių ekspertai ieškos atsakymų į aktualius klausimus: ar skausmingų istorinių įvykių minėjimas gali padėti susivokti šiandienos politikoje ir išvengti baisių istorinių įvykių pasikartojimo.
Pagrindinis konferencijos tikslas — sukurti veiksmingas rekomendacijas kovai su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje. Ši konferencija išryškins sankirtas tarp istorinės atminties ir dabartinių neapykantos formų Lietuvoje.
Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romofobija Lietuvoje, paruošimas ir viešinimas“ , kurį remia EVZ fondas (Vokietija). („Erinnerung, Verantwortung, Zukunft“ vok. – tai „Atmintis, Atsakomybė, Ateitis“ liet). Šis fondas remia sistemingus ir ilgalaikius tyrimus, analizuojančius romų ir žydų diskriminavimą bei marginalizaciją Europoje. Projektą taip pat remia Geros valios fondas.
Lapkričio 9 d. vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje pagrindinį pranešimą skaitys specialiai iš JAV atvyksiantis profesorius Saulius Sužiedėlis – mokslininkas, istorikas, Milersvilio universiteto istorijos profesorius emeritas, įvairių mokslinių asociacijų narys. Prof. S. Sužiedėlio pranešimo tema – „Istorijos perspėjimas: antisemitizmo ištakos ir raida Lietuvoje“, kuriame jis apžvelgs antisemitizmo vystymąsi Lietuvoje nuo jo šaknų XIX-ame amžiuje iki antižydiškos propagandos Holokausto metu ir vėliau, kokios ideologinės priemonės, konkretūs politiniai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai įtakoja antisemitinius stereotipus ir aplinką.
Pranešimus skaitys žinomi Lietuvoje mokslininkai: Šarūnas Liekis, Vygantas Vareikis, Linas Venclauskas, Violeta Davoliūtė, Charles Perrin.
Numatyta diskusija apie antisemitizmą, keliantį iššūkius šiuolaikinei visuomenei.
Šį projektą vykdo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su partneriais:
Romų visuomenės centru,
Lietuvos žmogaus teisių centru,
Moterų informacijos centru.
Konferencija vyks Vilniuje lapkričio 9 d. Novotelio viešbučio Konferencijų salėje, pradžia po registracijos, 9.30 val.
PROGRAMA
Įžanginis žodis
Dovilė Budrytė
Politologijos mokslų profesorė Georgia Gwinnett College JAV, projekto vertintoja. 
Rašydamas apie atmintį Rytų Europoje, Alexander Etkind knygoje Warped Mourning argumentavo, kad šiame regione įvairios grupės kultivuoja savo atskiras atmintis, taip nubrėždamos ribas tarp savęs ir kitų bei kurdamos atskiras atminties bendruomenes, kurios veliasi į konfliktus, susijusius su atmintimi. Etkindo mintys skatina kelti keletą svarbių klausimų, tokių kaip: Ar gali didelė istorinė trauminė patirtis sujungti grupes kovai prieš neapykantą ir smurtą? Kaip reikia minėti svarbias istorines traumines patirtis norint išvengti konfliktų, susijusių su atmintimi? Ar istorinių įvykių paminėjimas gali padėti išvengti baisių istorinių ivykių pasikartojimo?
Žinoma, kad nėra vienareikšmiškų, lengvų atsakymų į šiuos klausimus. Tiesą sakant, kai kurie mokslininkai netgi yra linkę abejoti, ar iš tikrųjų galima pasimokyti iš praeities ir ar skausmingų istorinių patirčių minėjimas gali padėti susivokti šiandienos politikoje. Tačiau net ir tokie pesimistiški požiūriai negali nuneigti vadinamosios įvariakryptės atminties galios. Kaip įsivaizdavo Michael Rothberg, tokia atmintis nėra konkurencinga. Tai nėra politinis žaidimas su vienu laimėtoju. Tokia atmintis dinamiška ir paslanki; apie ją galima kalbėti įvairiose grupėse; ją galima skolintis. Ji produktyvi, o ne paralyžiuojanti. Ji atvira. Rothbergo manymu, įmanoma, kad daug kam priimtina Holokausto atmintis gali tapti tokia atmintimi bei būdu priemonių kovai su rasizmu artikuliavimui. Taigi, Holokausto atmintis, priimtina daugeliui grupių ir individų, gali skatinti produktyvų bendravimą ir netgi padėti kovoti su įvairiomis rasizmo formomis.
Prisimindami Kristallnacht, vieną iš geriausiai žinomų vaizdinių susijusių su antisemitizmu ir po to įvykusiu Holokaustu, konferencija #AmintisAtsakomybeAteitis pamėgins padaryti būtent tai. Pagrindinis konferencijos tikslas—sukurti veiksmingas rekomendacijas kovai su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje. Ši konferencija išryškins sankirtas tarp istorinės atminties ir dabartinių neapykantos formų Lietuvoje; mėgins peržengti atminties bendruomenių ribas. Bus atskleistos romų Holokausto istorijos. Šios skausmingos patirtys vis dar nėra gerai žinomos Lietuvoje ir už jos ribų; apie jas mažai kalbama. Dar žinomos kaip “Samudaripen” (romų kalba “masinės žudynės”) ir “Pharrajimos” (romų kalba “suplėšymas,” “supjaustymas”, “išniekinimas”), šios patirtys dar netapo integralia Holokausto atminties dalimi Lietuvoje. Šių patirčių atskleidimas gali būti pirmas žingsnis neapykantos susijusios su romafobija išryškinimui Lietuvoje. Kaip ir praeityje, šiandien Lietuvos romų bendruomenė vis dar marginalizuojama ir siejama su nusikalstamumu. Mokymasis apie Holokaustą ir ypač apie įvairių bendruomenių kriminalizavimą gali padėti suprasti pragaištingą stereotipų galią šiandieniniame pasaulyje.
Taip pat žvilgsnis į įvairias sankirtas tarp istorinės atminties apie Holokaustą ir šiandieninės politikos gali padėti geriau suprasti įvairių neapykantos formų sudėtingumą. Tai gali būti pritaikoma ir antisemitizmui, ir ksenofobijai. Nors ir pastaruoju metu Lietuvoje galima pastebėti pozityvių pasikeitimų (vis daugiau žmonių žino apie Holokaustą ir jį pripažįsta), dar reikia padaryti daug darbo. Dar vis yra daug pasipriešinimo atviram kalbėjimui apie “nepatogias” istorines tiesas apie Holokaustą, tokias kaip lietuvių dalyvavimas Holokauste. Dar vis yra stiprūs gynybiniai instinktai gražinti skausmingą praeitį. Kova su šiais instinktais ir mėginimas sąžiningai elgtis su praeitimi—tai neatsiejamos sėkmingo tolerancijos ugdymo dalys, būtina sąlyga dabartinei kovai su antisemitizmu, romafobija ir ksenofobija. Tai nelengvas, bet būtinas pirmas žingsnis žmogaus teisių puoselėjimui ir tam, kad nebūtų nieko panašaus į Kristallnacht ateityje. Aš tikiu, kad #AtmintisAtsakomybeAteitis konferencija bus svarbus žingsnis teisinga kryptimi.
Konferencija vyko anglų ir lietuvių kalbomis.
Atgarsiai spaudoje:
>> Mokslininkai ir diplomatai diskutuoja dėl priemonių siekiant išvengti antisemitizmo ir ksenofobijos
>>Profesorius S. Sužiedėlis: antisemitizmas niekur nedings, bet tai ne visuomet grėsminga
Pagrindinis pranešimas:
–“Istorijos perspėjimas: antisemitizmo ištakos ir raida Lietuvoje”, Saulius Sužiedėlis, Milersvilio universiteto istorijos profesorius emeritas, Pensilvanija, JAV
Pranešimai:
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia į spaudos konferenciją, kuri vyks lapkričio 15 d. 11 val. – vienintelio pasaulyje Samuelio Bako muziejaus atidarymo išvakarėse – Naugarduko g. 10/2, Vilniuje. Konferencijoje dalyvaus:
– Samuelis Bakas, garsus Vilniuje gimęs menininkas, šiuo metu gyvenantis Jungtinėse Amerikos Valstijose;
– J.E. Anne Hall, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Lietuvoje;
– Markas Zingeris, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus (VVGŽM) direktorius;
– Ieva Šadzevičienė, VVGŽM Tolerancijos centro ir Samuelio Bako muziejaus vadovė.
Po spaudos konferencijos bus galima susitarti dėl išskirtinių interviu su S. Baku ir nufotografuoti muziejuje išeksponuotus S. Bako paveikslus.
Bakas (g.1933 m. Vilniuje) – pasaulinio pripažinimo sulaukęs dailininkas, Lietuvai dovanojantis per 50 itin vertingų savo paveikslų. S. Bakas, lydimas artimų šeimos narių, Vilniuje praleis kiek daugiau nei savaitę. Iškilmingoje ceremonijoje Rotušėje jam bus suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas; menininkas dalyvaus Samuelio Bako muziejaus atidarymo renginiuose (11 16 – uždaras atidarymo renginys, 11 17 – „masterclass“ tapybos pamoka dailės studentams, 11 20 – susitikimas su visuomene).
Prašome patvirtinti savo dalyvavimą spaudos konferencijoje iki lapkričio 13 d.
Tel. (8 5) 231 3179, mob. 8 623 57560
El. p. zivile.juonyte@jmuseum.lt
2017-11-05 / 21:00 — Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt
Rūta Vanagaitė nebūtais dalykais kaltino Adolfą Ramanauską-Vanagą, jos gynėjai kaltina Lietuvą. Čia garsiausiai skamba Europos žydų kongreso balsas, kurio vadovas Kremliui prijaučiantis oligarchas, turintis savo verslą Rusijoje, besipuikuojantis nuotraukomis greta Vladimiro Putino ir dažnokai jo giriamas, tačiau faktas – garsas pasklido už Lietuvos ribų. Ir svarstymai, ar Lietuvoje nėra varžomos kitaip manančiųjų teisės, dėl savo nuomonės turėjimo deginamos knygos, o tarp tų knygų – ir Holokausto tema, ar mes vėl mėginame kratytis atsakomybės dėl žydų žudynių – ne į naudą Lietuvai.
Ar tokiam scenarijui Lietuva buvo pasirengusi? Pasirodo, Europos žydų kongreso vadovą, tą patį V. Putino mylimą oligarchą nuo kaltinimų Lietuvai mėgino atkalbėti Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako prieš trejus metus pareikalavusi ir gavo oficialią informaciją apie Lietuvos partizanų vadų veiklą. A.Ramanausko-Vanago pavardės tarp prisidėjusių prie Holokausto nėra, 1991 m. Aukščiausiasis Teismas jį visiškai reabilitavo. F. Kukliansky sako, sužinojusi apie Europos žydų kongreso prezidento V. Kantoro ketinimą pasmerkti Lietuvą, bandė įtikinti šio sumanymo atsisakyti.
„Bandėme kalbėti ta tema, tačiau gal mes vienas kito iki galo nesupratome, ir galbūt aš ateičiai linkėčiau visoms tarptautinėms organizacijoms labiau pasitikėti vietinėmis bendruomenėmis specifinėje būsenoje. Viena vertus, mes nukentėję nuo Holokausto, o ne kokie kiti ponai, kurie mokina ar duoda patarimus, ką gi daryti su tais, kurie galbūt dalyvavo Holokauste“, – teigė F. Kukliansky.
Vilnius, lapkričio 2 d. (BNS). Lietuvos vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvai nereikia peržiūrėti savo požiūrio į lietuvių vaidmenį per Holokaustą.
„Mums nėra ką peržiūrėti, visus veiksmus kaip valstybė esame padarę ir toliau turime puikų dialogą ir su Lietuvos žydų bendruomene, ir su pasauline bendruomene. Nesakome, kad tie skaudūs klausimai, kurie yra, – nediskutuotini, ir Vyriausybėje tos diskusijos vyksta, atvažiuoja jų atstovai ir bendruomenės atstovai. Taip, kad nėra ką peržiūrinėti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovas.
Taip jis komentavo Europos žydų kongreso raginimą Lietuvai iš pagrindų peržiūrėti lietuvių vaidmenį per nacių okupaciją, nustoti gerbti tuos, kurie bendradarbiavo su okupantais naciais ir aktyviai prisidėjo Lietuvoje žudant žydus.
„Jeigu kas nors nori ką nors peržiūrėti ar gilintis, tai yra istorikų darbas, ir istorikai turi remtis labai aiškia sistemine istorine informacija, faktais, o ne faktų interpretacija, bet faktų visuma. Tada galima diskutuoti ir kalbėti“, – teigė S. Skvernelis. Pasak jo, Lietuva kaip valstybė padarė viską, kad valstybės ir žydų bendruomenės santykiai būtų geri.
„Manau, kad Lietuva kaip valstybė padarė viską ir toliau daro, kad santykiai tarp žydų bendruomenės, Lietuvos visuomenės, mūsų valstybės būtų tokie, kurių kitos valstybės gali ir pavydėti“, – sakė premjeras.
Vilnius, lapkričio 1 d. (BNS). Lietuvos diplomatai ragina nepriešinti žydų genocido ir Lietuvos ginkluotos kovos su sovietų okupacija.
Užsienio reikalų ministerija trečiadienį išsakė apgailestavimą dėl Europos žydų kongreso pareiškimo, kuriuo smerkiamas leidyklos „Alma Littera“ sprendimas nutraukti Rūtos Vanagaitės knygų pardavimą ir kritika viešųjų ryšių specialistei, kad ji apšmeižė partizanų vadą Adolfą Ramanauską – Vanagą.
„Lietuva jau daug metų dirba Holokausto tyrimų ir švietimo srityje, konsultuodamasi su tarptautinėmis žydų organizacijomis, taip pat su Pasaulio žydų kongresu ir Europos žydų kongresu. Žydų genocido ir Lietuvos antisovietinės rezistencijos supriešinimas šiame kontekste yra visiškai nepriimtinas ir tarnauja tik istorijos iškraipymui“, – rašoma URM išplatintame pranešime.
„Belieka apgailestauti dėl tokio Europos žydų kongreso pareiškimo“, – teigia URM.
Rusijos verslininko Moše Kantoro vadovaujamas Europos žydų kongresas antradienį užstojo R. Vanagaitę, sakydamas, kad ji turėtų būti giriama, o ne puolama.
Ragindama visas puses susilaikyti nuo skubotų pareiškimų, skatinančių visuomenės susipriešinimą, LŽB pabrėžia, jog diskusija sudėtingais lietuvių-žydų istorijos klausimais turi vadovautis pagarbos, atvirumo, sąžiningumo principais.Laikantis nuomonės, kad istorinis teisingumas ir jo atkūrimas turi remtis profesionalių istorikų autentiškais dokumentais argumentuotais tyrimais, LŽB kviečia visuomenę, profesionalius istorikus ir šalies vadovus imtis priemonių, kuriomis būtų užkertamas kelias tolesniam visuomenės susiskaldymui ir nepakantumo sklaidai.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky prašo lankančių kapines lapkričio 1-ąją – visų šventų dieną ir per Vėlines, padėti gėlę ar uždegti žvakę prie žydų gelbėtojų, Pasaulio teisuolių kapų, pagerbti šiuos, jau išėjusius dorus piliečius. Žydai lenkiasi jų atminimui. Gelbėtojai rizikuodami savo ir artimųjų gyvybe, gelbėjo žydus nuo žudynių, ir mirties akivaizdoje išliko žmonėmis.
Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį.
2015 m. Panevėžyje įvyko konferencija, kuri buvo skirta Pasaulio Tautų teisuolės Marijos Rusteikaitės garbei. Joje dalyvavo svečiai iš Vilniaus – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, likusi gyva liudininkė Sulamit Lev išgelbėta iš pražūties, Panevėžio žydų bendruomenė, Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolės. Sulamitos pasakojimas apie 15-os žydų vaikų istoriją, kurie rado duonos kąsnį ir prieglobstį Antrojo pasaulinio karo metais, sulaukė didelio dalyvavusiųjų susidomėjimo. Tada ir gimė idėja, tapusi projektu, įamžinti Marijos Rusteikaitės atminimą Panevėžio mieste.
2017 m. spalio 27 dieną pagal projektą vyko stelos atidengimas Marijos Rusteikaitės atminimui. Šis paminklas yra pirmas Lietuvoje, kai pagerbta gelbėtojusi žydus Holokausto metu Dievo apvaizdos seserų kongregacijos vienuolė, visuomenininkė, medikė, pedagogė Marija Rusteikaitė. Atidengiant atminimo lentą Panevėžyje, dalyvavo Panevėžio miesto vicemeras Aleksas Varna, kuris pabrėžė, kad Lietuva turi didžiuotis tokiais žmonėmis, kurie gelbėjo nekaltus žmones, rizikuodami savo gyvybėmis. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kuliansky pasakė, kad ši iškilminga ceremonija buvo įvykdyta Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolių, Panevėžio m. žydų bendruomenės, Panevėžio miesto vadovų dėka, jiems priėmus teigiamą sprendimą dėl Marijos Rusteikaitės vardo įamžinimo Panevėžyje. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė inicijuoja šį mums žydams labai svarbų sprendimą įvykdyti Pasaulio Tautų teisuolių įamžinimą ir kituose Lietuvos miestuose, taip pat ir Vilniuje.
Daugiau apie Marijos Rusteikaitės asmenybę papasakojo išgelbėta Holokausto metais likusi gyva liudininkė Sulamit Lev. Ji iki šiol dėkinga Marijai ir vadina ją “Motinėle”. Moters prisiminimus pagyvino jos atsinešti išgelbėtojų laiškai vienuolei bei paveikslas, kuriame pavaizduota prie Marijos Rusteikaitės klupanti pati maža Sulamit.
Sekundė.lt, Panevėžys
Panevėžyje iškilo pirma paminklinė lenta Lietuvoje, skirta žydų gelbėtojai Holokausto metu. Tokia padėka pagerbta šiame mieste pirmąsias Dievo Apvaizdos seseris subūrusiai vienuolei, visuomenininkei, medikei, pedagogei Marijai Rusteikaitei. Akmeninė lenta II pasaulinio karo metais nusipelniusiai asmenybei iškilmingai atidengta ties J. Tilvyčio ir Krekenavos gatvių sankirta. Remiantis istorine medžiaga išsiaiškinta, kad būtent netoli šios vietos buvo įkurtas Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolynas bei jo ligoninė. „Visų pirma ši vieta, už kelių dešimčių metrų, mums buvo pati svarbiausia vienuolyno istorijos vieta, nes čia M. Rusteikaitė 1925–1936 m. būrė vienuoles, pirmąsias Dievo Apvaizdos seseris. Ką tik baigusi Sankt Peterburgo medicinos universitetą iš Žemaitijos kilusi motinėlė įsijungė į Šventojo Vincento Pauliečio draugiją, siekdama padėti vargstantiems Panevėžio miesto ir apylinkių žmonėms. Prieš tai ji dėstė Kražių progimnazijoje matematiką ir geografiją, kitoje vietoje lenkų kalbą“, – savo pirmtakę prisiminė sesuo Leonora Kasiulytė, daug metų besidominti istorine asmenybe.
Nuotraukoje: spalio 26-osios vakare Lietuvos žydų (litvakų bendruomenėje chalas kepė net 4 moterų kartos!
Linksmas, su klezmerių muzika, šokiais, gera nuotaika, „Beigelių krautuvėlės” skanumynais – taip vyko chalos kepimo šventė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje. Moterys, kas su vaikais, kas su draugėm, su šeimom minkė tešlą, pynė chalas, o po to iškeptas nešėsi namo.
Ar ne laikas Lietuvos duonos kepėjams sugrąžinti buvusį tikrąjį pavadinimą pynutei? Juk Chala – ypatinga, Šabui ir šventėms žydų šeimose kepama duona. Visa paruošimo, atplėšimo ir kepimo reikšmė glaudžiai siejasi su tradicijomis ir religija. Pavadinimas pirmiausia reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai, pirmosios tešlos gabalėlio. Tai vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“. (Bamidbar 15:20)
Viso pasaulio žydai šiemet, jau ketvirtus metus iš eilės rengė chalos kepimo ir Šabato sutikimo vakarus savo bendruomenėse. Tarptautinio projekto tikslas – bent kartą metuose visiems po pasaulį išsibarsčiusiems žydams susivienyti ir kartu susėsti prie šventinio Šabo stalo.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pakvietė visus prisijungti prie užburiančio chalų kepimo veiksmo spalio 26-os, ketvirtadienio vakarą. Programoje tešlos kildinimas, gražiausios chalos pynimas, žydės moters pareigų, ruošiantis Šabatui, pristatymas, dainos ir šokiai su Rakija Klezmer Orkestar. Salės, kurioje buvo pinamos chalos, ekrane buvo matyti tiesioginės transliacijos per Facebooką iš įvairių pasaulio kampelių, kaip kepa ir linksminasi įvairaus amžiaus žydai.
Ši savaitė – pasaulio žydų vienybės savaitė. Nesvarbu, kur žydai begyventų, kokia kalba bekalbėtų, mus vienija mūsų tradicijos ir mūsų identitetas,- sako LŽB pirmininkė Faina Kukliansky.
Ketvirtadienį Vilniuje per šimtas Lietuvos žydų bendruomenės narių ir žydų kultūros entuziastų kepė šventines chalas, penktadienį sinagogoje laukia ypatingas Šabatas. Jau antrus metus iš eilės prisidedame prie pasaulinio Šabato iniciatyvos. Kartu tai proga Lietuvai ir pasauliui išreikšti žydiškąjį solidarumą, pasidžiaugti sustiprėjusia ir visuomenei atsivėrusia Lietuvos žydų bendruomene, prisiminti mūsų Tolerancijos kampanijos „Beigelių krautuvėlė“ sėkmę. Dabar Vilniuje gyvuoja to paties pavadinimo kone vienintelė košerinė kavinė Lietuvoje, o Lietuvos žydų bendruomenė aktyviai veikia ne tik kultūros, paveldo, socialinėje bet ir Žmogaus teisių srityje – didžiuojasi būdama stiprėjančios Žmogaus teisių organizacijų koalicijos nare.
Faina Kukliansky: “Linkiu, kad kad smagus chalų kepimas nuteiktų Jus šventiškai ir taikiai, o šilta Šabato laukimo nuotaika aplankytų kiekvieno namus. Linkiu, kad diena, kai kepama chala, kuri veikiausiai ir įkvėpė lietuviškosios pynutės idėją, simbolizuotų ne tik pasaulio žydų vienybę, bet taptu švente visai Lietuvai”.
Lietuvos žydų bendruomenėje lankėsi ir su bendruomenės pirmininke susitiko Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento specialusis pasiuntinys Holokausto reikalams Europoje ir Eurazijoje Thomas Yazdgerdi,
Susitikimo metu buvo aptartos svarbiausios Holokausto Lietuvoje įamžinimo problemos bei progresas šioje srityje, Lietuvos žydų bendruomenės sau ir valstybei keliamos užduotys siekiant istorinės tiesos,tinkamo Holokausto aukų atminimo įamžinimo ir naujo restitucijos etapo.
Taip pat specialusi pasiuntinys susipažino su Lietuvos žydų bendruomenės veikla Žmogaus teisių srityje – aktyviu dalyvavimu Žmogaus teisių organizacijų koalicijoje ir EVZ fondo (Vokietija) remiamu projektu „Rekomendacijų dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romofobija Lietuvoje, paruošimas ir viešinimas“