Naujienos

Nauja pramoga bendruomenėje – VIKTORINA!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pradeda naują tradiciją – visus, neabejingus žydų kultūrai, kviečiame į viktorinų ciklą „Pažink savo istoriją“.

Sekmadienis – puiki diena bendrauti ir pramogauti, todėl kartą per mėnesį „Beigelių krautuvėlėje“ vyks smagios viktorinos. Kaskart tema bus kita – nuo Lietuvos žydų meno iki politikos, nuo socialinių temų iki istorijos vingių. Taigi, pademonstruoti savo žinias ir kažką naujo sužinos visi – nuo didelio iki mažo, nuo senjoro iki gimnazisto, nuo šeimyninės komandos iki užklydusio vienišiaus. Laukiami visi.

Pirmoji viktorina vyks jau šio sekmadienio popietę. Jos tema „Žydų muzika: kas tai?“. Viktoriną ves aktorius ir publicistas Arkadijus Vinokuras. Ekspertinę nuomonę išsakys arbitras – muzikologas, litvakų muzikos žinovas,  profesorius Leonidas Melnikas.

Muzikos, dainų ir šokių tikrai netruks, tad gerą nuotaiką garantuojame!

Viktorina vyks šį sekmadienį, vasario 12-ąją, 14 val. „Beigelių krautuvėlėje“ (Pylimo g. 4, Vilnius).

Norinčius dalyvauti prašome registruotis iki vasario 10 d. e-paštu: katrina@lzb.lt  

 

 

 

Diskusija „Ar žydų gyvenimas Smetonos laikais buvo rožėmis klotas?“

#ŽydiškųPašnekesių diskusijų klubas šį trečiadienį, 17 val. Beigelių krautuvėlėje (Pylimo g. 4, Vilnius) kviečia pasikalbėti itin aktualia tema. Diskusija bus tiesiogiai transliuojama Lietuvos žydų bendruomenės FB paskyroje.

 

Kilus diskusijai būti ar nebūti paminklui Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai, jo naudai kalbantys pateikia A. Smetonos požiūrį į žydus, esą jis juos gynė, už ką oponentų  net buvo išvadintas „Žydų karaliumi“.

Paminklo prezidentui idėjos kritikai savo ruožtu teigia, kad tarpukariu antisemitizmas nebuvo užkardomas, žydams buvo ribojamas darbas valstybinėse įstaigose ir t.t.

Ką apie šias peripetijas mano lietuvių istorikai ir patys šiandienos Lietuvos žydai? Pasikalbėkime!

Diskusijoje dalyvauja:

Faina Kukliansky – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė,

Žygimantas Menčenkovas  – filosofas, mokytojas, aktyvistas, Kairiųjų aljanso narys,

Dr. Linas Venclauskas (nuotoliu) – istorikas, knygos „Tekstų byla: lietuvių antisemitinis diskursas nuo XIX a. antros pusės iki 1940 metų“,

Diskusiją moderuos publicistas, rašytojas r aktorius Arkadijus Vinokuras.

Diskusijos garsas ir vaizdas – Saulius Vinokuras.

Apie diskusijų klubą #ŽydiškiPašnekesiai

Diskusijų klube #ŽydiškiPašnekesiai nuo 2021m. spalio iki 2022 m. lapkričio įvyko 14 diskusijų. Jose gyvai ir virtualiai apsilankė apie 13 tūkstančių žiūrovų. Tad klubo diskusijos akivaizdžiai traukia dėmesį ir užima veik tuščią žydų – lietuvių tarpusavio pokalbių nišą.

Čia vyksta pokalbiai be užuolankų, abiem tautoms aktualiomis temomis, tačiau be pykčio, tęsiant šviesios atminties filosofo Leonido Donskio pokalbių tradiciją.

#MesPrisimename Vokietijos ambasada Vilniuje – Deutsche Botschaft Wilna  #evzfoundation #SupportedByEVZ #mūsųbendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding #AtmintisAtsakomybeAteitis

„Kaip prasidėjo Holokaustas“ – šiurpinantis priminimas, kad naciai veikė ne vieni

Sausio pabaigoje BBC televizija pristatė dokumentinį filmą, kuriame britų Imperijos karo muziejaus istorikas Jamesas Bulginas atskleidžia daug kam nepatogią Holokausto istorijos pusę. Kviečiame paskaityti šio dokumentinio filmo recenziją, kurią parengė „The Telegraphs“ apžvalgininkė Anita Singh.  

Jameso Bulgino  dokumentiniame filme yra siaubingų kadrų, atskleidžiančių, kaip paprasti žmonės padėjo naciams žudyti žydus / B. Holgate/BBC nuotr.

Kas ateina į galvą išgirdus žodį „Holokaustas“? Tai klausimas, kuriuo prasidėjo Jameso Bulgino filmas „Kaip prasidėjo Holokaustas“ (BBC Two kanalas). Greičiausiai pagalvosite apie Aušvicą ir nacius, vadovaujančius masinėms žudynėms. Tačiau Londono Imperijos karo muziejaus istorikas J. Bulginas norėjo mums parodyti kitą šios tragedijos pusę.

Skaityti plačiau

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kreipėsi į Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką dėl partijos nario antisemitinio pasisakymo

Regioninė žiniasklaida pranešė apie itin nemalonų įvykį Nemakščiuose – miestelio seniūnas, TS-LKD partijos narys Remigijus Laugalis renginio metu labai iškalbingai agitavo būsimus rinkėjus: „Kas nebalsuos už mane, galės žydų kapinėse laidotis“.

Šie įžeidžiantys, žydų tautybės žmones iš visos visuomenės išskiriantys žodžiai yra atvirai antisemitiški, kurstantys neapykantą ir baimę.

Maža to, jie buvo pasakyti ypatingai jautriu metu, kai visas pasaulis minėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Tą pačią, kai pagerbiamas dėl tautinės neapykantos visame pasaulyje nužudytų 6 milijonų, o Lietuvoje – daugiau nei 230 tūkstančių žydų tautybės moterų, vyrų, senelių ir vaikų atminimas.

Savo pasisakymu įžeisdamas žydus, į Raseinių rajono savivaldybės Tarybą su meru, konservatoriumi Andriumi Bautroniu kandidatuojantis seniūnas pažemino ir patį miestelį bei pademonstravo savo krašto istorijos neišmanymą – Nemakščių senosios žydų kapinės dėl savo kultūrinės istorinės ir reikšmės 1993 metais įrašytos į Kultūros vertybių registrą ir yra saugomos valstybės.

Nemakščių senosios žydų kapinės.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kreipėsi į TS-LKD partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį, Raseinių merą Andrių Bautronį ir patį pasisakymo autorių, tikėdamasi nedviprasmiškos reakcijos. Paraginome imtis švietėjiškos veiklos, kuri primintų Raseinių rajono gyventojams prie ko priveda nekontroliuojamo rasizmo ir antisemitizmo apraiškos. Taip pat pasiūlėme pagalbą organizuojant švietėjiškus susitikimus ir diskusijas su istorikais, kultūrininkais bei publicistais, kurie padėtų užmegzti abipuse pagarba grindžiamą bendradarbiavimą.

Knygą apie pasaulio tautų teisuolę Oną Šimaitę parašęs Rimantas Stankevičius: paradoksas, kad apie ją labiau žinoma JAV, Izraelyje ir Prancūzijoje nei Lietuvoje

Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną pristatyta knyga apie Onos Šimaitės – pirmosios pripažintos pasaulio tautų teisuolės iš Lietuvos – gyvenimą ir interviu su knygos autoriumi Rimantu Stankevičiumi.

Rimantas Stankevičius. Nepadariusi tautai gėdos / Asmeninio archyvo nuotr.

Skaityti plačiau

Atidengta pirmoji Palangos žydų istoriją liudijanti paminklinė lenta

Kasmet sausio 27-ąją pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Palangiškiams ši diena primena širdį iki skausmo veriantį faktą: vien 1941 m. birželio 27 d. ir spalio 12 d. vykdyto Holokausto aukomis tapo daugiau nei 400 mūsų miesto gyventojų – darbščių, sumanių, verslių ir gyvenimą bei jūrą mylėjusių Palangos žydų. Nukankintas ir sušaudytas per tas dvi siaubo dienas buvo kas aštuntas tuometės Palangos gyventojas. Ir tai nėra baigtinis skaičius.

www.DELFI.lt

Penktadienį Palangos vadovai – meras Šarūnas Vaitkus, vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas, taip pat Savivaldybės Kultūros skyriaus vadovas Robertas Trautmanas, kartu su Palangos žydų bendruomene bei jos pirmininku Viliumi Gutmanu, apsilankė Palangos kapinėse, kur prie memorialo tylos ir susikaupimo minute pagerbė nacių 1941 metų birželio 27 dieną pietinėje Birutės parko dalyje nužudytus 106 žydus ir lietuvius, kurių didžioji dauguma buvo palangiškiai.

Uždegtos atminimo žvakės, tradiciškai prie kapavietės, kur perlaidotos Holokausto aukos, palikti pagarbos ir atminimo akmenukai, liudijantys, kad mes nepamiršome ir visada atminsime mūsų miestiečius, kurie tapo pirmosiomis holokausto aukomis mūsų kraštuose.

Penktadienį atvertas dar vienas istorijos puslapis, įamžinant labai skaitlingos buvusios Palangos žydų bendruomenės, įnešusios labai svarų indėlį mūsų mieste plėtojant prekybos, amatų, ypač gintaro apdirbimo, ir, žinoma, poilsio bei kurortavimo verslus, atminimą – atidengta paminklinė lenta, žyminti Didžiosios ir Mažosios sinagogų buvimo vietą. Atminimo ženklas pritvirtintas prie prekybos centro Vytauto gatvėje pastato sienos.

Paminklinėje lentoje keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, hebrajų ir jidiš – pažymėta, kad šioje vietoje buvo žydų maldos namai: Didžioji sinagoga, pastatyta 1880 m., ir Mažoji sinagoga, pastatyta 1900 m.

„Dėkoju mūsų miesto Žydų bendruomenei ir mūsų kultūros specialistams už aktyvumą ir parodytą iniciatyvą įamžinti mums ir mūsų miestui svarbius istorijos puslapius bei nepamiršti to, kas buvo. Šiandien mes žemai lenkiame galvas prieš palangiškius Holokausto aukas ir sakome: „Mes prisimename“, – atidengiant atminimo lentą kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Sinagogos buvo sunaikintos

Kiek iš viso sinagogų yra buvę Palangoje, nėra nustatyta, nes ne visi šaltiniai vienodai nurodo sinagogų pastatymo datas. Esama duomenų, kad 1540 m. žydams buvo suteikta privilegija pastatyti pirmąją sinagogą Palangoje. 1738 m. pagrindinės gatvės vienoje pusėje stovėjo bažnyčia, o kitoje pusėje, į šiaurę nuo bažnyčios, – „iškala“ (sinagoga).

Architektai dr. Marija Rupeikienė ir Antanas Rupeika nurodo, kad 1863 m. Palangoje buvo pastatyta medinė sinagoga. Jai sudegus, 1880 m. pastatyta Didžioji sinagoga, o 1900 m. pastatytos dar dvi sinagogos (manoma – mūrinės). 1939 m. sudarytame Palangos miesto plane nurodomi du skirtingo dydžio mūriniai pastatai – Didžioji ir Mažoji sinagogos.

Mažoji sinagoga stovėjo į šiaurę nuo Didžiosios ir buvo gerokai už ją mažesnė. Sinagogų plotai buvo – 20×17 m ir 14×13 m. Abi sinagogos buvo raudonų plytų, papuoštos tinkuotomis detalėmis, o jų eksterjere dominavo neoromaninės architektūros elementai.

Dauguma sinagogų Lietuvoje buvo sunaikintos Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais. Palangoje nė viena sinagoga neišliko, o paskutinioji sunaikinta sovietmečiu. Buvusių sinagogų vietoje sovietmečiu pastatyta maisto prekių parduotuvė. Šioje vietoje iki dabar veikia prekybos centras.

Memorialinė lenta, žyminti Palangos žydų bendruomenės istorijos puslapius, pirmoji, bet ne paskutinė – plėtojama iniciatyva atitinkamai įamžinti ir kitus išlikusius Palangos pastatus, kurie sietini su šių Palangos ateitį kūrusių miestiečių gyvenimu, veikla, kultūra ir nenusakomai tragiškais likimais.

Užuojauta

Sekmadienį, sausio 29 d. mirė aktyvi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narė, jidiš kalbos puoselėtoja, buvusi ilgametė  Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus darbuotoja ir Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos darbuotoja Roza Bieliauskienė (1946 – 2023).

Sunkią netekties valandą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia sūnų Julių, anūkus ir artimuosius dėl mylimos mamos ir senėlės mirties.

Pagerbdami ponios Rozos atminimą, kviečiame pažiūrėti nepaprastai gražų Vytauto Damaševičiaus dokumentinį filmą, pasakojantį jos istoriją.

Filmo nuoroda >>  shorturl.at/zKR02

Skaityti plačiau

Kruvini išpuoliai Rytų Jeruzalėje

Penktadienį, per Šabą, Rytų Jeruzalėje prie Neve Jaakovo prospekte esančios sinagogos, palestinietis teroristas nušovė septynis žmones ir tris sužeidė.

Anot policijos pranešimo, maždaug 20 val. 15 min. teroristas atvyko prie sinagogos Neve Jaakovo prospekte Jeruzalėje ir ėmė šaudyti į žmones. Užpuolikas yra Rytų Jeruzalės gyventojas palestinietis.

Dėl šios teroristinės atakos konstatuota septynių civilių žūtis, dar trys civiliai buvo sužeisti. Po kruvino išpuolio teroristas automobiliu paspruko iš įvykio vietos, bet greitai buvo susektas ir žuvo per susišaudymą su pareigūnais.

Olivier Fitoussi/Flash90 nuotr.

Kitas Rytų Jeruzalės gyventojas, 13-etis paauglys, šeštadienio rytą ėmė šaudyti į penkių civilių gyventojų grupę. Išpuolio metu buvo sužeisti 47-ejų vyras ir jo 23-ejų sūnus. Abu sužeistieji yra sąmoningi, jų būklė apibūdinama kaip vidutinio sunkumo ar sunki, jie gydomi ligoninėje.

Policijai skubant į įvykio vietą du praeiviai iš teisėtai turimų ginklų pašovė 13-metį užpuoliką. Policija paėmė užpuoliko ginklą ir nuvežė sužeistą paauglį į ligoninę.

Policija praneša, kad areštavo 42 įtariamuosius apklausai. Kai kurie jų yra iš teroristo šeimos.

Olivier Fitoussi/Flash90 nuotr.

Izraelio armija pranešė, kad šeštadienį Vakarų Krante dislokavo dar vieną batalioną.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pranešė šeštadienį, pasibaigus šabui, sušauksiąs savo saugumo kabineto posėdį dėl tolesnio atsako į penktadienio išpuolį prie sinagogos.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė liūdi kartu su aukų artimaisiais ir meldžiasi, kad sužeistieji pasveiktų.

Faina Kukliansky: „Prisiminti – mūsų kolektyvinė pareiga“

Šiandien Vilniuje, minint Holokausto aukų atminimo dieną, šešios Lietuvoje reziduojančios diplomatinės atstovybės ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sukvietė visus į renginį „78 Years Later. Honoring, Learning & Seeking Justice“. Jo metu buvo diskutuojama istorinio teisingumo bei Holokausto švietimo Lietuvoje temomis.   

Renginį organizavę ambasadoriai (iš kairės) – Japonijos ambasadorius Tetsu Ozaki, Nyderlandų ambasadorius Timas van Gulijkas, Izraelio ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas, JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky / organizatorių nuotr.

Kalbėdama diskusijoje Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pasidalijo asmenine patirtimi.

„Lietuvoje į konkretiems asmenims pastatytus paminklus žiūrima pagarbiai – jie lankomi, tvarkomi, nepamirštami, apie juos kalbama. Visai kitaip yra su masinių žudynių aukoms skirtais paminklais.

Visai neseniai Kaune, vadinamųjų garažo žudynių vietoje, kur buvo nužudytos pirmosios Holokausto Lietuvoje aukos, daviau interviu italų žurnalistams. Ten yra paminklas. Aš patariau žurnalistui paklausti pro šalį ėjusių greta esančios mokyklos mokinių, kas jiems yra žinoma apie garažo įvykius. Nė vienas iš mokinių negalėjo pasakyti, kas atsitiko toje vietoje, nežiūrint to, kad jie mokėsi prie to žudynių vietoje pastatyto paminklo. Mano manymu, tai yra klasikinis pavyzdys, kad mes galime daug kalbėti, priiminėti įstatymus, bet turi būti žmogiškasis faktorius, kad žmogus, o konkrečiu atveju, mokyklos direktorius atkreiptų dėmesį, papasakotų apie tai, kas turėtų būti savaime suprantama gyvenimo dalimi“, – kalbėjo F. Kukliansky.

Advokatė, Lietuvos žydų bendruomenės vadovė pabrėžė apie kolektyvinę pareigą prisiminti, kurios nė vienas neturėtume pamiršti. Antraip tragiški praeities įvykiai gali vėl pasikartoti.

Akimirka iš diskusijos / organizatorių nuotr.

Renginį organizavo Vokietijos, JAV, Japonijos, Nyderlandų ir Izraelio ambasados, Europos Komisijos atstovybė bei Lietuvos žydų bendruomenė. Diplomatinės atstovybės parengė ir bendrą pareiškimą.

Bendras diplomatinių atstovybių pareiškimas tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos proga

Minėdami Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną prisimename šešis milijonus žydų, vyrų, moterų ir vaikų, tarp jų daugiau nei 200 000 Lietuvos žydų, nužudytų per Holokaustą. Prisimename kitas bendruomenes, kurios buvo žudomos: romus, neįgaliuosius, LGBTQI+ asmenis, slavus ir kitas. Ir prisimename daugybės žmonių, kurie rizikavo savo gyvybėmis, kad išgelbėtų tūkstančius žydų, didvyriškumą. Tačiau nepamirškime ir to, kad naciai šiuos baisius nusikaltimus vykdė padedami vietinių kolaborantų visoje Europoje.

Šiandien yra proga apmąstyti atviros diskusijos ir objektyvaus Holokausto tyrimo svarbą kovojant su neapykanta, netolerancija ir antisemitizmu. Kova su Holokausto iškraipymu ir neigimu, taip pat bet kokiu istorijos iškraipymu yra politikos prioritetai, kurie mus visus jungia. Mūsų misijos bendradarbiauja su vietos institucijomis, kad sustiprintų švietimą apie Holokaustą ir skatintų objektyvią istorijos analizę. Siekdami šių tikslų vertiname partnerystę su Lietuvos Vyriausybe, Lietuvos pilietine visuomene ir žydų bendruomenėmis visoje Lietuvoje.

Holokausto tragedijos supratimas yra būtinas norint išsaugoti ir sustiprinti vertybes, kurios yra mūsų santykių pagrindas, ir tokios pastangos dar niekada nebuvo tokios svarbios visų mūsų tautų taikai ir saugumui.  Mes ir toliau atvirai pasisakysime ir ginsime demokratines vertybes, kurios mus sieja.

JAV ambasada Lietuvoje

Izraelio ambasada Lietuvoje

Vokietijos ambasada Lietuvoje

Nyderlandų ambasada Lietuvoje

Japonijos ambasada Lietuvoje

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje

 

 

#MesPrisimename

Sausio 27-ąją, minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną ir Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo 78-ąsias metines, visas pasaulis jungiasi prie akcijos #WeRemember. Ja siekiama priminti, kas gali nutikti, kai neapykantai leidžiama klestėti nekontroliuojamai.

Per Holokaustą naciai ir jų vietiniai talkininkai nužudė šešis milijonus žydų. Praeities pamokas ir suvokimas, kas sukėlė didžiausią naujųjų amžių tragediją, gali padėti užkirsti kelią būsimiems genocidams ir neapykantos aktams, pateisinamiems etnine priklausomybe, religiniais ar kitokiais skirtumais.

Kiekvienais metais išgyvenusiųjų skaičius mažėja, todėl mūsų bendra pareiga yra išsaugoti aukų atminimą ir užtikrinti, kad praeitis niekada nebūtų pamiršta.

Prie pasaulinės #MesPrisimename iniciatyvos aktyviai prisijungė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai ir mokyklų mokiniai.

Akcijos akimirkos – nuotraukų galerijoje.

 

 

 

 

Naujose knygose – netikėtas požiūris į žydų ir lietuvių santykius

Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pradėjo simboliškai – prasminga pažintimi su dviem naujomis knygomis, pasakojančiomis apie žydų ir lietuvių santykius įvairiais istoriniais laikotarpiais. Jų leidybą dalinai finansavo VšĮ „Geros valios fondas“.

Nuotraukoje – Vytautas Toleikis, dr. Tomas Venclauskas ir Arkadijus Vinokuras.

Kultūrininko, eseisto, visuomenininko Vytauto Toleikio knygoje „Žydai lietuvių literatūroje“ pasakojama apie tai, kada Lietuvos gyventojų tarpe atsirado ir tapo pastebimi žydai, kaip į juos žiūrėjo aukštuomenė ir paprasta liaudis, kokį požiūrį į žydus formavo rašytojai ir žymūs visuomenės veikėjai.

Dr. Lino Venclausko knygoje „Tekstų byla: lietuvių antisemitinis diskursas nuo XIX a. antros pusės iki 1940 metų” analizuojamas jau kitas lietuvių ir žydų santykių laikotarpis, kuris sutapo su tautiniu atgimimu, valstybingumo idėjomis, vėliau jo įtvirtinimu ir kūrimu.

Padedami susitikimą moderavusio publicisto ir aktoriaus Arkadijaus Vinokuro, autoriai susirinkusiems papasakojo daugybę į jų knygas nugulusių įsimintinų istorijų.

Vakaro metu tylos minute susirinkusieji pagerbė Holokausto aukas.

Ypatingą nuotaiką sukūrė viena ryškiausių savo kartos Baltijos šalių smuikininkių, Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universiteto absolventė, tarptautinių konkursų laureatė Dalia Dėdinskaitė vienas ryškiausių Lietuvos pianistų, daugybės tarptautinių konkursų laureatas pianistas Darius Mažintas. Muzikantai atliko labai simbolinę programą – litvako, smuikininko ir kompozitoriaus Josepho Achrono „Hebrajišką melodiją” ir Maxo Brucho „Kol Nidrei”. Tai – ritualinis kūrinys, kuriuo buvo jautriai pagerbtos Holokausto žiaurumų aukos.

Vakaro nuotaiką žydų kompozitorių kūriniais nuspalvino smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir pianistas Darius Mažintas.

Europos Žydų Kongreso prezidentas: Pamirštame svarbias Holokausto pamokas

Likus kelioms dienoms iki 78-ųjų Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos metinių minėjimo, Europos Žydų Kongreso (EŽK) prezidentas dr. Arielis Muzicantas įspėjo, kad pasaulis praranda budrumą ir tai yra didžiulė klaida.  

EŽK prezidentas dr. Arielis Muzicantas /  EŽK nuotr.

„Pavojingame šiandienos politiniame klimate, kai neapibrėžtumas ir neviltis temdo mūsų horizontą, turime toliau kovoti su tais, kurie kelia grėsmę demokratijai ir žmogaus teisėms, – sakė dr. A. Muzikantas. – Neturime prarasti ryžto, nes, jei atsisakysime kovoti, nugalės neapykanta ir netolerancija“.

Trečiadienį EŽK surengtame minėjime daugiau nei 400 svečių – įtakingų ES pareigūnų, įvairias politines pažiūras atstovaujančių europarlamentarų, ambasadorių ir pilietinės visuomenės lyderių susirinko paminėti Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos ir pagerbė Aušvico baisumus išgyvenusios žmogaus teisių aktyvistės Simone Veil, pirmosios Europos Parlamento pirmininkės, atminimą.

„Šiemet, kai minime ir Varšuvos geto sukilimo 80-ąsias metines, to meto herojai ir jų pasiaukojimas turi būti įkvėpimas mums visiems. Jų palikimas verčia mus tęsti kovą su tais, kurie ir vėl meta iššūkį mūsų visuomenei savo diskriminacija, rasizmu ir antisemitizmu“ – savo kalboje pažymėjo dr. A. Muzicantas.

Mūsų visų Vilnius

Šiandien Vilniuje prasideda 700-ojo gimtadienio šventiniai renginiai. Visus septynis šimtmečius šiame mieste ne tik gyveno, bet jį statė, kūrė, verslo, medicinos, kultūros pasiekimais ir iškiliomis asmenybėmis visame pasaulyje garsino žydų tauta.

Kalendoriaus „Vilne 700“ iliustracija. Autoriai – kūrybinė grupė JUDVI&AŠ.

„Šiandien likusi labai negausi vilniečių žydų bendruomenė, tačiau daugybės žydų kartų indėlio į Šiaurės Jeruzale vadinto miesto klestėjimą  neleidžia pamiršti mūsų atmintis ir senosios nuotraukos“, – įsitikinusi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Vilniaus 700 jubiliejaus proga Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė išleido 2023 m. kalendorių, kurį puošia specialus „Vilne 700“ jubiliejinis logotipas, o iliustracijose – senojo Vilne žydų gyvenimą atspindintys koliažai. Kalendoriaus dėjos ir dizaino autoriai – kūrybinė grupė JUDVI&AŠ. (dizaineriai Viktorija Sideraitė Alon ir Albinas Šimanauskas).

 

Žinutė iš senojo Vilne

„Vilniaus miesto įkūrimo 700 m. jubiliejus – itin graži bei reikšminga data visiems sostinės gyventojams ir ne tik. Deja, šventinio pasiruošimo šurmulyje mažai kas prisimena, kas statė Lietuvos sostinę, kas itin reikšmingai prisidėjo sukuriant UNESCO perlą – Vilniaus senamiestį“, – sako Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

LDK valdovas Gediminas, nusprendęs Neries ir Vilnelės santakoje įkurdinti LDK sostapilį, savais laiškais pakvietė žmones iš visos Europos atvykti, įsikurti ir prisidėti kuriant šio krašto gerovę.

Metraščių kronikos rodo, jog valdovo žodis buvo išgirstas. Žmonės iš kitų kraštų vyko į Vilnių, kūrėsi čia ir liko gyventi kartų kartomis.

Kitataučių vilniečių pėdsaką iliustruoja ir sostinės gatvių pavadinimai: „Vokiečių“, „Totorių“, „Rusų“, „Žydų” gatvė…

Kalendoriaus „Vilne 700“ iliustracija. Autoriai – kūrybinė grupė JUDVI&AŠ.

Vaikštant po senamiestį, bandome atrasti ženklų, liudijančių tai, kad čia, vos prieš keliasdešimt metų, šurmuliavo gausi žydų bendruomenė.

Pro naują renovacijų glianco sluoksnį tuos ženklus atrasti tikrai nelengva. Vilnius gerokai „apvalytas“ nuo autentiškų žydiškumo rudimentų. Fasadai blizga, vitrinos švyti, o naujų trinkelių plotai neleidžia užsimiršti ir nuklysti į nepatogią istoriją.

Tačiau, iš bet kurios senamiesčio gatvės pro bromą įžengus kieman, ištinka kultūrinis šokas – sostinės kiemuose atsiveria kitas, visiškai nepažįstamas Vilnius. Nuo pamatų iki kaminų žydiškas Vilne. Terra incognita. Visiškas déjà vu.

Kalendoriaus „Vilne 700“ iliustracija. Autoriai – kūrybinė grupė JUDVI&AŠ.

Žvelgiant į senamiesčio kvartalus „iš vidaus“, neapleidžia jausmas, jog atsidūrei paralelinėje visatoje, alsuojančioje visiškai nežinomu, bet labai tikru gyvenimu.

Mame lošn, įsisunkusi į pastatų sienas, skamba per visą kvartalą, bet netrukus suvoki, kad tie balsai aidi tik tavo galvoje. Žydų čia nebėra. Bet – žydiškumas likęs!

Šio kalendoriaus iliustracijos yra viso labo spontaniškas bandymas, emocinė frustracija užfiksuoti tą déjà vu – žydišką Vilne. Foto – koliažuose nerasite istorinės faktologijos tikslumo – vaizdai pro bromas yra sąlyginiai. Autentiški gatvių ir kiemų atvaizdai parinkti iš negausių foto archyvų likučių, o jų vieta „šiapus ir anapus“ bromų neatitinka topografijos. Tačiau jausmas bei žydiškoji Vilne miesto dvasia yra tikri ir kupini emocionalaus vitališkumo dramaturgijos.

Šiemet kalendorius paženklintas specialiu logotipu, dedikuotu Vilniaus 700 jubiliejui. Visuomenei, o ypač valdžioms neretai „pamirštant“ žydišką šio miesto kilmės dėmenį.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė šiuo logotipu santūriai primena, jog vietos žydų bendruomenė dar tebeegzistuoja, žydai, kad ir neskaitlingai, tačiau tebegyvena savo protėvių mieste ir pamena, kas drauge su kitų tautybių vilniečiais statė, kūrė ir puoselėjo Vilnių ilgus šimtmečius. Juk būti žydu-vilneriu, būti Jidišlando sostinės istorijos ir kultūros paveldėtojais yra ne tik garbė bei privilegija – tai ir atsakomybė prieš ateities kartas. Nes mes gyvi, kol gyva Atmintis.

Šią ideologemą fiksuoja ir jubiliejinis „Vilne 700“ logotipas, kurio semantikos sluoksniuose sutilpo ne tik Gedimino laiškai ir kronikų metraščiai, čia yra ir Toros ritinys, ir Vilniaus Gaono išminties pergamentai bei vilnietiško baroko motyvas, foto/kino dokumentikos juostos dramaturgija.

Viskas, kas tikra.

„Tokia šio kalendoriaus žinutė urbi et orbi iš senojo Vilne“, – sako F. Kukliansky.

Kviečiame į L. Venclausko ir V. Toleikio knygų pristatymo vakarą

Tarptautinės Holokausto minėjimo dienos proga sausio 26 d., ketvirtadienį, 18 val., Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vyks susitikimas su monografijos „Tekstų byla: lietuvių antisemitinis diskursas nuo XIX a. antros pusės iki 1940 metų” autoriumi VDU dr. Linu Venclausku bei kultūrininku, eseistu, visuomenininku Vytautu Toleikiu, 2022 m. parašiusiu ir išleidusiu knygą „Žydai lietuvių literatūroje“.

Apie abipusį gebėjimą gerbti ir pasitikėti. Apie abipusį gebėjimą atsiprašyti ir atleisti. Apie gebėjimą bendrai spręsti klausimus. Ar tai įmanoma?

Lietuvių ir žydų santykių priešpriešos

Dr. Lino Venclausko knygoje „Tekstų byla: lietuvių antisemitinis diskursas nuo XIX a. antros pusės iki 1940 metų” analizuojamas lietuvių ir žydų santykių laikotarpis sutampa su tautinio atgimimo, valstybingumo idėjų, vėliau jo įtvirtinimo ir kūrimo laikotarpiu.

Šiuo atveju žodis „kūrimas“ yra esminis: istoriškai lietuvių ir žydų santykiai turėjo savo raidą, tačiau modernybės logika sako, kad tikrovė ir santykiai yra kuriami, čia svarbus ir individualus, ir kolektyvinis apsisprendimas, o kūrimas prasideda nuo vaizdinio ir žodžio.

Turint žodžiais sukurtą pasaulį kuriami elgesio ir santykių modeliai. Analizuojamas laikotarpis Lietuvai buvo nauja patirtis, todėl reikėjo daug ką kurti iš naujo ar kitaip.

Kaip tik dėl to žodinės lietuvių ir žydų santykių projekcijos buvo svarbios, priimamos kaip veiklos pagrindas: dvejojančiuosius – drąsinančios, nežinantiesiems – pateikiančios galimus elgsenos modelius, o tekstų autorius ir juos palaikančius – skatinančios toliau laikytis savo pozicijų.

Kaip ir kodėl keitėsi lietuvių ir žydų santykių projekcijos per beveik šešis knygoje analizuojamus dešimtmečius? Kaip buvo siūloma spręsti matomas problemas? Į šiuos ir kitus klausimus knyga padės rasti atsakymus, skatinančius ir tolesnį smalsumą.

Žydai lietuvių literatūroje

Vytautas Toleikis savo knygoje kelia klausimus ir kviečia pasvarstyti: kada atsirado ir tapo pastebimi žydai Lietuvos gyventojų tarpe, kaip į juos žiūrėjo aukštuomenė ir paprasta liaudis?

Daug ko nesužinosime, bet žydo įvaizdis gali nemažai pasakyti. XIX – XX a. pirmoje pusėje  gimstančioje lietuvių literatūroje bei spaudoje randasi žydas. Koks jis – geras kaimynas ar sukčius smuklininkas, gelbstintis gydytojas ar priešas, kuris nužudė Dievą? Ką apie tai sakė Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Antanas Strazdas, Kristijonas Donelaitis, Simonas Stanevičius, Vincas Kudirka ir kiti rašytojai?

Autorius žengia į mažai mokslininkų tyrinėtą teritoriją, istoriškai ir kultūriškai jautrią temą – imasi tirti, kaip lietuvių ir žydų santykiai atsispindėjo grožinėje literatūroje lietuvių kalba – nuo pirmųjų tekstų iki pat Antrojo pasaulinio karo ar dar vėliau.

Ar šioje tekstų visumoje galime užčiuopti lietuvių tautos sąmoningumo formavimosi procesus? Ar galime tekstuose rasti antisemitizmo, antijudaizmo apraiškų? Ar Lietuva to meto Europos kontekste kuo nors išsiskiria?

Knygų leidybą dalinai finansavo VšĮ „Geros valios fondas“.

Dueto iš Izraelio koncertas

Pirmąjį šio vasario penktadienį turėsime galimybę išgirsti tikrus klasikinės muzikos titanus – „Organum“ koncertų salėje koncertuos smuikininkė Vera Vaidman ir pianistas Emanuelis Krasovsky.

Šeimyninis duetas iš Izraelio atliks nepaprasto grožio Beethoveno ir Schuberto kūrinius.

Puiki žinia – perkant bilietus, Lietuvos žydų bendrijos nariams, įvedus kodą „lzb“, taikoma 10 proc. nuolaida.

Bilietai >> https://topticket.lt/event/73

Apie  atlikėjus

Smuiku ir altu griežianti  Vera Vaidman – viena paskutiniųjų didžiojo smuikininko Davido Oistracho mokinių. Gimusi Sankt Peterburge, studijavusi Maskvoje,

dabar ji gyvena Tel Avive, Izraelyje.

Muzikės biografija išties įspūdinga – ji yra grojusi su Izraelio filharmonijos simfoniniu, kameriniu ir kitų šalių garsiausiais orkestrais, buvo išskirtinio moterų styginių orkestro „Ramat Hasharon Camerata“ meno vadovė ir koncertmeisterė, yra atlikusi bei įrašiusi sudėtingiausius smuiko ir alto repertuaro kūrinius.

Pianistas Emanuelis Krasovskis – Vilniuje gimęs fortepijono ir kamerinės muzikos profesorius, menų daktaras, studijavęs Vilniaus konservatorijoje, Tel Avivo Universitete, ir prestižinėje Niujorko Juilliardo muzikos akademijoje, dėstęs inovatyvioje Barenboim-Said akademijoje Berlyne, grojęs ptrstižinėse pasaulio koncertų salėse su garsiausiais dirigentais,  o šiuo metu dėstantis Tel Avivo universiteto Buchmann-Mehta muzikos institute.

Gero koncerto!