Rakija Klezmer Orkestar – tai unikali grupė, Lietuvoje atliekanti klezmerių tradicinę žydų muziką, susibūrusi prieš trejus metus Kaune. Ši  muzikos grupė, kuri vienija muzikantus, besidominičius Balkanų, čigonų, žydų muzikos kultūra . Jie pasiruošę pralinksminti visus . Kauno žydų bendruomenė jau keletą metų pažįstama su šiuo kolektyvu, kuris grojo Chanukos šventėje Klezmerių muzika Lietuvoje gyvavo kelis amžius iki Antrojo pasaulinio karo. Europoje klezmerių muzika – žydų vestuvių muzikantų – atgimė 2000-aisiais ir per keletą metų tapo ypač populiari. Į Lietuvą ji atkeliavo pavėlavusi. Po Holokausto, kai buvo išnaikinta beveik visa, kas žydiška ir dabar atgimsta, muzika tarsi iš naujo atrandama. Ji uždeganti, žadinanti emocijas, todėl patinka visiems. Muzikantai žydai sako, kad publika, klausydamasi klezmerių muzikos įvariose šalyse, jaučia ne tik nostalgiją, bet ir kaltę dėl Holokausto. Juk muzika, kuri buvo ant išnykimo ribos neturi tikrosios kilmės vietos, vadinama Europos diasporos muzika, todėl daugeliui labai sava. Yra šiuolaikinių muzikantų, kurie interpretuoja klezmerių muziką, naudoja jos sąskambius.

 Nuotraukos Brigitos Šliaužytės

Šiandien 18.00 val. Sinagogoje šventinis Purimo vakaras su tradicinėm vaišėm! O kolkas košerinėje „Beigelių krautuvėlėje“ sujudimas. Vaikai linksmai kartoja HAG PURIM SAMEAH ir išsineša Hamano ausis, vyriausioji kepėja Riva kepa litvakiškus hamantašenus, lankytojai klausia ar hebrajų ir idiš abėcėlė yra ta pati?

Purimas yra džiaugsmingas laikas, kai liūdesys, nerimas ir baimė traukiasi, ateina lauktoji skanaus maisto ir juoko šventė. Purimas yra viena labiausiai laukiamų ir įdomių švenčių žydų kalendoriuje. Ši šventė įamžina laikotarpį, kai Persijoje gyvenę žydai buvo išgelbėti nuo sunaikinimo.

Esteros knyga

Purimo istorija yra papasakota Biblijos (Senojo Testamento) Esteros knygoje. Istorijos herojai – Estera, graži jauna žydų moteris, gyvenusi Persijoje, ir jos pusbrolis Mordechajus. Estera buvo paimta į Ahasvero, persų karaliaus haremą. Karalius Ahasveras pamilo Esterą, ji tapo karaliene, bet karalius nežinojo, kad Estera – žydė, nes ji slėpė savo tapatybę. Istorijos piktadarys – Hamanas, arogantiškas, egoistas, karaliaus patarėjas. Hamanas nekentė Mordechajaus, nes jis nepataikavo ir nesilankstė Hamanui, o šis nusprendė sunaikinti žydų tautą. Savo kalboje, kuri yra labai girdėta ir žinoma žydams, Hamanas karaliui aiškino: “Yra tokių žmonių, išsisklaidžiusių užsienyje ir visose tavo karalystės provincijose.

Narsioji karalienė Estera yra ne tik Purimo šventės žvaigždė, ji tikra didvyrė, išgelbėjusi Persijos žydus nuo žūties. Estera išardė sąmokslą, kurio tikslas buvęs išnaikinti visus Persijos imperijoje gyvenusius žydus. Sąmokslą rengęs pirmasis karaliaus patarėjas Hamanas buvo nubaustas mirtimi.

Maistas ir linksmybės yra PURIMO  šventės esmė. Siekdama savo vyro, Persijos valdovo Ahasvero palankumo, ji surengė 2 linksmiausias ir tikriausiai pačias skaniausias puotas.

Iki šiol Purimo šventės metu gaminami skanėstai, kepami Hamantashen – Hamano ausys arba pirštai, laisvai liejasi vynas.

Jei norėtumėt puotauti kaip karalienė Estera – paragaukite Persijos virtuvės patiekalų.

>>Receptai ir įkvėpimas

Parengta pagal THE NOSHER

Juk būna taip: pamatai šalį ir įsimyli. Galėtum keliauti ten kasmet, kasmet atrasti naujų vietų, naujų įspūdžių ir naujų skonių. Taip nutiko ir Lietuvos ambasadoriaus Izraelyje Dariaus Degučio žmonai, aistringai kulinarei Nidai Degutienei. Neseniai grįžusi iš gastronominės kelionės po mėgstamą šalį, Nida sako, kad tokioje kelionėje žmonės turi galimybę atsidurti vietinių namuose, prisiliesti prie jų buities, kartu sėdėti prie jų stalo ir klausytis jų istorijų.

Griežtos košerinio maisto taisyklės Izraeliui kiekvienais metais kainuoja šimtus milijonų dolerių, skelbiama naujausioje šalies finansų ministerijos ataskaitoje, rašo naujienų svetainė newsweek.com.

Remiantis ataskaita, košerinio maisto sertifikatai Izraelio ekonomikai per metus atsieina 770 mln. dolerių, o daugiausia kainuoja išlaidos košeriniam skerdimui bei košerinio maisto konsultantų prekybos centruose išlaikymui.

Košerinio maisto sertifikatai, kurių gavimo taisyklės Izraelyje yra griežtesnės negu kitose šalyse, maisto produktų kainą padidina apie 5 proc.

Sukkot (Palapinių šventė) yra viena iš trijų Biblijoje minimų piligrimų švenčių, ji žinoma kaip shalosh regalim. Seniau tai buvo žemės ūkyje dirbančių šventė, nes būdavo vadinama padėkos už derlių diena. Suka yra palapinė – namai, kur žydai gyveno 40 metų, kai keliavo per dykumą po išėjimo iš Egipto. Kaip laikina gyvenamoj vieta, suka taip pat primena, kad  egzistavimas yra trapus, todėl Sukkot –  laikas, kai primenama, jog reikia  vertinti savo namus ir kūną.

 Sukkoto šventei būtina palapinė (suka), kurią reikia pasistatyti. Žydai turi valgyti ir švęsti, susėdę palapinėje. Izraelyje švenčiama septynias dienas. Ten, kur šilta, žmonės net ir miega palapinėse, ypač vaikai mėgsta tokią šventę. Išvakarėse palapinė išpuošiama, o pirmoji diena laikoma švente, kai draudžiama dirbti.

Rabinai sako, kad per šią šventę reikia keturių rūšių augalų šakų, kurias kartu sudėjus į puokštę, mojuojama. Taip parašyta Biblijoje. Ten minimas citrinmedis, palmė, mirta ir gluosnis. Septintąją Sukkoto dieną sinagogoje žydai eina ratu septynis kartus, kartodami tai dienai skirtą maldą.

Kokie maisto produktai yra valgomi per Sukkotą? Nėra tradicinių Sukkoto maisto produktų, išskyrus kreplach (įdaryti virtiniai). Kadangi tai derliaus šventė, valgomi vaisiai ir daržovės – kas užauginta ir šviežia. Neapseinama be tradicinės chalos (pynutės), vištos sultinio, kugelio – visi skanūs tradiciniai žydų valgiai tomis dienomis atsiduria ant šventinio Sukkoto stalo.

Sukkot 2015 pradedama švęsti išvakarėse, rugsėjo 27 d., sekmadienio vakarą.

Lietuvos žydų bendruomenė jau pusantrų metų vykdo projektą ,,Beigelių krautuvėlė”. Toks yra tikrasis šių tradicinių plikytų riestainių pavadinimas. Tai ne sausainiai.

LŽB

„Čia nėra didriestainių? Neįtikėtina“, – negalėjo patikėti į Vilnių atvykęs rašytojas ir žurnalistas Menachemas Kaiseris. Šis žiedo formos kepinys, paprastai gaminamas iš kvietinių miltų tešlos, buvo populiarus Vidurio ir Rytų Europos žydų patiekalas. Antrojo pasaulinio karo metu didriestainiai išnyko iš Lietuvos kartu su didžiąja dalimi žydų kultūros, o dabar jais vėl galima mėgautis įvairiose Vilniaus kavinėse.

Toronte augęs M.Kaiseris vaikystėje valgė daug „beigelių“, lietuviškai vadinamų didriestainiais.

Jų kas rytą pusryčiams gaudavo žydų ortodoksų vidurinėje mokykloje.

Šiais kepiniais jis mėgavosi ir studijuodamas Kolumbijos universitete Niujorke. Bet kai gavęs Fulbrighto stipendiją atvyko mokytis į Vilnių, M.Kaiseris nustebo sužinojęs, kad jo pamėgtų didriestainių Lietuvoje nėra.

Apie šiuos kepinius čia niekas nežinojo, nors prieš Antrąjį pasaulinį karą jie buvo labai populiarūs visoje Rytų ir Vidurio Europoje. Manoma, kad didriestainiai pirmiausia atsirado Lenkijoje, o vėliau paplito po visą Rytų Europą.

Skaitykite Lrytas.lt

Gerokai anksčiau nei išpopuliarėjo vegetarizmas Fania Lewando savo restorane Vilniuje gamindavo vegetariškus patiekalus ir net parašė apie tai kulinarinę knygą. Daugiau nei prieš septyniasdešimt metų F.Lewando iš daržovių gamino tradicinės žydų virtuvės patiekalų versijas ir net vegetariškus „burgerius“ (arba lietuviškai – suvožtinius).

Nuostabiam šios moters gamintų patiekalų skoniui neliko abejingos tokios įžymybės, kaip tapytojas Marcas Chagallas, palikęs atsiliepimą jos restorano svečių knygoje.

Knyga vos neišnyko

Vegetariškų receptų kulinarinę knygą „Vegetarinės mitybos knyga: 400 receptų, pagamintų vien iš daržovių“ F.Lewando parašė jidiš kalba. Knyga buvo išleista 1938 metais Vilniuje. Joje autorė pateikė 400 vegetariškų valgių receptų, kuriuos ji gamino savo unikaliame ir sėkmingai veikusiame restorane Vilniaus Vokiečių gatvėje.

Šavuot yra hebrajų kalbos žodis, reiškiantis  “savaites”, ir nurodo žydų šventės, žyminčios svarbų įvykį visai tautai – Toros įteikimą prie Sinajaus kalno. Praėjus septynioms savaitėms po Pesacho, Dievas žydams davė Torą. Šis dienų ir savaičių skaičavimas, praėjus Pesacho šventei, kuri reiškė išsivadavimą iš Egipto vergovės, suprantamas kaip didelis noras sulaukti Toros. Izraelio žmonės buvo jau išlaisvinti, o  nuo Šavuoto jiems suteikus Torą, žydai tapo tauta, įsipareigojusi tarnauti Dievui.

Šavuot kaip ir daugelis kitų žydų švenčių, prasideda išvakarėse, šiemet gegužės 23d. vakare ir švenčiama 24, 25 d. Labai seniai  Šavuot buvo žemės ūkio darbų šventė, kuri žymėjo vasarinių miežių derliaus pabaigą ir vasaros kviečių pjūties pradžią. Senovėje Šavuot buvo piligrimystės šventė, kurios metu izraeliečiai aukodavo derliaus auką Jeruzalės šventyklai. Šiandien Toros šventė, švietimo šventė, kurioje tauta kviečiama aktyviai dalyvauti žydų gyvenime.

Apie paveikslą

Daugybę hummuso rūšių galima įsigyti kiekvienoje Izraelio maisto prekių parduotuvėje, todėl sunku įsivaizduoti, kad vis dar galima sumanyti naujų jo skonio derinių ir stilių.Gegužė 13 d. skirta Izraelio pamėgtam hummusui, o tai reiškia – valgykim jį.

Kasdien Izraelyje suvartojama tona hummuso. Hummuso stiliaus restoranai, žinomi kaip “hummusiot”, juos galima rasti visoje šalyje, įvairių stilių ir skonių, pateikiamus su paskrudinta duona ar tradicine pita. Hummusas pirmą kartą buvo įrašytas į senovės virimo ar gaminimo knygas, kurios buvo surastosi Egipte. Nors tai ne gimtasis Izraelio patiekalas, žydai atvykę gyventi į Izraelį iš arabų šalių, atsinešė ir savo maisto kultūrą, toku būdu hummusas tapo  nacionaliniu Izraelio maisto simboliu.

  Jo sėkmei padėjo nauda sveikatai.  Pagamintas iš avinžirnių, sumaišytas su prieskoniais, alyvuogių aliejum ir sezamų tyre, – hummusas yra puikus baltymų šaltinis. Avinžirniai neturi cholesterolio arba sočiųjų riebalų. Kitas svarbus ingredientas hummuse yra alyvuogių aliejus – sveiko maisto superžvaigždė, nes jame yra daug širdžiai naudingų mononesočiųjų riebalų, nepamirškim ir česnako, kitos mitybos žvaigždės, kuri padeda kovoti su infekcija ir gerinti imuninę sistemą.Pagaminti gerą Izraelio stiliaus hummusą nėra sunku, reikia tik kantrybės ir pasišventimo. Vienas iš naminio hummuso privalumų, lyginant su pirktu parduotuvėje – mažiau konservantų ir primesto skonio.

Skanaus!