Spalio 29 d. 12 val. Kauno žydai malda pagerbs Kauno geto Didžiosios akcijos aukas
2017 spalio 29 d. 12 val. Kauno žydų bendruomenė malda pagetbs Kauno geto Didžiosios akcijos aukas.
Didžiausia Kauno geto gyventojų naikinimo akcija buvo įvykdyta 1941 m. spalio 28- 29 d. „Didžiosios“ akcijos metu IX forte buvo nužudyta 10 tūkstančių žmonių, tarp jų – 4273 vaikai.
“FUN RUN” bėgimas Vilniuje
„Makabi FUN RUN” bėgimą jau kelis metus organizuoja Europos Maccabi Konfederacija. Pastaraisiais metais bėgimas įvyko Londone, Paryžiuje, Romoje, Budapešte, Varšuvoje, Belgrade. Šis bėgimas pirmą kartą organizuotas Lietuvoje. „Makabi Fun Run“ bėgimas yra „Linksmas Bėgimas“ palaikantis „Makabi“ judėjimą, kadangi sumokėtas dalyvio mokestis yra skiriamas „Makabi“ veiklos vystymui. Tačiau, tai nėra pagrindinė bėgimo esmė, nes FUN RUN renginyje valstybės žydai susiburia kartu, klausosi žydiškos muzikos, sportuoja ir bendrauja. Tai yra ypač svarbu, vienijant nedidelę Lietuvos žydų bendruomenę.
Š.m. spalio 15 d. Vilniuje Vingio parke įvyko pirmasis Lietuvoje “ FUN RUN” bėgimas, kuriame dalyvavo Letuvos sporto klubo(LSK) “Makabi” nariai iš Vilniaus ir Kauno, Šolomo Aleichemo gimnazijos moksleiviai, Vilniaus bėgimo mėgėjų klubų (BMK) „Inžinierija“, „Stajeris“ nariai bei buvusio „SIGMA“ BMK 7 nariai,, Lietuvos futbolo teisėjų asocijacijos nariai, kuriuos pakvietė šios organizacijos viceprezidentas Gercas Žakas, ir kiti prijaučiantys “Makabi” judėjimui bėgikai.
74 sportininkai rungtiniavo 4-iose amžiaus grupėse: jaunučių(iki 14 m), jauniu(15-18 m), suaugusiųjų(19-40m) ir veteranų( virš 40m).. Varžybos buvo vykdomos 1,5 km ir 3 km distancijose tarp moterų ir vyrų.
1,5 km bėgimo nugalėtojai savo amžiaus grupėse: Rusnė Jovaišaitė, Daniel Bartusevič, Aurelija Vinogradova, Robert Nikitin, Karolina Savko, Sigitas Pranaitis, Vilija Taralienė,(visi Vilnius) ir kaunietis Samuelis Ušpicas savo amziaus grupėje aplenkęs ilgametį LSK „Makabi“ prezidentą Semioną Finkelšteiną (3 v).
Istorijos pamokos Kauno tvirtovės IV forte
2017-10-21 Kauno IV forte (Kauno miestas, Plytinės g. 15) vyko asociacijos “Kauno tvirtovė” sezoninės veiklos šventės uždarymas.Šventės metu rikiavosi asociacijos įgulos, buvo keliamos Lietuvos valstybinė, Kauno miesto bei asociacijos vėliavos. Po to prof. Jonas Vaičenonis, prof. Arimantas Dumčius, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Žakas Gercas ir kiti švečiai tarė sveikinimo žodžius renginio organizatoriams. Kauno IV-ojo forto visuomeninis komendantas A. Steponenko pristatė istorinių nuotraukų ir kitų socialinių artefaktų parodą. Architektas- dailininkas J. Lukšė pristatė savo parodą Kauno tvirtovė piešiniuose. Prof. V. Rakutis renginio dalyvius supažindino su Kauno IV forto istoriją, pristatė kokie buvo atlikti darbai forto teritorijoje, kokie yra informaciniai stendai bei kokie galimi ateities planai. Renginio pabaigoje vyko vaišės “Tvirtovės užkandžiai” — šventės dalyviai buvo vaišinami koše ir, žolelių surinktų forto teritorijoje, arbata.
Kauno tvirtovės fortai buvo pastatyti XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, Rusijos imperijos caro Aleksandro II įsakymu. Kauno IV-asis fortas buvo pastatytas 1883–1889 m., rekonstruotas ir modernizuotas 1892–1894, 1904–1908 bei 1914 m. Netoli Kauno IV-ojo forto yra pastatytas paminklinis akmuo su įrašu: ,,ČIA IV FORTE 1941 M. NACIAI IR JŲ VIETINIAI TALKININKAI NUŽUDĖ 4000 ŽYDŲ. VIEN RUGPJŪČIO 18 D. – DAUGIAU KAIP 500 KAUNO GETO INTELIGENTŲ”.
Įteikta 28-oji Respublikinė Lauryno Ivinskio premija
Spalio 20 d. Kuršėnuose vyko Lietuviškojo kalendoriaus šventė. Šventė tradiciškai prasidėjo minėjimu, gėlių ir žvakučių padėjimu ant pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjo Lauryno Ivinskio kapo Kuršėnų miesto senosiose kapinėse. Birbynininkas Alvaidas Bernotas atliko kelis kūrinius, o Kuršėnų garbės pilietė, L. Ivinskio Kalendorių muziejaus įkūrėja Sigita Lukienė pasidalino gražiais žodžiais apie L. Ivinskį.
Vėliau minėjimas persikėlė į Padarbos mišką. Čia, prie Kuršėnų žydų masinio žudymo vietoje esančio paminklo padėtos gėlės, uždegtos žvakutės. Į iš akmenėlių sudėliotus Lietuvos žemėlapio kontūrus, visi minėjimo dalyviai žuvusių atminimui padėjo po akmenėlį su užrašytais žuvusiųjų vardais ir pavardėmis. Žydų bendruomenės vyrai sukalbėjo maldą, o šio minėjimo prasmingumu ir svarba džiaugėsi Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nariai. Į susirinkusius kreipėsi ir istorikas Rolandas Tamošaitis.
Po minėjimo, visi rinkosi Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro parodų salėje. Čia įteikta XVIII Respublikinė Lauryno Ivinskio premija už geriausią metų kalendorių. Juo išrinktas, labiausiai premijos skyrimo nuostatus atitinkantis Žydiškas kalendorius „Pasaulio tautų teisuoliai“, kurį išleido Lietuvos žydų bendruomenė. Šio kalendoriaus sudarytojai Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjai Danutei Selčinskajai Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras užrišo vardinę juostą ir įteikė piniginę 290 € premiją bei padėkos raštą. Atminimo dovaną įteikė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gipoldas Karklelis. Sveikinimo žodžius ir gėles perdavė LR Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos padėjėja Ada Grakauskienė. Tautine juosta, gėlėmis ir atminimo dovanomis apdovanota ir Holokausto liudininkė Sulamit Lev.
Gerų įvertinimų ir rekomendacijų apdovanoti sulaukė dar vienas kalendorius. Tai „Šiaulių rajono kultūrinių renginių kalendorius“. Jo sudarytojams Laimutei Varkalienei ir Zigmui Ripinskiui įteiktos Šiaulių rajono savivaldybės atminimo dovanos.
Padėkos žodžius tarė ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenės atstovai.
Žiūrovams nuostabias dainas dovanojo Lietuvos žydų dainų ir šokių ansamblio „Fajerlech“ muzikantai.
Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro informacija
LŽB išleistam kalendoriui įteikiama Respublikinė Lauryno Ivinskio premija
Šiandien spalio 20d. Kuršėnuose vyks Respublikinės Lauryno Ivinskio premijos už geriausią metų kalendorių „Pasaulio tautų teisuoliai“ įteikimas ir Lietuvos žydų dainų ir šokių ansamblio „Fajerlech“ koncertas.
Kalendoriaus įdėjos autorė – Maša Grodnikienė, sudarytoja Danutė Selčinskaja, redaktorė Jovita Stundžiaitė dizainerė – Jūratė Juozėnienė.
13 val. Senosiose Kuršėnų kapinėse ir Padabos miške gėlių padėjimas prie Lauryno Ivinskio kapo ir Kuršėnų žydų masinio žudymo vietoje esančio paminklo. 14 val. Kuršėnų kultūros centro parodų salėje respublikinės Lauryno Ivinskio premijos už geriausią metų kalendorių (2016-2017), kurį išleido Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, skirtą Pasaulio Teisuoliams, gelbėjusiems Lietuvos žydus Holokausto metu, įteikimas ir meninė programa.
Kaune atidaryta Mikva
Kauno žydų centro iniciatyva Kauno senamiestyje po daugiau negu 75-ių metų pertraukos buvo įrengta ir neseniai atidaryta Mikva. Mikva statyba buvo vykdoma, prižiūrint Rabbi Gedalia Olshtein, kuris yra vienas geriausių šios srities ekspertų visame pasaulyje. Prabangiai atrodanti Mikva – viena gražiausių Europoje – pirmiausia skirta Kauno besimokančių Izraelio studentų bendruomenei, bet ja galės naudoti ir visos Lietuvos žydų moterys. Mikvos atidarymo ceremoniją pritvirtindamas Mezuzą prie įėjimo į Mikvą pradėjo Kauno žydų centro įkūrėjas ir globėjas p. Viljamas Šternas, o į ją atvyko rabinai ir garbingi svečiai iš viso pasaulio, buvo pakviesti ir Kauno žydų bendruomenės, kurią su Kauno žydų centru sieja seni bičiuliški ryšiai, atstovai. Iškilmingam renginiui vadovavo šeštus metus Kaune gyvenentis rabinas Moshe Sheinfeldas su žmona Racheli, ant jų pečių gulė ir visi Mikvos įrengimo rūpesčiai. Rabinas pasakojo, kad ieškodamas vietos Mikvai jis rinkosi tarp kelių namų, kai ant vieno apleisto namo durų pastebėjo mezuzą. Abejonių dėl pasirinkimo nebeliko. Tiesa, namas pirktas jau iš lietuvių, senųjų jo šeimininkų likimas nežinomas.
Linksma Sukkot šventė Panevėžyje
Panevėžio miesto žydų bendruomenė pagal žydų tradicijas pastatė palapinę (sukka), kurioje švenčiamas Sukkotas – derliaus nuėmimo šventė bei prisimenama žydų kelionė, kuomet prieš 3,5 tūkstančio metų jie klajojo po Sinajaus dykumą, glausdamiesi palapinėse ir neturėdami nuolatinės gyvenamosios vietos. Kiekviena bendruomenė ar šeima palapinę (sukką) stato pagal savo galimybes. Šį kartą Panevėžio miesto žydų bendruomenė paaiškino bendruomenės vaikams Sukkot šventės reikšmę ir prasmę. Vaikai žaidė, linksminosi, vaišinosi. Palapinėse buvo surengta šventės dalyvių fotosesija, kuri išliks Panevėžio miesto žydų bendruomenės archyve ir kiekvienoje šeimoje. Visi bendruomenės nariai atnešė savo šiais metais užaugintų rudens gėrybių: obuolių, arbūzų, moliūgų, vynuogių.
Pasakojimas apie žmogų, turintį du vardus, dvi pavardes ir vieną gyvenimą
Algis JAKŠTAS
Prieš keletą metų pirmą kartą rašiau apie neeilinio likimo žmogų, turintį du vardus, dvi pavardes – Romuald Jakub Veksler-Vaškinel, per karą gimusį Švenčionyse ir per stebuklą išlikusį iš visos čia gyvenusios giminės. O tą stebuklą sukūrė Piotras ir Emilija Vaškineliai. Jiems prieš Švenčionių geto likvidaciją Jakubas ir Batia Veksleriai perdavė 1943 m. vasario 28 d. gimusį sūnų, kurį Piotras ir Emilija Vaškineliai pakrikštijo bažnyčioje.
Dabar Izraelyje gyvenantis Romuald Jakub Veksler-Vaškinel (Romuald Jakub Weksler-Waszkinel), atvykęs į Lietuvą Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu, rado laiko aplankyti ir gimtuosius Švenčionis. Parymojo prie buvusį getą primenančios Menoros, aplankė kitas vietas, kurios svarbios žydų tautai vienaip ar kitaip susijusios ir su jo gimtine. Kaip jau minėjau, nė vienas iš jo artimųjų, gyvenusių Švenčionyse, neišgyveno. Vieni mirė arba buvo nužudyti koncentracijos stovyklose, kiti – sušaudyti miške netoli Švenčionėlių. Gerb. Romuald Jakub Veksler-Vaškinel tėvai mirė ar buvo nužudyti irgi koncentracijos stovyklose.
Į Švenčionis Romuald Jakub Veksler-Vaškinel atvyko lydimas jo atvykimą į Lietuvą organizavusio Lenkijos instituto Vilniuje projektų koordinatorės Barbaros Orševskos (Barbara Orszewska), kuri mielai ir vertėjavo, bei Lietuvos žydų bendrijos Švenčionių skyriaus pirmininko Moisej Šapiro. Su gerbiamu svečiu kalbėjausi prie Švenčionių m. parke stovinčios Menoros. Mano pirmasis klausimas, tiksliau labiau prašymas, buvo papasakoti apie savo likimą, kuris vertas scenarijaus ar knygos puslapių.
Lietuvos žydų bendrijos Švenčionių skyriaus pirmininkas Moisej Šapiro ir Romuald Jakub Veksler-Vaškinel prie Menoros
– Mano istorija tokia, kad iki 35 metų nežinojau, kad esu žydas. Man visada kildavo abejonių dėl tautybės, kai bandžiau savo veido bruožus, išvaizdą lyginti su aplinkiniais. Aš nebuvau panašus į lenkus, kurie gyveno aplinkui, į savo tėvus lenkus. Kai man suėjo 35, mama pasakė, kad aš turėjau kitus tėvus – žydus, kurie buvo nužudyti karo metais. Ji nežinojo mano senojo, pirmojo vardo. 14 metų aš ieškojau savo tikrųjų šaknų, kol suradau savo žydišką pavardę – Veksler (Weksler). Dabar turiu du vardus, dvi pavardes. Ir tai mano didžiausias turtas. Žydai Jakubas ir Batia Veksleriai davė man gyvybę, o be lenkų Piotro ir Emilijos Vaškinel aš nebūčiau išgyvenęs. 2009 m. aš išvykau gyventi į Izraelį. Ten radau motinos ir tėvo giminių, ten pasijutau lyg į savo namus būčiau sugrįžęs. Esu labai dėkingas žmonėms ir Dievui, – glaustai savo gyvenimo istoriją pasakoja gerb. Romuald Jakub Veksler-Vaškinel.
Linksmo Sukkoto linkime visai Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei. Susitikime kučkoj!
חג סוכות שמח
Pirmasis spalio sekmadienis: Švenčionyse kiekvienais metais panašus, bet visada naujas ir svarbus
Žydų susitikimą buvusio geto vietoje – prie Menoros Švenčionių parke – atidarė Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisej Šapiro.
Galina Romanova
Atrodytų, lyg ir nieko naujo jau neįmanoma pasakyti apie ilgametę žydų tradiciją – kasmet pirmąjį spalio sekmadienį susirinkti Švenčionių rajone prie Menoros Švenčionių parke ir prie obelisko-memorialo taip vadiname poligone (miške tarp Platumų kaimo ir Šalnaičio ežero), kur amžinam poilsiui atgulė 8 tūkst. žiauriai nužudytų visos Vilniaus apskrities žydų. Bet šie susitikimai kiekvieną sykį būna saviti. Šių metų spalio 1 d. susitikime vyravo nuoširdus susirinkusiųjų bendravimas, matomai per visus šiuos metus, kiekvienais metais šia suvažiuojantys žmonės spėjo artimai susipažinti, o daugelis ir susibičiuliauti. Atvykusieji dalinosi su savimi atsivežtomis įvairių laikotarpių nuotraukomis ir brangiais atsiminimais.
Pati susitikimo eiga buvo tradiciška. Renginį prie Menoros atidarė Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisej Šapiro. Trumpą buvusios gausios žydų bendruomenės istoriją Švenčionių krašte pristatė Nalšios muziejaus istorikė Nadežda Spiridovienė. Prie Menoros buvo padėti vainikai, pirmą iš jų pagal nusistovėjusią tradiciją padėti buvo pavesta paskutiniam Švenčionių rajono žydų „mohikanui“, buvusiam dviejų koncentracijų lagerių kaliniui Moisejui Preisui. Maldą paskaitė atvykęs Vilniaus sinagogos kantorius Šmuel Jatom, žvakes uždegė aukštas, bet Švenčionių rajone neretas svečias – Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.
SUKKOT šventės Vilniaus Choralinėje sinagogoje
Spalio 4 d. – malda 18:30 v., po maldos vaišės Sukkot palapinėje, Bokšto g. 19
Spalio 5 d. – malda 9:30 v., po maldos – vaišės sinagogos Sukkot palapinėje
Spalio 6 d. – malda 9:30 v., po maldos – vaišės sinagogos Sukkot palapinėje
Spalio 7 d. – malda 9:00 v., po maldos – vaišės sinagogos Sukkot palapinėje
Spalio 8 d. – malda 8:30 v., po maldos – vaišės sinagogos Sukkot palapinėje
Spalio 9 d. – malda 8:30 v., po maldos – vaišės sinagogos Sukkot palapinėje
Spalio 10 d. – malda 8:30 v., po maldos – vaišės sinagogos Sukkot palapinėje
Spalio 11 d. – malda 8:30 v., po maldos – vaišės sinagogos Sukkot palapinėje
SHMINI ATZERES
Spalio 12 d. – malda 9:30 v., po maldos – vaišės sinagogos Sukkot palapinėje
SIMCHAT TORA
Spalio 12 v. – malda 19:21 šokiai su Tora, po maldos – Sushi sinagogoje
Spalio 13 d. – malda 9:30 v., – po maldos vaišės sinagogoje
Spalio 12 – 13 – ne darbo dienos
Vilniaus žydų religinė bendruomenė
Maloniai kviečiame atvykti į festivalį „Nepatogus kinas“
Nepatogus kinas – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis, unikalus savo programa ir formatu. Tai socialinis – kultūrinis projektas, kuriame gali dalyvauti kiekvienas. Festivalio metu Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Nepaisant festivalio socialinės misijos ir nekomercinio pobūdžio, Nepatogus kinas kartu yra ir vienas gausiausiai lankomų kino renginių Lietuvoje bei vienintelis tokio pobūdžio kino festivalis Baltijos šalyse. Festivalis kasmet į savo veiklas įtraukia beveik 15 000 žiūrovų visoje Lietuvoje.
Daugiau apie festivalį “Nepatogus kinas”
Vilnius Action akimirkos – ZAVL’S KLOYZ (Zavelio sinagoga)
Atkuriama Žiežmarių sinagoga – viena iš nedaugelio medinių sinagogų išlikusių Europoje
LRT TV naujienų tarnyba
Lietuvą įtraukus į Europos žydų kultūros paveldo kelią pirmuoju simboliniu objektu buvo pasirinkta Žiežmarių sinagoga. Maldos namai, pastatyti iš medžio, – retas išlikęs pavyzdys Europoje. Tačiau prireikė daugiau nei dešimtmečio, kol sinagoga Žiežmariuose pradėta restauruoti. Užbaigus darbus prie svarbiausios šalies magistralės esančiame miestelyje ketinama įrengti muziejų.
19-ame amžiuje, kai buvo pastatyta Žiežmarių sinagoga, miestelyje gyveno apie 500 žydų. Prieš karą jų skaičiuota iki tūkstančio. Šiandien sinagoga įgauna buvusį vaizdą: atkuriamas fasadas, dedami nauji langai, jau sutvarkytas stogas. Pasak restauratorių, maldos namus pavyko išsaugoti, nes jais kasdien rūpinosi Žiežmarių gyventojai.
Jie užkalė pastato langus, išvežė po sovietmečio, kai čia buvo prekių sandėlis, likusias šiukšles. Kaimynystėje gyvenantis Liudvikas Markuntavičius, sako, kad sinagoga miesteliui primena ne tik šlovingą praeitį. Per karą kieme buvo įrengtas getas, čia buvo suvaryti žydai iš Žąslių ir Kaišiadorių.
LŽB vyko diskusija „Žmogus tvirtu stuburu“, skirta vietos gyventojų atminčiai apie Holokaustą ir lenkų bei lietuvių Teisuolius
Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos Žydų bendruomene, Gerosios valios fondu ir leidykla „Czarne” trečiadienį, 2017 metų rugsėjo 27 d. Vilniuje vyko diskusija „Žmogus tvirtu stuburu“, skirta vietos gyventojų atminčiai apie Holokaustą ir lenkų bei lietuvių Teisuolius, gelbėjusius žydus nuo mirties. Pagrindinis susitikimo svečias bus Švenčionyse gimęs ir per stebuklą nuo mirties išgelbėtas Romuald Weksler-Waszkinel.
Diskusijos atspirties taškas – knyga „Žmogus tvirtu stuburu”, parašyta Lenkijos radijo žurnalisto Dariuszo Rosiako, kurios herojumi tapo Romuald Waszkinel. Įdomios, jaudinančios istorijos apie lenkų išgelbėtą nuo mirties ir užaugintą žydą fone autorius ir knygos herojus pasidalino su klausytojais prisiminimais ir refleksijomis apie Pasaulio teisuolių vardą pelniusius lenkus ir lietuvius. Jų pavardžių ir darbų priminimas ypač aktualus dabar, kai viešojoje erdvėje vis dažniau skleidžiami iškreiptos atminties interpretacijos ir falsifikuota istorija. Diskusijoje kalbėta ir apie būtinybę saugoti atmintį apie Holokaustą.
LŽB išleistas žydiškas kalendorius 5778m. – 2017/2018
Per Jom Kipur kiekvienam reikėtų susimąstyti: ar iš tiesų paprašėme atleidimo visų, kuriuos įžeidėme?
Ar išsprendėme visus nesusipratimus? Užglaistėme visas padarytas nuoskaudas?
Svarbu atminti: per Jom-Kipurą verta sutvarkyti savo santykius ir su kitais žmonėmis,
ir su savo bendruomene.
Jom-Kipur – švenčiausia diena metuose, geros valios ir nuodėmių atpirkimo prieš Kūrėją diena.
Jom Kipur Vilniaus choralinėje sinagogoje:
Rugsėjo 28 d. 19 val. (ketvirtadienis) – pasiruošimas Jom Kipurui:
– Kaparot
– Pokalbis apie Jom Kipur
Rugsėjo 29 d. (penktadienis):
Nuo 14 v. sinagogos gabė (seniūnas) surašinės vardus, kurie bus perskaityti per Izkor maldą, aukų rinkimas labdarai (savanoriškumo pagrindu).
– 17:00 val. – Mincha
– 17:30 val. – paskutinė „dienos trapeza“ (seuda amafseket) prieš Jom Kipurą
– 18:30 val. – maldos pradžia – Kol Nidrei
Kauno žydų bendruomenė ir IX forto muziejus kartu paminėjo Lietuvos žydų genocido dieną
Kauno žydų bendruomenė ir IX forto muziejus kartu paminėjo Lietuvos žydų genocido dieną. Minėjimas prasidėjo dalyvių eisena link masinių žudynių lauko, IX forto muziejaus direktorės pavaduotojas prašė visų pamėginti pajausti, ką išgyveno žmonės, kuriems šis kelias buvo paskutinis jų gyvenime, vaizdai, kuriuos mes matome, paskutiniai jų gyvenime. Prie paminklo Holokausto aukoms jautria poezijos ir muzikos kalba nužudytuosius pagerbė LSMU gimnazijos moksleiviai, nuoširdžiai kalbėjo Kauno m. savivaldybės tarybos narys prof. Jonas Audėjaitis, mėgindamas kuo labiau paliesti jaunosios kartos atstovų širdis. KŽB pirmininkas Gercas Žakas pasidalino asmenine vienos merginos, kuriai teko prieš 5-6 metus panašiame minėjime skaityti eiles, patirtimi. Ji teigė niekada nepamiršianti emocinio skaitytos poezijos ir minėjimo atmosferos poveikio ir net parodė nuo to laiko saugomą nuotrauką. Tokie jaunų žmonių liudijimai skatina tikėti, kad baisūs, bet kokį žmoniškumą pamynę įvykiai nepasikartos, o atminimas apie juos ir jų nekaltas aukas bus perduotas ateities kartoms. Minėjimą užbaigusi IX forto muziejaus direktorė Jūratė Zakaitė padėkojo Kauno žydų bendruomenei, moksleiviams už bendradarbiavimą ir pakvietė visus apžiūrėti atnaujintą “Kauno geto kalinių likimų” ekspoziciją, kuriai nuotraukas ir eksponatus dovanojo ir KŽB nariai, patys buvę Kauno geto kaliniai. Įdomu, kad minėjime dalyvavo ir iš Izraelio p. Yaarit Glezer, kurios tėvelis buvo tarp tų nedaugelio, sugebėjusių pabėgti iš IX forto.
LŽB kviečia į filmo apie Molėtus peržiūrą
Filmo peržiūra apie Molėtų eitynės rugsėjo 29d. 17 val. Jašos Heifetzo salėje
Su dideliu pasisekimu praėjo dokumentinio filmo „Paskutinis rugpjūčio sekmadienis“ pristatymas. Premjera įvyko rugpjūčio 29 – visų Molėtų miestelio Lietuvoje žydų žudynių per Antrąjį pasaulinį karą metinių dieną. Premjeroje dalyvavo apie 350 žmonių, tarp jų Lietuvos pasiuntinys Izraelyje ir Izraelio pasiuntinys Lietuvoje.
Prieš pradedant filmo peržiūrą pasisakė prodiuseris Cvi Kricer ir režisierius Eli Geršzon. Jie akcentavo, kad pavyko sukurti filmą-dokumentą, galbūt, vienintelį, pasakojantį apie Lietuvos Molėtų miestelio žydų likimą.
Daugybę metų trunkantis nutylėjimas ir abejingas požiūris į Holokaustą tvyrojo Lietuvoje 75 metus. Filme dokumentiškai pasakojama apie tuos, kurie žudė, tuos, kurie gelbėjo, tuos, kurie gyvena su šia našta šiandien