Mes

Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai

Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai

Kupiškio tarptautinę konferenciją apie žydų pastatus ir paminklus atidarė Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė istorikė Aušra Jonušytė. Centriniuose kultūros namuose susirinkusiems svečiams buvo perskaitytas Izraelio valstybės ambasadoriaus Lietuvoje Amiro Maimono sveikinimas. Jame ambasadorius pažymėjo, kad dažnai keliauja po Lietuvą ir per savo kadencijos metus aplankė daugelį šalies savivaldybių su oficialiais ir privačiais vizitais, ir kur benuvyktų, visur aplanko vietines žydų kapines, kurių Lietuvoje yra daugiau nei du šimtai bei aplanko masines žydų žudynių vietas. Kai kurios yra gerai išsilaikiusios, kitos, deja, apverktinos būklės. Yra visiškai sunaikintų žydų kapinių, kur vienintelis akmuo težymi jų vietą. Kartais matom tik grupę antkapių, iškeltų iš kapų ir keistai sustatytų vienas šalia kito…

Apžiūrėjęs antkapius, žmogus gali  perskaityti išlikusius užrašus. Tos raidės pasakoja ištisą istoriją. Žmogaus vardas, profesija, kokio būdo buvo, metai, kuomet istorija pasibaigė…

Šiais išsakytais ambasadoriaus Amiro Maimono žodžiais ir prasideda knyga „Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai“, kurią sudarė Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė istorikė Aušra Jonušytė.

Dr. Marijos Rupeikienės ir jos vyro Antano Rupeikos pastangomis buvo surinkta didelės apimties medžiaga bei nuotraukos apie žydus, kurie gyveno Kupiškyje iki Antrojo pasaulinio karo.

Ypatingo susidomėjimo sulaukė dr. Laros Lampertienės pranešimas apie Kupiškio ir jo apylinkių žydų kapines „Akmenyse saugoma atmintis“. Konferencijos dalyviams ji paaiškino žydų paminklų reikšmę, kurie yra išlikę Lietuvoje ir dalinai Kupiškio rajone.

Skaityti plačiau
Pokalbis su Vilniaus Choralinės sinagogos rabinu Šolom Ber Krinsky

Pokalbis su Vilniaus Choralinės sinagogos rabinu Šolom Ber Krinsky

lzb.lt

Šolom Ber Krinsky – Vilniaus Choralinės sinagogos rabinas sako, kad susirinkusieji maldai į sinagogą meldžiasi kaip visada įprasta litvakams, nepaisant to, kad rabinas Krinsky atstovauja Chabado judaizmo srovei. Apie judaizmą kalbamės sinagogoje. 

Nuo žydų dvasinio lyderio Vilniaus Gaono laikų (1720–1797) Vilnius yra žydų kultūrinio ir politinio gyvenimo centru, žinomu kaip “Lietuvos Jeruzalė” ir kaip “Kultūros citadelė”. Rašoma, kad nuo Gaono Elijahu Ben Salomono Zalmano prasidėjo visa Lietuvos žydų dvasinė didybė. Todėl Vilniaus žydams yra svarbus Gaono atminimas. Kai kalbama apie Vilniaus litvakų tikėjimą, galvojama apie Gaono pasekėjus,mitnagedus (mitnagedai reiškia „nesutinką“). Kuo skiriasi Chabadas  nuo Gaono mitnagedų? Ar skirtumų daug?:

Žinoma, livakų religijos palikimas yra ir ortodoksų judaizmo dalis. Aš gyvenu su šeima Lietuvoje.  Litvakai ir chabadnikai – abu ortodoksų judaizmo dalis. Esu iš Bostono. Vienas rabinas iš Bostono kažkada man papasakojo, kai buvau vaikas, apie skirtumus tarp ortodoksų judaizmo: jie gali būti sefardai aškenaziai, chasidai, litvakai. Vokiečių žydai turi ypatingą judaizmo srovę. Apie ortodoksų judaizmą galima skaityti Talmude ir pasižymėti skirtingų spalvų markeriais įvairias ortodoksų sroves. Viena dalis skirta Dievo meilei, kiti tikintys turi Dievo baimę, ir tai yra tas pats judaizmas. Taigi, tik mūsų paryškinti markeriu akcentai rodys, kas mums svarbiau.

Taisyklės yra visiškai vienodos. Ortodoksų judaizmas turi taisyklių knygą, vadinamą Shulchan aruch. Nėra jokių skirtingų taisyklių. Nėra jokio skirtumo.

Visų pirma, mano motinos šeima, kilusi iš Gaono palikuonių. Jei tai tiesa, tada aš tiesioginis Gaono palikuonis.  Ortodoksų judaizmas yra vienas. 

Skaityti plačiau

Amerikos Hebrajų Akademijos (American Hebrew Academy) atstovas kviečia į seminarą Vilniuje

Amerikos Hebrajų akademiją (American Hebrew Academy) yra žinoma kaip vienintelė tarptautinė žydų paruošiamoji mokykla – koledžas pasaulyje. Čia žydų kultūra ir papročiai yra itin puoselėjami ir vertinami visos bendruomenės.

Gruodžio 4d. šios mokyklos atstovas atvyksta į Vilnių, surengti seminarą moksleiviams ir jų tėveliams, norintiems sužinoti apie vidurinio mokslo galimybes ir stipendijas šiame koledže, įsikūrusiame Greensbore, Šiaurės Karolinoje.

Seminaras yra planuojamas: Gruodžio 4 d. 17.00 val. „Kempinski Hotel Cathedral Square Vilnius“, Universiteto g. 14, Vilnius. Trukmė: 1,5 val.

Seminaras yra nemokamas, bet būtina registracija internetu Egoperfectus – Personalizuotos edukacijos kompanija .

Daugiau informacijos apie Amerikos Hebrajų  akademiją  

 

Lietuva inicijavo istorinį Izraelio premjero Benjamino Netanyahu vizitą į Briuselį

Lietuva inicijavo istorinį Izraelio premjero Benjamino Netanyahu vizitą į Briuselį

BNS  Lietuva inicijavo istorinį Izraelio premjero Benjamino Netanyahu vizitą į Briuselį susitikti su Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrais, antradienį patvirtino diplomatai.
„Lietuva inicijavo, kad Užsienio reikalų tarybos metu gruodžio 11 dieną įvyktų ES užsienio reikalų ministrų susitikimas su Izraelio premjeru“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė. Lietuva pastarąjį dešimtmetį tapo viena iš didžiausių Izraelio diplomatinių rėmėjų Europos Sąjungoje (ES). Daugelis kitų Europos šalių Izraelio atžvilgiu nusistačiusios griežčiau dėl nausėdijų plėtros okupuotame Vakarų krante. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad tiesioginis dialogas yra būtinas spręsti nesutarimus.

Skaityti plačiau
Kaune pagerbti Lietuvos kariai savanoriai žydai

Kaune pagerbti Lietuvos kariai savanoriai žydai

Pagerbkime ir Lietuvos karius savanorius žydus, kurie prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės kovų 1919-1921 m. Šiais žodžiais kreipėsi Raimundas Kaminskas, šaulys, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dėkoja už nuoširdų pagerbimą ir apgailestauja, kad  nebuvo pakviesta dalyvauti drauge.

Svečio iš Japonijos Susumu Nakagawa vizitas Panevėžio miesto žydų bendruomenėje

Svečio iš Japonijos Susumu Nakagawa vizitas Panevėžio miesto žydų bendruomenėje

Praėjusią savaitę Panevėžio miesto žydų bendruomenėje lankėsi svečias iš Japonijos Susumu Nakagawa. Į Panevėžį jis atvyko kaip savanoris jau antrą kartą, jis Kauno technologijų universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultete antrą semestrą dėsto japonų kalbos pradmenis anglų kalba. Susumu veiklos tikslas  – pastatyti taikos tiltą tarp Lietuvos ir Japonijos. Jis domisi Lietuvos žydų istorija, o sužinojęs, kad mieste gyvuoja žydų bendruomenė, panoro joje apsilankyti. Vizito metu Susumu Nakagawa lydėjo dailės mokyklos mokytoja Loreta Januškienė.

Kadangi svečias, kaip ir visa jo šeima jau šešiolika metų yra krikščionių tikėjimo, tai natūralu, kad jam įdomus ir senasis testamentas, žydų istorija, tradicijos. Susitikimo metu prie puodelio arbatos Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman svečiui papasakojo Panevėžio miesto žydų istoriją, supažindino su archyviniais dokumentais bei bendruomenėje sukauptomis nuotraukomis. Susumu Nakagawa kilo daug klausimų, į kuriuos išsamiai atsakė Gennady Kofman. Pokalbio metu buvo paliesta Sugiharos tema, kada Japonijos konsulas Lietuvoje išdavė “Gyvenimo vizas”, kurios leido išsigelbėti daugiau nei tūkstančiui žydų nuo Holokausto. Susumu Nakagawa, kaip ir visi japonai tuo labai didžiuojasi.

Čikagoje pirmą kartą pristatyta Lietuvos žydų istorijos paroda

Čikagoje pirmą kartą pristatyta Lietuvos žydų istorijos paroda

urm.lt

Lapkričio 21 dieną Lietuvos generalinis konsulatas Čikagos kultūros centre atidarė išskirtinę parodą – „Vienas amžius iš septynių: Lietuva, Lite, Lita“. Parodoje apžvelgiama Lietuvos žydų istorija nuo jų atvykimo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją XIV amžiuje iki žydų gyvenimo Lietuvoje šiandien.

Parodos kūrėjas Pranas Morkus ir dizainerė Viktorija Sideraitė Alon sugebėjo atvaizduoti išskirtines žydų santykių su vietos gyventojais detales, paminėjo ne vieną įstabų litvakų kilmės asmenį, tarp kurių ir visame pasaulyje žinomas Vilniaus Gaonas. Būtent jo dėka Vilnius buvo pradėtas vadinti „Lietuvos Jeruzale“.

„Jungtinėse Amerikos valstijose gyvena didelis skaičius žydų, kurių daugumos šaknys yra Lietuvoje ir kurie didžiuojasi galėdami vadinti save litvakais. Dainininkas, filmų kūrėjas Al Jonson, dainų autorius Bob Dylan, aktorius Harrison Ford, kompozitorius George Gershwin. Tai tik kelios garsių Amerikoje gyvenusių ar gyvenančių litvakų pavardės, kurių tėvai arba seneliai atvyko iš Lietuvos. Todėl simboliškai šią parodą norėjome pradėti Čikagos kultūros širdyje, taip parodydami, kad žydai buvo, yra ir visada bus svarbi Lietuvos istorijos dalis“, – sakė Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius.

Į renginį iš Lietuvos atvyko ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Savo kalboje F. Kukliansky pabrėžė, kad nors Lietuvos žydų bendruomenę sudaro tik 5000 žmonių, litvakai paliko ryškų pėdsaką mūsų šalies istorijoje bei kultūroje, o užbaigdama savo kalbą pakvietė ateinančiais metais visus apsilankyti Lietuvoje.

Parodą vainikavo garsių litvakų kompozitorių kūriniai, kuriuos specialiam projektui subūrė talentingas kvartetas iš Lietuvos: Dalia Dėdinskaitė (smuikas), Gleb Pyšniak (violončelė), Marius Šinkūnas (vibrafonas) ir Simona Zajančkauskaitė (fortepijonas).

Knygos „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“ pristatymas Panevėžyje

Knygos „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“ pristatymas Panevėžyje

2015 m. Kaune įvyko konferencija tema Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis. Šia tema pasisakė žymūs Lietuvos istorikai. Konferencijoje taip pat dalyvavo Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman.

2017 m. lapkričio 22 dieną Panevėžyje buvo pristatyta knyga „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“. Pristatyme dalyvavo Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai, svečiai iš Biržų, Kupiškio, Radviliškio.

Skaityti plačiau
Iš Izraelio – knyga apie Kelmės žydus

Iš Izraelio – knyga apie Kelmės žydus

skrastas.lt   Regina Musneckienė                                                                   

 Ne­se­niai iš Iz­rae­lio grį­žu­si kel­miš­kė tau­to­dai­li­nin­kė Kor­ne­li­ja Lo­pe­tie­nė par­ve­žė Tel Avi­vo uni­ver­si­te­to iš­leis­tą kny­gą „Kel­me est ha­rut“ (“Kel­mė – nu­lauž­tas me­dis”), ku­rio­je pa­sa­ko­ja­ma apie prieš­ka­ry­je Kel­mė­je gy­ve­nu­sius žy­dus, jų vers­lus ir tra­giš­ką li­ki­mą. Kny­ga iš­leis­ta heb­ra­jų kal­ba. Ją pa­do­va­no­jo Ha­de­ros cent­ri­nė bib­lio­te­ka, ku­rio­je sa­va­no­riau­ja K. Lo­pe­tie­nės te­ta Do­ra. Kny­ga bus per­duo­ta Kel­mės J. Grai­čiū­no gim­na­zi­jai, ku­rio­je mo­kė­si ra­šy­to­jas Iccho­kas Me­ras.

Ke­lio­nės pas iš­si­gel­bė­ju­sią te­tą

Kel­miš­kė tau­to­dai­li­nin­kė Kor­ne­li­ja Lo­pe­tie­nė kas­met po po­rą kar­tų skren­da į Iz­rae­lį ap­lan­ky­ti sa­vo te­tos Do­ros Ša­py­ro. Vo­kie­čių oku­pa­ci­jos me­tais Ša­py­rų, Zil­ber­gų ir Ro­zin­fel­dų gi­mi­nė slaps­tė­si ne­to­li Kel­mės esan­čia­me Grau­žų kai­me. Di­de­lė žy­dų bend­ruo­me­nė vy­lė­si, jog miš­ke esan­čio­je ūki­nin­ko so­dy­bo­je na­ciai jų ne­ras.

Ro­zin­fel­dai gy­ve­no Kel­mės cent­re, na­me, ku­ria­me ta­ry­bi­niais me­tais įsi­kū­rė ka­ri­nis ko­mi­sa­ria­tas.

Ta­čiau vie­ną die­ną žy­dai bu­vo su­ras­ti ir miš­ke, na­mas bu­vo ap­sup­tas. Ja­me slaps­tę­si žmo­nės bu­vo iš­va­ry­ti į miš­ką ir su­šau­dy­ti. Tik dviem ma­žiems Ša­py­rų vai­kams Do­rai ir Juo­zu­kui pa­vy­ko iš­šok­ti pro tro­bos lan­gą ir pa­bėg­ti. Vai­kai šiaip ne taip atė­jo į Kel­mę. Čia slaps­tė­si baž­ny­čio­je ir pas ge­rus žmo­nes, kol su­lau­kė vo­kie­čių oku­pa­ci­jos pa­bai­gos.

K. Lo­pe­tie­nės tė­vas Juo­zas Ša­py­ro gy­ve­no ir mi­rė Lie­tu­vo­je, jo se­suo Do­ra šiuo me­tu gy­ve­na Iz­rae­ly­je.

Skaityti plačiau
Raudondvario pilyje įvyko konferencija skirta K.Griniaus, J.P. Aleksos bei M. Krupavičiaus memorandumo 75-osioms metinėms

Raudondvario pilyje įvyko konferencija skirta K.Griniaus, J.P. Aleksos bei M. Krupavičiaus memorandumo 75-osioms metinėms

2017-11-14 Kauno raj.  Raudondvario pilyje įvyko  konferencija “Lietuvių tautos savigarbos ir pilietinės drąsos diplomatinis dokumentas nacių okupuotoje Lietuvoje antrojo pasaulinio karo metais”, kuri buvo skirta prezidento Kazio Griniaus ir ministrų Jono Prano Aleksos bei Mykolo Krupavičiaus memorandumo 75-osioms metinėms.
1942 m. lapkričio 14 d. Kaune nacių generaliniam komisarui Teodorui Adrianui von Rentelnui buvo įteiktas pilietinis dokumentas, kurį istorikai dažnai vadina Trijų memorandumu. 
Šiame memorandume buvo protestuojama prieš Lietuvos kolonizavimą, lietuvių ir lenkų ūkininkų turto grobimą, žydų ir kitų tautybių žmonių žudymą. Svarbu ir tai, kad buvo įvardintas pagrindinis lietuvių tautos tikslas – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Skaityti plačiau
Kauno G.Deržavino rusų literatūros klubo 10-metyje dalyvauja ir šio miesto žydų bendruomenė

Kauno G.Deržavino rusų literatūros klubo 10-metyje dalyvauja ir šio miesto žydų bendruomenė

Kaune yra nemažai gražiai tarpusavyje bendraujančių įvairių tautinių mažumų organizacijų. Visos jos aktyvios, turinčios veiklių, entuziastingų narių, besistengiančios puoselėti savo kultūrą ir organizuojančios įdomius renginius, į kuriuos kviečia savo bičiulius ir plačiąją miesto visuomenę.

Neseniai Kauno įvairių tautų kultūrų centre vyko Kauno G.Deržavino rusų literatūros klubo 10-mečiui skirtas šventinis renginys “Mus vienija poezija ir muzika”, kuriame dalyvavo ir Kauno žydų bendruomenės atstovai.

Nuotraukose renginio akimirkos.

Skaityti plačiau

Suraskime darbėniškių seserų Chaimaičių gelbėtojus

Pajūrio naujienos,  Romualdas BENIUŠIS,  2017-11-17

 

Chaimų šeima, dar nežinanti, kas jų laukia ateityje. Darbėnai, 1932 m. Pirmoje eilėje (iš kairės) Šaja, Yehoshua, Cipora ir Estera, už jų – Rocha ir Reubenas.

Lietuvos žydų tragiškas likimas nacių okupacijos 1941–1945 metais – skaudi, neužgyjanti žaizda tiek žydams, tiek ir patiems lietuviams.

Nuo viduramžių čia gyvenusių žydų palikuonys, nors ir gyvendami toli nuo Lietuvos, ją tebelaiko savo gimtuoju kraštu, ne tik mintimis sugrįžtantys ten, kur gyveno jų tėvai ir seneliai, kuriems karo metais pavyko išlikti, ir kur jos miškuose ir laukuose amžiną poilsį rado jų giminės, kuriems nepavyko išvengti tragiško likimo. Kiekvieno išgelbėto žydo gelbėjimo istorija yra unikali, o jos herojai – beginkliai kovotojai prieš nusikalstamą nacių režimą – verti ypatingos pagarbos. Deja, laikas nenumaldomai bėga, nusinešdamas į amžinybę ne tik šiuos herojus, bet ir tada dar vaikais buvusius gyvus šių įvykių liudininkus ir dalyvius, tad kasdien vis sunkiau atkurti tų dienų istoriją ir pagerbti savo ir savo šeimos narių gerove dėl kito niekuo nekalto žmogaus gyvybės išsaugojimo rizikavusius žmones, kuriuos šiandien jau vadiname ir rezistentais-kovotojais už Lietuvos laisvę.

JAV gyvenantis profesorius iš Emory universiteto Atlantoje Erikas Goldsteinas, kurio giminės šaknys – Darbėnuose, jau daugiau nei dešimt metų kasmet aplanko šį miestelį, kalbindamas čia gyvenančius senolius. Jis pasidalijo ir neseniai jo sužinota vienos darbėniškių žydų šeimos istorija.

Skaityti plačiau

F. Kukliansky: žydams ir lietuviams būtina apgludinti nesutarimus

„Man labai patiko istoriko Sauliaus Sužiedėlio mintis, kad galima ne vieną kartą perskaityti kokį nors dokumentą arba daug dokumentų ir padaryti skirtingas išvadas. Studijuojant dokumentus, būtinas specialus pasirengimas, jų išmanymas. Jei tuos pačius dokumentus perskaitys bobutė, jai galbūt jie pasirodys įdomūs, tačiau ji nesugebės nieko paaiškinti. O jei knyga yra rašoma dėl viešųjų ryšių, ja siekiama naudos ir nustebinti skaitytojus bei klausytojus?“ – vertindama R. Vanagaitės skandalo atgarsius, portalui LRT.lt sakė F. Kukliansky.

Skaityti plačiau
Vilniuje atidaromas pasaulinio pripažinimo sulaukusio S. Bako muziejus

Vilniuje atidaromas pasaulinio pripažinimo sulaukusio S. Bako muziejus

Trečiadienį Vilniuje vyko spaudos konferencija, kurioje atidarymo išvakarėse pristatytas Samuelio Bako muziejus. Renginyje dalyvavo ir pats garsusis Vilniuje gimęs, šiuo metu JAV gyvenantis Samuelis Bakas.
S. Bakas (g. 1933 m.) – pasaulinio pripažinimo sulaukęs dailininkas, Lietuvai dovanojantis per 50 itin vertingų savo paveikslų. S. Bakas, lydimas artimų šeimos narių, Vilniuje praleis kiek daugiau nei savaitę.

Iškilmingoje ceremonijoje Rotušėje jam bus suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas, menininkas dalyvaus savo vardo muziejaus atidarymo renginiuose. Samuelio Bako muziejus – pirmasis ir kol kas vienintelis muziejus pasaulyje, skirtas šio litvakų dailininko kūrybai (2019 m. planuojama atidaryti Samuelio Bako galeriją Hiustono Holokausto muziejuje, esančiame JAV Teksaso valstijoje). 2017 m. lapkričio 17 d. lankytojams duris atvers pirmoji Samuelio Bako muziejaus ekspozicinė erdvė, kurios plotas – 161 kvadratiniai metrai. Netrukus planuojama įrengti dar vieną ekspozicinę erdvę bei įkurti edukacinį centrą. Muziejuje bus eksponuojama keliasdešimt itin vertingų S. Bako paveikslų, datuojamų 1946-2011 m. Muziejaus atidarymo dieną dailininkas juos oficialiai padovanos Lietuvai. Atidarius antrąją ekspozicinę erdvę, muziejaus kolekcija dar labiau išsiplės: ją sudarys 125 menininko tapybos darbai, taip pat asmeninės donacijos.

Skaityti plačiau

Prof. Eugenijui Paulauskui skirtas prisiminimų vakaras Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

E.Paulauskas (gimė 1927 09 06), savo artistinę muzikinę veiklą pradėjęs daugiau nei prieš 70 metų,  talentingas muzikantas tapo vienu žymiausių Lietuvos smuikininkų. Muzikos mokytis jis pradėjo Šiauliuose, 1949 m. baigė Vilniaus konservatoriją, prof. J. Targonskio smuiko klasę.

1947 – 78 ir 1981 – 96 m. E. Paulauskas grojo Lietuvos kvartete pirmu smuiku su Lietuvos kultūros ministro Juozo Banaičio parūpintu A. Stradivarijaus pagamintu smuiku. Apie virtuoso grojimą rašę muzikos kritikai, visados pažymėdavo talentą ir nepaprastą sugebėjimą išgauti gražų smuiko garsą.

Kaip solistas E. Paulauskas surengė 1000 koncertų Lietuvoje, Europoje, Amerikoje. 1951 – 1983 m. Lietuvos kvarteto primarijus (kvartete grojo apie 50 metų), dviejų tarptautinių konkursų – Budapešte (1959) ir Lježe (1964) laureatas. Jis dėstė Vilniuje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar LMTA), 1992 – 98 m. LMTA Kauno fakultete, 1994 – 98 m. buvo styginių  katedros vedėjas ir studentų kamerinio orkestro dirigentas. Prof. E. Paulauskas dėstė smuiko specialybę, kamerinio ansamblio ir kvarteto disciplinas.

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius E. Paulauskas yra Valstybinės premijos laureatas. E. Paulauskui suteiktas Lietuvos nusipelniusio veikėjo ir Lietuvos liaudies artisto garbės vardas.

Nacionaliniame Kauno dramos teatre paskaita „Žydų teatras – tarpukario facebookas“

Lapkričio 14 d. paskaita „Žydų teatras – tarpukario facebookas“

Temą pristatys VDU Teatrologijos katedros docentė Ina Pukelytė

Autorė neseniai publikavo monografiją „Žydų teatras tarpukario Lietuvoje“, tad paskaitoje Žydų teatro fenomeno studijoms ne vienerius metus paskyrusi teatrologė, dalysis atrastais iki šiol nežinomais ir be galo įdomiais faktais apie šio teatro didžiulę reikšmę Lietuvos kultūriniam gyvenimui.

Įėjimas laisvas. Pradžia – 18:30. Vieta – Mažoji scena (Laisvės al.71)

Maloniai kviečiame

 

 

Skaistė Jurėnė – Vadybininkė kultūrinei edukacijai / Cultural Education Manager

Nacionalinis Kauno dramos teatras / National Kaunas drama theatre

Tel. –370 37 324205, Mobil. +370 656 06966

E-mail: fabrikas@dramosteatras.lt   www.dramosteatras.lt

Laisvės al. 71, Kaunas

 

Žydų indėlis tarpukario Kaunui

Žydų indėlis tarpukario Kaunui

Dar praeitame amžiuje Kaune gyveno daugiau kaip 30 tūkst. žydų, šiandien jų skaičius vos viršija 300. Kaip šios tautybės žmonės prisidėjo prie Kauno klestėjimo tarpukariu?
Apie žydų istoriją pasakoja Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir žydų dokumentų kolekcininkas Michailas Duškesas.

G. Žakas pasakoja, kad Kaunas tapo vienu iš litvakų santalkos centrų. „Kaunas buvo litvakų lopšys, sostinė. Kaune prieš trėmimus, žudymus gyveno daugiau kaip 30 tūkst. žydų, jie sudarė apie 20 proc. gyventojų. Po Antrojo pasaulinio karo dalis sugrįžo, pvz., mano tėvas iš Vokietijos koncentracijos stovyklos Dachau su broliu Lietuvon grįžo ieškoti giminių. Po Antrojo pasaulinio karo išvyko 10 tūkst. į Izraelį, Ameriką, daug į Vokietiją. Aš pats turėjau galimybę išvykti į Ameriką, tačiau likau gyventi Kaune, nes tai mano gimtasis miestas“, – kalbėjo G. Žakas.

Dokumentų kolekcininkas M. Duškesas pažymi, kad Lietuvos žydai – litvakai – pasaulyje gerbiami žmonės. „Litvakai pasaulyje – tai superbrendas, jei pasakai pasaulyje, kad esi žydas, kilęs iš Lietuvos – laiko tokį išskirtiniu, kilmingu, garbingu“, – sakė M. Duškesas.

Skaityti plačiau

Kauno žydų bendruomenė kviečia į konferenciją

Kauno žydų bendruomenė ir Organizacinio komiteto pirmininkas Valentinas Aleksa, Sūduvos krašto mokslo, istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas, kviečia 2017 m. lapkričio 14d.  dalyvauti konferencijoje.
,,LIETUVIŲ TAUTOS SAVIGARBOS IR PILIETINĖS DRĄSOS DIPLOMATINIS DOKUMENTAS NACIŲ OKUPUOTOJE LIETUVOJE ANTROJO PASAULINIO KARO METAIS“
Konferencija vyks Raudondvario dvare, Pilies takas 1, Raudondvaryje, Kauno rajone.
 Registracija 12.20–12.50 val. Konferencijos pradžia 13.00 val.
Konferencija skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir trijų Didžiavyrių lietuvių – trečiojo Lietuvos Respublikos Prezidento dr. Kazio GRINIAUS, buvusių Lietuvos Respublikos ministrų ir Seimo narių prof. Jono Prano ALEKSOS ir prof. Mykolo KRUPAVIČIAUS – Memorandumo 75-osioms metinėms paminėti.
Konferencijos globėjas – Kauno rajono meras Valerijus Makūnas

Savaitinė rabino pamoka

Vienas labai sėkmingas sporto treneris kartą pasakė: „Kai mes turime žaisti prieš komandą, kuri turi išskirtinį žaidėją, aš visada ieškau informacijos, kaip tas žaidėjas pasirodė ankstesniame žaidime. Jei blogai, tada man yra aišku, kad bus labai sunku laimėti šiose varžybose. Faktas yra tai, kad geri žaidėjai visada naudoja savo praeities nesėkmes kaip trampliną, kad siektų dar aukščiau.“

Mūsų savaitinio Toros skyriaus komentatoriai aiškina, kad VISOS Abraomo ir Saros gyvenimo dienos buvo geros, vienodai geros. Bet kaip tą galima tvirtinti? Juk Sara buvo nevaisinga iki 90 metų, ir jie abu su Abraomu turėjo daug įvairių išbandymų ir negandų.

Atsakymas yra toks: kad ir kaip  dideli žaidėjai,  kurie visada naudoja savo nesėkmes kaip savęs tobulinimo paskatą, taip ir Abraomas su Sara žvelgė į visas negandas ir išbandymus (net objektyviai neigiamus įvykius) kaip į medžiagą, siekdami stiprinti ryšį su Dievu,  ir dvasiškai stiprėdami.

Pamoka mums : kai mes parpuolame arba suklystame, tai yra puiki galimybė nukreipti savo nepasitenkinimo ir nusivylimo jausmą, pakilimui aukštyn, kad taptume stipresni – fiziškai, ir ypač dvasiškai.