Minint žydų žudynių Palangoje dieną, antradienį, birželio 27 d., prie Birutės parke esančio paminklo bei senosiose žydų kapinėse nužudytiesiems atminti uždegtos atminimo žvakutės bei padėti akmenėliai.

Prie paminklo senosiose Palangos kapinėse pagerbtos žydų žudynių aukos / Palangos savivaldybės nuotr.

1941 m. birželio 22 d. Palangą užėmus Trečiojo Reicho karinėms pajėgoms, birželio 26 d. visi bendruomenės žydai buvo suimti ir uždaryti dviejose sinagogose. Vienoje – moterys, vaikai ir pagyvenusieji, kitoje – vyrai ir jaunuoliai. 1941 m. birželio 27 d. vyrai ir jaunuoliai (nuo 13 metų ir vyresni) buvo atskirti ir nuvesti link parko teritorijos. Pietinėje parko dalyje, už Birutės kalno buvo sušaudyta 111 žydų ir kitų tautybių žmonių, kaltinamų sovietų režimo rėmimu. Remiantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro atliktais istoriniais tyrimais, tarp nužudytųjų buvo 95 Palangos valsčiaus žydų bendruomenės nariai (93 vyrai ir 2 moterys) ir 16 ne žydų tautybės žmonių, kurių didelę dalį sudarė lietuviai.

1958 m. liepos mėnesį masinių žudynių vieta buvo atkasta ir nužudytųjų palaikai perkelti į Palangos miesto civilines kapines. Ten pastatytas bendras antkapis aukoms atminti.

1989 m. simbolinėje žudynių vietoje aukoms atminti Birutės parko pietinėje dalyje pastatytas paminklas – didžiulis akmuo.

1955 m. žydų kapinės Panevėžyje buvo uždarytos.1966 m. birželio 2 d., pagal Panevėžio vykdomojo komiteto  sprendimą Nr.252, vietoje žydų kapinių įkurtas parkas. Tai buvo aukščiausio rango cinizmas.

Paminklas “Liūdinti žydų motina” / PŽB nuotr.

Panevėžyje ant Valančiaus esančios sinagogos atidengta nauja memorialinė lenta.

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas džiaugiasi nauja memorialine lenta ant buvusios Panevėžio sinagogos pastato  / Panevėžio žydų bendruomenės nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės – Nielsen įgaliotas LR Seimo narys Jonas Jarutis ir Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas Panevėžio miesto dailės galerijoje pagerbė istorikę, publicistę, ilgametę Panevėžio žydų bendruomenės narę Joaną Vigą Čiplytę.

Joana Viga Čiplytė ir Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas / PŽB nuotr.

Balandžio 5 d. Šiaulių krašto žydų bendruomenė, kartu su visa žydų tauta, pradėjo švęsti gražiausią žydų pavasario šventę Pesachą, susijusią su žydų išėjimu iš Egipto vergovės. Tai viena svarbiausių švenčių žydų kalendoriuje, kuri buvo švenčiama visą savaitę iki balandžio 13 d.

Taip ilgai, atrodė, truksiantis Pesachas viens du ir pasibaigė, tačiau paliko šūsnį užfiksuotų malonių akimirkų iš Kauno žydų bendruomenės šventinio susibuvimo, kuriame netrūko šilto bendravimo, lyriškų ir šokti uždegančių melodijų, skanių vaišių ir net galimybės pasitikrinti ar pagilinti savo žinias apie Pesachą jau tradicine tapusioje viktorinoje.

Nuotraukose – šventės akimirkos.

Žydų išeivių iš Lietuvos Izraelyje Asociacijos pirmininko pavaduotojas Grisha Deitch susitiko su naująja Zarasų mere Nijole Guobiene ir aptarė balandžio 18-ąją šiame mieste vyksiantį Holokausto aukų pagerbimo renginį. Primename, kad Yom HaShoah arba Holokausto aukų atminimo diena, pagal žydų kalendorių minima Nissan mėnesio 27 dieną. Šiais metais ji sutampa su balandžio 18 d.

Šiemet ši Izraelyje minima atminimo diena skirta pagerbti Varšuvos geto sukilimą ir prisiminti šešis milijonus visoje Europoje ir 200 tūkstančių Lietuvoje per Holokaustą nužudytų žydų.

Balandžio 7-ąją, kaip ir viso pasaulio žydai, Panevėžio žydų bendruomenė šventė Pesachą – vieną svarbiausių pavasario žydų švenčių.

Pesachas Panevėžio žydų bendruomenėje / Organizatorių nuotr.

Praėjusią savaitę Kauno žydų bendruomenėje vyko renginiai, skirti istorinei analizei, praeities įvykiams ar iškiliems žmonėms atminti.

Tuo pačiu juose buvo kalba apie aktualumo neprarandančius dalykus: ištikimybę savo vertybėms, ryžtą ir pasirinkimą būti laisvu ir išlikti žmogumi, drąsą priimti ir suprasti praeities traumas, atvirumą tiesai, kad ir kokia skaudi ar nepatogi ji bebūtų.

                                       Kauno žydų bendruomenės nuotr.

Tadas Daujotas ir organizacija „Gyvybės žygis“ suorganizavo susitikimą su tarptautinio judėjimo prieš antisemitizmą „March of Life“ įkūrėju, knygos „Tylos uždanga“ autoriumi Jobstu Bittneriu.

Kauno žydų bendruomenės nuotr.

Taip pat buvo iškilmingai atidengtas atnaujintas Klaudijaus Dušausko – Duž, žydų gelbėtojo, gudų tautinės vėliavos kūrėjo, architekto antkapis. Ši jaudinanti ceremonija vyko Gudų laisvės dienos minėjimo metu.

 Kauno žydų bendruomenės nuotr.

Dr. Lino Venclausko knyga „Tekstų byla. Lietuvių antisemitinis diskursas nuo XIX a. antros pusės iki 1940 metų“ toliau keliauja po Lietuvą – kauniečiai turėjo progą dar kartą pabendrauti su pačiu autoriumi, iš pirmų lūpų išgirsti jo ir Kauno žydų bendruomenės pirmininko Gerco Žako mintis.

Praėjusią savaitę iš JAV į Lietuvą atvyko Nancy Sasson – amerikietė, mūsų šalyje ieškanti savo šaknų. Moters turimais duomenimis, jos senelis ar net prosenelis gyveno Panevėžyje, todėl Nancy su aštuoniolika metų nematyta drauge iš Lietuvos Vaida Zlatkute bei iš Izraelio atvykusiu gidu Edvardu išsiruošė į šį Aukštaitijos miestą.

Panevėžio miesto žydų bendruomenės centre juos svetingai pasitiko bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas.

„Nuoširdus,  šiltas žmogus, tiek daug nuveikęs Lietuvos žydų bendruomenės labui”, – gražių žodžių negailėjo V. Zlatkutė.

Seminaro dalyviai susidomėję klausė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko G. Kofmano pasakojimų / G. Kofmano nuotr.

Panevėžio krašto žmonių su negalia sajungoje vykusios patyrimo kelionės su Lietuvos žydų ir romų bendruomenėmis metu, seminaro dalyviai šiltai sutiko Panevėžio žydų bendruomenės pirmininką Genadijų Kofmaną.