Užuojautos

Užuojauta

Netekome Juditos Mackevičienės (1936-2021), Kauno žydų bendruomenės ilgametės, labai  aktyvios  narės, Žydų gelbėtojų komiteto pirmininkės, daug metų organizavusios gelbėtojų pagerbimo renginius, kruopščiai rinkusios ir dokumentavusios jų istorijas.

Tokios žinios visada sudrebina, jos visada trenkia kaip perkūnas, tegu ir ne iš visai giedro dangaus, jų niekada nelauki, nesitiki ir nenori tikėti.

Išgyvenusi Holokaustą, patyrusi visas to žiauraus laikmečio asmenines tragedijas, ji nenešiojo savyje nuoskaudų ir pykčio akmens, visada buvo šiltas, geranoriškas, su meile į pasaulį ir žmones žvelgiantis žmogus.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia gilią užuojautą dėl netekties dukroms, anūkams ir artimiesiems.

Mirė žinomas lietuvių menininkas Aleksandras Vozbinas

Mirė žinomas lietuvių menininkas Aleksandras Vozbinas

Vasario 24 d.atėjo liūdna žinia: eidamas 63-uosius metus nuo komplikacijų, susijusių su koronaviruso infekcija, mirė garsus Lietuvos menininkas, Augustino Savicko mokinys Aleksandras Vozbinas.

 

1982–1988 m. A.Vozbinas baigė Šiaulių pedagoginį institutą, po to studijavo Valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). Jis buvo vienas tarptautinio projekto „Chaimo Soutine’o dienos“  iniciatorius ir organizatorius. Šis projektas apėmė tarptautines konferencijas, plenerus ir parodas. Menininkas buvo dažnas Lietuvos žydų bendruomenės kultūrinių renginių svečias ir dalyvis.

Vozbino darbus įsigijo Lietuvos dailės muziejai, Lietuvos dailės fondas, Vilniaus rotušė, Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, Dailės muziejus Šardžoje (Arabų Emyratai), taip pat daug kolekcininkų ir privačių galerijų Lietuvoje ir kitose šalyse.

Pasak Raimondo Savicko, Aleksandras Vozbinas į Lietuvą grąžino iškilaus litvakų dailininko Chaimo Soutine’o vardą. 1997 m. R. Savickas ir A. Vozbinas dalyvavo Vitebsko plenere, skirtame Marco Chagallio sukakčiai paminėti. Tada jie aplankė H. Soutine tėvynę – Smilovičių miestelį. Po to draugai nusprendė surengti plenerą po atviru dangumi Soutine’ui atminti. „Pagrindinis plenerų organizatorius buvo Aleksandras. Už šią veiklą jis gavo prezidento Valdo Adamkaus padėką “, – pabrėžė R. Savickas.

Vozbinas domėjosi geopolitika ir istorija. Šios temos dažnai atsispindėjo jo paveiksluose.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia gilią ir nuoširdžią  užuojautą Aleksandro šeimai ir draugams.

Užuojauta

Po sunkios ligos  mirė Aleksandras Feigelsonas (1948-2021). Dėl netekties reiškiame nuoširdžią užuojautą šeimai, žmonai Marinai ir dukrai.

Užuojauta

Su liūdesiu pranešame, kad mirė Elijas Šapsajus Cholemas (1926-2021).

Buvęs Kauno geto ir Dachau koncentracijos stovyklos kalinys Elijas Šapsajus Cholemas gimė Kaune. Tėvas buvo žinomas Kaune krosnininkas, mama – namų šeimininkė. Kai prasidėjo karas Šapsajui buvo 15 m. Netrukus, vokiečiams išleidus įsakymą visiems Kauno žydams persikelti į Vilijampolės getą, vėliau vadinamą Kauno getu, Šapsajus su tėvais, teta,dėde pateko į getą.

Paaugliui teko kartu su suaugusiais  dirbti kareivinėse, taisyti senas arba mūryti naujas krosnis, remontuoti virtuvinius katilus bei kitus remonto darbus. Po kelerių metų Šapsajus buvo su tėvu perkeltas į Šančių darbo stovyklą, dirbo ligoninėje. 1944 m. vasarą, kai Raudonoji armija artėjo prie Lietuvos, Šančių darbo stovyklos kaliniai buvo nuvaryti į stotį ir prekiniais vagonais išvežti į Vokietiją. Pradžioje buvo Štuthofas, po to Kauferingas, Landsbergas ir, besibaigiant karui ,- Dachau. 1945 m. birželį  Šapsajus su tėvu sugrįžo į Lietuvą. Šeima per karą neteko 31 artimo žmogaus.

   Velionį Eliją Šapsajų Cholemą prisimename kaip nepaprastai jautrų, šiltą, nuoširdų žmogų su empatija, kuris užjausdavo kitą žmogų ir stengdavosi jam padėti. Jis buvo aktyvus tiek žydų bendruomenėje, tiek Buvusių getų kalinių Sąjungos gyvenime.
Paskutinis gyvenimo tarpsnis Šapsajui buvo nelenvas. Iškankino, išsekino ligos bei nepamirštama žiauri kankinanti praeitis, patirta karo metais. Jis mirė būdamas vienišas. Palinkėkime jam ilsėtis taikoje ir ramybėje.
Tebūnie lengva Jam Vilniaus žemelė. Mes gi dėkojame Jam, kad  buvo mūsų kelyje.
 Gedi  buvusių getų kalinių sąjungos nariai ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Užuojauta

Vasario 7d. mirė Igor Gorodiščer (1955 – 2021)

skausmo valandą nuoširdžiai reiškiame užuojautą broliui Gennady.

Užuojauta

Mus pasiekė liūdna žinia, mirė Jakovo Gurino mama. Ji gyveno JAV. Dėl netekties nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius.

Užuojauta

Mire  ansamblio FAJERLECH muzikantas Igoris Dolgopolovas. Gilią užuojautą reiškia Lietuvos žydų bendruomenė ir ansamblio FAJERLACH nariai. Nuoširdžią užuojauta siunčiame šeimai ir artimiesiems.

 

Užuojauta

Sausio 18d. mirė Aida Galvanauskienė (1966 – 2021)

Gilią užuojautą reiškiame sūnui Erlandui ir dukrai Estelai, netekus mylimos mamos, broliui Artūrui netekus sesers.
Užuojauta

Užuojauta

Nuoširdžią užuojautą,  netekus mylimos mamos, reiškiame Simui Levinui, Lietuvos žydų religinės bendrijos pirmininkui.

Velionė Malka Levin (1922 – 2021) nugyveno 99 metus, ilgą ir įdomų gyvenimą.

Gilią užuojautą reiškiame visai šeimai, anūkams ir artimiesiems.

Šiaulių krašto žydų bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Simą Leviną dėl mylimos mamytės mirties.
Sunkią valandą linkime stiprybės visai šeimai.

 

MALKA  LEVIN

1922 – 2021

Užuojauta

Nuoširdžią užuojautą  netekus žmonos ir vaikų mamos, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkui Saniai Kerbeliui reiškia Lietuvos  žydų (litvakų) bendruomenė.

 

Šiaulių krašto žydų bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkui Saniai Kerbeliui bei sūnums Dovydui ir Simui užgesus žmonos bei mamos Audros Kerbelienės gyvybei.

Užuojauta

Su giliu liūdesiu pranešame, kad 2021 m. sausio 9 d. eidama 81 metus, mirė ilgametė bendruomenės narė Dora Abromsonienė. Nuoširdžią užuojautą reiškiame šeimai ir artimiesiems.

Pasaulio žydų kongresas gedi dėl Emilio Kalo (ז”ל) mirties

Pasaulio žydų kongresas gedi dėl Emilio Kalo (ז”ל) mirties

Pasaulinis žydų kongresas gedi mirus Emil Kalo ז”ל, garsaus Bulgarijos žydų bendruomenės lyderio, kuris beveik 20 metų ėjo Bulgarijos žydų organizacijos „Shalom“ prezidento pareigas.

„Emilis gimė netrukus po karo, tuo metu, kai Bulgarijos žydų gyventojai buvo pavargę kovoti dėl  migracijos į Izraelį. Žlugus komunistiniam režimui, jis buvo vienas iš tų, kurie atsakingai kovojo už naujos gyvybės įkvėpimą apmirusiai bendruomenei “, – sakė WJC prezidentas Ronaldas S. Lauderis. „Jis buvo žinomas rašytojas, kuris dalyvavo ir Bulgarijos politikoje, Emilio gyvenimas simbolizavo pagarbą ir meilę, kurią Bulgarijos žydai jaučia savo gimtajam kraštui, juk Bulgarijos žydų reintegraciją į žydų pasaulį buvo nutraukta dviem kartoms.

Tebūnie jo atmintis palaiminta ir įkvepianti ateities kartas “.

70 metų Kalo, dešimtmečius aktyviai dirbo WJC, 2013 m. buvo išrinktas vykdomojo komiteto nariu, jis iki jo mirties dirbo WJC biudžeto ir finansų komisijoje.

Dabartinis „Shalom“ prezidentas Alekas Oskaras sakė, kad „Emilio Kalo indėlis į postkomunistinės Bulgarijos žydų atgimimą, jo pirmininkavimo bendruomenei metu visada bus prisimenamas su pagarba“.

Užuojauta

Užuojauta

Reiškiame nuoširdžią ir gilią užuojautą poetei Elenai Suodienei dėl mylimos mamos netekties.

Mama Alina Gailiūnienė-Vyšniauskaitė – kaunietė( 1933 – 2021) – habilituota biomedicinos mokslų daktarė, gydytoja.

Užjaučiame visus artimuosius.

Užuojauta

Gruodžio 30 d. mirė Michail Špiz (1955 – 2020).
Reiškiame užuojautą  LŽB Tarybos narei Elai Gurinai, jos mamai LŽB SC narei dėl sūnaus ir brolio Michailo  netekties. Užjaučiame visus artimuosius.
Užuojauta

Užuojauta

Š.m. gruodžio 15 d. eidamas 72 metus tragiškai žuvo Grigorijus Gordonas. Jį prisimename kaip buvusį Valstybinės filharmonijos solistą, pradėjusį savo dainininko karjerą  “Ąžuoliuko” chore H. Perelšteino auklėtiniu.
Lietuvos žydų bendruomenė nuoširdžiai užjaučia velionio sūnų Simoną Gordoną ir artimuosius dėl mylimo tėvelio mirties.
Užuojauta

Užuojauta

Su liūdesiu pranešame, kad gruodžio 19d. mirė ilgametis bendruomenės narys Anatolijus Šeštokas (1939 – 2020)

Kartu su Šiaulių apskrities žydų bendruomene reiškiame  nuoširdžią užuojautą žmonai Lidijai.
Buvusių getų kalinių sąjungos nariai skaudžią netekties ir liūdesio valandą užjaučia žmoną Lidiją, dukrą ir  anūkus.

Užuojauta

Su giliu liūdesiu pranešame, kad 2020 m. gruodžio 16 d. Šiaulių krašto žydų bendruomenė
neteko savo nario Anatolij Iljin (1952-2020).
Reiškiame nuoširdžią užuojautą žmonai Ninai, sūnums ir artimiesiems.

Užuojauta

Gruodžio 13d. mirė Ilja Cenz (1929 – 2020).

Prisiminsime Ilją kaip draugišką, energingą  žmogų su nepaprastu humoro jausmu.

Reiškiame nuoširdžią užuojautą  žmonai, vaikams, anūkams ir visiems artimiesiems.
F. Kukliansky apie I. Veisaitės mirtį: šventi žmonės išeina per šventes

F. Kukliansky apie I. Veisaitės mirtį: šventi žmonės išeina per šventes

Gruodžio 11 d. (BNS). Mirusi intelektualė, teatrologė, literatūrologė, žmogaus teisių aktyvistė Irena Veisaitė buvo išskirtinio gerumo žmogus ir nejautė pykčio nepaisant daugybės skaudžių gyvenimo smūgių, sako Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

„Mums tai yra didelė netektis. Ką darysi – žmonės išeina ir tegu ilsisi ramybėje. Žinote, sako, kad šventi žmonės per šventes išeina. Ji išėjo per Chanuką“, – BNS penktadienį sakė F. Kukliansky.

I. Veisaitė, pasak jos, buvo aktyvi bendruomenės narė nuo pat jos įkūrimo, savo gyvenimu ir kasdiene veikla mokiusi gerumo, atlaidumo ir supratimo.

„Tai buvo unikalus žmogus, kuris pusę gyvenimo praleido žydų šeimoje, dalį gyvenimo praleido savo gelbėtojų ne žydų šeimoje, gavo įvairią patirtį gyvenimo: ir motinos žūtį, ir gelbėtojų gerumą, praleido dalį gyvenimo okupuotame Kaune, o dalį buvo išsiųsta į Sibirą su savo gelbėtojais. Ir prie visų šių gyvenimo nelaimių, bėdų, prie visų netekčių, ji liko labai geranoriškas žmogus: ne tik kad padorus ir linkintis visiems gero, mažai apie ką išgirsi blogą žodį. Jos gyvenimas nepadarė pikta“, – pasakojo bendruomenės vadovė.

Pasak jos, I. Veisaitė savo gyvenimu parodė, kad nėra prasmės kurti prieštarų tarp vieno ir kito siaubo – žydų izoliavimo gete ar trėmimų.

„Ir vieni, ir kiti buvo beteisiai. Ji buvo ir tarp vienų, ir tarp kitų. Ir vienoje, ir kitoje pusėje yra nuskriausti, praradę savo fundamentalias žmogiškas teises žmonės“, – pabrėžė F. Kukliansky.

Didelį impulsą gerumui ir didesniam vienas kito supratimui I. Veisaitės veikla davė ir Lietuvos žydų bendruomenei. Pasak bendruomenės vadovės, I. Veisaitė buvo žmogus, kuris rinkosi ne kariauti, o kurti. Ji mėgo muziką, aktyviai dalyvavo bendruomenės renginiuose.

F. Kukliansky teigimu, net ir sulaukusi garbaus amžiaus, I. Veisaitė išliko aktyvi ir optimistiška.

„Ji niekada nebuvo viena, nebuvo vieniša, niekada nesiskundė. Net tai, kad jai reikėjo laiptais lipti į savo butą – ji man vis sakydavo, kad laiptai mane gelbsti, aš nesustoju vaikščioti. Kiekvieną dieną išeidavo pasivaikščioti, kiek jos jėgos leido. Ji tikrai savo amžiuje laikėsi puikiai ir ta jos vidinė energija ir inteligencija jai neleido anksčiau laiko pasenti“, – kalbėjo žydų bendruomenės vadovė.

Netekome Irenos Veisaitės

Netekome Irenos Veisaitės

Eidama 93-iuosius mirė Irena Veisaitė, bet jos pasakyti žodžiai knygos pavadinime: ,,Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ skamba dar stipriau. Irena Veisaitė – neeilinė asmenybė išgyvenusi kelias epochas, anot jos dabar ,,meilės ir keršto nebuvimo dar yra labai mažai – kalbėdami ieškome kaltės ir tiesos“.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė  ir Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjunga dėl netekties reiškia nuoširdžią užuojautą dukrai, anūkams ir visiems artimiesiems.

Profesorė Irena Veisaitė per savo Vakarų literatūros paskaitas studentams įdiegė gilius ir esminius Vakarų minties suvokimo pamatus. Germanistė, teatrologė, ilgametė Atviros Lietuvos fondo pirmininkė. Jos gyvenimo istorija, aprėpė keturias, labai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą. Ji išgyveno ir Lietuvos žydų pasaulio dingimą. I. Veisaitė gimė žydų šeimoje 1928-aisiais Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais ji buvo kalinama Kauno gete, ją nuo Holokausto išgelbėjo ir paslėpė lietuviai draugai.

Motinos netektis, gyvenimas Kauno gete, pabėgimas į Vilnių ir prieglobstis naujos šeimos namuose – tiek sudėtingų išbandymų I. Veisaitei teko dar nesulaukus penkiolikos. I.Veisaitės biografija tiesiog prisodrinta iššūkių, ribinių patirčių ir įstabių susitikimų.

Veisaitės veikla yra įvertinta ne vienu valstybiniu apdovanojimo – jai skirti ketvirtojo laipsnio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas, Barboros Radvilaitės ir Gėtės medaliai. Nepaisant to, kad I. Veisaitei kaip niekam kitam Lietuvoje tinka apibūdinimas „istorinė asmenybė“. Šiemet jai taip pat įteiktas Vokietijos apdovanojimas – ordino Už nuopelnus Didysis kryžius.

Ji dirbo įvairių  nevyriausybinių organizacijų valdybose, buvo UNESCO Lietuvos nacionalinio komiteto narė.

Netekome vieno iš šviesiausių Lietuvos žmonių.