Turbūt daugelis, net ir tie, kurių dienos intensyvios ir pilnos veiklų, sutiks, kad kelionės (žinoma, turiningos ir su gera kompanija) yra ne tik atokvėpis, bet ir įkvėpimas tiek tvarkytis su kasdieniais rūpesčiais ar iššūkiais, tiek generuoti bei įgyvendinti įvairias idėjas, tiek kurti naujus išvykų ir ne tik jų planus. Būtent tokia inspiruojanti buvo Kauno žydų bendruomenės kelionė į Vokietiją, prasidėjusi nuo noro/pareigos aplankyti Dachau koncentracijos stovyklą, kurioje buvo įkalinti mano tėvas ir dėdė, ir pamažu apaugusi ketinimais pamatyti geresnes emocijas keliančias vietas.

Kauno žydų bendruomenės kelionė į Vokietiją / KŽB nuotr.

Per septynias dienas spėjome pamatyti:

ne tik nykštukais garsėjantį, neretai Lenkijos Venecija vadinamą gražųjį Vroclavą;

įspūdingas Noišvainšteino ir Hohenšvangau pilis; jaukų, ištapytais namais žavintį, uolos paunksmėje besiilsintį Oberemmergau miestelį;

Bavarijos sostinę Miuncheną;

šiurpą keliančią Dachau koncentracijos stovyklą

ir atgaiva po jos mums buvusį, “šiauriausią Italijos miestą”, pietietišką nuotaiką spinduliavusį Rėgensburgą;

Kauno žydų bendruomenės kelionė į Vokietiją / KŽB nuotr.

talentingojo Albrechto Diurerio miestą Niurnbergą, buvusį ir nacių pakilimo, ir nuopolio bei teismo liudininku;

ir paskutine mūsų stotele tapusį, savo istorija, architektūra, tvarka, geru viešbučiu ir puikiais pusryčiais jame nustebinusį Kempną Lenkijoje.

Kelionėje mus lydėjo ir savo pasakojimais ją praturtino 5 puikūs gidai, viena jų – Olga Buerzle – net dvi dienas buvo maloniai prikausčiusi mūsų dėmesį be galo įdomiomis, rimtomis ir nuotaikingomis, istorijomis bei nuoširdžiai kvietė sugrįžti ir atrasti kitas dėmesio vertas vietas.

Nuotraukų galerijoje dalinamės gražiausiais kelionės momentais.