Rugsėjo 29 d. Panevėžio m. žydų bendruomenė organizavo seminarą, skirtą Lietuvos žydų genocido dienos minėjimui. Seminarą, kuris vyko Biržų muziejaus „Sėla“ konferencijų salėje, padėjo organizuoti rajono savivaldybės ir tolerancijos klubo vadovas istorijos mokytojas Vidmantas Jakunis. Dalyvavo Biržų miesto vicemerė Irutė Varzienė, Biržų „Saulės“ gimnazijos moksleiviai. Muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė, pradėdama seminarą, pacitavo ištraukas iš knygos „Ana Frank dienoraštis“. Sveikinimo žodį tarė Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, jis pristatė atvežtą iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus parodą „Ana Frank – istorija šiandienai“, su kuria galės susipažinti biržiečiai.

Vicemerė Irutė Varzienė apgailestavo, kad šiemet Biržai neteko paskutinio gyventojo-žydo, kuris atgulė amžino poilsio, tačiau baisiausia, kad visa Lietuva, Holokausto metais neteko tūkstančių muzikantų, poetų, tapytojų, aktorių žydų, nukankintų dėl jų tautybės. Pamąstymus apie svarbius žmonijos išgyvenimus II pasaulinio karo metais tęsė Vidmantas Jakunis. Istorikas svarstė, kaip žydai sugebėjo išgyventi tą baisų laikmetį.

Gražią rugsėjo 27 d., sekmadienio, popietę Kauno žydų bendruomenės nariai rinkosi pasveikinti vienas kito su jau prasidėjusiais 5776-aisiais metais bei paminėti “Makabi” sporto klubo atkūrimo Kaune 25-metį. Šventišką pakilią nuotaiką kūrė daugybė dalykų: skanios vaišės, šilta muzikos klubo “Punto Jazz” atmosfera, malonūs pašnekesiai su brangiais bičiuliais bei neeilinis muzikinis įvykis KŽB gyvenime- ilgai lauktas nuostabios vyrų vokalinės grupės “Quorum” (kuriai, beje, vadovauja buvusių KŽB narių anūkas V. Neugasimovas) koncertas. Sporto klubo “Makabi” senbuviai ir aktyviausi nariai buvo pagerbti bei apdovanoti atminimo dovanėlėmis.

Rugsėjo 24 d. Panevėžio kraštotyros muziejaus Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio filiale buvo organizuotas Lietuvos žydų genocido dienos renginys „Išgelbėtos gyvybės“. Renginį pradėjo Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos moksleivės, sugrodamos fleitomis liūdną melodiją. Vyriausioji muziejininkė Giedrė Baltuškienė susirinkusiems papasakojo apie tragiškus įvykius, kurie II Pasaulinio karo metu palietė visus Europos žydus. Ji pabrėžė, kad būtina šviesti šiuolaikinį jaunimą ir pasakoti jiems apie žydų Holokaustą.

Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman akcentavo, jog šiandien daug kas nori pamiršti tragišką istoriją, įvykusią su Lietuvos žydais karo metu. Tačiau mūsų pareiga yra šviesti šiuos tragiškos istorijos puslapius ir priminti apie visų žydų likimą: nukankinta, nužudyta ir mirė nuo bado daugiau kaip 6 mln. Europos žydų.

Sausio 23 d., tęsiant renginių, skirtų Lietuvos žydų Holokausto minėjimui, pagal Geros valios fondo finansuojamą projektą buvo organizuotas seminaras, skirtas Jaunimo mokyklos mokytojams ir moksleiviams. Panevėžio m. bendruomenės patalpose Ramygalos g. 18 susirinko 30 vyresnių klasių moksleivių ir 6 mokytojai. Istorijos ir politologijos mokytoja Sigita Ulkytė papasakojo susirinkusiems Panevėžio žydų istoriją ir paaiškino mokiniams, kodėl reikia domėtis Holokausto istorija. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman supažindino visus su Panevėžio geto istoriją, pabrėždamas, kad geto gyvavo tik 40 dienų. Vėliau visi jo gyventojai buvo nužudyti.Aplink Panevėžio, Kernavės ir Žaliosios girios miškuose, buvo nužudyti 13,5 tūkst. žydų. Panašų likimą turėjo Pasvalio ir Biržų geto.

Jie skirtingai nuo Vilniaus ar Kauno geto, gyveno labai trumpai ir buvo tik tarpinė grandis, žudant Aukštaitijos regiono žydus. Tiek vaikai, tiek mokytojai labai įdėmiai klausė pasakojimų apie žydų istoriją. Vėliau seminaro dalyviams buvo parodytas dokumentinis filmas apie Aušvicą ir Birkenau bei žydų mergaitės Chanelės, išgelbėtos iš geto, gyvenimo istorija „Tai todėl, kad mes žydai“ (JAD Vašem tarptautinės mokyklos medžiaga).

2015 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio m. žydų bendruomenė kartu su Panevėžio Rožyno progimnazija, įgyvendindami Geros valios fondo projektą, tvarkė masines žydų žudynių vietas Žaliojoje girioje. Vadovaujant Tolerancijos ugdymo centro direktorei, istorijos mokytojai Genutei Žilytei, didelis jaunimo būrys tvarkė mišką, kur II Pasaulinio karo metais buvo sušaudyti 5 500 žydų. Gimnazija jau daug metų vykdo projektus, kurie susiję su regione gyvenusių žydų tragišku likimu. Šios mūsų istorijos dalies negalime pamiršti, todėl jaunimui būtina pasakoti apie nacių ir jų padėjėjų kruviną darbą. Minėtas projektas jungia ne tik edukacines istorijos pamokas, bet ir socialinius darbus, susijusius su tolerancijos ugdymu ir teigiamo požiūrio skatinimu kitataučių atžvilgiu.

Nuo 1994-ųjų metų visoje Lietuvoje pradėta minėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Ši diena yra susijusi su Vilniaus geto likvidavimu 1943 m. rugsėjo 23 d., kai didžioji dalis geto kalinių buvo sušaudyti, o kita dalis išvežti iš Lietuvos į koncentracijos stovyklas. Todėl daugiau kaip 40 vyresnių Panevėžio Rožyno progimnazijos klasių moksleivių ir Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai, minėdami tragišką datą, atvyko į Žaliąją girią pagerbti nužudytų žydų. Panevėžio Rožyno progimnazijos direktorė Aida Adiklienė – puikus pavyzdys, kaip reikia dirbti, skatinant toleranciją. Ji savo visokeriopu palaikymu skatina prisidėti prie tolerancijos projektų ir kitus progimnazijos mokytojus.

2015 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio Saulėtekio progimnazijoje buvo atidaryta paroda „Ana Frank – istorija šiandienai“, kurią Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas atvežė į regioną iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, suderinus su muziejaus direktoriumi Marku Zingeriu.

Pagrindinis parodos momentas akcentuojamas ties tragišku žydų vaiko likimu, vardu Ana Frank, kuri gimė 1929 m. birželio 12 dieną. Kartu su seserimi ir tėvais ji gyveno Vokietijoje, Frankfurte prie Maino. Kai į valdžią atėjo A.Hitleris, Anai buvo 3 metai. Šalyje prasidėjus žydų persekiojimui, Frankų šeima nusprendė ieškoti prieglobsčio užsienyje. Jie emigravo į Amsterdamą (Olandija). Ana ir sesuo Margo pradėjo lankyti mokyklą, greitai išmoko olandų kalbą, susirado draugų. Tačiau 1940 m. Olandiją okupavo Vokietijos kariuomenė ir prasidėjo žydų persekiojimai. „Pasibaigus 1940 m. gegužei, baigėsi ir geri laikai: iš pradžių atėjo karas, po to – kapituliacija, galiausiai įžengė vokiečiai, – tuomet prasidėjo mūsų, žydų, vargai“ (Ana Frank). Iki 1941 m. pabaigos Vokietijoje ir daugumoje okupuotų valstybių buvo baigta žydų registracija ir izoliacija. Olandijoje visi vyresni nei šešerių metų vaikai turėjo nešioti geltoną Dovydo žvaigždę, lankyti specialias „žydiškas“ mokyklas. Ne išimtis buvo ir Ana.

Loreta EŽERSKYTĖ

Užupyje, Vilniaus gatvėje, esančios senosios Ukmergės žydų kapinės buvo įsteigtos XVII a. pab.-XVIII a. pr. Po karo, beveik nelikus mieste žydų, jos buvo smarkiai apleistos. Apie 1960 m. tuometinės valdžios sprendimu jos panaikintos, dauguma antkapių panaudoti kaip statybinė medžiaga. Buvusių kapinių teritorijoje – dideliame, tuščiame lauke – čia buvus amžino poilsio vietą mena tik simboliškai pastatytas vienas antkapis ir memorialinis akmuo.

Neseniai Ukmergės žydų bendruomenė šalia pastatė keturis akmeninius antkapius. Beveik neabejojama, kad jie grįžo į senąją vietą. Bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas tikisi, kad čia sugrįš ir daugiau kapinėse buvusių antkapių, paminklų.